ŠAUDYNĖS VIRDŽINIJOJE arba KAS BIJO VIRDŽINIJOS VULF?

ŠAUDYNĖS VIRDŽINIJOJE arba  KAS BIJO VIRDŽINIJOS VULF?

Kęstutis K.Urba

 

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

MASKVA, 2019 birželio 2 d. Rusijos karo žvalgybos (GRU) būstinė – Pabaltijo operacijų krypties skyriaus pulkininkų kabinetas.

• Žiūrėk, Kolia, žiniose rodo kaip Dunojuje nuskendo laivas su Korėjos turistais… Ukrainietis kapitonas prisidirbo
• Ne prisidirbo, o taranavo mūsiškis. Popiežius Rumunijoje laikė mišias už vengrus, Ukrainos cerkvė atskirta nuo Maskvos, tai mūsų Europos skyrius ta proga ir bus mostelėjęs Kijevo kompromitavimo tema. Ir dar su tąsa Venecijoje, kur narui, tikriausiai, slapta įpjovus lyną didžiulis kruizinis kaip vožė į krantinę. Gaila, kad nenuskandino tos geldos. O Budapešte dabar pasamdyti geriausi advokatai, kurie turėtų išsukti, nes jis, kaip aiškinama, nepažeidė navigacijos
• Bet gal, ne ukrainietis mūsiškis buvo, o tas katerio su korėjčikais kapitonas, kuris išplaukė?
• Visko gali būti. Bet svarbiausia, kad žiniose nuskambėjo ukrainietis kaip kaltinininkas. Mūsiškiai rimtai dirba. Hortistinė Vengrija, Antonesku Rumunija ir Mussolini Italija karo metais sudarė ašies dalį, kuri užėmė Odesą, o po to Sevastopolį. Dabar gavo vėl grąžos nuo mūsiškių. Ir dar gaus…Europos reichas…
• Mums su Klaipėda kažką reiktų pagalvoti. Senokai ten diversija buvo – laikas susiimti.
• O šaudynės Virdžinijoje…Byče…Kaip manai, ar ne mūsiškiai?
• Visko gali būti, bet juk pas jankius ir taip pilna ginkluotų psichų, sukin syn. O mes suspėjome gavę įsakymą vakar per litovcų šaulių sojuzo šimtmetį Arkikatedros aikštėje padaryti papildą. Psichologinio karo triuką. Paleidome žmogų per minią su marškinėliais – West Virginia tiesiai pro jankių pulkininką Eidukonį, kad sureikšmintų blogą žinią iš štatų.
• Bet ar tai nėra didžiojo plano dalis? Negi tik tiek?
• Visko gali būti -segtuvas X pas generolą. Galime pasukti gerai galvas, kaip išplėtoti Virdžinijos temą.
• Yra toks spektaklis – „Kas bijo Virdžinijos vulf?“. Vilniuje Gidimino aikštėje paminklas su wulfu – vilku. Reiktų padirbėti su dviejų garsiausių litovcų Virginijų įvaizdžiu…
• Kodėl ne trijų?
• Kuri trečia po Baltraitienės ir Vingrienės?
• Aktrisa Kochanskytė iš to Kauno teatro. Atlikusi Vilkienės vaidmenį…
• Skinam kartu su aktoriais iš to spektaklio?
• Bus tiems pšekam – „Do zakochanja jeden krok“. Einam pas generolą leidimo…
• O tam žąsinui Urbai užtaisėm „dovanėlę“ su pavogta vėliava nuo karininkų namų. Jo „chebra“ apie kurią ir nesapnavo gerai pasidarbavo…

Birželio 1 d., Vilnius.

Lietuvos Šaulių organizacijos šimtmetis. Paradas ir ceremonija Arkikatedros aikštėje. Vakar kaip ir tikėjausi, TV žinios pažėrė nelaimių iš …Šiaulių. LNK titruose nuėjo dvi eismo įvykiai iš ten: perėjoje sužalota trylikametė dviratininkė ir autobusui staigiai stabdant nukentėjo trys keleiviai. Gal panašiai kaip ir man užtaisė? Priekyje staigiai stabdo lengvoji, autobuso vairuotojas – ant stabdžių, aš tėškiuosi burna į metalą… kraujas, skaičiuoju dantis.

Žiūrėsime ką pametės grušnikai į eterį iš Šiaulių šiandien. Reikia skubėti pakankamai plačiai pasidalinti apie psichologinio karo atitikmenis iš Šiaulių su bendraminčiais aikštėje, kad mūsų tarnybos spustelėtų ir gal užkirs šią blogą prognozę – naujus siaubinimus iš Šiaulių šį vakarą per TV. Kas ten buvo iš nelaimių Šiauliuose? Kažką vakar man  pametėjo feisbuke, kad kovo mėnesį ten dingusi mergina Jovita. Iš karto vos ne automatiškai rašau, kad grušnikai gali pametėti „aptiktą“ lavoną prie Šiaulių Šaulių šimtmečiui. Atidžiau pagūūūglinus paaiškėja, kad pasak  lrytas dingusi Šiauliuose yra 17 Glorija Jončaitė[1].   Pasižiūrėjus jos profilį feisbuke paaiškėja, kad ji jame nebuvusi kaip tik nuo 2014 gegužės 30d. , o paskutinė dar mergaičiukės nuotrauka su šuniuku. Gi tarp draugų – Dovydas Suka…. Hm… gal taip dar prieš penkis metus pradėta rengti GRU operacija šaulių šimtmečiui? O gal palaikus suplanuota pateikti trims milijonams ant smegenų Joninėms? Juk Jončaitė – tinka.

Reikia paskubėti į iškilmingą rikiuotę Arkikatedros aikštėje. Lyg ir neturiu „uodegos“, tačiau prospekte pasitinka įžymybė – Vasilevskis žinomas pravarde „Gibonas“. Abu rugsėjo 11ą buvome „Žibutėje“ įsmeigę akis į TV ekraną, kai Boeingai smūgiavo ir smūgiavo į Pasaulio prekybos bokštus. Greta jo žmogus su juodais marškinėliais ant kurių „Paranoyed“. Vasilevskio motina žuvo neaiškiomis aplinkybėmis per Šv.Oną.Tada buvo ir sprogimas AmbONOJE.

Aikštėje ruošiamasi priesaikai. Du šauliai neatlaiko ilgesnio buvimo ant saulės – nuslobsta.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė  sako nuo pakylos sveikinimą, o į minią pulkininko kryptimi žygiuoja marškinėliai … „West Virginia“. Geltonai raudonomis raidėmis tamsiai mėlyname fone. Koloristika, kaip ir TV reportažuose nuo atvykusio automobilio.

 Ir vėl psichologinio plano  operacija su marškinėliais? Kaip ir Dainų šventės šimtmečiui. Tuomet Delfi ir spaudos apžvalgos prikleketavo, kad paminklo Gediminui granitas prie kurio rikiavosi šventės dalyviai skleidžia radiaciją, o prieš iškilmingos eisenos pradžią ten makalavosi „marškinėliai“ su „Radiation control“.  Karas yra karas. Net psichologijos – emocijų srityje. Lokalus ir globalus.

Kas ten buvo toje Virdžinijoje, kur municipalitete nušovė 11? Nepatinka man ta numerologija, nes CNN rodo tuoj pat ir 11 žuvusių šiemet kopiant į Everestą. „Rest in peace“ bei 9-11  tema. Kas šaudė? Atseit 40 metis  DeWayne Craddock.

Doko lingvistika… laivų tema…. Pasaulis pilnas atsitiktinumų arba ne. Kad čia GRU pakišo „marškinėlius“ su Virdžinijos šaudynių sureikšminimu – abejonių beveik nėra. O kas jei tai ne tik psichologinio lokalaus karo triukas, skirtas žiūrovų  emocijų „apdorojimui“ bet įžanga į realias šaudynes inauguracijai? Kur nors Kėdainiuose netoli Virginijos Baltraitienės ar Seimo narės Virgutės Vingrienės aplinkoje? Čia aikštėje.  Nelaimė Virdžinijoje ir Vengrijoje. Mirties  kryžiažodis dėliojasi atsitiktinai ar yra planinis?

Jei planinis, tai tenai USA vėl veikė GRU profesionalas šaulys „darbavęsis“ su duslintuvu panašus į tą nelaimingą inžinierių, kurį nušovė pirmiausiai, o po to patiesė dar lygiai 11 aukų. Tas inžinierius galėjo būti užverbuotas ir įvykdė to pats nežinodamas paskutinę užduotį – pareiškė, kad išeina iš darbo. Profesionalas ilgai ilgai susišaudė su 4 policininkais, kad aplinkui būtų kuo mažiau liudininkų, gerai surežisuoto spektaklio pabaigoje inžinieriaus lavonui įspraudė į rankas ginklą ir pats dingo laiptais – užsibarikadavo rūsyje prisilipinęs ūsus arba dingo požemiais. Visai įmanoma, bet reikia žinoti municipaliteto pastato planą. TV kalba menedžeris Hansen. Taigi, kad garsaus rusų agento iš FBI pavardė. Dar vienas potencialus įkaltis – nušautas rusiška pavarde municipaliteto darbuotojas Gusev, o tai jau kuria stiprų rusų aukų įvaizdį. Ir viena ką prirašo purvasklaida, ir kita –kaip buvo iš tiesų.

Virdžinija yra vadinama prezidentų motina, joje yra ir CIA būstinė, todėl GRU gali laikyti garbės dalyku ten įvykdyti savo strateginę operaciją.

Nušauti viešųjų darbų bei šiukšlių skyrių darbuotojai[2]. O kodėl gi mano garbei „musorkė“, kai lūkuriavau prie Seimo kiemo vartų prieš keletą dienų apsuko „garbės ratą“ aplink pastatą? Du darbininkai laikėsi už rankenų, kokia yra ir į mano laiptinę prie kodinės spynos. Kurios varžtai ką tik buvo atsukti. Tam kad susiečiau tuos dalykus, prirašyčiau ir atrodyčiau pats „paranoyed“? Ar gali spec.tarnybos sau leisti ir tokį psichologinį spąstą –  malonumą? Kodėl gi ne. Ant kortos daug kas pastatyta. Net toks Vl.Putin iš kunigo Mikutavičiaus bylos, nes vadovavo tada FSB. O iš manęs spec.tarnybų manijakai vėl pavogė telefono pakrovėją. Gal trečią ar ketvirtą slapta atsirakinę duris. Bet mane tokie dalykai tik „užveda“. Gal net nebūčiau rašinėjęs šiomis temomis kurį laiką, o dabar specialiai „pavarysiu“. Dar ir todėl, kad birželio 4 dieną prie Seimo, kur būnu, trynėsi į Vasilevskį panašus tipas. O Mentams pasiskųsi –vėl atsirašys, kad nėra objektyvių duomenų.

Ten Virdžinijoje Fifty fifty. Visaip galėjo būti. Amerikoje pilna nestabilių ir ginkluotų. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Gal, vis tik,  spec.operacija,  kaip ir Konektikuto mokykloje – Sandy creek, kur iššaudė vaikus. Panašiai buvo ir to koncerto metu, kur iš viešbučio lango nukovė gal aštuoniasdešimt. Neaišku, kiek infiltruotos slaptos USA tarnybos. Rusai tam pinigų negaili.

TV žinios prasideda ne Šaulių paradu, o žinia apie išgelbėtą iš po smėlio darbininką … Vasilevskį. Tipiškas blogas emocinis fonas svarbiam kariškam šimtmečiui. Bet negerų naujienų iš Šiaulių daugiau nėra. Tiksliai išprognozavau, kad bus naujienų iš Šiaulių šauliams, kad bus įvykis Lione pagal du liūtus, kad sprogs tada tas laivas „Lisco gloria“, kai radijuje išgirdau tą kodinę frazę – „De ja Vu“, kuri yra ir garsaus filmo apie sprogimą laive pavadinimas, kad …. Bet kas gi bijo ne tik Virdžinijos Vulf? Pasakyčiau, tačiau tiek jau to.

(b.d.)

[1] https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/03/14/news/siauliuose-pradingo-mergaite-mama-uzsimine-apie-paskutini-skambuti-9585040/

[2] https://edition.cnn.com/2019/06/01/us/virginia-beach-shooting-victims/index.html

AUŠROS MALDEIKIENĖS POLITINĖ INŽINERIJA

AUŠROS MALDEIKIENĖS POLITINĖ INŽINERIJA

Kęstutis K.Urba

Išrinktoji į Europos parlamentą per „traukinio“ judėjimą Seimo narė nuo „Lietuvos sąrašo“ Aušra Maldeikienė yra viena spalvingiausių Lietuvos politikos veikėjų[1]. Jausmai jai yra gan prieštaringi. Štai ryte pasikalbėjus prie Seimo, vakare jau matome, kad ji savo interviu infoTV pas I.Makaraitytę „kala“ didžiųjų prekybos tinklų oligopolį dėl kainų šėlsmo, tad jai nusiunčiame laiškiuką – „Aušra, mes Jus mylime“, tačiau tuo visas jos dėmesys vienai skaudžiausių Lietuvos problemų ir pasibaigia.

Nes ji čia pat audringai reaguoja į kokią nors kitą, kad ir gerokai menkesnį, bet matomesnį dalyką.

Kita vertus, savo tulžingu kritiko – choleriko charakteriu besiliejusiu per kraštus, nežiūrint kai kurių taiklių pastebėjimų („D.Grybauskaitė yra pritapusi prie sistemos biurokratė“),  dėl atvirų patyčių iš V.Adamkaus aktyviai veikusio Gruzijos karo metu ar deramai priėmusio JAV Prezidentą G.W.Bušą su naryste NATO („Mes su Almute atsikėlėme, pasiėme gėlių ir nuėjome“ ) jį, kaip ir išrinktąjį prezidentą G.Nausėdą, kuris pateikė gan konkretų planą[2], prilyginus „nuliui“, ar pareiškimas, kad V.Radžvilas ir A.Juozaitis nieko nesiūlo, o tik kitus kritikuoja, išsakyti interviu TV3[3] prieš dvi dienas V.Laučiui yra elementariai neadekvatūs realybei, ir ji ne vienam tapo atgrasi.

Tiesiog, politikas bandantis nuolat „įspirti“, kad atsispirtų nuo aukšto prezidentų ar kitų politikų reitingų, turi Lietuvoje šansą eilinį kartą pasiauginti braškančius savus. Tie atvėrę į EP duris  6.15 proc. virš V.Tomaševskio gautų 5.22 proc., ar nepatekusių Guogos-Puteikio aljanso 4.85 proc. leidžia ją pačią priskirti tai pačiai marginalijų kategorijai, kuri neaplenkė net prieš triuškinimą visokiomis politinėmis kriminalinėmis provokacijomis atsilaikiusios Lietuvos Liberalų sąjungos.

Pagrindinis Aušros Maldeikienės bruožas – emocijų kamuolys ir nuolat iš jo besiliejantis kritikuojančių sakinių srautas neapvaldytame daugelio knyginių tiesų chaose su taikliomis per TV kanalus leistomis strėlėmis į „auksines šriubėnų plyteles“ ar „Grindą“. Įsiminė jos susikirtimas prieš pusmetį ar ne LNK studijoje, kur ji pavadino išrinktąjį Prezidentą „kostiumu“ be turinio, ir tuoj pat gavo atgal – buvo išvadinta … parazitu.  Ko jau ko – A.Maldeikienei veiklumo ir energijos daug kas gali pavydėti, tačiau, pasižiūrėjus jos puslapį Seimo svetainėje – pvz. pernai metų kovo 1 d. teaptinkame

 

11:10 val.

Interviu LNK televizijai

 

16:30 val.

Dalyvavimas tiesioginėje laidoje “Labas vakaras, Lietuva”

 

Štai dar vienas charakteringas pavyzdėlis:

2018 m. vasario 1 d.

 

09:00 val.

Susitikimas su labdaros renginio “Duok 5” organizatorėmis

 

16:30 val.

Susitikimas su labdaros organizacijos “Algojimas” atstovėmis Aušra Stančikiene ir Austėja Neniškyte

 

 

 

Lyg ir buvo rašinėta anksčiau daugiau, bet šiuo metu naujojoje svetainėje konkretesnio užimtumo pėdsakų neaptikta, o senoji leidžia teigti, kad A.Maldeikienė tvarkingai pildė darbotvarkės skiltį, kone kasdien nurodydama su kuo susitikinėjo, idant būtų išvengta didelio neskaidrumo ar lobistinių provokacijų.

Ataskaitų skiltis iš vis tuščia, o iš pernai registruotų teisės aktų projektų  tematome tik du originalius. Visgi, keliasdešimt pranešimų spaudai ir keliolika įvairios literatūrinės vertės tekstų jos svetainėje, leidžia spėti, kad viena pagrindinių jos veiklų ir įdirbių parlamentarės poste buvo aršoka kova savo Veidaknygės paskyroje bei „tvitinimas“. Ir tai davė rezultatą virtualų terpėje – A.Maldeikienė buvo vienintelė susirinkusi visus reikalingus 10 tūkstančių parašų e-būdu.

Vienok, šiai „atsakomybę“ už jai svetimą žemės ūkio sritį prisiėmusiai seimūnei neužteko politinės valios viešai kritikuoti pirmų 30 ha apmokėjimo, iš esmės,  šeimos ūkių susinimo ir žlugdymo diskriminacinę,  įdiegtą ministrų V.Baltraitienės ir Br.Markausko,  schemą. O kažkokių intelektinių sugebėjimų pareikšti, kad ŽŪM sprendė savo reikalus stambieji, apėję „mažiukus“, kai gavo skundą, gi nereikia[4]. Elementaru. Kova su stambiaisiais ūkininkais, reikiamai neginant mažiukų –demografinio valstybės resurso, suprantama, be reitinginių dividendų jai pačiai, nieko Lietuvai nedavė.

 

 

Rimčiausias A.Maldeikienės darbas

 

Labai svarbus momentas ieškant tiesos yra aptikimas, kaip politikė vertina save ir kurį savo darbą laiko reikšmingiausiu. Apie  tai galima spręsti iš autentiško A.Maldeikienės atsakinėjimo[5] į savo pačios keltus klausimus. Taigi, ji rašo „2. Kokie konkretūs mano pastarųjų metų darbai Seime Europos klausimu? Bene rimčiausias jų – „Tautos įgalinimo Europos sąjungos ateities klausimu alternatyvusis pranešimas“, pateiktas su kitais dviem – labiau profederaciniu A. Kubiliaus, G. Kirkilo, E. Vareikio ir J. Bernatonio ir labiau protautiniu A. Ažubalio ir L. Kasčiūno pranešimais minima tema.“.

Nors man ir koktu skaityti tokius abstraktų prifarširuotus tekstus, kurie nenueina į konkretiką pagal pilną „top-down“ metodologiją, ir rodo tik fragmentuotą mąstymą bei įdirbio stoką[6], tačiau prisiverčiau. Išvada paprasta – magistro, įvaldžiusio įmantroką užveltą mintijimą, lygio rašinys, kalbant pačios A.Maldeikienės terminija –  pezalas. Jo esmė – „demokratijos deficitas, biurokratijos suvešėjimas, vietinio nacionalizmo grėsmė per ES dezintegraciją, Višegrado „pasikėlimas“, o išeitis – socialinis ramstis bei ES konstitucija“. Ir jokios konkrečios, derančios ekonomistei ES mokesčių sistemų harmonizavimo konkrečios problematikos. Nes politinė ekonomija ir filosofija yra gerokai aukščiau tokių kasdienių buhalterių knygų reikalų!

Pastebėkime, kad A.Maldeikienės „traukinio“, kuris gudriai sukūrė  esamos komandos regimybę, programinis nurašytas nuo kažko  teiginys – „Mes palaikome žingsnius, kurie ilgainiui harmonizuotų atskirų Europos Sąjungos regionų mokestines sistemas. Nors tai yra komplikuotos ir ilgalaikės diskusijos, dabartinė Rytinio Europos Sąjungos flango valstybių politika, kada už senųjų valstybių narių lėšas yra finansuojamas  mokestinių rojų“ kūrimas, yra netvari ir pražūtinga.“ tėra vertas „feisbukinio palaikinimo“ įdirbio.

 

Kitaip tariant, tas rašinėlis, pristatytas kaip pats rimčiausias būsimos europarlamentarės darbas, tėra surankiotų iš įvairių žurnalinių straipsnių sakinių kratinys, kad ir turėjus gerų užmačių – gelbėti ES. Nieko originalaus ir vertingo nepastebėjau dar ir jos programoje. Tokią išvadą patvirtinant čia derėtų iš karto klausti apie vidines ES problemas:

 

 

-Ką daryti su 16 mln. ES bedarbių ir 125 mln. esančių materialiniame skurde gyventojų?

– Kaip elgtis su  oro ir dirvos užterštumu[7], jos nualinimu?

-Koks turi būti atsakas dar didesnei kapitalo koncentracijai saujelės rankose, didžiumos gyvenimo standartų negerėjimui?

…. Iki specifinių dalykų turinčių labiausia rūpėti V.Andriukaičiui:

• Kaip stabdyti III vaikų alergizacijos bangą (ES komisaras jau, pagaliau po šūsnies laiškų šiek tiek sureagavo)? Kaip padėti onkologiniams ligoniams?

 

Šiuo metu, beje, vedu įdomią bei svarbią diskusiją ir sprendinių paiešką su signataru Z.Vaišvila, svarstant, kuri vertybė yra didesnė – žmonių gerovė ar valstybės suverenumas. Aš teigiu, kad jei išstotume iš ES, tai dėl didelių muitų mūsų prekės eksporte prarastų konkurencingumą, dar ir sumažėtų investitorių, o  mūsų ekonomiką momentaliai ištiktų kolapsas. Zigmas sako, kad viskas ne taip katastrofiška, nes atgautume PVM. Taigi, belieka atsakyti į sunkų klausimą – kiek ES suteiks Lietuvos žmonėms jų bendros gerovės didinimo perspektyvų ir realijų ar toliau „nusunkinės“ Lietuvą darbo jėgos nuviliojimu – nusavinimu į čia siųsdama kitų kontinentų gyventojus? Man pačiam kyla didelių klaustukų dar ir pasiskaičius gan teisingą Olavos Strikulienės straipsnį[8] apie išrinktuosius į Europos Parlamentą, nes jaučiu, kad ir šiuos rinkimus laimėjo ne rinkėjai, o vienuoliktukas.

Vertinimų yra visokių. Netgi tokių:

„Tiksliau ir šmaikščiau apibūdinti rinkimų į EP tikrai
neįmanoma. Pridurčiau, kad juokingiausiai atrodo ekonomistė A.Maldeikienė, kuri
suskaičiavo, kad yra “pigiausia”, tik už keturis tūkstančius EUR patekusi į Europos
parlamentą, pamiršdama paminėti,kad jos išrinkimas Lietuvos mokesčių
mokėtojams, kaip teigia VRK, vos metus būsiančiam Seime kitam Seimo nariui
vienmandatėje kainuos viso labo “TIK”…350 000 EUR. Kad rėksnė,tai tikrai,bet
ekonomistė prasta ir nesąžininga, bandydama nutylėti akivaizdžius skaičius ir
faktus. Negavo Seime “mažos mašinytės”,tai, užmiršusi visus duotus pažadus
rinkėjams, nusprendė susikurti sau geresnes finansines sąlygas…Lietuviškos
politikos grimasos….GĖDA!!!Jau į Europą politikai “emigruoja”net šeimomis.
Europą“

Ir A.Juozaitis, ir V.Radžvilas, ir Z.Vaišvila mušantys „pavojaus varpą“ mato gan rimtų ir konkrečių ES bėdų bei savo programomis siūlo ir radikalių, ir aptakesnių idėjų, todėl jų apkaltinimas išsakytas A.Maldeikienės „tik kitų kritika“ ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet labiausia adresuotinas jai pačiai. Iš ties, juk kas ant kito sako, neretai  … ant savęs pasisako. Nes V.Radžvilo, kad ir aptakoka programa buvo nei prastesnė, nei geresnė ar konkretesnė bei kryptingesnė. O kovoti su Kinija iki paskutinio Prancūzijos kareivio šiais laikais visi sugeba.

 

 

Iš čia iš karto seka atsakymas į pačios A.Maldeikienės iškeltą pirmą klausimą:

Ar turiu teisę sakyti, jog išmanau užsienio politikos problemas?

Nė velnio, o tupėjimas „ant laktų“ ir pezėjimas tame absoliučiai neaiškiame  ir neskaidriame G.Kirkilo  vadovaujamame su A.Maldeikienės išrinkimu jo pavaduotoja Seimo „Europos reikalų komitete“ „apžaidinėjant“ biurokratijos primestų popierių „nuo  migracijų iki žuvų kvotų“ apkalbėjimus, tai nėra sprendiniai nei ES, nei Lietuvai.  Tas gyvybiškai svarbus komitetas mėgęs ir „uždarus klausimus bei posėdžius“, nors mūsų Konstitucijoje įtvirtinta atviros visuomenės nuostata, nesiteikė po kiekvieno savo posėdžio išeiti  bent į 10-15 minučių spaudos konferencijas ir paaiškinti ir tautai, ir liaudžiai, ką jie sprendė ir ką nutarė, nors tam yra visos galimybės bei būtinybė, o klausyti rinkėjui pagaliau po trisdešimt „demokratijos“ metų įvestas kai kurių, parodomųjų   posėdžiavimų transliacijas, tam reikia ne tik kantrybės.

 Pagaliau, politikui turint savo nuomonę, šiais laikais yra įmanomas ir jos transliavimas į Veidaknygės ar kito socialinio tinklo kanalą. Viso to, išskyrus atskirus epizodus nebuvo, todėl visi postringavimai aukščiau paminėtame rašinyje „dėl tautos įgalinimo“  apie europinę demokratiją yra tuščias ir apgaulus dalykas, nesusitvarkius elementariai pas save.

Pagaliau laikas suvokti, kad pagrindinė demokratijos tezė apie piliečių dalyvavimą valstybės ar sąjungos valdyme tėra tuštokas dalykas. Pats, būdamas, bene, smarkiausiu ir atkakliausiu rinkėju visuomenininku įsitikinau, kad pati sistema yra itin stipriai iracionali, chaotiška, perkrauta neesminiais dalykais, neišprusimu, nesigaudymu, neretai arogancija ir egoizmu. Todėl būtina nagrinėti ir meritokratiją, kad postus užimtų, iš ties geriausi ir apsišvietę (kur mūsų privaloma Politikos akademija Prancūzijos pavyzdžiu?), ir akademokratiją, kad lemtų ne lobizmas, diletantizmas ir biurokratėlio įrodinėjimas, kad jis reikalingas, nes pateikė projektėlį į bendrą chaotišką srautą, o mokslu grįsti ir jame parengti pareguliuojantys visuomenę bei rinką dalykai, ir sacrokratija, kad visuomenėje bedvasės TV dėžės galutinai neišplautų vertybinių dalykų.

 

                      Tokia situacija yra susidariusi ir dėl to, kad A.Maldeikienė iki šiol neapsisprendė – kas gi yra ta politika? Anksčiau teko regėti, kad šiai seimūnei „Politika yra dalyvavimas debatuose“, dabar gi po tam tikros kritikos jau radosi – “Politika yra interesų derinimas“.

Kaip interesus derina LVŽS „buldozeris“ Seime mes regime kiekvieną savaitę, o kaip tai vyksta Karbauskio-Skvernelio pokalbiuose nemato niekas. Todėl, būtina turėti galvoje, kad politika tai yra kova už piliečių balsavusių už konkrečią programą interesą – jo sklaidą ir įgyvendinimą pagal esamas galimybes, o ne tuščių politinių ritualų objektas. Žinoma, civilizuotoje politikoje yra itin svarbūs ir debatai, ir interesų derinimai, kai už viso to stovi ekspertinės mokslo pozicijos, o ne vien postų dalybos.

Mūsų politikų mėgiama sakyti – „mes ES atstovaujame Lietuvą“ tuo pačiu išplaunant esminį demokratijos turinį. Netgi, pradedant D.Grybauskaite, kuri yra seniausia užmiršusi savo įsipareigojimą rinkėjams  – 2014 m. savo kampanijos programą, o tiesiog dalyvauja biurokratiniusoe ritualuose: trinasi aukštuose sluoksniuose ir pozuoja kameroms bei objektyvams bei taikosi „prisitrinti“ į ES vadovų tarybos pirmsėdžio kėdę. Kitaip tariant, tokiuose įpročiuose, svarbiu tampa pats procesas, bet ne rezultatas.

A.Maldeikienės žodžiai, kad ji gal pritaps prie ALDE frakcijos, o gal prie Žaliųjų, galintys atrodyti kaip mėtymasis, iš tikrųjų, atliko gudraus rinkėjų balsų meškeriojimo rolę, siekiant apkėsti kuo platesnį jų ratą. Pagal pagrindinį jos man žinomą darbą – rūpestį neįgaliųjų išnaudojimu ir skriaudimu jiems skirtose įmonėse bei deklaravimą, kad gins silpniausius, A.Maldeikienė orientavosi į socdemų-krikdemų-maltiečių tariamo ar esamo rūpesčio žmones, tačiau savais pareiškimais ji, tiesiog, padengė, labai platų rinkėjų arealą – nuo tikinčiųjų iki žaliųjų ir liberalų. Betgi, išmintis sako, kad visiems geras nebūsi. Nebent, toks atrodysi iš ekranų. Ar prezidentinės kampanijos metu, kuri jai tebuvo gera įžanga į tikrąją – europarlamentaro.

Visa tai leidžia A.Maldeikienę apibūdinti ne tik kaip katalikę bandžiusią apginti neįgaliuosius, bet ir  kaip gabumų turinčią, apsiskaičiusią ir politinės filosofijos bei publisictikos prirašiusią labai gudrią ir apsukrią moteriškaitę, kuriai, matyt, tapti europarlamentare padėjo ir asmeninio ego variklis – įrodyti buvusiam sutuoktiniui, kad ji ne mažiau „kieta“.

 

Palinkėjimas

 

A.Maldeikienei būtina suvokti, kad nei Seimas, nei Europos parlamentas tai nėra kad ir neblogų knygų, politinių ese  rašymo ar politinių kompiliatyvių  filosofavimų vadybinėmis abstrakcijomis vieta, o tai turėtų būti nuožmokų idėjų kovų pagal gero tono taisykles institucija. Anaiptol, ne vien jos kaltė, kad mūsų seimai tebėra LDK didžiūnų laikų, kurie spręsdavo viską, tradicijos tęsėjai, įgiję naują prievolę –aptarnauti ne tik lobistų, bet ir biurokratijos teikiamos, pasak pačios A.Maldeikienės, „įstatyminės trydos“ konvejerį.

Beje, jis Europos parlamente yra aukštesnės kokybės, tačiau ES direktyvų tekstai yra gerokai komplikuotesni už  mūsiškus įstatymus: turi kad ir penkiasdešimt nuostatų su šimtu nuorodų į kitas direktyvas ar dokumentus (labai kuklus pavyzdėlis yra maisto direktyva[9]), todėl tas aptarnavimas bei bandymai spręsti itin konkrečias problemas, netgi, būnant „sijonuotu  Mirabo“ bus itin komplikuoti. Bandymas susigaudyti reikaluose neturint užnugaryje ištiso akademinio-praktinio instituto reikalaus išskirtinio pasišventimo.

Bet prieš tai, A.Maldeikienei derėtų išpirkti savo kaltę – savo konkrečių įstatyminių-nutariminių projektų nekūrimą ir  neteikimą Seimui. Kad ir beviltišką būti priimtam daugumos po visų kivirčų, užkabinus Gretutę dėl šukuosenų, tačiau kaip pavyzdį parlamentaro, kuriam ne vis tiek. Kad ir bent dešimties teisės aktų apimtyje ar bent jau penkiasdešimties pavadinimų su turinio aprašymu. Ir visa tai didele didele vinimi prikalti prie Seimo pirmininko ar R.Karbauskio kabinetų durų, kaip tai darė prieš 500 metų reformacijos -protestantizmo lyderis. Kitaip tariant, gerai trinktelėti durimis prieš išskrendant į naują žymiai platesnio ir sudėtingesnio objekto, nei viena Lietuva, pareguliavimo, kad ir labai ribotų 1/751 galių, bet, vis tiek, ne beviltišką, o reikalingą žmonėms postą. Ar Aušra Maldeikienė likusias  kad ir pikto, bet „katino dienas“ Seime praleis valgydama braškes su I.Šimonyte, ar sukurs dar vieną svarbų akcentą – parodys laikas. Juk politika ir valdymas vyksta pas mus dar ir teisės aktų kalba, o jei seimai iki šiol nesuprato tam pajungti šviesuomenę – intelektines pajėgas, tai tegul srebia ir „aria“ patys. Visuomenė laukia nesulaukia.

A.Maldeikienė teisingai konstatavo, kad

– pas mus nėra normalios žiniasklaidos (lėkšti blizgučiai)

– nėra normalios politikos, o tik jos imitavimas (gal nuo manęs nužiūrėjo?)

Tačiau kritikos į visas puses neužtenka – reikia konstruktyvių sprendinių. Netgi, nuolat niuksint ne vien LVŽS. O mąstymas VIEN aukštų abstrakcijų lygmenyje, tikintis išsunkti ar  ten dufėlioti „filosofinės alchemijos akmenį“ – sprendinį, niekur neveda. Tik į eilinę demagogiją, kuriai nereikia didesnio įdirbio.

Gudrumas kovojant su blogiu yra pravartus dalykas, bet jam priveikti reikia žymiai daugiau dalykų. Pirmiausia, solidarumo – gebėjimo dirbti komandoje, o tam reikia ir įsiklausymo į kitus, bet ne vien begalinio savęs transliavimo į visas puses dėl visų dalykų, dar ir gan chaotiškai šokinėjant impulsyviai minčiai. Nors tai ir teiktų egzotiškumo, bei tam tikro mozaikinio vitražinio estetizmo. Kita vertus, būtina suvokti, jog aplinką išsilavinę žmonės suvokia ir interpretuoja  tam tikrais modeliais. Ne tik matematiniais, bet ir paprasčiausiomis schemomis. Bet jau vien ES teisėkūros schema yra labai sudėtinga ir komplikuota (žr. žemiau), o ar A.Maldeikienė pageidaus EP skelti į dvejus rūmus, kad rastųsi vienuose, kad ir be veto teisės- valstybių, kad jų – prezidentinė nuomonė būtų aiškiai formuluojama ir su daugumos pritarimu teikiama kitiems –  partijų-ideologijų rūmams, nėra aišku. Nes jos sakinys „Manyčiau, jog šiuo metu federacija ar bet kokia gilesnė viršvalstybinė integracija neturi populiaraus ir masinio palaikymo, tad būtina demokratizuoti Europos institucijas ir pasiekti, kad vis daugiau Europos pareigūnų būtų renkami tiesiogiai.“, dar ir nekalbant apie skaidrumo-atsiskaitomumo-atsakomybės mechanizmus, tėra dar vienas gražbylystė apie ne visai aišku ką.

Ar A.Maldeikienė liks EP „0.002“ – praktiškai „nuliu“ ar ne, vėlgi, visaip gali nutikti.

Tik laikas baigti pezėti tais visais „konsolidacijos, integracijos, federalizmo“ ar „tėvynių sąjungos“ terminais, už kurių dažniausia nėra nieko. Laikas rodyti konkrečius teisės aktus permainoms, kurių, beje, jokia biurokratija nesukurs. Tik neeilinis protas. O ne dar vienas mūsų politikos „balastas“ Todėl jos buvimą Seime tegaliu įvertinti tik „patenkinamai“. Nes potencialo yra, bet ne kryptingos produktyvios kinetikos. Lengvatikiai sunešę iki 12 eurų ir rinkimų  – sociologinės apklausos gegužės 26d.  rezultatai rodo, kad A.Maldeikienės – ryžtingos kovotojos su visais visur ir viskuo įvaizdis bei politinė inžinerija suveikė.

 

Vietoje konkretaus kaltinimo – ką veikia „ikanamistai“?

 

Vienas ekonomiškai mąstantis pilietis (nežinau, kiek tikri skaičiai) man atrašė:

1996 REALIU MOKESČIŲ MOKĖTOJU – KURIANČIŲ LT  BVP  NET 1 400 000

2018 REALIU MOKESČIŲ MOKĖTOJU – KURIANČIŲ LT  BVP  TIK     240 000

 

JEI VISUS MOKESČIUS SUMAŽINTI 50% TAI.

– TIK PER METUS SUSIKURS LIETUVOJE NEMAŽIAU  KAIP 1 000 000 GERAI APMOKAMU DARBO VIETŲ

MOKESČIU SISTEMA PER 25 METUS SUNAIKINO LIETUVOJE VIRŠ 1 000 000 DARBO VIETU

 

 

MATI KUR ŠUO PAKASTAS… PER 26 METUS MOKESČIAI LT PADIDĖJO NET 2 000 %

 

 

Mastantis žmones supranta kodėl auga kainos

– PVZ PREKES KAINA 10 eur

– prekes kaina be verslininko uždarbio 9 eur

– prekes kaina be mokesčių valdžiai tik 4 eurai

 

MOKESČIAI ŽMOGAUS DARBUI PAKILO NET 4 000%

MOKESČIAI PREKES KAINOJE SEKIA NUO 60% –IKI — (80%  – 90 % -BENZINUI,CUKRUI, ALĖJUI  RUKALAMS, ALKOHOLIUI)

MOKESČIAI MAISTUI IR  BŪSTUI  PAKILO 2500% — 3000%

 

VERSLININKUI LIEKA UŽDARBIO  5–15   , VALDŽIA UŽDIRBA NUO 60% –IKI 80%

 

 

IR NEREIKIA ŽMONĖMS SMEGENŲ PUDRINTI .. TIKRI PELNAI TIK POLITIKOJE, 90% VERSLAS LIETUVOJE ANT BANKROTO RIBOS

 

„REIKIA SUVOKTI , KAD VALDŽIOS ANTKAINIS PREKĖMS SIEKIA 60%–90%

VERSLUI PO MOKESČIŲ  SUMOKĖJIMO VALDŽIAI   LIEKA TIK NUO 3%–IKI–15%

90% LT ĮMONIŲ DIRBA Į NUOSTOLI

JAV, Airija, Britanija – 0%,—-Šveicarija -2,5%,   Liuksemburgas -3%, —-Italija – 4%, —-Lenkija – 5%

Vokietija -7%,—-Ispanija -7%—–Čekija – 10% — Švedija 12%

LIETUVA PVM LYDERIS LIETUVOJE PVM NET 21%

Lietuvoje lengvatinio PVM maisto produktams nėra, o į valdžią 2008 metais atėjus konservatoriams, bendras tarifas nuo 18 procentų buvo padidintas iki 21 procento. Kaip čia išeina: ar visa Europa kvailesnė už mus? Gal mes tokie protingi, kad Europos Sąjungos šalys mūsų išminties dėl PVM mokesčio lengvatų (ne)taikymo niekaip perprasti negali? Kodėl jie tas lengvatas taiko, o mes – ne?

 

LŽTSS NUSTATĖ KAINŲ AUGIMO PRIEŽASTĮ — NEPASOTINAMAS VALDŽIOS APETITAS.

Prekes kaina nuo 60% —iki—80%  tai įvairus mokesčiai valdžiai

PVZ PREKES KAINA 10eur

PREKES KAINA BE VERSLININKO PELNO 9eur

PREKES KAINA BE MOKESČIŲ VALDŽIAI TIK 2eur—4eur

REIKIA PRADĖTI NUO VALDININKŲ MAŽINIMO

1996 m VALDININKU TIK 7 000

2018 m KOMPU ERA VALDININKŲ NET 78 000

 

DANIJA HELSIGIORAS , GYVENTOJU 60 000 . POLICININKU 4 , 1 TEISĖJAS, 1 PROKURORAS, 3 ADVOKATAI

 

 

 

 

[1] https://lt.wikipedia.org/wiki/Au%C5%A1ra_Maldeikien%C4%97

[2] https://www.nauseda2019.lt/gerovesvalstybe

[3] https://www.tv3.lt/naujiena/video/1001985/ausra-maldeikiene-adamkus-irgi-buvo-nulis

[4] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=255640&p_a=0

[5] http://www.maldeikiene.lt/atsakymai-tiems-kurie-klausia-ka-veikiu-seime/?fbclid=IwAR3grs_LzpC_qlNLd71MwINhT4DLwV0wHtk-QxRZ7myufvNRhwXLsIAZC2s

[6] Anaiptol ne dėl A.Maldeikienės tingumo, nes tai jai nebūdinga, o priešingai –dėl bandymo adekvačiai reaguoti į absoliučiai visus išorinius informacinius dirgiklius bei elementaraus išsibarstymo juose

[7] https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/figures/soil-contamination-by-heavy-metals

[8] http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/ostrikuliene_masinis_politiku_issiuntimas_i_komisa/

[9] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019L0633&from=EN

SKYLĖTA EKONOMINIO SAUGUMO PROBLEMA

SKYLĖTA EKONOMINIO SAUGUMO PROBLEMA

Kęstutis K.Urba

Iš pirmo žvilgsnio mokesčių surinkimas į Lietuvos valstybės biudžetą yra ne per prasčiausias[1] – gegužės 1d.  planas įvykdytas 100.4 proc. ir  gauta 10 mln. eurų daugiau nei planuota. Ir nors PVM (pridėtinės vertės mokesčio) surinkta mažiau apie 20 mln. nei planuota, tačiau tai kompensavo surankioti GPM (gyventojų pajamų mokestis) ir akcizai.

Vis tik, Vyriausios mokesčių inspekcijos apžvalga nepateikė esminių vertinimų, o apsiribojo sausoka statistika, palikdama pasukti galvą visiems.

Jei palyginti tą patį 2018 m. ir 2019 m. pirmų keturių mėnesių laikotarpį – PVM surinkimą, tai piniginė išraiška, sako, kad jo šiemet sukaupta 1.6 proc. daugiau nei pernai. Ką gi tai reiškia, prisiminus kainų išaugimą – infliaciją?

Juk pasakyta: 2019 metų balandį Pricer.lt fiksuojamo pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad:

pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse nuo žemiausio kainų lygio, kuris buvo gruodžio mėnesį pabrango 5,75%, tai jau ketvirtas brangimo mėnuo iš eilės, nuo 2018 gruodžio mėnesio.

 

Ką visa tai reiškia? Ogi, kad apyvarta prekyboje lėtėja, bet gyventojai įnešė gerokai daugiau GPM, nes išaugo ir pensijos, ir algos. Tai kame gi čia reikalas? Matyt, gausi pensininkų armija atsidėjo atsargoms „į kojinę“  ligos atvejui bei laidotuvėms arba nusprendė, kaip tai daro tokio amžiaus užsieniečiai bei mūsiškiai darbingo amžiaus žmonės –  nusprendė pakeliauti. Betgi, verslus smaugtelėjo ir visi akcizai.

Todėl, čia derėtų kelti esminius dalykus. Kas darosi su Lietuvos žvėrišku kainų/pajamų santykiu ir kokia yra dirbančiųjų/išlaikytinių santykio dinamika, ir kokios jo bei SODRA pririnkimo ir valstybės skolos prognozės?

Tai turėtų itin rūpėti ir Seimo „ikanomikos“ bei valstybės valdymo  komitetams, migracijos komisijai, nekalbant apie premjerą ir V.Pranckietį, o labiausiai – paradoksaliai V.Bako NSGK, nes kaip sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr.A.Svitojus „šiaurės rytų Lietuva jau tuščia“.

Bet, argi, labai jau rūpi p Bakui, kad jo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas šiuo požiūriu tebėra „kiauras“, nors su juo buvo ir kalbėta šia tema rimtų vyrų?  Ir ne kartą.

Kada jis teiksis pagerinti pagrindinį valstybės saugumo įstatymą tokiu esamo įstatymo papildymu:

………………………….

EKONOMINIO SAUGUMO POLITIKA

Ekonominis valstybės saugumas – nacionalinio saugumo dalis, apibrėžiama valstybės būsena, priklausančia nuo pagrindinių gerovės valstybės ekonominių rodiklių, apibrėžiamų atskiru įstatymu. Ekonominio valstybės saugumo politika – nacionalinės valstybės saugumo politikos dalis, kuria siekiama ekonominių rodiklių gerėjimo ar bent jų stabilumo ir atsparumo valdžios bei visuomenės veikimu, identifikuojant, vertinant ir prognozuojant kylančių iššūkių bei grėsmių ir pavojų rizikas, isos ekonominės sistemos tvarumui bei pažangai. Lietuvos ekonominė politika yra grindžiama atvirumo, teisingumo, darnumo ir naudingumo visuomenei laisvos konkurencijos rinkoje, ekonominių laisvių užtikrinimo, privačios ūkinės iniciatyvos principais, tarnaujančiais bendrai tautos gerovei. Ūkinės veiklos apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymais ir jeigu jie yra būtini nacionalinio saugumo interesams apsaugoti.

Vienam investuotojui ar jų oligopoliniam susivienijimui draudžiama dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

…………………………………

Atrodytų elementaru, bet NSGK vadovas nėra priaugęs ir iki tokio žemiau pateikto Seimo nutarimo projekto teikimo, nors mūsų rinka jau senokai yra užvaldyta kartelinio pobūdžio oligopolių tiek prekyboje, tiek ir perdirbime

…………………………..:

1 straipsnis.

Sukurti prie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Lietuvos valstybės rizikų vertinimo ekspertų komisiją, kuri kiekvienais metais vadovaudamasi tarptautine patirtimi parengtų  Seimui rizikų vertinimo ekonomikos, socialinės, geopolitinės, technogeninės ir aplinkosaugos srityse raportą, atsižvelgdama į Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją (komisijos ekspertų sudėtis pridedama).

Post scriptum

 

Čia derėtų paklausti, o ką nuveikė ne tik prof. K.Glaveckas, bet ir  ką veikia mūsų išrinktoji didžioji kritikė, politinės ekonomijos filosofė Aušra Maldeikienė su savo gal ir ne visai be reikalo tulžinga politine inžinerija per prezidentinę kampaniją sėkmingai prasmukusi į Europos parlamentą? Malt liežuviu apie ja naiviai patikėjusius ir suaukojusius iki 12 eurų keletą tūkstančių senukų daug kas gali, bet „sutaisyt“ ar kvalifikuotai pakomentuot  bent jau Lietuvos valstybės reikalus?

 

 

 

 

 

 

[1] https://www.vmi.lt/cms/documents/10162/9462834/NB_apzvalga_2019-02/df276f85-9e85-46b2-993d-f6afc6e7b3af

EUROPINĖS IR LIETUVIŠKOS DEMOKRATIJOS BĖDOS

EUROPINĖS IR LIETUVIŠKOS DEMOKRATIJOS BĖDOS

Kęstutis K.Urba

Šiuo metu ES bei Lietuvos viršūnėlės dalinasi politinę galią. Bavarą Manfredą Weberį  nuo Europos žmonių partijos, kuri gavo daugiausia vietų EP, A.Merkel stumia į ES komisaro postą, nors Makronui tai nepatinka. Yra nuomonių skleidžiamų Lietuvoje, kad D.Grybauskaitė gali tapti ES Vadovų tarybos pirmininke, o G.Kirkilas lyg ir bus nauju ES komisaru nuo Lietuvos.  Pabandykime įvertinti šiuos procesus pagal demokratijos standartą – asmenines savybes bei įsipareigojimų apimtis bei realumą.

M.Weberio svetainėje šiuo metu pagrindinė antraštė skelbia, kad jo tikslas yra 5 mln. naujų darbo vietų ir jaunimo bedarbystės įveikimas[1]. Tai turėtų būti vykdoma per tarptautinės prekybos išplėtojimą, per dėmesį naujom perspektyviom šakom  – biotechnologijose, robotikoje, dirbtiniame intelekte, didžiųjų  duomenų masyvų apdorojime, o finansus reiktų gauti ir per didžiųjų skaitmeninių kompanijų apmokestinimą. Svarbus ir transporto išplėtojimas, kuris turi užtikrinti darbo jėgos judumą.

Savo programines aiškiai ortodoksiškai liberalias nuostatas yra pateikusi ir Europos Žmonių partijos svetainė[2].  Galima teigti, kad formalioji demokratijos pusė abiem Žmonių partijos atvejais – lyderio ir jo būrio yra įvykdyta: nesudėtingi į vidutinio išprusimo pilietį orientuoti  teksteliai yra paskelbti, ir jie rinkimuose suveikė. Nesvarbu, kad turiu kitokį, kur kas detalesnį požiūrį ir vertinimus, tačiau svarbu, kad rinkėjai galėjo rinktis. Savo lozungėlius yra sudėlioję ES socialistai[3], o nuo abiejų tradicinių lyderių savo pasiėmė žalieji[4] itin sustiprėję Lenkijoje bei Vokietijoje ir 40 vietų plius ūgtelėjęs liberalų-demokratų susivienijimas einantis su savo manifestu bei išskirtiniu dėmesiu ekspertinei veiklai[5].

Tokia yra įprastinė ES demokratinė praktika, ir žvelgiant formaliai, atkaklūs rinkėjai gali reikalauti visų partijų atsiskaitymo už savo priešrinkiminius pažadus. Tik svarbu, kad tai nevyktų po penketo metų, o kasmet, ir, dargi, iš TV ekranų p Garbačiauskaite-Budriene, nes LRT įstatyme yra įrašyta demokratinių vertybių puoselėjimo nuostata. Tačiau atrodo, kol galingasis ir fizine jėga Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Tumėnas nepaims tamstos už sprando, tol Lietuvos piliečiai toliau bus „šeriami“ vien lėkštokais muzikiniais blizgučiais ar rutininėmis „Dienos temų“ banalybėmis. Tiek Europos politikos semestro savaitė kiekvieną gegužę su diskusijomis bei politikų tarpusavio debatais, o ne „klausimėlių“ egzaminais nacionalinio transliuotojo LRT studijoje, tiek ir Lietuvos politikos semestras rugsėjo 1-10 d., kuomet Seime turi praeiti dešimties NVO konferencijų banga su rezoliucijų gintarais plenarinių posėdžių krantams, yra būtini naujos, aukštesnės politinės kultūros atributais. Atkreipkite dėmesį – naujos politinės kultūros nuostata ne vieną kartą buvo Prezidento G.Nausėdos lūpose.

Graikiška demokratija pagal D.Grybauskaitę-G.Kirkilą ir ES viršūnėles

Antikiniame demokratijos lopšyje valdanti SYRIZA pralaimėjusi rinkimus į EP tuoj pat paskelbė parlamento paleidimą ir naujus rinkimus. Nori pasitikrinti mandatus vidinei politikai. Lietuva iki tokio supratingumo dar nėra priaugusi, tačiau, atrodo, kad laikas iki Seimo rinkimų 2020 veiks tik LVŽS nenaudai, jei ji nesiims stiprių naujų nestandartinių žingsnių.

Kad D.Grybauskaitei yra svetima demokratinė politinė kultūra rodo jos dėmesys savo veiklos programavimui. 2009 m. ji laimėjo rinkimus su mitinginio lygio programine „špargalke“ kaip sugebantis aiškiai, tvirtai ir ryžtingai kalbėti lozungais viešųjų ryšių produktas. 2014 m. rinkimams, sako, kad buvo platesnė programėlė, tačiau ir jos su žiburiu nėra prezidentinėje svetainėje. Taigi, net ir prie paties drąsiausio Seimo, besiremiančio į konstitucinę fundamentalią parlamentinės valstybės nuostatą, jam nebūtų ko klausti ir reikalauti atsiskaitomumo, bet ne eilinio „akių drąskymo“ metinėje kalboje. Šiek tiek nerimo kelia ir tas faktas, kad programėlė su pagarbos, saugumo bei gerovės akcentais dingo ir iš ekonomikos mokslų daktaro G.Nausėdos – 2019 svetainės, tačiau ten yra bent jau konkretus gerovės valstybės siekio planas[6], todėl rinkėjams po metų kitų bus ko teirautis ir pageidauti vėlei. Tiesiog, tai kitas politinės demokratinės kultūros lygmuo.

Bet pažvelkime į D.Grybauskaitės ir G.Kirkilo ėjimus į aukštuosius ES postus. Ar mes žinome bei matome, ką ponia ruošiasi daryti su ES per vadovų tarybą? Ar numanome, kokie G.Kirkilo planai tapus ES komisaru? Sakytumėte, kad dar neaišku kurią sritį – restauratoriaus kultūrininko ar žemės ūkio jis gaus, tačiau sėdint už to aukštojo stalo yra svarbu nutuokti absoliučiai visose srityse. Todėl reikalavimas, kad R.Karbauskio stumiamas G.Kirkilas bei D.Grybauskaitė  ne tik mūsų Seimui bet ir ES žmonių bei liaudžių atstovams  pateiktų aiškų ES pertvarkos  perspektyvos planą, o ne jų „gavrikų“ surašytus eilinius lozunginius pezalus būtų pati normaliausia demokratinio proceso praktika. Ir už savo programas kasmet atsiskaitinėti Seimui bei rinkėjams per tą pačią politinių semestrų savaitę.

Deja, realybėje, „čto mogut koroli …. cha cha cha“ yra visiškai kitaip. Nėra jokio, bent jau matomo,  varžymosi programų ir planų stiprumu, o viskas tiesiog sprendžiasi tarp aukštųjų klanų ir grupuočių Merkel-Makrono įtampų lauke įtakų. Žinoma, yra tam tikri reikalavimai – iškalba ir kalbų žinojimai, patirtys, išsilavinimai, nuveikti darbai, tačiau be veiklos programiškumo ir jo skaidrumo su atsiskaitomumu, lieka ta pati bolševikinė antidemokratinė autoritarinė tradicija – „vsio rešajut kadry“.   Kuri, beje, naudinga Vl.Putinui.

Yra ne vienas svarbus demokratijos plačiausia prasme aspektas. Tai ir meritokratija, kurioje, kaip Singapūre, valdo patys geriausi, ir akademokratija, kurioje itin svarbus vaidmuo valstybės ar jų sąjungos programavime tenka akademinei šviesuomenei, tai ir sacrokratija, su dvasinių lyderių nešama taikos ir ramybės bei doros šviesa.  Pas mus ir kitur gi tebėra įsišaknijusi išsigimusi demokratijos versija – biuro-anarcho-kratijos, kurioje išrinktieji įsiteikę rinkėjui ar žiniasklaidos kanalų paproteguoti politikai tuoj pat tampa absurdiško  ir chaotiško biurokratijos generuojamų pataisų srauto aptarnavimo vergais, o kadangi nelieka laiko net pagrindinių finansinių srautų parlamentinei kontrolei, tai tokia sistema yra tvirtai palaikoma dar ir viso magnatų-latifundininkų intereso lobizmu.

 

ES politinė ir ekonominė esmė (iš rankraščių)

 

Visi apžvalgininkai pritaria, kad pagrindinis ES sukūrimo projekto privalumas yra taikos Europos žemyne stiprinimas ir  išsaugojimas ES viduje bei didesnėje jos dalyje. Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Prancūzijos, Vokietijos dėmesį mokslui ir švietimui, menams, parlamentarizmui ir teisei, tvarkai ir iniciatyvoms bei piliečių laisvėms, pabėgėliams. Vis tik įvairiomis progomis pripažįstamas ir šios sąjungos ekonominis bei politinis problemiškumas drauge su pernelyg įsigalėjusia biurokratija ir demokratijos mechanizmų silpnumu.

27 ES valstybių vadovai   Romoje 2017 m. kovo 24 d. susirinko svarstyti sąjungos ateities toje pačioje salėje, kur prieš 60 metų Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Liuksemburgo vadovai padėjo pamatą ES. Sutarė dėl liberaliai laisvo žmonių – darbo jėgos, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, kurie puikuojasi ir dabartinėse ES sutartyse, deja, gerokai lenkdami socialiuosius jų straipsnius – juridines nuostatas, kad ES mažins pragyvenimo lygių skirtumus tarp atskirų valstybių ir regionų. Prieš pradėdami kritikuoti ES veikimą iš karto pasakome, kad esame šios sąjungos šalininkais, tačiau visiškai kitokios nei esama dabartinė neteisybe, biurokratiniu nepaslankumu grįsta ir valdžių negale pasižyminti spręsti esmines tautų ir visų žmonių problemas. Užimtumą, emigrantų ir teroro stabdymą, didžiųjų prekybos tinklų godumą, regimą nuolatiniu kainų kilimu, kai tik valdžios suteikia daugumai žmonių šiokių tokių lengvatų.

ES Lisabonos sutartyje gražiai nurodyta, kad pagrindinis ES tikslas yra žmonių ir tautų gerovė, tačiau pažiūrėkime į ką ir kodėl išvirto ši sąjunga. Už jos sukūrimo stovėjo ne tik plieno ir anglies bendrovės, bet ir prekybininkų korporacijos. Jie ir inicijavo juos ir jų pelnus ribojusį muitų tarp sąjungą sudarančių valstybių naikinimą bei ES plėtimąsi. Nesiginčysiu – keleriopas prekybos apimčių visoje ES išaugimas yra įspūdingas, tačiau pasvarstykime „kam teko vaisiai, o kam šaknelės“. Panaikinus muitus, atskirų valstybių valdžios susidūrė su problema – kuo padengti savo biudžetuose atsiradusias „skyles“. Nutarta didinti, anaiptol,  ne korporacijų pelno mokesčius, o garsųjį pridėtinės vertės arba apyvartos mokestį trumpai vadinamą  PVM.  Tą patį, kurį matydamas ant kiekvieno prekės čekio  sumoka kiekvienas eilinis pirkėjas ir už duoną kasdienę, už mėsą ir visas kitas prekes. Taigi, per 60 metų šis „pats sunkiausias“  mokestis ES valstybėse buvo valdžių, gynusių prekijų interesus išaugintas vidutiniškai nuo 5 iki 21 proc. Jo auginimo prisireikė dar ir valdžios biurokratinio aparato išlaikymui. Viršininkai stengėsi turėti kuo daugiau pavaldinių, kad jiems patiems tektų kuo mažiau darbo, skyriai virto departamentais, šie atskiromis įstaigomis prie valdžios institucijų ir šiuo metu ES biurokratija kasdien sugeneruoja bent po septynetą įvairių direktyvų, o ES teisė virto griozdiškų ir painių bei prieštaringų juridinių formuluočių rinkiniu, kurio apimčių negali aprėpti bei suvaldyti niekas. Vien Lietuvos teisės aktų apimtys jau pasiekė 200 tūkstančių. Vien jų visų „aptarnavimui – tobulinimui nesibaigiančiu pataisų srautu“ prireikė apie 30 tūkst. administruojančių biurokratų Lietuvoje ir dar panašaus kiekio Briuselyje bei Strasbūre. Nenuostabu, kad reikiamos antikrizinės ekonominės priemonės ES vėlavo ir metus, ir du, o pagrindine buvo išvaisčiusių ar nesėkmingai investavusių į blogus išpūstus Volstryto išrastus „popierius“ bankų skolų padengimas valstybinėmis dotacijomis.

Negana to, plečiantis didiesiems prekybos tinklams, jie „suvalgė“ arba toliau naikina smulkią bei vidutinio didumo prekybą, užsiėmė tvirtas rinkos padalijimo oligopolines pozicijas ir pradėjo pirkėjui diktuoti derinamas tarpusavyje kainas (IT laikais tai nesudėtinga), todėl šiuo metu ES vis garsiau prabylama apie nesąžiningą prekybą. Panaši situacija formuojasi ir visoje gamybos, supirkimo, perdirbimo, prekybos grandinėje, kurioje, kaip taisyklė nuo krizinių rinkos svyravimų labiausiai kenčia smulkūs gamintojai. Tai itin ryšku mažą rinką turinčioje Lietuvoje. Kiek valdžia kelia pensijas, algas, pašalpas, tiek prekijai didina būtiniausių prekių kainas. Kiek valdžia dotuoja krizėje atsidūrusius gamintojus, tiek supirkėjai ir perdirbėjai numušinėja žaliavos įsigijimo kainas. Tai buvo itin ryšku pienininkystės krizės metu 2015- 2016m.

Tokie procesai būdingi ne tik ES, bet ir visam globaliam šių dienų pasauliui, kuriame po bankų, prekybos ir perdirbimo ar net gamybos koncernų stambėjimo jau įvyko neregėta kapitalo koncentracija. Dešimt magnatų jau apkėtė apie pusę visos žmonijos sukaupto materialaus turto, o pusantro šimto pasaulinių oligarchų, kasmet susirenkančių į garsiuosius Bilderbergo sambūrius kontroliuoja apie devyniasdešimt proc. viso žmonijos materialaus turto.

Dėl šių priežasčių ekonominę ES esmę sudaro muitų naikinimo bei išsipūtusios biurokratijos naštos perkėlimas ant eilinių pirkėjų pečių, oligopolinių kartelinio pobūdžio korporacijų įsigalėjimas prekyboje, perdirbime bei gamyboje (bankai tie patys prekybininkai specifine preke – pinigais) ir grėsmingai didėjanti kapitalo koncentracija saujelės rankose, kuri pati jau nesugeba sėkmingai investuoti, ieško pigios darbo jėgos trečio pasaulio valstybėse arba net neturi tokio poreikio, nes mėgaujasi bankinėmis palūkanomis. Globalizacijos sąlygomis analitikai konstatuoja, kad finansų rinkų pasaulis tapo dar ir  išgaubtu – neįmanoma matyti, kokie „žemynai“ slypi už jo horizonto.

Politinė terpė. Nenuostabu, kad per 60 metų ES susiformavo ekonominius didžiųjų korporacijų rinkų plėtros interesus aptarnaujanti politikų kohorta, besirėmusi ekonominio liberalizmo tėvo Hayek‘o darbais, ir iš esmės šiuo metu besivadovaujanti neoliberalia Čikagos augintinio M.Frydmano „šoko terapijos“ doktrina, nežiūrint tos pačios JAV liberalų tam tikro poslinkio kairėn. ES politinėje valdžioje vadovaujančios pozicijos palaipsniui atiteko liberaliai konservatyvioms politinėms partijoms, dar ir todėl, kad būtent kiekvieną savaitę Walstreet‘e besirenkantys magnatai sprendžia, ką turi rašyti ir skelbti pagrindinės žinių agentūros bei dienraščiai. Susikūrė tamprios finansinio kapitalo bei jų pirktos žiniasklaidos ir politinio lobizmo struktūros.  Negana to ir kairesnėmis save deklaruojančioms partijoms teko susidurti su ideologine mimikrija bei oportunizmo – daugelio žmonių interesų išdavimo apraiškomis jų viduje. Būtent, kaip nurodė ir žinomas Nobelio premijos laureatas J.Stiglitz savo vadovautos JT komisijos raporte, daugelio socialinių, aplinkosauginių, technologinių pasaulio problemų[7] sprendimas glūdi didesniame visuotiniame stambiojo kapitalo apmokestinime dėl jo tekamumo išsivysčius IT, tačiau ar apie tai nuolat kalba pasivadinę ES socialistais  – PES atstovai Europarlamente? Ar mūsų socdemai ir kitos politinės jėgos reikalauja iš D.Grybauskaitės atstovauti daugelio Lietuvos žmonių, pirmiausiai jų ekonominius interesus ne tik ES vadovų taryboje, bet   netgi JT tribūnoje? 2015m. rudenį ši organizacija pažymėjo savo 70 – metį, tačiau kodėl tokia pilka buvo mūsų prezidentės kalba?  Žinoma, ES mokesčių sistemų harmonizavimui – tokiam, kad pvz. Lenkija „nekirptų“ mūsų ar kitų kaimynių ekonomikų PVM skirtumų „žirklėmis“ ir pietų Lietuva nevažinėtų ten apsipirkinėti, reikia nemenkų žinių bei atitinkamos politinės valios. Tačiau globalusis sprendinys yra banaliai paprastas. Jei grupė asmenų susigrobė iš daugumos, kuriai stinga finansinių resursų, o dauguma valdžių sėdi skolų prieškrizyje ir bankų „kišenėse“ bei neišgali mokėti normalių pensijų, algų, stipendijų, pašalpų jos reikiantiems, tai ar ne laikas koreguoti pasaulinę tvarką politinės evoliucijos būdu? Juolab Lietuva lyderiauja pagal emigrantus 6 kartus viršydama pasaulio vidurkį.

Pažvelkime ir į Lietuvos Seimo iškilmingą konferenciją skirtą Romos sutarties 60 –  mečiui. Manote ten būta ekonominės užsienio politikos dimensijos? Pliurpti lozungais ir abstrakcijomis apie saugumą, terorizmą, emigrantus vietiniai politikieriai yra įgudę. Patys svarbiausi – ekonominiai dalykai liko, kaip taisyklė, nuošalyje. Sakysite, kad ES šelpia Lietuvą ir tai žymiau darys iki 2020m.? Bet pasikalbėkite su Vl.Terlecku, kuris pasakys, kad Ribentropo-Molotovo pakto nuostoliai Lietuvai yra apie 1 trln. dolerių (USD), tad šią europinę paramą reikia tiesiai vadinti reparacijomis už Lietuvai padarytą žalą. O jei paskaičiuotume, kiek Lietuvai kainavo išauginti ir išmokslinti visą emigrantų kartą, kurios didumas linksta link 1 mln. žmonių, tai mūsų balansas su ES pasirodys, anaiptol ne toks jau teigiamas.

Tačiau per pastaruosius 25 metus ir Lietuvoje, su nedidelėmis išimtimis, susiformavo „tranų – politikų“ bei valdžios biurokratų parazituojantis arba imituojantis politinę veiklą sluoksnis, kupinas gražbylystės, tuščiažodžiavimo arba elementaraus diletantizmo bei savo darbo profanacijos po (pseudo) demokratijos priedanga. Jiems pati paprasčiausia išeitis susidūrus su ekonominėmis problemomis, kartoti liberaliomis kosmopolitinėmis F.Hayek rašliavomis išplautomis smegeninėmis – „rinka pati susireguliuoja“. Panašiai yra ir Europos parlamente ar kitose ES struktūrose.

Nenuostabu, kad nesėkmę patyrė Prancūzijos prezidento F.Hollande ekonominė užimtumo politika – vietinis kapitalas, nesant valdžių tarptautinio solidarumo ir koordinuotumo, elementariai spruko į kitas šalis dar ir aktoriaus Depardje  vaidmenyje.  Nuo visokio plauko tuščiažodžiautojų bei  biurokratų ES paliko Didžioji Britanija, matydama rinkų su JAV apjungimą žymiai geresne galimybe, nors yra ir nuomonių, kad čia pasidarbavo ir Vl.Putino ES silpninimo planas: destabilizacija Sirijoje bei panika dėl cheminio ginklo sukėlė ir grėsmingą migrantų bangą, ir trukdė realizuoti arabų dujų tiekimą į ES valstybes per „Nabucco“ ir panašius projektus, „Gazprom“ milijardų naudai.

ES jubiliejaus proga Popiežių aplankė ES valstybių vadovai. Šventas Tėvas, kaip ir jo pirmtakai, pasižymėję kairuoliškomis enciklikomis[8] ar pamokslais, dar kartą pabrėžė solidarumo ir vienybės svarbą visai Europos Sąjungai. „Pinigai turi tarnauti žmonėms, o ne valdyti“ be perstojo kartoja jis. Bet, kad Popiežiai neužsiima įstatymų leidyba.

Taigi, politinę ES esmę sudaro stambiam kapitalui, pasaulinėms ir vietinėms korporacijoms veikimu ar neveikimu atstovaujantis politikų bei jį aptarnaujantis platus biurokratų sluoksnis, suaugęs su stambiuoju kapitalu, kuris jį palaiko per nupirktą žiniasklaidą. Daugelis jų tėra ginkluoti demokratijos ir liberalizmo „mišrainės“ lozungų retorika, o Graikijos skolų, Italijos bei Ispanijos bankų ir jaunosios bedarbių kartos problemas linkę palikti savieigai. Juk taip patogu kartoti, kad skęstančio gelbėjimas yra jo paties problema. Kai ekstremistinis ar  nukreiptas islamas eilinį kartą „kresteli“ Vakarų Europą, jie vaizduoja susirūpinusius ir net vieningus žengdami gretoje apsuptoje dešimteriopai didesnės apsaugos. Tačiau šie asmenys yra akivaizdžiai neįgalūs spręsti esmines ES narėms bei už jos ribų esantiems žmonėms dėl stambiojo kapitalo godumo  kilusias problemas.

Ne veltui ES intelektualai ne pirmi metai kartoja, kad ES sunkiai serga. Tūkstantyje gaujų organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis ir narkotikais, vergiškas darbas yra kita realybės pusė, kurią yra taip patogu nepastebėti po standartinėmis frazėmis apie terorą, migrantus, susitelkimą, vienybę bei demokratiją. Gi vienas ES konstruktorių Žakas Delorsas ES įsivaizdavo visiškai kitokia, tačiau ir čia pasikartojo taisyklė, kad permainas kelia idealistai, o jų derlių pirmiausia susirenka godūs pragmatikai.

ES situacija  su nesibaigiančia Graikijos ekonomine ir socialine bei politine krize, kitų ES pietų valstybių – viso GIPS  ekonomikos situacija su ypač aukšta jaunimo bedarbyste ir valdžių skolomis, viršijusiomis  visoje ES 13 trln. eurų bei 20 mln. bedarbių, prasidėjus imigrantų krizei bei „Brexitui“ tebelieka pakankamai sudėtinga. Liberalios ir socialiberalios schemos neduoda gerovės sprendinių daugumai ES gyventojų.

ES biudžetas iki „Brexito“ buvo apie 1 trln. eurų. Apmokestinus visą stambųjį kapitalą, jis galėtų sudaryti kad ir 1,5 trln. eurų, o tai reikštų gerokai daugiau ES lėšų ir Lietuvai, kuri galėtų padengti valstybės bei savivaldos skolas ir pereiti į stabilios ekonomikos ir spartesnio aukštesnės gerovės valstybės kūrimo kelią.

ES ir Lietuvos politikoje yra svarbu vadovautis ir Davoso „Globalių pasaulio rizikų forumo“ stipriausios pasaulio profesūros parengiamais kasmetiniais raportais, kurie apibūdina rizikų tendencijas penkiose pagrindinėse žmonijos veiklos sferose:  ekonominėje, socialinėje, geopolitinėje, techninėje, aplinkosauginėje. Deja, D.Grybauskaitė atstovavusi Lietuvos valstybę per Jungtinių Tautų organizacijos 70– metį  2015 m. rudenį savo niekuo neišsiskiriančia militarine kalbele visą dėmesį paskyrė taip vadinam regiono stabilumui ir, todėl nei iš tolo neprilygsta Nobelio Taikos premijos laureatams.

 

 

 

[1] https://manfredweber.eu/lt/the-future-of-we-our-strategy-to-fight-youth-unemployment-and-create-5-million-new-jobs/

[2] https://www.epp.eu/

[3] https://www.pes.eu/en/

[4] https://europeangreens.eu/2019results

[5] https://www.aldeparty.eu/political-programme-and-european-elections-manifestos

[6] https://www.nauseda2019.lt/gerovesvalstybe

^[7]                                         https://www.weforum.org/reports/the-global-risks-report-2016

[8]                                         http://www.lcn.lt/bl/tekstai/bdokumentai/

LIETUVOS ČIA NEBUS… (II)

LIETUVOS ČIA NEBUS… (II)

Kęstutis K.Urba

 

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

Gegužės 29 d., Vilnius.

Praūžė rinkimai. Juose, irgi, kažkiek, sprendėsi Lietuvos bei ES ateitis. Sprendė ją ir kremliaus specialiosios tarnybos. Kad G.Nausėdos -V.Adamkaus žmogaus mėlynai baltai juodą įvaizdį LRT per taip apsirėdžiusius rodytus žmones „murkdė“ kaimo laidos mėšle ir kanalizacijoje, jau rašiau. Akivaizdus specialistams kišimasis – pasakiau it tokiam sutiktam D.Jauniškiui.  Bet tuo, matyt, neapsiribota. Pirmadienį TV žiniose buvo rodytas guvus išrinktojo Prezidento tėvukas gyvenantis Klaipėdoje. Džiaugiasi mokytojas, kad jo auklėjimas pasiteisino –  muzikos mokykla, berniukų choras, šachmatai sudėliojo asmenybės pamatą, kuris po keliasdešimt metų davė žinoti pergale. Tačiau TV žiniose lygiagrečiai iš Klaipėdos ėjo ir „juodas“ kontekstas. LrytoTV pranešinėjo apie surastą lavoną Klaipėdoje, o LNK žinios buvo konkretesnės: iš IV aukšto iškrito ir žuvo 89 metų vyras.  

Policijos suvestinė lakoniška[1]:

2019-05-26 apie 11:00 val. Naikupės g., Klaipėdoje, kieme rastas 1930 m. gimusio vyro lavonas. Pirminiais duomenimis asmuo iškrito pro langą iš ketvirtame aukšte esančio buto, kuriame gyveno. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Tačiau kontekstas – 2019-05-26 į Klaipėdos m. policiją su pareiškimu kreipėsi 1993 m. gimusi mergina, kuri nurodė, kad 2019-05-25 Vaidaugų g. Klaipėdoje į namus parsivedė du nepažįstamus vaikinus, jiems išėjus pastebėjo, kad iš piniginės, kuri buvo rankinėje pavogti apie 260 eurų.

rodo, kad galėjo būti „sužaista“ „26“ datologiniu – numerologiniu įvaizdžiu, kuris senuko mirčiai įteiginėja galimai GRU naudingus paskleistus gandus: „apvogė ir išmetė pro langą“.

Penktadienio vakarą Vilniuje Daukanto aikštėje vyko paskutiniai per LRT transliuoti pretendentų į prezidentus debatai iš karto po to kai LRT „Specialus tyrimas“  pagvildeno dvi temas: „Ko turėtume tikėtis iš Astrave jau baigiamos statyti branduolinės elektrinės?“[2], ir vėžio imunoterapiją, rodydamas įvairią aparatūrą bei kalbindamas moterį apie švitinimą[3].

Rašiau, ir jog man įtarimą sukėlė, kad „radioaktyvaus kuro gabenimo į Astravo AE pradžios dieną pas mus buvo „pakrautas“ išankstinis rusų aukų radiacijos kontekste įvaizdis bei iš anksto sureikšminta radiacinė švitinimo problematika onkologijoje. Ne mažiau svarbus įvykis buvo prezidentiniai debatai su geltonai baltu juodus aprangos akcentus mėgstančios I.Šimonytės bei jos plakatėlių įvaizdžiu. Pretendentės, kuriai teko ir gvildenti Astravo AE temą vakar. O kad buvo ir tokių gal spec.tarnybų surežisuotų scenų – antroje debatų pusėje ant granitinio bortelio atsiranda jauna smulkoka moteriškaitė, jai netrukus techninio TV darbuotojo rūbais apsirengusi žmogysta paduoda I.Šimonytės plakatą bei už penketo minučių nuo scenos paėjėja gal 50 metrų TV operatorius ir rodo būtent ją, o ne šiek tiek toliau už penketo metrų stovinčius su G.Nausėdos plakatais, tai nereikia, itin, stebėtis. Įtaigos, „smegenų“ plovimo technologijos koduojančios pasąmonę yra itin išlavėję“.

Tai stebėjau betarpiškai aikštėje. O štai, atidus antros debatų pusės transliacijos įrašo peržiūrėjimas tuo momentu, kai buvo užduotas klausimas dėl Astravo AE, leido skirti dėmesį keturiems LRT režisierių ir operatorių rodytiems epizodams:

• rodoma kažkokia moteris lyg su apsauginiu juodu nardymo kostiumu ir „magenta“ spalvos marškiniais
• rodoma moteris su I.Šimonytės atvaizdu rankose, toliau du vyrai su G.Nausėdos, o ta moteris mėlynus marškinėlius pasipuošusi banteliu, kuris simbolizuoja onkologinius ligonius ar apsaugą nuo šių ligų
• rodomas minioje geltonai nuo lempos švytintis vyro veidas
• rodoma pagal fizionomiką atitinkanti tą iš LRT „Specialaus tyrimo“ laidos, kuri kalbėjo apie gydymą ir švitinimą moteris.

Kaip tai buvo padaryta? Paprašė agentės, kuri ir žalio supratimo neturi, kam viso to reikia, vilkėti būtent tai ką reikia. Įdavė sutartu laiku plakatą ir parašė pastovėti, nes „nori parodyti atsakingą ir neabejingą rinkėją“. Panašiai ir su kita – senesne.

Ką visa tai galėtų reikšti itin plačiai žiūrimos laidos transliacijoje pagal visas išankstines įtaigines spec.tarnybų naudojamas  NLP technologijas?

Gal Klaipėdos delfinariumo įvaizdis –  onkologija – radiacija ir švitinimas laidos apie Astravo AE kontekste. Tipiškas išankstinis visuomenės apdorojimas, kad kai kils radiacinis nuotėkis iš Astravo AE – „Astravleaks“ bei bus skleidžiama panika, žmonės turės pasąmonėje onkologinių ligų pavojų ir, todėl, kur kas stipriau mąstys apie emigravimą.

Nebuvau sudėjęs rankų šias dienas, tad man žmonės su spec.tarnybų patirtimi pasakė, kad dalis emigravusių jau negrįžta dėl aiškinimo, jog pašonėje nesaugi Baltarusijos AE.

*****************************************

Sekmadienis – rinkimų diena.  Į pavakarę aptiksiu, kad ten Pilies gatvėje, tolumoje kur prof. V.Landsbergis vasario 16-ą pasakė iš balkonėlio kalbą – „sveiki Pilėnų gyventojai Astravo monstro pašonėje“ koncertavo lyg ir baltarusių ansamblis.

Prie balsavimo apylinkės durų ryte pasitinka išeinantis arkivyskupas Bačkis, o viduje – trejetas vienuoliukių. Atlikęs pareigą išeidinėdamas žvilgteliu į sieninį laikrodį. Likimo ironija  9:11. Nervas vis tiek įtemptas, nes mane tebegano tarnybos – gatvėje, kur stovėjo raudonarmiečio skulptūra,  kalbina įkalęs jaunas rusas, man įsėdus į 1G autobusą prisigretina jaunuolis su baltai juodais marškinėliais ant kurių „urban combat“.

Urbų sodyboje kaime, kur gyvena teta, 40-ais slapstėsi nuo NKVD Lietuvos „Pavasarininkų“ vadovas mokytojas Valaitis, o likimas lėmė, kad jame augo ir sausio 13-os didvyris, amžinatilsį Alvydas Kanapinskas. Trobelė neišlikusi – tik laukinė kriaušė toje vietoje.

Rinkimų dieną kremliaus spec.tarnybos krauna savo strateginėms operacijoms reikalingą įvaizdį. „Pervyj baltijskij“ serijoje „Genii i zlodeji“ pasakoja apie garsų ne tik Peterburge dailininką Kustodijevą, kuris susirgo stuburo smegenų vėžiu. Pasakojant apie ligą, kažkokią Cedmaro kliniką ir jo žmoną – aktorę, ši pasuka veidą į šoną ir pamatau 95proc. panašumą į … tetą.  71 metų, kuriai Kauno klinikoje šiomis dienomis darys sunkoką pakartotinę operaciją.  Po įspūdingos rusiškų gražuolių – „kupčichų“ paveikslų rodymo, eina filmas ALFA su paryškinta pasienio KGB tema.

Kremliaus „zlodiejai“ prisikasė ir iki mūsų kaimo… Su urbi et orbi įvaizdžiu iš Turino operacijos. KGB–SVR-FSB bandymo sudeginti garsiąją Kristaus drobulę panaudojant paveikslų vagis ir apkaltinti tuo lietuvius. Iš mano aplinkos. Nenuostabu, kad ir gyvsidabris tokiam teisėjui Evaldui Pašiliui iš Ukmergės, kuris tapo generaliniu prokuroru, irgi. Nes esu spustelėjęs ir ne tik generalinę.

 (b.d.)

[1] http://klaipeda.policija.lrv.lt/suvestines/2019-05-26-ivykiu-suvestine

[2] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068937/specialus-tyrimas-ko-turetumeme-tiketis-is-astrave-jau-baigiamos-statyti-branduolines-elektrines

[3] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000070110/imunoterapija-kodel-lietuvoje-veziu-serganciu-pacientu-nepasiekia-naujausi-gydymo-budai

SEIME VIEŠO SEKTORIAUS ALGŲ „BALIONAS“

SEIME VIEŠO SEKTORIAUS ALGŲ „BALIONAS“

Kęstutis K.Urba

Vakar po pietų ministras L.Kukuraitis Seimui pristatė neeilinės svarbos dokumentą, kuris, deja, pabuvo ryškokai padažytu balionėliu ant kurio „pakaušio“, nelyg, mėnulio nematomos pusės buvo užrašytas nepastebėtas ir neaptartas faktas iš Finmin‘o svetainės užkampio – V.Šapoka 2019 m. skolinasi dar eilinius  3.1 mlrd.eurų. Čia būtų galima aptarimą ir pabaigti, tačiau yra keletas svarbių pastebėjimų „moralui“, kuriais pasidalinsiu.

Pirma, neracionalu svarstyti mokytojų, gydytojų… gaisrininkų algas, bet lygiagrečiai nekalbėti apie kainų pasiutpolkę, ne taip senokai aptarinėtą ir „Kauno dienoje“. Vyriausybė dangstosi „infliacija 2-3 proc.“, žmonės ją mato ir matuoja kitaip – daugelio produktų ir paslaugų kainos buvę litais virto eurais. Kitaip tariant, ne vienoje sferoje infliacija nuo euro įvedimo dėl aštuoneto žemiau išdėstytų veiksnių yra apie 350 proc.

Prieš metus nusiunčiau Prezidentui G.Nausėdai į SEB banką po mūsų pokalbio Mažvydo bibliotekoje dėl gerovės valstybės daugumai, apie kurią kasmet paskaitau paskaitėles Mykolo Riomerio universitete, koncepcijos svarbos, šia kainų šėlsmo tema tokį laišką, ponai, Maldeikiene, Jakeliūnai, Sinkevičiau:

„Kainų kilimo maistui ir plataus vartojimo prekėms Lietuvoje priežastis matau šias:

 

– Vyriausybės vykdė pensijų kompensavimą, NPD didinimą, algų kėlimą… tačiau didžiųjų prekybos tinklų oligopolis pajutęs visuomenės perkamosios galios padidėjimą vieningai sureaguodavo kainų  pakėlimu

– nuo 2016 m. sausio 1d. prasidėjęs naftos kainų kilimas paskui save padidino dujų ir daugelio kitų prekių kainas

             – emigracijos tempai ir, ypač, kaimo populiacijos nykimas mažino prekių pirkimo apimtis,  ypač, kaimuose, nes sumažėjo pačių pirkėjų, o pelnus prekybininkai siekia žūt būt, išsaugoti bent jau tokius pačius

            – pinigų masės rinkoje didėjimas, valdžiai didinant algas, pensijas, socialine išmokas bei lengvatas,  rinkoje emigrantams remiant likusius dažniausia senyvo amžiaus artimuosius    didino perkamąją galią ir paklausą 

             – turistų iš ES valstybių pagausėjimas ir jų pirkinių kiekio didėjimas, kadangi atpuolė   valiutos keitimas. Turistų skaičius iš Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje 2015 m.  išaugo 11,9 proc. Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. užsienio turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos Lietuvoje (kelionių kreditas) siekė 1,25 mlrd. eurų arba 5,4 proc. daugiau nei 2015 m.

            – euro įvedimas  paskatino prekybininkus didinti kainas jas apvalinant iki artimiausio sveiko eurų skaičiaus bei pasižvalgyti po kitų tolimesnių eurozonos valstybių kainas

– Europos centrinio banko vykdoma mažos infliacijos palaikymo politika, kadangi kainų mažėjimas yra itin nuostolingas prekybai ir gamybai

–          Akcizų alkoholiui ir kitų mokesčių didinimas

———————————————

Perdirbėjų oligopoliai taip pat smaugia gamintojus – ypač ryšku pieno gamyboje

——————————————-

Kokios yra reikalingos antioligopolinės priemonės?

 

1. Lengvatos smulkiai prekybai – jos atgaivinimui konkurencijos didinimui
2. Palaipsnis sinchroniškas (1) didžiųjų prekybos tinklų rinkos dalies mažinimas
3. PVM mažinimas, kad būtų amortizuojamas Lenkijos sukurtos “kainų žirklės”, kuriomis jie “kerpa” ne tik mūsų ekonomiką. Mokesčių sistemų harmonizavimas ES lygmenyje yra viena aktualiausių problemų – D.Grybauskaitė nieko nedaro. Juo labiau elektriko išsilavinimą turintis L.Linkevičius (ES planuoja įvesti vieningą PVM… bei tam reikalingą bendrą Finansų ministrą)
4. Praplėsti turgų laiką – pvz.Kalvarijų turgus dirba tik iki 15 val., o užsienyje iki vakaro
5. Uždrausti dirbti didiesiems prekybos tinklams sekmadieniais, kaip yra Izraelyje bei Belgijoje, ir ruošiasi įvesti lenkai.
6. Drastiška priemonė – antikrizinis antioligopolinis  pelno perskirstymo maisto grandinėse įstatymas
7. Antkainių viešinimas – Prancūzijoje, berods, bandyta“

 

„Kaktusų“, o ne kažkokių „tulpių“ paštas suveikė ir gavau atsakymą:

Gitanas Nauseda gitanas.nauseda@seb.lt

 – Puiku!

Ačiū labai.

Kitaip tariant, ir vėl padidinus viešam ar kitam sektoriui algas bei kitas pajamas, prekybos tinklų oligopolis eilinį kartą pajutęs perkamosios galios visuomenėje padidėjimą užkels kainas ir vėl iš mokytojų-gydytojų emigravimo stabdymo bei visos teikiamos strategijos gausis „šnipštas“.  Kiek tęsis tokie dalykai?

Pakankamai ilgai, kol kiti užsienio tinklai pajutę, kad Lietuvoje yra prekyboje su astronominėmis kainomis „aukso kasyklos“ nebandys čia pakonkuruoti ir natūraliai jos nekris. Tik ar nebus taip kaip su Vito Vasiliausko bankininkystės politika – „Revolutą“ įsileido, o kitus dvidešimt bankų esančių eilėje į „sidabro kasyklas“ – nebe. Žinoma, kad bus, kol tautai ir liaudžiai netruks kantrybė ir neįvyks, draugai, socialistinė revoliucija.

Antra, negalima fragmentiškai svarstyti ir statyti vežimą pirma arklio, Seimui pateikiant vien miglotos finansavimo perspektyvos ir labai jau „kukuraitišką“ spec.užduočių vicekanclerio D.Matulionio klerkų dokumentą be Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministrų (specialistų) įdirbio, kaip visada nuošalyje palikus ir akademinę bendruomenę. Kitaip tariant, ši strategija yra pateikta be pagrindo – Lietuvos ekonomikos efektyvinimo strategijos bei priemonių su visomis prognozėmis, pradedant užimtumo politika, kad kuo daugiau žmonių kurtų vertes ir mažėtų veltėdžių bei tranų, kaip ir Lietuvos valstybės biudžetų perspektyvos.

Teisingai pastebėjo Dainius Kreivys, kad Lietuvoje viešo sektoriaus biurokratų ar ne per 20 proc., kai kitur, Vokietijoje yra ir 10-18 proc., gerai išdėjo strategiją į šuns dienas ir pareikalavo finansų ministerio Gintarė Skaistė, tačiau, deja, Mykolas Majauskas šia intencija nepareikalavo interpeliacijų ir Seimo vadovybei, kuri įtraukinėja svarbiausius strateginius valstybės dalykus absoliučiai neparuoštus ir nepagrįstus ilgesnei perspektyvai į darotvarkę, kaip ir nesugebančiai sukoordinuoti veiklas vyriausybei su jos kancleriu – „buldogu policininku“ ir nepasiuntė jų visų rūkyti kanapių.  Gal Simonas Gentvilas ir būtų dar davęs geros pylos, bet valdančioji dauguma nedavė jam kalbėti, tuo, beje, grubiai pažeisdama ir konstitucinę atviros visuomenės kūrimo nuostatą, ir demokratiją bei Konstitucijos straipsnį, draudžiantį persekioti už kritiką.

Moralas gi būtų toks: nors Seimo buldozeris nurijęs kritikos tabletę ir priskyrė paskirus L.Kukuraitį „kutensiančius“ ir gadinsiančius jam nervus komitetus:

Pagrindinis: Socialinių reikalų ir darbo komitetas

	Papildomas: Audito komitetas
	Papildomas: Biudžeto ir finansų komitetas
	Papildomas: Ekonomikos komitetas
	Papildomas: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

tačiau nesuprato, kad svarba ir sisteminis mąstymas reikalauja bendro šių komitetų posėdžio, kad ir Kovo 11 salėje pasikvietus akad.R.Lazutką, prof.R.Kuodį ir bent tris ministrus, (jei be S.Skvernelio), labai rimtiems klausimams apie jų bendrą sąveikavimą ir veiksmų koordinavimą su tiesiogine LRT transliacija. Dabar gi bus kaip visada – komitetuose buldozerinės daugumėlės paplos katučių eiliniam strateginiam „balionėliui“ tyliai purkštaujant opozicionieriams, o birželio 25 d. Joninių proga padovanos tautai  ryškaus popierėlio saldainiuką – algų didinimo strategiją, kuria, ji, vis tiek, soti nebus. Betgi, tokiu būdu valdančioji dauguma LVŽS-LSDDP ne tik pati sau kasa duobę, bet ir visai Lietuvai. Nes kainos ir toliau kils, ir bus ne tik kaip pirmų braškių, po BREXIT‘o lietuviai ir toliau bėgs kuo toliau nuo tokios „berazumės“ valdžios, o valstiečiai liepą jau turės ne 150 tūkst. einančių už juos, bet gal jau tik 110.

Vardan tos Lietuvos, vertėtų visų trijų ministerių su ekspertais vizitus surengti į visas ar bent jau opozicines Seimo frakcijas ir gerai duoti pylos už sisteminio mąstymo nebuvimą, ministerijų klerkų ir vyriausybės kanceliarijos veiklų nesukoordinavimą – gają „balionų“ pūtimo praktiką. O tiesos momentas išryškės netrukus už gero mėnesio, kai paaiškės, kiek gi mokestinių eurų pririnkta į valstybės biudžetą. Tačiau, ar tai gali labai jau rūpėti valdantiesiems, jei FinMino svetainės užkampyje guli dar viena – šį sykį 3.1 mlrd.eurų priešrinkiminė paskola?

 

RINKIMŲ GRIMASOS IR TIKROS PRIEŽASTYS

RINKIMŲ GRIMASOS IR TIKROS PRIEŽASTYS

Kęstutis K.Urba

Praūžę treji rinkimai dar kartą parodė, kad daugeliu atvejų, (tame tarpe,  ryškiausiai I.Šimonytės),  Lietuvos politika tai tėra tuštokas retorinis ritualas. Programiniams įsipareigojimams, jų nuostatoms toliau skirtas minimalus privalomasis dėmesys, kadangi jos, kaip taisyklė, neneša reikiamų rinkiminių dividendų.  Prezidento rinkimuose daug lėmė balsavimas „prieš“, nes tiek tautos daliai, tiek ir liaudžiai per dešimtmetį  „įsiėdė“ D.Grybauskaitės vadovavimo soldafoniškas  politikos „karate“ stilius, o G.Nausėda, dargi, su savo taupia, lakoniška , bet labai aiškia programėle bei planu „į gerovę, pagarbą bei saugumą“, pademonstravo visai kitokį bendravimą su žmonėmis.

Tiek I.Šimonytės, tiek ir  TS-LKD  programinės nuostatos buvo apgailėtinai abstrakčios ir „apkramtytos“, be reikiamo įdirbio, orientuotos į procesą, bet ne rezultatą, todėl ir šis veiksnys lėmė prastus arba ne tokius, kokių laukta bei galėjo būti, rezultatus.  I.Šimonytės „šaunusis“ reitingas iš esmės, rėmėsi G.Landsbergio kovingumu, kurie abu sudėjus kartu su L.Mažylio atradimu ir davė  tris mandatus.

Būsimojo premjero svarstymuose reiktų pastebėti, kad ne I.Šimonytė, o pats G.Landsbergis būtų pats optimaliausias konservatoriškas premjeras ir dėl savo temperamento – sugebėjimo operatyviai reaguoti į aplinką bei taikliai aiškinti žmonėms, todėl jam beliktų palinkėti stiprių finansų bei ekonomikos ministrų. I.Šimonytės buvimas tikrojoje politikoje man iš vis yra nesuprantamas dėl kainų šėlsmo nesuvaldymo politikos, kurią turėjo kurti Finansų ministerija, nebuvimo.

Socdemų fiasko

Nestebina socdemų rezultatai, kadangi, jų pasirinktas europinis logotipas –„social Europe“ yra absoliučiai netinkamas. Turint stiprų klasikinį  – „gerovės daugumai Europą ir Lietuvą“ bei „geltonųjų liemenių“ protestų situaciją, socdemų šansai liko absoliučiai neišnaudoti dėl PES – LSDP/LSDDP subiurokratėjimo, vieną pagrindinių vertybių –solidarumą suvedant vien į profsąjungiečių kvietimą dalyvauti gegužės1d. eitynėse. Graužiantis socialdemokratiją oportunizmo kirminas dėl smulkaus ir vidutinio verslo savininkų  invazijos į jų gretas, juos verčia dreifuoti į socialiberalias pozicijas, kuriose LSDDP ir gaus „galą“, o ar LSDP išsikapstys paskui savo kairuolišką manifestą  ar  toliau „plūduriuos“ ant L.Gudžinsko teorinės platformos plausto – parodys laikas.

 

Kodėl nelaimėjo rinkimų į EP LVŽS?

Kadangi ne tik LRT įstatyme yra  akcentuota demokratija, kuri realybėje turėtų apimti ir konkrečius rinkiminius įsipareigojimus, tai kiekvienais metais, sakykime gegužės pradžioje LRT turėtų rengti išsamius debatus bei diskusijas su visais  11 mūsų europarlamentarų (seimūnų kitu metu). Tokiu atveju stiprus valstiečių europarlamentaras Br.Ropė būtų gerokai „apžaidęs“ tingųjį A.Saudargą bei retai matomą L.Andrikienę.  LVŽS reitingas EP rinkimuose būtų kitoks.

 

Lietuvos europarlamentarai neturėtų būti prisimenami „bakstelėjus“  Vyriausiai rinkimų komisijai LRT iš esmės tik kartą per 5 metus, nelyg, kažkokios politinės „šmėklos“, bet nuolat atsiskaitinėti rinkėjams. LRT tokia prasme yra pati efektyviausia institucija.

Nežiūrint S.Skvernelio „double feiko“, kuriame jis būdamas socialiberaliose pozicijose save įvardijo kaip kairiojo centro atstovą, nors su V.Šapoka prastūmė  magnatams ir latifundijai naudingą mokestinę reformą su SODRA lubomis, tai nesuveikė, nes kainų šėlsmas ir toliau nesuvaldytas. S.Skvernelio pasitraukimas iš premjero pozicijų, atrodo, neišvengiamas – europiniai kaimo  milijardai išsidalinti latifundijos,  skirtų ne žemės ūkio verslui – vėluoja, chaotiškos įstatympataisdavystės konvejeris klampina nesustodamas, tai kam jam dar tas visas galvos skausmas? Juolab, „skęstantis“  R.Karbauskis griebdamasis šiaudo imsis priešrinkiminio manevro  – vyriausybės ikonos pakeitimo.

Aušra Maldeikienė – sijonuotas Mirabo

Po jos eilinio išpuolio prieš Prezidentą G.Nausėdą  Veidaknygėje parašiau tokį komentarą:

Aušra Maldeikienė yra “minus šimtas”, nes iki šiol nesuprato, jog ne euro įvedimas užkėlė kainas, o Lietuvos prekybos oligopolinė kartelizacija – penketo tinklų įsigalėjimas, įšstūmęs smulkias ir vidutines parduotuves. Kiek valdžia beduotų žmonėms lėšų, tiek prekybos oligopolis pajutęs perkamos galios padidėjimą užkelia kainas. Atsakomybė už tai labiausiai tenka A.Maldeikienės draugužei I.Šimonytei, kuri dirbdama 15 metų Finansų ministerijoje (nuo Mokesčių departamento vadovės iki ministrės) nieko nenuveikė lengvatų smulkiai ir vidutinei prekybai suteikime ir didžiųjų tinklų dominavimo ribojime. Kaip, beje, ir pati seimūnė A.Maldeikienė. Pridurkime dar ir naftos kainų šuolius, Konkurencijos tarybos silpnumą ir gausime pilnesnį vaizdą, iki kurio A.Maldeikienei, jos pačios žodžiais sakant “kaip Širinskienei iki mėnulio”. Beje, už Prezidento įžeidimą yra baudžiamoji atsakomybė, tai jei prezidentūra nebūtų kilniaširdė ligoniams, A.Maldeikienė cypėje jau rašytų savo “Mein kampf”.

Be abejo, Aušra Maldeikienė turi ir daug gerų savybių – puiki mokytoja, ekonomikos vadovėlių autorė, Seimo oratorė, prilygstanti Prancūzijos istorinio konvento garsenybei Mirabo. Vis tik, pabrėšiu, kad ekonomika kaip mokslas su savo objektu yra nepaprastai sudėtingi. Vien pagrindinių sąvokų apie pusantro šimto, modernus finansų terminų žodynas apima  apie 9 tūkstančius aiškinimų, todėl p Aušra, gal leiskite ir kitiems turėti savas nuomones, kurios daugeliu atvejų nesutaps, su tamstos.

A.Maldeikienės didžiausias paklydimas yra jos nesupratime, kas tai yra politika. Pasak jos, tai yra vieši debatai, nors viešųjų reikalų tvarkymas  ar net kova už didelių žmonių sluoksnių interesus apima žymiai platesnę sferą. Netgi, jai nuobodų ir neįkandamą reikalingiausių įstatymų projektų kūrimą, kurį ji sau leidžia viešai pavadinti įstatymine „tryda“.  Savo manymu, kad įstatymų kūrimas, tai biurokratų reikalas, ji pademonstravo nesuvokimą – ištikimybę egzistuojantiems absurdams, kai seimai „specialistų“ yra užknisinėjami septyneto šimtinių pataisų chaoso į metus, nelieka laiko, netgi, pagrindinių finansinių srautų  parlamentinei kontrolei, o tuo pasinaudoję magnatai ir latifundija išsidalija milijardus sau.

Sąjūdiečių Radžvilo – Juozaičio – Vaišvilos fiasko

Dvidešimt metų tuščiai drebinęs Mokslų Akademijos skliautus filosofavimu apie politinę tautą ir kitas panašias substancijas, prof.V.Radžvilas  nepateko į Europos Parlamentą dėl paprastos aritmetikos. Liko nesudėti A.Juozaičio gauti  67 tūkst. su  41 tūkst. gautų V.Radžvilo, kadangi šis neparėmė A.Juozaičio jo prezidentinėje kampanijoje, o „mūsų politikos Baironas“ paskutiniu momentu paragino palaikyti N.Puteikį su A.Guoga, bet ne „valstybės grąžintojus tautai“. Beje, deramai apsijungus būtų radusis ir autoritetų sinergija su geru startu būsimiems Seimo rinkimams. Dabar gi, visi trys iškilūs sąjūdiečiai liko prie nuosavų suskilusių geldų.

Jie jau tiek yra prisikalbėję prieš prof.V.Landsbergį, kad ateiti pas Gabrielių ir pasakyti – „Vardan tos Lietuvos“ sūnų paklydėlių rolėje yra pats laikas. Neabejoju, kad būtų atleista ir suprasta. Keista, kad ir tuos „tris muškietininkus“, deja,  tebėra užvaldžiusi  primityvioji autoritarinio mesijanizmo „dėl visko kaltas Landsbergis“ formulė.  Atrodo, kad nėra bažnytinio mokymo  „Mes culpa, mea maxima culpa“ prieš tautą ir liaudį.  Z.Vaišvila skubinęs kovo 11ą tada apsisprendė labai greitai dėl savo būdo, kuriame  60 proc. aštrios logikos ir 40 sveikos emocionalios intuicijos. Gi prof.V.Landsbergis (85 ir 15 proc.) dėl savo mentalumo turėjo suskaičiuoti visus galimus variantus bei pasekmes, o kadangi tai buvo tada neįmanoma, lemiamą žingsnį padarė tik gavęs skambutį iš anapus – pamatęs rimtą užnugarį, tad ar reikia dabar ir dėl to priekaištauti? Jis gi su A.Skuču ir šviesaus atminimo A.Patacku  laimėjo istorinį mūšį dėl sovietų kariuomenės išvedimo, o norėti iš jo dar ir bendros gerovės tautai bei liaudžiai sukūrimo yra neadekvatu. Konstitucijoje neleistinai sureikšminus teisinės valstybės kūrimą,  tai netrukus virto parodija su 80 tūkst. teisės aktų įdirbiu, nuvedusiu į ten kur esame. Pavyzdžiui su tuščiu Lietuvos šiaurės rytų kampu. Atrodo, kad vietoje visų postringavimų apie regionų politiką, elementariai nereikėjo leisti ŽŪM ministrei V.Baltraitienei , berods,  2013 m. pasirašyti nuosprendžio šeimos ūkiams – už pirmus 30 ha reikėjo mokėti ne 210 litų, o visus 300. Bet, tada būtų tekę mažiau latifundijai.

Man teko gerokai pasiginčyti su „didžiojo šuolio komiteto“ ideologu Kunčinu dėl prof.V.Radžvilo progresyvaus siekio padalinti Europos parlamentą į dvejus rūmus – valstybių su vienodu atstovavimu bei partijų. Žinoma, „veto teisė“  ES –  tėvynių sąjungos vizionierių schemoje būtų ir anachronizmas, tačiau jo neįvedus, o tik palikus valstybių rūmams formuoti ir aptarinėti atskirų valstybių pozicijas su imperatyvu –būtinai svarstyti jas partijų rūmuose, situacija, bemat, keistųsi. Pabandykite gi dabar, kai Briuselyje ar Strasbūre 11 ištirpsta tarp 751 ką nors garsiau dėl Lietuvos ten viauktelėti ar stumti – niekam neįdomu.   Todėl, prof.V.Radžvilo siūlymas LRT debatuose buvo itin racionalus, nors jis ir nežinojo ką gi su tais rūmais reikėtų veikti.  Ogi, pasiekti ES mokesčių sistemos harmonizavimo, vieningai apmokestinti „turčius“  bei tuo išplėtoti smulkų-vidutinį verslą su sveiko, saugaus eko-maisto gamyba, pristabdyti klimato kaitą ir vykdyti socialines programas.

Deja, nei viena politinė jėga, išskyrus prof.V.Radžvilą nekėlė EP reformos būtinumo reikalo. Todėl yra ir bus, taip kaip yra. O jei bus kitaip, tai ne dėl mūsų.

SPROGIMAS LIONE – KUR BUS TĄSA?

SPROGIMAS LIONE  – KUR BUS TĄSA?

Kęstutis K.Urba

 

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

Gegužės 25d., Vilnius.

Prognozavau  GRU operacijoje „Du liūtai“ pagal Kauno karo muziejaus skulptūrų siaubinimą bei aktualijas – „Venecijos bienalės“ apdovanojimo auksinio sparnuoto liūto su „d‘ore“ įvaizdine leksika  ir Eurovizonio Veklenkos dainos „Runnnig with the lion‘s“ klipo įtaigos su aerouostu tąsą ir LIONE. Net nepamenu, ar greta visų Tel-Avive hebrajiškų arijietiškų liūto pavadinimų užrašiau ir šią turėtą mintyse versiją, tačiau TV pasirodžius informacijai apie naują teroro aktą LIONE prie bandelių parduotuvės, į kurią dviratininkas su kapišonu ir tamsiais akiniais metė krepšį[1], suprantama, iš karto pradėjau košti „įvaizdį“ – Prezidentas Makronas tai įvardijo kaip „ataką“, juolab 8 sužeisti. Nes kryžiažodinio mąstymo, o iš tikro NLP technologijų naudotojai spec.tarnybų operacijų planuotojai  mėgsta teroro aktų seriją vykdyti taip, kad ji iš TV ekranų eitų kaip vieninga tais pačiais ar panašiais simboliais, žodžiais ar veidais bei spalvomis sužymėta kaskada.

          Taigi, jei Eurovizijos TV parodė iš Liono gatvėje  – Rue Victor Hugo iškabą „Doree“, tai reiškia, kad „kabinamas“ mūsų apdovanojimo dėl pasirodymo Venecijoje įvaizdis su Liono-lion (angl.liūtas) atitikimu. Rusijos TV naujienos irgi rodo dar aiškiau ir ilgiau ne tik „Doree“, bet ir juodai baltą iškabą JUL, bei kalba, kad bomba buvo pripildyta vinių ir veržlių (rus. gvozd i BOLT“),  todėl tikėtina, kad nauja GRU, manipuliuojančios islamu niekšybė yra suplanuota …kada ir kur? JULY yra liepa, o per manęs spustelėjimą su taksi estų tarptautinės taksi kompanijos BOLT įvaizdžiu (jos išsikvietimo telefonas yra 199991, taigi „9-11“ įvaizdžio), Vilniuje tą gatvės muzikos šeštadienio rytą, kai ėjo žinia apie kritusios studenčiukės žūtį, lyg ir kibtų spec.tarnybų operacijų planuotojų galvose kirbanti mintis apie Baltijos valstybes.

          Jei liepa, tai, gal būt, Lietuvos kryptimi – ant taikinio inauguracija greta DORĖNŲ stiliaus prezidentūros kolonų ir kažkas su orkestru, nes „Doree“ skamba pakankamai muzikaliai, nors Viktoro Hugo, žinomo „Vargdieniais“ įvaizdis tuoj pat šoka į Kanų festivalį su „Otveržonnyje“  – Les Misérables.

Ši aptarinėjama juosta yra  apie  2005 metų Paryžiaus priemiesčių neramumus, kuriuose užpainioti ir imigrantai musulmonai bei … liūtuko pavogimas iš cirko. Įvaizdžio ratas užsidaro ir ant mūsų tautiečių Kanuose. Gal ne tik ant mūsų verslininko kelių tiesime HUGO Ader – režisieriaus išsilavinimą turinčio esto.

Kita greitai besiplečiančios semantikos lauko kontekstinė linija – legendinio gatvės menininko BENKSI pasirodymas Venecijos gatvėse su įspūdinga kruizinio giganto nuotrauka. BANG – angl. reiškia sprogimą, o asociacija dar ir į Bank City turėtų sukelti nerimo ir MI tarnyboms Londone bei Scotland Yardui.  Juolab TV skelbia, kad Indijoje baisus gaisras paauglių mokykloje, kur žuvo 21. Tiesiog, nustumia į antrą planą apie teismus dėl didžiųjų analogiškų gaisrų Rusijoje į antrą planą.

O kodėl vėl mane ir šį rytą “ganė“ spec.tarnybų stiliaus žmonės –galima numanyti: vakar prie prezidentūros turėjau keletą kietų pokalbių.

Ir dėl to, kad radioaktyvaus kuro gabenimo į Astravo AE pražios dieną pas mus buvo „pakrautas“ išankstinis rusų aukų radiacijos kontekste įvaizdis bei iš anksto sureikšminta radiacinė švitinimo problematika onkologijoje.

Bet ne mažiau svarbus įvykis buvo prezidentiniai debatai su geltonai baltu juodus aprangos akcentus mėgstančios I.Šimonytės bei jos plakatėlių įvaizdžiu. Pretendentės, kuriai teko ir gvildenti Astravo AE temą vakar. O kad buvo ir tokių gal spec.tarnybų surežisuotų scenų – antroje debatų pusėje ant granitinio bortelio atsiranda jauna smulkoka moteriškaitė, jai netrukus techninio TV darbuotojo rūbais apsirengusi žmogysta paduoda I.Šimonytės plakatą bei už penketo minučių nuo scenos paėjėja gal 50 metrų TV operatorius ir rodo būtent ją, o ne šiek tiek toliau už penketo metrų stovinčius su G.Nausėdos plakatais, tai nereikia, itin, stebėtis. Įtaigos, „smegenų“ plovimo technologijos koduojančios pasąmonę yra itin išlavėję.

Deja, patys „klausimėlių“ debatai neišmanėlių nenaudėlių LRT režisierių bei vedėjų buvo eilinį kartą paversti chaotišku „šou“ – iš esmės, tuštybės muge, kuriame ne tik E.Jakilaitis, bet  ir mūsų mokslininkai pasirodė „iškritę iš medžio“. Negi sudėtinga tvarkingai gvildenti dalykus tarptautinėje bei vidinėje sferose pagal chrestomatines GEROVĖS, TEISINGUMO, SAUGUMO, LAISVIŲ ir joms reikalingos TVARKOS kūrimo temas? Bet tam debatų režisieriams ir vedėjams reikia turėti bent minimalų politikos ir visuomenės mokslų išsilavinimą, o ne profanuoti demokratiją „iš liaudies“.

(b.d.)

[1] https://www.news.com.au/world/europe/suspected-parcel-bomb-explodes-in-lyon-france/news-story/d68d0af4dcb6274797b587ec20a9103f

LIETUVOS ČIA NEBUS. MADAGASKARO VARIANTAS

LIETUVOS ČIA NEBUS. MADAGASKARO VARIANTAS

Kęstutis K.Urba

 

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

Gegužės 24d., Vilnius.

Vakar žiniose ėjo informacija, kad į Astravo AE jau gabenamas atominis kuras. Titruose informacija, kad Voroneže ligoninėje radiologinių tyrimų aparatas užmušė moterį.

Voronežas žinomas ir savo AE, kuri buvo viena pirmųjų Sovietų sąjungoje. Šiuo metu ten dirbama su septyniais reaktoriais, statoma nauja. Ten mokosi dirbti būsimi Astravo AE darbuotojai[1]. Voroneže I pasaulinio karo metais mokėsi daug pabėgėlių iš Lietuvos.

LRT „Specialus tyrimas“  tuo metu gvildena dvi temas: „Ko turėtume tikėtis iš Astrave jau baigiamos statyti branduolinės elektrinės?“[2], ir vėžio imunoterapiją, rodydamas įvairią aparatūrą bei kalbindamas moterį apie švitinimą[3].

Ką visas toks sudėliojimas galėtų reikšti? Eina GRU operacija, pagal kurią pučiant vakarų vėjams, o tokie ten dažniausi, sukėlus radiacijos nuotekį Astravo AE paskleisti didžiulę paniką Vilniuje su šimtų sirenų gausmu bei jodo preparatų dalijimu naujos emigracijos didesnės bangos nei buvusi didinimui su išankstine subtiloka įtaiga – rusai aukos.

Ne veltui tarpukaryje toks žinomas veikėjas Pakštas aiškino, kad Lietuvai, esančiai ant „priekalo“  tarp rusų ir vokiečių laikas galvoti apie masišką evakuaciją. Pavyzdžiui į Madagaskaro salą. BOEINGų reisai į ten iš Vilniaus ką tik pradėjo skraidyti.

(b.d.)

[1] https://sputniknews.lt/world/20170121/1967581/astravo-ae-personalas-stazuoja-voronezo-atomineje-elektrineje.html

[2] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068937/specialus-tyrimas-ko-turetumeme-tiketis-is-astrave-jau-baigiamos-statyti-branduolines-elektrines

[3] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000070110/imunoterapija-kodel-lietuvoje-veziu-serganciu-pacientu-nepasiekia-naujausi-gydymo-budai

APIE „LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS“ SPAUDOS KONFERENCIJOS TURINĮ ir KOKYBĘ

APIE „LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS“ SPAUDOS KONFERENCIJOS

TURINĮ ir KOKYBĘ

Kęstutis K.Urba

Šiandien Seime įvyko  organizacijos – taip vadinamos LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS spaudos konferencija, kurią vedė  signataras Zigmas Vaišvila, o dalyvavo organizacijos valdybos nariai Eugenijus Paliokas, Aldas Mačiulis ir Stanislavas Ladinskis.

Kalbėta apie abu vykusius referendumus, I ir II rinkimų į prezidento postą ratus bei rinkimus į Europos Parlamentą.

„Referendūmas“ dėl Seimo narių kiekio mažinimo   

Z.Vaišvila pastebėjo, kad ir D.Grybauskaitė ir kiti raginę neimti referendumui biuletenio ar abejų, pažeidė rinkimų įstatymą, nes negalima agituoti po nustatyto momento. Tai, suprantama, kuria blogą precedentą, rodantį, kad galima nesilaikyti Seime priimtų taisyklių – įstatymo.

Visgi, pažvelkime į šio balsavimo kontekstą – paties referendumo dėl Seimo narių kiekio mažinimo prasmingumą ir tikslus. Niekas neabejoja, kad pagrindinis  LVŽS organizavusios referendumą tikslas buvo vienas – populistiškai pritraukti daugiau, kaip viltasi, rinkėjų į savo pusę, kad į II turą varžybose dėl prezidento posto išeitų S.Skvernelis. Tokį vertinimą pabrėžė ir pats Z.Vaišvila. Tačiau buvo ir dar viena agitacinės LVŽS kampanijos pusė –  viešoji: aiškinimas rinkėjams, kuris buvo elementariu mulkinimu, kad sumažėjus Lietuvoje gyventojų skaičiui reikia mažinti ir jų atstovų kiekį. Netgi, jei emigrantai, vis tiek, balsuoja užsieniuose. Panašiai absurdiškai, beje, kažkurioje ankstesnėje bei šioje spaudos konferencijoje aiškino ir E.Paliokas, kuris siejo parlamentarų kiekį ne su jų veiklos efektyvumu, bet su kažkokiu atitikimu ar padalinimu valstybėms.

Priminsiu, kad Lietuvos Konstitucijos 1 straipsnis įteisina joje demokratinę santvarką, o 4 straipsnis kalba apie seimūnus –demokratiškai išrinktus atstovus per kuriuos tauta, bet ne liaudis, p Paliokai, vykdo aukščiausią suverenią galią. Gan mįslingas, pompastikos turintis teiginys, pabrėžęs, kad referendumu Lietuva juridiškai deklaravo savo nepriklausomybę bei priėmė šią konstituciją. Gi 33 Konstitucijos straipsnis nurodo, kad
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.

Kiek tos demokratijos  būna – kita kalba, tačiau esmine mūsų ir visos ES politinės kultūros spraga demokratijoje  yra partijų  bei pretendentų į prezidentus  ar Europos parlamentą programų lozunginis abstraktumas, jų nesilaikymas bei nuolatinis neatsiskaitinėjimas. Pažvelkite ir į naujo ES komisaro kandidatūros kėlimą – „apvaloki“ debatai, jokių programų varžytinių, ir užkulisinės Vokietijos-Prancūzijso rietenos, kovojant, kuris prakiš  savo žmogų. Atstovavimas demokratijoje reiškia ne kažkokį išrinktojo tapatinimą su rinkiminėje apygardoje esančiais skirtingais nevienodų pažiūrų asmenimis  – jų fiziniu kiekiu bei gebėjimu reaguoti pagal sovietinius papročius į kiaurą stogą, nesutvarkytą gatvę ar sunkią daugiavaikės padėtį, o tos programos pateiktos rinkėjams, kurių dauguma juos ar jį  išrinko –vykdymą su atitinkamu veiklos skaidrumu, atsiskaitomumu bei atsakomybe.

Kadangi nieko tokio nėra, o LVŽS bei dalis žiniasklaidos mulkino rinkėjus iškreipta itin abstrakčia atstovavimo vizija, kai ne vienas LVŽS narys jau pabrėžė akivaizdų programos nesilaikymą, tai D.Grybauskaitė privalėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl  rinkėjų apgaudinėjimo, galimai siekiant privačių savanaudiškų tikslų, dėl teisingos valstybės konstitucinės nuostatos laužymo, o jei prireiktų – dar ir į Konstitucinį teismą dėl 1,4 ir 33 Konstitucijos straipsnių visumos išaiškinimo. Negana to, LVŽS nepateikė jokios Seimo su sumažintu narių kiekiu veiklos vizijos, jei ne funkcionavimo plano. Kur jau čia iki dviejų rūmų vakarietiškų demokratijų pavyzdžiu parlamento su Atstovų rūmais bei Organizacijų rūmais ir senatoriais?

Palyginę šių dviejų problemų –  rinkiminio agitavimo pažeidimą bei tikro dalyvaujamojo, atstovaujamojo ir atsiskaitomojo demokratinio proceso sisteminį ir nuolatinį pažeidinėjimą, matome, kad pastaroji problema yra dvidešimt kartų svarbesnė, tačiau spaudos konferencija virto vėl, netgi, vos ne  asmeniškumų suvedinėjimo vieta. Nieko prieš ir tokį D.Grybauskaitės elgesio kvestionavimą, tačiau organizacija su tokiu įpareigojančiu pavadinimu, kuri nekelia esminių problemų, o apeliuoja į gerokai mažiau svarbias,  neturi jokios perspektyvos.

Taip yra ir todėl, kad p Paliokas ar dėl užimtumo, ar dėl tingumo, ar nesugebėjimo mąstyti sistemiškai, iki šiol neįvykdė LVT valdybos sprendimo-  parengti Lietuvos esminių problemų ir aktualių iššūkių sąvado projektą, kuriame minėtai mūsų demokratijos ydai – jos paviršutiniškumui, turėtų būti skirta atitinkama svarbi vieta. Jis sabotuoja sprendimą trečias mėnuo.

Dėl rinkimų į prezidentus bei ES parlamentą komentavimo

Gerai, kad A.Mačiulis paagitavęs už Br.Ropę ir prof.V.Radžvilą šiek tiek paskaitė jo komiteto programą. Tačiau, jei elgtis solidžiai, derėjo komentuoti bent jau VRK puslapyje pateiktą visų partijų ir komitetų programinių lozungų santraukų kratinį[1]. Tame ir reikalas, kad Lietuvoje galioja dar nuo sąjūdmečio „rinkime asmenybes“, o ne sugebančius identifikuoti, prognozuoti ir reguliuoti situaciją tautų GEROVĖS, TEISINGUMO jose, SAUGUMO ir LAISVIŲ  didinimui skirtos TVARKOS kūrimu. Bei turinčius sąžinės konkrečiai įsipareigoti ir vykdyti.

Čia kiltų labai paprastas klausimas –ar bent vienas pretendentas pateikė rinkėjams, jei ne bent vieną teisės aktą, tai bent keletą pirmųjų siūlytinų įstatymų pavadinimų. Lietuvos ar ES mastu. Prof.V.Radžvilas TV debatuose prabilo apie naujos ES sutarties poreikį, netgi, apie sveikintiną Europos parlamento reorganizavimą į dvejus rūmus, kurių vienuose –Valstybių būtų atstovaujama lygybės pagrindais su vienodu išrenkamų kiekiu. Tačiau jis neišdėstė, ką tie rūmai ir kaip turėtų kontroliuoti kokius svarbiausius dalykus, nes nors kalba labai tvirtu tonu, bet, deja, būdingai filosofams abstrakcijomis.

Akivaizdu, kad kad pirmaeiliai ES politikos uždaviniai turi kilti iš šių nuostatų:

– pertvarkyti Europos Parlamentą  į dvejus rūmus, kad ir kitų, žemiau išdėstytų  dviejų pirmaeilių žingsnių vykdymo kontrolė  nuolat vyktų iš lygaus atstovavimo pagrindais sudarytų valstybių delegatų  rūmų

– sutvarkyti ir suderinti mokesčių bei išmokų sistemas, pirmiausia nukreipiamas į stambiojo, ypač, neinvestuojamo kapitalo apmokestinimą,  link visų mokesčių sistemų  konvergencijos perspektyvos jas derinant Jungtinių Tautų lygmeniu

– už gautas lėšas „įsukti“ smulkųjį bei vidutinį verslą, ir taip apnaikinti 16 mln. lygmens bedarbystę su dėmesiu ekologijai bei apmaldyti šimtamilijoninį ES gyventojų  materialinį skurdą.

Ir čia kyla labai rimta problema – kaip derinti centro bei atskirų valstybių „balsą“ bei interesus. Nuo BREXIT precedento, nuo euroskeptikų, nuo tėvynių sąjungos, iki ES federalizmo lozungų.

Gerai žinoma, kad LDK itin susilpnino „veto“ teisė, o ne mažumos paklusimas daugumai. Panašų vaizdą tik ką turėjome ES Taryboje, kur Estija, ir, berods, Airija, blokavo įvesti visose valstybėse pelno mokestį ne mažesnį nei 18 proc., kad būtų galima didinti pensijas, algas, stipendijas, pašalpas, vystyti smulkų verslą bei kurti naujas darbo vietas. Kitaip tariant, kur kas efektyviau  naikinti ES esančią 16 mln. bedarbių (šešios Lietuvos!) armiją ir iš materialinio skurdo padėti išbristi 125 mln. ES gyventojų su atitinkamais 111 tūkst. Bei 1 mln. Lietuvos gyventojų kiekiais. Taip būtų realizuota ir 10 dievo įsakymų prisakyti dalykai – „išalkusį pavalgydink, ištroškusį – pagirdyk“.

Z.Vaišvila tokią poziciją suvokė kaip eilinį ES bandymą vykdyti tolimesnę federalizaciją Mastrichto sutarties dvasia, ir laikydamasis bendro principo iš „tėvynių sąjungos“ propaguotojų – kiekviena valstybė turi „veto teisę“, nevalia kištis kitur, pateisino tiek Estijos, tiek Airijos pozicijas, nors jos ir gali būti padiktuotos savanaudiškų ir Estijoje veikiančių skandinavų bankų bei jų lobistų, ar net kremliaus, siekiančio žlugdyti ES, siekiais.

Z.Vaišvila mano, kad reikia visomis išgalėmis bandyti priešintis ES federalizacijai, tačiau nemato racionaliausio varianto – protingo centralizmo bei prof.V.Radžvilo vėl abstrakčiai dekalruoto, vietos sprendimų ir nuomonių derinimo, kuris, pirmiausia, turi eiti per minėtą ES mokesčių sistemų harmonizavimą, matant, šios problemos globalumą ir reikiamo sprendinio, kuris pasirodė neįkandamas D.Grybauskaitei, paiešką JT mastu. Tokiu būdu jis, nenoromis,  atsidūrė didžiųjų korporacijų bei magnatų interesų gynime, todėl belieka klausti – kas bus, kai paskui IKEA, kuri jau valdo Lietuvoje Kauno dydžio miškų teritoriją, mūsų rinkoje pasirodys Estijos oligarchai, kurie išstums smulkų gamintoją kainų mažumu, o po to jas užkels? Kas bus, jei pas mus užeis rūgštesni lietūs nuo Estijos skalūnais kūrenamų jėgainių? Jei esame sąjungoje, tai anaiptol, negalioja nesikišimo į transnacionalinių ar net nacionalinių korporacijų biznelius nuostata. Bet jei itin sureikšminti suverenumą, kuris kaip taisyklė, naudingas valdančiai viršūnėlei su savais parsidavusiais  lobistais nuo įvairaus nacionalumo  „finansinių ir gamybos bei paslaugų –prekybos… „ryklių“ “, tai iš tokių  Z.Vaišvilos propaguojamų nacionalistinių principų, ir gauname akivaizdų prieštaravimą, kad ir 10 Dievo įsakymų, nekalbant apie aukštą bendrosios gerovės auginimo tikslą. ES visai teisėtai keliamas klausimas, kodėl tarpnacionalinės korporacijos Apple, Google ar Nike moka marginalius mokesčius žemesnius nei 5 proc., kai eiliniai piliečiai turi mokėti tarp 20 ir 40 proc.? Net liberalai pažymi, kad jei derintis prie Airijos su jos 12.5 proc. pelno tarifu, tai viliojant investitorius viskas baigsis lenktynėmis iki … nulio.

Deja, visa ši realioji problematika nėra suvokta nei LVT, nei didžiumos pretendentų į EP, todėl visa aptariama spaudos konferencija virto eiline diletantiška plepalyne, kuri, anaiptol, nepateisina net prisiimto organizacijos vardo. Moralas yra toks  – vykstančius ekonominius, socialinius, politinius, kultūrinius procesus reikia studijuoti, ieškant jų konstruktyvių sprendinių, o ne taukšti niekus, tuo nusileidžiant iki žinomų politikierių lygio.

Kad LVT yra svetima demokratiška sandara, įsitikinau dar per steigiamąjį suvažiavimą 2018 lapkričio 23

• rinkti į valdybą nariai pagal „asmenybių“ tradiciją, o ne pagal įsipareigojimų-atsiskaitomumo sistemą, todėl ji nėra pakankamai atspari nei profesionaliems skaldymams, nei vidinei demagogijai
• susėdusių pirmsėdžiais organizatorių nuomonė buvo svarbesnė už susirinkusių, todėl jie diktatoriškai net nesiūlydavo balsuoti dėl kitokios nuomonės pvz. nei Zenono Aristotelio Jurgelevičiaus, itin susiaurinusio LVT tikslus bei tuo ją pasmerkusiu nesėkmei.

Kitaip tariant, LVT perėmė pačias prasčiausias mūsų politinės kultūros tradicijas, už kurias patys pliekia kitas partijas.

 

 

P Paliokas, mėgstantis viešai panagrinėti ir Kongo Čiombės vėliavos bei ES žvaigždžių simbolius, spaudos konferencijoje leido sau didžiausią EP frakciją – „European people‘s party group“ vadinti liaudies, o ne žmonių partijomis, nes taip teigia rusiška wikipedija su „narod“.   Mano turimais tyrinėjimų duomenimis, terminas „liaudis“ yra kilęs nuo derlingumo deivės Lado, „tauta“ – nuo gr. vienodas, vieno kraujo, o pats archajiškiausias „žmogus“, nuo žodžio – gimti, tad nei vieno termino niekam primetinėti nederėtų, dar ir elementariai nepastudijavus jų prasmių.  Pastebėsiu, kad „people“ yra verčiama kaip tauta, žmonės, liaudis, tačiau p Paliokas, sumanęs pigiai „užmėtyti kepurėmis“ jo nekenčiamą TS-LKD partiją, užsispyrusiai pasirinko savo menko tikslo nykiomis priemonėmis naudingiausią variantą, nes, norint konstruktyviai sukritikuoti konservatorių-krikdemų programą, reikia nemenko intelektualinio įdirbio. Jam kilo konferencijoje nuostaba, kodėl gi aš čia  drįstu plačiau komentuoti, aiškinti bei prieštarauti, kai man turėtų būti, irgi, užkišta burna, ir palikta teisė kažko teirautis pas save išstačiusius „orakulus“ trimis keturiais klausimėlio žodžiais.  Mano aiškinimas paprastas – pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o skleisti demagogiją, dezinformaciją bei diletantiškus plepalus Seimas nėra vieta.

Visada įdomu išklausyti Z.Vaišvilos nuomones, nelengva joms prieštarauti, bet, vis tiek, tai yra buvusio Mokslų Akademijos čempiono lygis su kuriuo nėra paprasta ir man, kažkada laimėjusiam I Lietuvos jaunų mokslininkų konkursą.  Kai kam atrodo, kad politika gali užsiimti kiekvienas, nors jei ją traktuoti, kaip kovos už daugumos interesus veiklą, tai yra itin sunkus, sudėtingas, daug žinių bei pasišventimo reikalaujantis dalykas. To belieka palinkėti menkam rateliui po garsia LVT iškaba.

Siūlyčiau LVT pamąstyti, kodėl jie per du mėnesius negavo nei vieno pretendento į Europos parlamentą atsakymo, nors, pavyzdžiui, man vakar ir šiandien ES komisaras V.Andriukaitis, reaguodamas į kritiką, atsiuntė net keturis išsamokus laiškus ir, atrodo, rasime konstruktyvių sprendinių. Vienas jų beje, buvo komisaro laiško pradžioje – „” tik ka trumpai reagavau i vaiku alergiju reikalus.”, kai nurodžiau, kad

„Per 2005-2014 m. Lietuvoje alerginių ligų pasireiškimo dažnis išaugo nuo 30,8 iki
44,5 asmenų 1000 gyv. Sparčiausiai daugėja sergančių vaikų. Jei 2005 m. iš 1000 alergija pasireiškė
74 vaikams, tai po dešimtmečio jau net 127. Statistika vien Lietuvoje aiškiai įspėja, kad prasidėjo
taip vadinama trečioji vaikų alergizacijos banga“ ir pateikiau potencialią priežastį:

„”Dėl pesticidų maiste per­­nai iš­­tirti 484 mėginiai, iš jų 46,9 proc. likučių nu­sta­tyta, bet jie ne­viršijo di­­džiausių leistinų kie­kių, o visiškai ne­rasta 52,3 proc. mėginių. Di­­­­desnių už leistiną didžiausią nor­mą pesticidų likučių ras­­­­ta tik trijuose mėginiuo­se – ridikėliuose ir žie­­­mi­niuose kviečiuose iš Lietuvos bei bro­­­­koliniuo­se kopūstuose iš Len­kijos.” – dar 2014-2015 metais skelbė J.Milius.”  Pesticidų daroma žala yra aprašyta ir čia: http://www.vlmedicina.lt/lt/pesticidai-ir-ju-poveikis-zmogaus-sveikatai.

Tačiau, kas prispaus „latifundininkus“ chemizatorius? Vien pesticidų vaizdelis yra įspūdingas:

O mes toliau nesikišime į „suverenius“ kitų ES valstybių dominuojančių ir mūsų rinkoje reikalus?

 

 

[1] https://www.vrk.lt/documents/10180/676652/EP+bendras+leidinys++A5+2019.pdf/36efb36d-7f88-479e-855a-666c4060b322