APIE „LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS“ SPAUDOS KONFERENCIJOS
TURINĮ ir KOKYBĘ
Kęstutis K.Urba
Šiandien Seime įvyko organizacijos – taip vadinamos LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS spaudos konferencija, kurią vedė signataras Zigmas Vaišvila, o dalyvavo organizacijos valdybos nariai Eugenijus Paliokas, Aldas Mačiulis ir Stanislavas Ladinskis.
Kalbėta apie abu vykusius referendumus, I ir II rinkimų į prezidento postą ratus bei rinkimus į Europos Parlamentą.
„Referendūmas“ dėl Seimo narių kiekio mažinimo
Z.Vaišvila pastebėjo, kad ir D.Grybauskaitė ir kiti raginę neimti referendumui biuletenio ar abejų, pažeidė rinkimų įstatymą, nes negalima agituoti po nustatyto momento. Tai, suprantama, kuria blogą precedentą, rodantį, kad galima nesilaikyti Seime priimtų taisyklių – įstatymo.
Visgi, pažvelkime į šio balsavimo kontekstą – paties referendumo dėl Seimo narių kiekio mažinimo prasmingumą ir tikslus. Niekas neabejoja, kad pagrindinis LVŽS organizavusios referendumą tikslas buvo vienas – populistiškai pritraukti daugiau, kaip viltasi, rinkėjų į savo pusę, kad į II turą varžybose dėl prezidento posto išeitų S.Skvernelis. Tokį vertinimą pabrėžė ir pats Z.Vaišvila. Tačiau buvo ir dar viena agitacinės LVŽS kampanijos pusė – viešoji: aiškinimas rinkėjams, kuris buvo elementariu mulkinimu, kad sumažėjus Lietuvoje gyventojų skaičiui reikia mažinti ir jų atstovų kiekį. Netgi, jei emigrantai, vis tiek, balsuoja užsieniuose. Panašiai absurdiškai, beje, kažkurioje ankstesnėje bei šioje spaudos konferencijoje aiškino ir E.Paliokas, kuris siejo parlamentarų kiekį ne su jų veiklos efektyvumu, bet su kažkokiu atitikimu ar padalinimu valstybėms.
Priminsiu, kad Lietuvos Konstitucijos 1 straipsnis įteisina joje demokratinę santvarką, o 4 straipsnis kalba apie seimūnus –demokratiškai išrinktus atstovus per kuriuos tauta, bet ne liaudis, p Paliokai, vykdo aukščiausią suverenią galią. Gan mįslingas, pompastikos turintis teiginys, pabrėžęs, kad referendumu Lietuva juridiškai deklaravo savo nepriklausomybę bei priėmė šią konstituciją. Gi 33 Konstitucijos straipsnis nurodo, kad
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
Kiek tos demokratijos būna – kita kalba, tačiau esmine mūsų ir visos ES politinės kultūros spraga demokratijoje yra partijų bei pretendentų į prezidentus ar Europos parlamentą programų lozunginis abstraktumas, jų nesilaikymas bei nuolatinis neatsiskaitinėjimas. Pažvelkite ir į naujo ES komisaro kandidatūros kėlimą – „apvaloki“ debatai, jokių programų varžytinių, ir užkulisinės Vokietijos-Prancūzijso rietenos, kovojant, kuris prakiš savo žmogų. Atstovavimas demokratijoje reiškia ne kažkokį išrinktojo tapatinimą su rinkiminėje apygardoje esančiais skirtingais nevienodų pažiūrų asmenimis – jų fiziniu kiekiu bei gebėjimu reaguoti pagal sovietinius papročius į kiaurą stogą, nesutvarkytą gatvę ar sunkią daugiavaikės padėtį, o tos programos pateiktos rinkėjams, kurių dauguma juos ar jį išrinko –vykdymą su atitinkamu veiklos skaidrumu, atsiskaitomumu bei atsakomybe.
Kadangi nieko tokio nėra, o LVŽS bei dalis žiniasklaidos mulkino rinkėjus iškreipta itin abstrakčia atstovavimo vizija, kai ne vienas LVŽS narys jau pabrėžė akivaizdų programos nesilaikymą, tai D.Grybauskaitė privalėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl rinkėjų apgaudinėjimo, galimai siekiant privačių savanaudiškų tikslų, dėl teisingos valstybės konstitucinės nuostatos laužymo, o jei prireiktų – dar ir į Konstitucinį teismą dėl 1,4 ir 33 Konstitucijos straipsnių visumos išaiškinimo. Negana to, LVŽS nepateikė jokios Seimo su sumažintu narių kiekiu veiklos vizijos, jei ne funkcionavimo plano. Kur jau čia iki dviejų rūmų vakarietiškų demokratijų pavyzdžiu parlamento su Atstovų rūmais bei Organizacijų rūmais ir senatoriais?
Palyginę šių dviejų problemų – rinkiminio agitavimo pažeidimą bei tikro dalyvaujamojo, atstovaujamojo ir atsiskaitomojo demokratinio proceso sisteminį ir nuolatinį pažeidinėjimą, matome, kad pastaroji problema yra dvidešimt kartų svarbesnė, tačiau spaudos konferencija virto vėl, netgi, vos ne asmeniškumų suvedinėjimo vieta. Nieko prieš ir tokį D.Grybauskaitės elgesio kvestionavimą, tačiau organizacija su tokiu įpareigojančiu pavadinimu, kuri nekelia esminių problemų, o apeliuoja į gerokai mažiau svarbias, neturi jokios perspektyvos.
Taip yra ir todėl, kad p Paliokas ar dėl užimtumo, ar dėl tingumo, ar nesugebėjimo mąstyti sistemiškai, iki šiol neįvykdė LVT valdybos sprendimo- parengti Lietuvos esminių problemų ir aktualių iššūkių sąvado projektą, kuriame minėtai mūsų demokratijos ydai – jos paviršutiniškumui, turėtų būti skirta atitinkama svarbi vieta. Jis sabotuoja sprendimą trečias mėnuo.
Dėl rinkimų į prezidentus bei ES parlamentą komentavimo
Gerai, kad A.Mačiulis paagitavęs už Br.Ropę ir prof.V.Radžvilą šiek tiek paskaitė jo komiteto programą. Tačiau, jei elgtis solidžiai, derėjo komentuoti bent jau VRK puslapyje pateiktą visų partijų ir komitetų programinių lozungų santraukų kratinį[1]. Tame ir reikalas, kad Lietuvoje galioja dar nuo sąjūdmečio „rinkime asmenybes“, o ne sugebančius identifikuoti, prognozuoti ir reguliuoti situaciją tautų GEROVĖS, TEISINGUMO jose, SAUGUMO ir LAISVIŲ didinimui skirtos TVARKOS kūrimu. Bei turinčius sąžinės konkrečiai įsipareigoti ir vykdyti.
Čia kiltų labai paprastas klausimas –ar bent vienas pretendentas pateikė rinkėjams, jei ne bent vieną teisės aktą, tai bent keletą pirmųjų siūlytinų įstatymų pavadinimų. Lietuvos ar ES mastu. Prof.V.Radžvilas TV debatuose prabilo apie naujos ES sutarties poreikį, netgi, apie sveikintiną Europos parlamento reorganizavimą į dvejus rūmus, kurių vienuose –Valstybių būtų atstovaujama lygybės pagrindais su vienodu išrenkamų kiekiu. Tačiau jis neišdėstė, ką tie rūmai ir kaip turėtų kontroliuoti kokius svarbiausius dalykus, nes nors kalba labai tvirtu tonu, bet, deja, būdingai filosofams abstrakcijomis.
Akivaizdu, kad kad pirmaeiliai ES politikos uždaviniai turi kilti iš šių nuostatų:
– pertvarkyti Europos Parlamentą į dvejus rūmus, kad ir kitų, žemiau išdėstytų dviejų pirmaeilių žingsnių vykdymo kontrolė nuolat vyktų iš lygaus atstovavimo pagrindais sudarytų valstybių delegatų rūmų
– sutvarkyti ir suderinti mokesčių bei išmokų sistemas, pirmiausia nukreipiamas į stambiojo, ypač, neinvestuojamo kapitalo apmokestinimą, link visų mokesčių sistemų konvergencijos perspektyvos jas derinant Jungtinių Tautų lygmeniu
– už gautas lėšas „įsukti“ smulkųjį bei vidutinį verslą, ir taip apnaikinti 16 mln. lygmens bedarbystę su dėmesiu ekologijai bei apmaldyti šimtamilijoninį ES gyventojų materialinį skurdą.
Ir čia kyla labai rimta problema – kaip derinti centro bei atskirų valstybių „balsą“ bei interesus. Nuo BREXIT precedento, nuo euroskeptikų, nuo tėvynių sąjungos, iki ES federalizmo lozungų.
Gerai žinoma, kad LDK itin susilpnino „veto“ teisė, o ne mažumos paklusimas daugumai. Panašų vaizdą tik ką turėjome ES Taryboje, kur Estija, ir, berods, Airija, blokavo įvesti visose valstybėse pelno mokestį ne mažesnį nei 18 proc., kad būtų galima didinti pensijas, algas, stipendijas, pašalpas, vystyti smulkų verslą bei kurti naujas darbo vietas. Kitaip tariant, kur kas efektyviau naikinti ES esančią 16 mln. bedarbių (šešios Lietuvos!) armiją ir iš materialinio skurdo padėti išbristi 125 mln. ES gyventojų su atitinkamais 111 tūkst. Bei 1 mln. Lietuvos gyventojų kiekiais. Taip būtų realizuota ir 10 dievo įsakymų prisakyti dalykai – „išalkusį pavalgydink, ištroškusį – pagirdyk“.
Z.Vaišvila tokią poziciją suvokė kaip eilinį ES bandymą vykdyti tolimesnę federalizaciją Mastrichto sutarties dvasia, ir laikydamasis bendro principo iš „tėvynių sąjungos“ propaguotojų – kiekviena valstybė turi „veto teisę“, nevalia kištis kitur, pateisino tiek Estijos, tiek Airijos pozicijas, nors jos ir gali būti padiktuotos savanaudiškų ir Estijoje veikiančių skandinavų bankų bei jų lobistų, ar net kremliaus, siekiančio žlugdyti ES, siekiais.
Z.Vaišvila mano, kad reikia visomis išgalėmis bandyti priešintis ES federalizacijai, tačiau nemato racionaliausio varianto – protingo centralizmo bei prof.V.Radžvilo vėl abstrakčiai dekalruoto, vietos sprendimų ir nuomonių derinimo, kuris, pirmiausia, turi eiti per minėtą ES mokesčių sistemų harmonizavimą, matant, šios problemos globalumą ir reikiamo sprendinio, kuris pasirodė neįkandamas D.Grybauskaitei, paiešką JT mastu. Tokiu būdu jis, nenoromis, atsidūrė didžiųjų korporacijų bei magnatų interesų gynime, todėl belieka klausti – kas bus, kai paskui IKEA, kuri jau valdo Lietuvoje Kauno dydžio miškų teritoriją, mūsų rinkoje pasirodys Estijos oligarchai, kurie išstums smulkų gamintoją kainų mažumu, o po to jas užkels? Kas bus, jei pas mus užeis rūgštesni lietūs nuo Estijos skalūnais kūrenamų jėgainių? Jei esame sąjungoje, tai anaiptol, negalioja nesikišimo į transnacionalinių ar net nacionalinių korporacijų biznelius nuostata. Bet jei itin sureikšminti suverenumą, kuris kaip taisyklė, naudingas valdančiai viršūnėlei su savais parsidavusiais lobistais nuo įvairaus nacionalumo „finansinių ir gamybos bei paslaugų –prekybos… „ryklių“ “, tai iš tokių Z.Vaišvilos propaguojamų nacionalistinių principų, ir gauname akivaizdų prieštaravimą, kad ir 10 Dievo įsakymų, nekalbant apie aukštą bendrosios gerovės auginimo tikslą. ES visai teisėtai keliamas klausimas, kodėl tarpnacionalinės korporacijos Apple, Google ar Nike moka marginalius mokesčius žemesnius nei 5 proc., kai eiliniai piliečiai turi mokėti tarp 20 ir 40 proc.? Net liberalai pažymi, kad jei derintis prie Airijos su jos 12.5 proc. pelno tarifu, tai viliojant investitorius viskas baigsis lenktynėmis iki … nulio.
Deja, visa ši realioji problematika nėra suvokta nei LVT, nei didžiumos pretendentų į EP, todėl visa aptariama spaudos konferencija virto eiline diletantiška plepalyne, kuri, anaiptol, nepateisina net prisiimto organizacijos vardo. Moralas yra toks – vykstančius ekonominius, socialinius, politinius, kultūrinius procesus reikia studijuoti, ieškant jų konstruktyvių sprendinių, o ne taukšti niekus, tuo nusileidžiant iki žinomų politikierių lygio.
Kad LVT yra svetima demokratiška sandara, įsitikinau dar per steigiamąjį suvažiavimą 2018 lapkričio 23
- rinkti į valdybą nariai pagal „asmenybių“ tradiciją, o ne pagal įsipareigojimų-atsiskaitomumo sistemą, todėl ji nėra pakankamai atspari nei profesionaliems skaldymams, nei vidinei demagogijai
- susėdusių pirmsėdžiais organizatorių nuomonė buvo svarbesnė už susirinkusių, todėl jie diktatoriškai net nesiūlydavo balsuoti dėl kitokios nuomonės pvz. nei Zenono Aristotelio Jurgelevičiaus, itin susiaurinusio LVT tikslus bei tuo ją pasmerkusiu nesėkmei.
Kitaip tariant, LVT perėmė pačias prasčiausias mūsų politinės kultūros tradicijas, už kurias patys pliekia kitas partijas.
P Paliokas, mėgstantis viešai panagrinėti ir Kongo Čiombės vėliavos bei ES žvaigždžių simbolius, spaudos konferencijoje leido sau didžiausią EP frakciją – „European people‘s party group“ vadinti liaudies, o ne žmonių partijomis, nes taip teigia rusiška wikipedija su „narod“. Mano turimais tyrinėjimų duomenimis, terminas „liaudis“ yra kilęs nuo derlingumo deivės Lado, „tauta“ – nuo gr. vienodas, vieno kraujo, o pats archajiškiausias „žmogus“, nuo žodžio – gimti, tad nei vieno termino niekam primetinėti nederėtų, dar ir elementariai nepastudijavus jų prasmių. Pastebėsiu, kad „people“ yra verčiama kaip tauta, žmonės, liaudis, tačiau p Paliokas, sumanęs pigiai „užmėtyti kepurėmis“ jo nekenčiamą TS-LKD partiją, užsispyrusiai pasirinko savo menko tikslo nykiomis priemonėmis naudingiausią variantą, nes, norint konstruktyviai sukritikuoti konservatorių-krikdemų programą, reikia nemenko intelektualinio įdirbio. Jam kilo konferencijoje nuostaba, kodėl gi aš čia drįstu plačiau komentuoti, aiškinti bei prieštarauti, kai man turėtų būti, irgi, užkišta burna, ir palikta teisė kažko teirautis pas save išstačiusius „orakulus“ trimis keturiais klausimėlio žodžiais. Mano aiškinimas paprastas – pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o skleisti demagogiją, dezinformaciją bei diletantiškus plepalus Seimas nėra vieta.
Visada įdomu išklausyti Z.Vaišvilos nuomones, nelengva joms prieštarauti, bet, vis tiek, tai yra buvusio Mokslų Akademijos čempiono lygis su kuriuo nėra paprasta ir man, kažkada laimėjusiam I Lietuvos jaunų mokslininkų konkursą. Kai kam atrodo, kad politika gali užsiimti kiekvienas, nors jei ją traktuoti, kaip kovos už daugumos interesus veiklą, tai yra itin sunkus, sudėtingas, daug žinių bei pasišventimo reikalaujantis dalykas. To belieka palinkėti menkam rateliui po garsia LVT iškaba.
Siūlyčiau LVT pamąstyti, kodėl jie per du mėnesius negavo nei vieno pretendento į Europos parlamentą atsakymo, nors, pavyzdžiui, man vakar ir šiandien ES komisaras V.Andriukaitis, reaguodamas į kritiką, atsiuntė net keturis išsamokus laiškus ir, atrodo, rasime konstruktyvių sprendinių. Vienas jų beje, buvo komisaro laiško pradžioje – „” tik ka trumpai reagavau i vaiku alergiju reikalus.”, kai nurodžiau, kad
„Per 2005-2014 m. Lietuvoje alerginių ligų pasireiškimo dažnis išaugo nuo 30,8 iki
44,5 asmenų 1000 gyv. Sparčiausiai daugėja sergančių vaikų. Jei 2005 m. iš 1000 alergija pasireiškė
74 vaikams, tai po dešimtmečio jau net 127. Statistika vien Lietuvoje aiškiai įspėja, kad prasidėjo
taip vadinama trečioji vaikų alergizacijos banga“ ir pateikiau potencialią priežastį:
„”Dėl pesticidų maiste pernai ištirti 484 mėginiai, iš jų 46,9 proc. likučių nustatyta, bet jie neviršijo didžiausių leistinų kiekių, o visiškai nerasta 52,3 proc. mėginių. Didesnių už leistiną didžiausią normą pesticidų likučių rasta tik trijuose mėginiuose – ridikėliuose ir žieminiuose kviečiuose iš Lietuvos bei brokoliniuose kopūstuose iš Lenkijos.” – dar 2014-2015 metais skelbė J.Milius.” Pesticidų daroma žala yra aprašyta ir čia: http://www.vlmedicina.lt/lt/pesticidai-ir-ju-poveikis-zmogaus-sveikatai.
Tačiau, kas prispaus „latifundininkus“ chemizatorius? Vien pesticidų vaizdelis yra įspūdingas:
O mes toliau nesikišime į „suverenius“ kitų ES valstybių dominuojančių ir mūsų rinkoje reikalus?
[1] https://www.vrk.lt/documents/10180/676652/EP+bendras+leidinys++A5+2019.pdf/36efb36d-7f88-479e-855a-666c4060b322
Kęstutis K.Urba. Publicistika 