TAIP ŽLUGDOMI VALSTYBEI PASIŠVENTĘ

KAI TRŪKSTA LOGIKOS ĮSTATYMUOSE – KENČIA

 BESIRŪPINANTYS VALSTYBE ŽMONĖS

Kęstutis K.Urba

           Gerbiami, o kartais ir ne visai, Seimo nariai! Šiomis dienomis puolimų prieš ekologiją fronte išryškėjo dar viena niekšybė. VTEK – Vyriausia tarnybinės etikos komisija pagal buką lobizmo įstatymo logiką užsipuolė šį sykį Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovą – energingą Saulių Daniulį. Jis,  atsiliepdamas į ministro prašymą pasidomėti ir pakonsultuoti kartu su kitais socialiniais partneriais, kovo 25 dieną surašė raštą dėl ekologiškų produktų reikalingų vaikų mitybai  Žemės ūkio ministerijai ir netrukus buvo informuotas VTEK’o, kad jie pradėjo tyrimą dėl …neleistinos S.Daniulio lobistiškai raštiškos veiklos.

      Tai kame gi reikalas, jei Lietuvos Respublikos konstitucija pabrėžia, jog piliečiai dalyvauja valstybės valdyme tiesiogiai ir, jei valdžiai yra problemų su Konstitucijos 46 str., teigiančiu, jog ji reguliuoja ūkinę veiklą tautos gerovei, piliečiai rodo neabejingumą.

      Kontraversiškai traktuojamas lobizmo įstatymas buvo priimtas teigiant, kad jis pažabos korupcinius ryšius teisės aktų rengime ir priiminėjime, asmenims tuo siekiantiems asmeninės naudos. Tačiau nebuvo atsižvelgta, kad tai žeis, vėlgi, Konstitucijoje pabrėžtą piliečio orumą, o tuo pačiu ir garbę, tais atvejais, kai žmogus gerai išmanydamas ne tik savo darbinės veiklos sferą, bet ir jos platų visuomeninį kontekstą, remdamasis plačia patirtimi, gins itin svarbų ir reikšmingą visuomenės viešą interesą. Juk vieša opinija yra tokia – aha, jei registravosi lobistu, tai jis yra stambus savanaudis, egoistas, machinatorius, kraujasiurbis ant švento tautos kūno  ir dar kas nori.  Iš karto kyla klausimas, jei tokiu būdu atribojami suvalgę ne vieną pūdą druskos ir savigarbos nestokojantys  specialistai nuo teisėkūros kokybės kėlimo vardan žmonių gerovės – tai ar rasis kitų aktyvių žmonių išmanančių tvarkytiną sferą? 

      Taigi, yra dvi verslininkų, ar su jais susijusių teisininkų kategorijos. Pirmoji, savo privatų interesą stumiantieji, netgi, kitų asmenų gerbtinus interesus bandantys paminti, ir antroji, verčiama, taip pat, praeiti žeminančią asmens orumą registravimosi lobistu procedūrą – atseit aš raštu paliudiju, kad esu ne korupcionierius kyšininkas, o mano garbės ir sąžinės buvimas ir rūpinimasis valstybės reikalais, pažeidžiant visas manas nekaltumo prezumpcijas, nieko nereiškia.

Kaip tokia situacija spręstina? Pirmiausia, viešo intereso gynimo įstatymu, kad jis būtų ne vien traktuojamas kaip generalinėje prokuratūroje,  vien teritorijų planavimo ir nuosavos tvoros sankirtoje, bet taip kaip traktuoja pvz. Teisės profesorius Alfonsas Vaišvila – viešas interesas yra tai, kas tarnauja daugumos gerovei ir teisingumui bei laisvėms. Turint tokį įstatymą apie kurį daugybėje seimų prikalbėjo ir Artūras Paulauskas, ir Valerijus Simulikas, jau galima įvesti reikalingą nežeminančią asmens orumą nežeidžiančią tvarką. Jei  asmuo siūlo keisti teisės aktą, kuris susijęs betarpiškai su jo verslu, ir siūlymas, pirmiausiai, ženkliai didina visuomenės gerovę bei teisingumą ar laisves, tai toks asmuo savo veiklą registruoja tame pačiame VTEK’e ne kaip  pralobti siekiantis lobistas, o kaip valstybės gerovę – gerbūvį, kuris, beje, betarpiškai susijęsi ir su teisingumu, ir laisvėmis, kuriantis Pilietis. Jei tai neatliekama, kad ir dėl teisės akto nežinojimo, tai pats VTEK’as tai privalo padaryti – įsiregistruoti gerą darbą. Dar ir tam, kad Prezidentui būtų į ką atsiremti, skiriant valstybinius apdovanojimus.

Kol to nėra, situacija gali rituliotis dvejopai. Sauliui Daniuliui, kuris iš Skandinavijos parvežė į Lietuvą prieš daugelį metų gyvą pavyzdį, kaip reikia vaikus maitinti mokyklose ir darželiuose vien eko-maistu ir nuolat kovoja dėl to, atsibos vieną sykį ne tik valdininkijos abuojumas tam, bet, dabar, ir pradėtas jo teisinis terorizavimas, ir jis pardavęs paveldėtą Tėvo ūkį užsieniečiams emigruos į Ispaniją ten rožių auginti. Pasiuskit tada visi su užsibrėžtais po keturių metų vyriausybės programoje ekologinei žemdirbystei pripūstais 480 tūkst. ha,  juolab, tam stinga dėl ŽŪM nemokšiškumo ir vyriausybės kanceliarijos aplaidumo ”tik” 91 mln.eu, kurie turėjo būti paskirti iš RRF. Žinokitės sau, ieškokite žinovo, išmanančio šios sferos raidą, reguliacinius teisės aktus, perspektyvas ir vilkitės toliau Europos eko-atsilikusių,  bet pirmaujančių sergamumo, gretose su visomis pučiamomis išpūstomis Žaliojo kurso fanfaromis.

Kitas variantas – į Konstitucinį teismą rytoj pat įriedės skundas dėl lobizmo įstatymo neatitikimo KONSTITUCIJAI, su didžiuliu politiniu ir civiliniu ieškiniu seimūnams, kurie balsavo už tą netikusius redakcijos lobizmo įstatymą ir nesutvarkė teisės aktų aplinkos, taip, kad jie nežemintų pilietinio orumo ir demokratijos – parodė aplaidumą darbe, turėjusį rimtų pasekmių valstybei. Žalimas supras, netgi, BK kontekste.

Dar daugiau – pribrendo reikalas surengti protestų ralį prie penkių valdžios įstaigų, o gal net ir prie Seimo, -dėl parlamentinės kontrolės nebuvimo. Pirmiausia prie Finansų ministerijos, nes ji tinkamai nevykdo savo nuostatų 7.1 ir 7.6 punktų, įpareigojančių sukontroliuoti vietinių ir europinių finansų politiką: šiuo atveju EUROPOS KOMISIJOS kovo 25d. Komunikato dėl organinės žemdirbystės nevykdymo ir vyriausybės programos 164 punkto dėl eko-dirbamos dvigubinimo įgyvendinimo padengimo reikiamu lėšų kiekiu, ignoravimo. Po to, Lukiškių aikštėje po Armonaitės langais dėl Viešų pirkimų 169 str.pataisos, kuri turi atverti kelią eko-maistui trumpose grandinėse. Trečias Visų aktyvių mamų sąjūdžio  ir ūkininkų mitingėlis nusimato po ŽŪM niekdirbių langais, nes jie prikenkė ar pražiopsojo reikiamų vyriausybės programai finansų projekcijos asignavimus. Kudirkos aikštėje vyriausybei bus priminta, kad po jos programos priėmimo per mėnesį, o ne pusmetį turi būti priderintas Nacionalinės pažangos planas. Ir pabaigai- Kranausko, kuris stabdo Vaikų mitybos įstatymą iškamšos sudeginimas po Dulkio ministerijos langais. Bet palaukite – piliečiai, kurie viešais protestais, garantuojamais vakarų demokratijoje, siekia gerovės vaikams ir reikalauja teisės aktų pokyčių, iš karto paklius po lobizmo įstatymo giljotina. Gryna bėda, kai naudingų idiotų prisiveisia ir ministerijose, ir seimuose, tad laikas susiimti ir išmėžti visą tą perpuvusį policinės valstybės tvaiką.

CHAOSAS VALSTYBĖS VALDYME

BARDAKAS VALSTYBĖS VALDYMO EKOSISTEMOJE

Kęstutis K.Urba

Turbūt, prieš penkis metus pokalbyje Gedimino prospekte su dabartine premjere Ingrida Šimonyte sutarėme, kad vaikų maitinimas eko-produktais yra itin svarbus dalykas ir jų sveikatai, ir ekonomikai, nes eko-ūkiai reikalauja daug darbo rankų, ir dar gamtos išsaugojimui.

Su ES žaliuoju kursu – GREAN DEAL tai tampa dar labiau aktualu šiandien. Bet pasižiūrėkime ką dirba prie valdžios svertų prisiliečiantys biurokratai.

Šios vyriausybės programoje 164 punktu yra įtvirtintas itin sveikintinas siekis – per keturis metus padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus nuo esamų 8% iki 16%. Biurokratija teigia, kad tai Seimo išsigalvojimas, nes, matyt, ne itin suvokia kaip tai įgyvendinti. Gi ES užsibrėžusi pasiekti  25% vidurkį, juolab, tiek dabar turi protingoji, pasaulyje pirmaujanti Austrija, 2030 metais.  

Suprantama, kad tokie siekiai reikalauja resursų, tiek, finansinių, tiek kitų materialinių, žmogiškųjų ir vadybinių.  Finansus ir ES paramos šviesoje, deja, nuplanavo Žemės ūkio ministerijos, atkreipkite dėmesį, ne kuris nors pagal pavadinimą labiau tinkantis skyrius, o ES reikalų koordinavimo grupė. Nieko nepadarysi, ŽŪM yra dingę ministravusio kraustytojo G.Surplio ar A.Palionio dėka ne tik Ekologinio ūkininkavimo, bet ir Kooperacijos ištisi specializuoti padaliniai, tačiau kalba šį sykį ne apie tai.

Taigi, finansus planuoti pavedama strategavimo specialistui Dainiui Stravinskui, o šis, kaip pridera, pasižiūrėjęs į senstelėjusią Nacionalinę pažangos programą ir planą, orientyrais pasirenka ne ambicingus aktualius vyriausybės programos siekius, o gerokai kuklesnis. Taip, ministerijos planuose atsiranda ne 16% eko-dirbamos tikslas  2024 m., o 13% net  2027 m., ir 15% tolimiems už dešimtmečio 2030. Suprantama, ir finansų projekcijos tampa gerokai kūdesnės, nei privalėtųų – pasigedau 2021-2027 m. didesnės nei ”tik” du šimtai ”melejonų” eu sumelės!

Yra tradicija ne tik Seime skelbti prašymus valstybės biudžetui didesnius, nei telpa į sveiką protą, todėl vykus garsiojo RRF pyrago dalyboms, ministras K.Navickas pasikuklino iki 123 mln.eu, tačiau, kadangi nebuvo rodoma pirštu į tą 164 gerbtiniausią vyriausybės programos punktą, kuriam stinga lėšų bei   RRF ŽALIOJO KURSO 823 mln.eu, tai ministras, tuoj pat, buvo nuboksuotas į pelkynus jų tvindymui ar spanguolių ir gyvačių veisimui su tam numatyta kuklia   17 mln.eu sumele. 

Tai, kaip gi,  radosi toks bardakas valstybinės europinės svarbos dalykų planavime? Juk radikaliam žemės ūkio ekologizavimo ES tikslui pasiekti visam dešimtmečiui reikia radikalių arti pusantro milijardo eu, ir jei chemizuoti ūkiai masiškai pasuks į ekologinius, tai atsilaisvinę pirmo ramsčio pinigai yra kaip ir realūs. 

Bardako šaknys, slypi vyriausybės kanceliarijos bent dviejuose strateginiuose skyriuose su   17 mokesčių mokėtojų išlaikomų kėdžių ir stalų bei kavos gėrimo aparatų. Vyriausybės programa su įpareigojimu dvigubinti eko-plotus, kad didelė darželinukų dalis, pasižiūrėjus į Skandinaviją gautų tik sveiką ir saugų eko-maistą buvo patvirtinta dar 2020 metų gruodžio mėnesį tiek Seime, tiek vyriausybėje. Deja, niekas nesiėmė iš karto keisti su ja tampriausiai susietos Nacionalinės pažangos programos – plano rodiklių, o ŽŪM specialistams dėl to radosi kaip ir dingstis orientuotis į atgyvenusius neambicingus siekius, nes susiprasti, kad paskesnis vyriausybėje patvirtintas dokumentas – vyriausybės programa yra viršesnis už NPP, reikia ne tik valstybinio mąstymo, atsakomybės, bet ir lašo intelekto – supratingumo. Nepaguodė manęs geraširdis premjerės patarėjas, pasakęs, kad NPP rodikliai bus sukoreguoti iki liepos 1d., nes finansų traukinys jau bus seniausiai nuriedėjęs –  tiu tiū.

 Darant tvarką, man dabar tektų gulti kryžium po Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto slenksčiu, kad inicijuotų strateginio planavimo įstatymo pataisą, teigiančią, jog su vyriausybės programa susiję rodikliai privalo būti suderinti kituose dokumentuose per mėnesio laikotarpį. Nors, tiesą sakant, tam užtektų premjerės potvarkio, bet negi jį sukurs ”persidirbę-prisidirbę” strateginių skyrių biurokratai su  Žaromskyte-Rastene ir Budzevičiene priešakyje? Varnas sau į akį nesikirs net labai to norėdamas. Pamanykite tik – Strateginių kompetencijų bei Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės, skamba solidžiai, tačiau už jų tokį veikimą-neveikimą su ŽŪM, biurokratais  turėtų ir BK straipsnis pritaikytas rastis, nes ekologinė žemdirbystė, tai ir užimtumas nykstančias akyse kaime: 10 tūkst. ha pas mus vegetuojančios  eko-daržovininkystės iš karto duotų 20-30 tūkst. darbo vietų, melioracijos grioviais neplauktų nitratai, kalio, fosforo salietros ir nuo herbicidų bei pesticidų žuvę bitės, žiogai ir sliekai, galiausiai sumažėtų visokių alergijų bei onkologinių ligų. Bet jei kaime eina ZAČISTKA,  vadinama jo plėtra, kurioje karvytės  melžusių ūkių nuo  buvusių 257 tūkst. sumažėjo dešimt kartų, tai prieš vėją nepapūsi – nėra valstybės strateginiuose dokumentuose įtvirtinta, kad kaimas tai ir itin svarbus valstybės demografinis resursas. V.Pranckiečiui išgirdus jo vadovaujamame Seimo Kaimo reikalų komitete, kad ekologinei žemdirbystei iš RRF apskritas nulis, beliko tik sumirksėti.

Gražūs tie ES siekiai per dešimtmetį ekologizuoti ketvirtį žemės ūkio naudmenų, nes trauktis vakaruose, o ir mūsuose, kur dirvą Briuselis jau senokai pervedė iš ekologiškai tvarios į rizikingų kategoriją, nėra kur: alergijų per trumpą laiką padaugėjo dešimteriopai, į viršų šovė onkologijos statistika. Tačiau realybė tokia, kad dėl aplaidumo, nevisaprotiškumo ir, gal, kenkimo, yra žlugdoma reali pažanga. Paskutinė vinis šioje temoje – Sveikatos apsaugos ministerijos biurokrato A.Kranausko užvakarykštis pilnas demagogijos atsirašymas virš ”kovidinės” viceministrės parašo,  kad Vaikų maitinimo įstatymas, ar bent jo pereinamojo periodo, po kurio vaikams viešam maitinime tiekiamas tik eko-ūkių maistas, nuostata, neverti valdžios dėmesio. Tad belieka prisiminti sovietmečio agitbrigados eilutes: sėsk, vaikiuk, po uosiu, obuolio neduosiu, obuolio auksinio, mūsų …eko-kolektyvo. Nes valdžia, kažkodėl, nesuplanavo pinigėlių, o parlamentinei žurnalistinei  kontrolei užverstai diskusijomis apie tavo lyties orientacijas ir keitimus nebėra laiko. Tai gal autoritetingą komisiją Andrius Vyšniauskas atlaisvintas nuo rinkimų reformos suburtų prarūgusių biurokratų redutų atvelėjimui, pravėdinimui ir tvarkos padarymui?

.

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

Kęstutis K.Urba

Ne vienas pilietis yra susidūręs su policijos, prokuratūros ar net teismų gudravimais bei niekdirbyste, sukčiavimu, apgaule. Ryškiausias pavyzdys – signataro Zigmo Vaišvilos dešimtmečius trunkanti bylinėjimųsi epopėja. Jam ”prisiuvo” tyčinį bankrotą ir buhalterinės apskaitos programos, kuri jau buvo nereikalinga, sunaikinimą, nors mokėjimų įsipareigojimų firma, kurioje dirbo teturėjo keletą milijonų litų, o turto vertė viršijo dešimtį. Gi bankrotas skelbiamas, kai mokėjimų įsipareigojimai viršija bent pusę turimo turto vertės. Pasekmės – antstoliai pusvelčiui išpardavė turėtą turtą – sklypus Palangoje po keletą tūkstančių litų, kiekvieną savaitę Vaišviloms tenka atsakinėti į dešimtis raštų, Zigmas tampomas po teismus, nors nėra buvę nei sekundės, kad valstybė neturėtų buhalterinės apskaitos duomenų, kuriuos Vaišvila patalpino registrų centre.

Turiu ir pats skaudžią susirašinėjimų su policija ir prokuratūra, kurios mane domina ne vieną dešimtmetį, patirtį. Esu apsigynęs teisme be advokato po policijos priekabių, kai stovėjau su plakatu prieš Rusijos spec.tarnybų siautėjimą prie prezidentūros. Pasidalinsiu savo patirtimis ir pastebėjimais, kaip reikia kovoti su egzistuojančia niekdirbyste.

Pirmiausia apibūdinsiu tipiškus atsirašinėjimų metodus- šablonų taikymus ir vešinčią teisinę demagogiją prokurorų padėjėjų, kurpiančių standartinės formos atsirašymų tekstus prokuroro pasirašymui, tarpe.

 Savo atsakymuose sistema, pirmiausia, apibūdina gauto pareiškimo ar skundo turinį. Būkite budrūs, nes jame gali būti esminių Jūsų teiginių iškraipymų, nebūtų dalykų vardijimo, svarbiausių dalykų ignoravimo, iš kurių toliau seka atitinkamos išvados.  

Susilauksite ir priekaištų, kad pareiškimas NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, tačiau ir su žiburiu neaptiksite atsirašyme, kurie Jūsų teiginiai reikalautų detalizavimo ar platesnio paaiškinimo,  nors skundo apimtis yra kad ir trys dešimtys puslapių.  Jau vien toks atsirašymas verčia pareiškėją suglumti, nes civilizuotas produktyvus dialogas su sistema ginant savas teises ir ieškant teisybės tampa neįmanomas. Išeitis viena – policijos ar prokuratūros atsakymo apskundime pabrėžti, kad pats atsakymas yra NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, kadangi nenurodyta, būtent, kurie pareiškėjo teiginiai užkliuvo sistemos plunksnagraužiams. Deja, reikalavimai keliami pareiškėjui ”skundai ir pareiškimai turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti” negalioja policininkams ir prokurorams.

Visgi, BPK 168 str. teigia, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas, o BPK 1 str. kelia nusikalstamos veikos greitumo išaiškinimo reikalavimą teisėsaugos sistemai, taigi, ir prokurorų padėjėjams, o BPK 3 str. įtvirtina tokią prievolę ir prokurorams. Todėl gavus minimo pobūdžio atsirašymą, jo apskundime tikslinga pabrėžti, kad prokuratūra ar policija atsakymo NEKONKRETUMU IR IŠ TO IŠPLAUKIANČIU NEAIŠKUMU tik imituoja motyvaciją bei tuo vilkina nusikalstamos veikos išaiškinimą. Kitaip tariant, teisėsaugos pareigūnų veiksmai akivaizdžiai ir grubiai prasilenkia su BPK 168 ir BPK 1 bei 3 str., o tai sukuria pagrindą tiek reikalauti tarnybinio patikrinimo, tiek ir kelti tarnybinio aplaidumo ar piktnaudžiavimo tarnyba dalykus.

Vilkinimo galima sulaukti, kai atsakyme yra faktinių duomenų – pavardžių, datų, registracijos numerių ir pan. – klaidų pobūdžio dalykų. Tada būtina naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.875 36 str., kuris įpareigoja atsakiusiąją instanciją ištaisyti spausdinimo, skaičiavimų ar faktinių duomenų klaidas per dvi dienas ir pateikti atsakymą be klaidų. 

Galima susilaukti atsirašymuose ir teiginio, kad pareiškimas yra NESUPRANTAMO TURINIO. Ypač, jei kalba eina apie modernius priešiškų Lietuvai spec.tarnybų naudojamus metodus siaubo sėjimui visuomenėje – jos ”zombinimui” per agentūrinius žiniasklaidos kanalus: neurolingvistinį programavimą ( NLP), fizionomiką, koloristiką, numerologiją, net ”gatvės eksterjero ar interjero įvaizdžio semantiką” ar, netgi, išankstinį įvaizdžio ir dezinformacinės įtaigos bei reikiamų akcentų prieš diversiją kūrimą.

Bet tai jau policijos ir prokuratūros ar jiems turinčių talkinti saugumo tarnybų neišsilavinimo, kvalifikacijų ir patirčių, o ne pareiškėjo problema. Tokį atsakymą, irgi, verta skųsti, nes susilaukus keleto nesuprantamumo konstatavimų,  yra sukurtas pagrindas- ”į durnyną” arba, mažiausiai, kenkimas reputacijai – ”nesąmonių rašinėtojas”.    

Atsirašymuose mėgstama apeliuoti ir į pareiškėjo OBJEKTYVUMO stoką, tuo pačiu prokurorui prisiimant objektyvios sprendėjo pusės, t.y. teisingojo rolę ir tuo sumenkinant  pareiškėją kaip subjektyvųjį, nors prokuratūra ir piršto nepajudino išdėstytų aplinkybių  tyrimui, t.y. priėmė kabinetinį sprendimą. Pabrėžtina, kad objektyvizacija, t.y. tiesos paieškos vyksmas yra apibrėžiamas BPK  teorinėje plotmėje žodiniu rungimusi teismo posėdyje bei prokuroro ar teismų sprendimų skundimu, o prokuroro pareigybė jam nesuteikia galutinės išvados teisės, todėl skundžiant tokio pobūdžio atsirašymą verta pabrėžti prokuroro ar policininko SUBJEKTYVUMĄ. Objektyvumas yra neatsiejamas nuo tiesos kategorijos, o ši remiasi logika – griežtomis dedukcijos taisyklėmis ar indukcinėms- tikėtinomis, galimomis prielaidomis bei išvadomis. Tik logikos, o ne abstrakčių etikečių klijavimo lygmenyje yra įmanoma produktyvi tiesos paieška, beje, pasitelkiant PROTINGUMO principą.

Yra įvairių tyrimo vilkinimo, klampinimo būdų. Vienas jų pareiškėjo pavardės atsakyme iškraipymas: gavau policijos atsakymą adresuotą Urbui, o ne Urbai, todėl toks dokumentas teisme būtų pripažintas niekiniu. Gi pareikalavus iš prokuratūros  sukontroliuoti policiją ir priversti atsiųsti atsakymą be klaidų,  ši apsimetė, kad nieko neįvyko ir sukurpė dar vieną atsirašymą, kurį turėčiau skųsti teismui, o šis kaip sakoma, ”trukt už vadžių – vėl iš pradžių”.

Galima patirti ir psichologinį spaudimą apkaltinus asocialius kaimynus nederamu elgesiu (”ubju”, ”žertva …tu lavonas” ir pan.). Atsakymas gali būti adresuotas ne jums, o, atseit, per klaidą daugiabučio kaimynams, ir, jeigu, jie yra asocialūs, tai galimos pasekmės yra prognozuojamos smurtinės. Galima susilaukti ir ne jums adresuoto laiško, bet jūsų adresu su atitinkama pavarde- pvz. GAIDŽIUI.

Prokuratūros piktnaudžiavimų viršūnė – taip vadinamo Piliečių aptarnavimo prokuratūroje aprašo, patvirtinto gen.prokuroro E.Pašilio  2020 04 17 I-103 įsakymu iškreiptas taikymas. Jame įvesta NESKUNDŽIAMO informacinio-aiškinamojo prokuroro atsakymo sąvoka, kurią sistemingai naudojo ir naudoja savo atsirašymuose prokurorai (pareiškimas dėl to ”paliekamas nenagrinėtu”), nors pareiškėjo teisės garantuotos įstatymu skųsti prokuroro veiksmus (BPK 63 str.) dar niekas nepanaikino. Mažytė smulkmena – apraše yra nuostata nr. 3, teigianti, kad aprašas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja įstatymams, tačiau prokurorų padėjėjams ir pasirašinėjantiems jų rašliavas prokurorams tai nė motais. Taip yra sistemingai klaidinami pareiškėjai ir grubiai paminamos jų teisės.  Deja, jokios reakcijos nesusilaukėme iš advokatūros, o vadovavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Agnė Širinskienė, turinti parlamentinės kontrolės pareigą, ”patarė” kreiptis į … Konstitucinį teismą.

Tvirtinama, kad TEISINGUMO, SĄŽININGUMO, PROTINGUMO principais turi būti grindžiamos visos teisės šakos, tačiau kiek jų laikomasi, išvadas darykite patys. Gali būti, kad dalis bylų, ypač, iš spec.tarnybų sferos  ”turi stogą” policijoje-prokuratūroje-teismuose, tada susidursite, kad sistemingai juoda bus pavadinta balta ir atvirkščiai.

PRIEDAS. KONKRETŪS PAVYZDŽIAI

KAIP IR KODĖL ATSTATYDINTI SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKĄ p RASKEVIČIŲ?

KAIP IR KODĖL ATSTATYDINTI SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKĄ p RASKEVIČIŲ?

Kęstutis K.Urba

Ponas Raskevičius šiomis dienomis tapo Lietuvos politikoje trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių su viršumi parašų prieš jį surinkimo akcijos dėka  bene centrine dėmesio figūra. Deja, pati akcija, o tiksliau – jos tekstas surašytas teisiškai nemokšiškai: persekioti ar diskriminuoti žmogų dėl jo orientacijos draudžia Lietuvos Konstitucija. 

Siekiant pilietį patraukti iš tokių pareigų būtinas rimtas tarnybinio neatitikimo pagrindas -bent jau tarnybinės etikos pažeidimas, o dar geriau – atsakomybė už tarnybinių pareigų neatlikimą. Tad pirmiausia, pažvelkime, kokias prievoles jam numato Seimo statutas – 70 -tas jo straipsnis. Dalykai turėtų būti rimti.  Deja, ir jis  skystokas savo vandenėliu, nes apie svarbiausius dalykus – žmogaus socialines ekonomines, politines teises nė mur mur, o tai, beje, ir buvo viena priežasčių, leidusi mūsuose šventas žmogaus teises sutapatinti su …gėjų ir lesbiečių teisėmis, o ne sakykime, teise į orią pensiją, kaip tai įpareigotų europinė socialinių žmogaus teisių chartija.    

O ir netikę bolševikiniai Seimų papročiai, kuriuose (’vsio rešajut kadry’ – rus. viską lemia kadrai’) rinkti į atsakingiausias pareigas taip vadinamas asmenybes be jokių įsipareigojimų kolegoms ir piliečiams sava veiksmų programa ar net planu toliau leidžia kelti suirutę bei sumaištį ir Raskevičiaus nušalinimą daro kebloku juridine prasme.  Kalbant tiesiai, LGBT aktyvistai visiems jau įsipyko ir įkyrėjo, o Raskevičiaus veiklos viršūnė buvo, bene, kvailos kalbos KK2 apie … bendrus vyrų ir moterų tualetus ir Seime. Bet ir čia juridiškai neprikibsi, nes kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę.   

O ir pats Raskevičius su savo komitetu jo posėdžiuose atlikinėjo įprastus tuštokus ritualus – svarsto biurokratijos stumiamas įstatymų pataisas. Tiesa, komitetas turi šiokį tokį įdirbį parlamentinės kontrolės srityje – grybštelėtos invalidų, vaiko teisės, tačiau ir tame matosi demagogijos apraiškos – p Raskevičiaus žodžiai, kad žmogaus teisės yra didžiulė didžiulė vertybė. Visgi, pagrindinis kaltinimas yra akivaizdus – Raskevičius neatstovauja vien LGBT bendruomenę, už Laisvės partiją balsavo įvairiausi  rinkėjai, todėl jo pagrindinis veiklos leitmotyvas – kova už gėjų ir lesbių siekius sukelia jo privačių interesų konfliktą su visuomenės interesais, sakykime dėl orių algų ir pensijų, dėl teisingumo policijos, prokuratūros ir teismų sistemoje stokos ir pan. Nekalbant jau apie tokį subtilesnį reikalą – 110 tūkst.  onkologinių Lietuvos ligonių teisę į gyvybę, kurią pamynęs sistemos abuojumas USA sėkmingai naudojamoms net 88 imuninės terapijos schemoms 20-ties skirtingų vėžio rūšių, kai Lietuvoje toliau krebždama tik prie keleto, o norintys įpirkti brangius vaistus turi net parduoti savo … namus. Paskambinau vakar Raskevičiaus pavaduotojui Dainiui Kepeniui – gal šis surengs bendrus Žmogaus teisių ir Sveikatos komitetų klausymus ir nutrauks netikusią Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudą? Keliu nepasitikėjimo p Raskevičium reikalą drąsiai dar ir todėl, kad rudenį prie Seimo diskutuojant apie žmonių socialines ekonomines teises pro šoną ėjo pats Raskevičius ir jam į akis buvo pasakyta, kuo turi jis labiausiai turi užsiimti. Deja, Raskevičiaus veiklos išplaukiančios iš paties liberalizmo pagrindo aktualijos – kovos už smulkaus ir  vidutinio verslo laisves bei kovos už laisvą rinką, kurią tebesmaugia keletas oligopolių kainų diktatu -nuolatiniu jų didinimu pirkėjui ir mažinimu gamintojui su žiburiu nesimato, todėl galima teigti, kad jis diskredituoja ir patį liberalizmą, o tai atitinka, beje, ir kremliaus planus. Bet tai jau ir p Kasčiūno, ir pačios Laisvės partijos vidinės demokratijos reikalas,

NEOBREŽNEVIZMAS LIETUVOJE IR LGBT

NEOBREŽNEVIZMAS LIETUVOJE IR LGBT

Kęstutis K.Urba

Sovietmečiu išleista knygiūkštė su KPSS pirmo sekretoriaus Leonido  Brežnevo prisiminimais iš karo laikų pagimdė anekdotą, kad ji privertė suktis Didžiąją žemę apie mažąją – Rusiją apie Novorosijsko sritį, kur štabe lindėjo Leonidas Iljičius.

Šiomis dienomis, surinktais 356 tūkst. piliečių parašų, keletas iniciatyvininkų su Viktoru priešakyje privertė visą Lietuvos politiką vėl suktis apie Simonoko ir Ko samplaiką- LGBT bendruomenės lyderį Seime – p Raskevičių. Atrodo, kad Lietuvoje nebūtų tuzino rimtesnių problemų: kainų šėlsmo, bedarbystės, pandeminių pasekmių, senjorų nepriteklių ir jų sveikatos, valdžių negalėjimo kurti valstybėje gerovę daugumai…

Suprantama, tie piliečių parašai parodė, kad taip vadinami kovotojai už žmogaus teises ir jų susirūpinimo  objektas – kelių dešimčių tūkstantmečių LGBT  narių siekiai visiems jau yra ”va čia”. Betgi pamąstykime, kas NUTIKTŲ, jei tie parašai, pavyzdžiui, būtų surinkti prieš keturių penktadalių klimato kaitos sukėlėjus- penketą didžiųjų planetos naftos biznio koncernų: du arabų, du amerikiečių ir GAZPROM su reikalavimu apdėti juos, o ne sutinkamai su ES doktrina galutinius  CO2 generuojančius vartotojus,  reikiamais mokesčiais. Turėtume bent jau lietuvišką Gretą Thunberg. Bet ne, –  keletas ”gražulinių” veikėjų pilančių vandenį ant karbauskinio-skvernelinio malūno, suprask – MUŠK LIBERASTUS liberalus ir  velniop jų sąjungininkus ’koncervus’, mostelėjo politiniu švindeliu ir pratrūko prarrūko parašų liūtimi. Gudriai sužaista artėjant dviprasmei Stambulo konvencijai – jos ratifikavimui Seime. Tai kame gi šuo pakastas? Ogi tame, kad dar Reigano keltas ŽMOGAUS TEISIŲ reikalas, privedęs prie ’blogio imperijos’ – SSRS griūties mūsuose tikslingai jau sutapatintas su gėjų ir lesbiečių norais, lyg nebūtų kiekvieno žmogaus ekonominių-socialinių teisių į darbą, atostogas, orią pensiją ir algą ar pašalpą susižalojimo ar kitais atvejais, lyg neegzistuotų žmogaus politinių teisių pamynimas Lukašenkos-Putino karalijose, nors visa tai yra įtvirtinta ir tarptautinėmis sutartimis ne prieš vieną dešimtmetį, pradedant garsiąją Žmogaus teisių chartija. 

Tai kas gi suteikė teisę siaurinti šventą platų ir itin svarbų žmogaus teisių reikalą iki gėjų ir lesbiečių margaspalvių paradų ir jų norų Seimo pirmininkei V.Čmilytei, Laisvės partijos vadams bei jų besmegeniams talkininkams ar  politiniams provokatoriams bei besmegeniai purvasklaidoje? Juk nuolat tegirdėjome iš partinių lyderių – ”žmogaus teisių apgynimas numatytas partinėse programose ir LGBT sulauks savo valandos.” Kitaip tariant, per dešimtmetį visuomenės sąmonėje įtvirtinta žmogaus teisių už kurias galvas dėjo disidentai, reikalaudami Laisvės  Lietuvai, tapatumas su … LGBT  norais ir liberalizmu. Kam tai naudinga -daug aiškinti nereikia. Kas kaltas?  Ogi, patys tamsūs piliečiai ir liberalų partijų nariai į leidžiantys į trečią planą savo vadams nustumti smulkaus ir vidutinio verslo reikalus, stambiųjų koncernų oligopolių siautėjime ir diskredituoti patį liberalizmą – šventą verslo  ir visų pilietinių laisvių reikalą. Mąstykite ir neikite eilinį kartą vedami politikos šunkeliais.

DĖL CHAOSO PREZIDENTŪROJE IR NETINKAMO MINISTRŲ PARINKIMO

DĖL CHAOSO PREZIDENTŪROJE IR NETINKAMO MINISTRŲ PARINKIMO

Kęstutis K.Urba

                      Šiuo metu prezidentūroje vyksta Prezidento pokalbiai su kandidatais į I.Šimonytės kabineto ministrus.  Logiška ir racionali pokalbių seka būtų tokia: pradedama nuo Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministrų, o kai įsivaizduojama ekonomikos efektyvumu ir pažanga grįstas būsimas finansinis resursas valstybės biudžete, tada jau galima brėžti gaires reikalingiausioms reformoms kitose srityse su reikiamais vadybiniais ir agitaciniais projektais. Deja, nieko tokio nestebime, o pradėta buvo nuo „bėdų turgaus“ – būsimos  SADM vadovės Monikutės Navickienės[1] bei „atleisk“ – tatuiruotėmis išgarsintos bakalaurės, pretendavusios  į Teisingumo ministeres. Tokia tvarka nieko gero nežada, nes rodo ir „jovalą“ vidaus politikos patarėjo galvoje.

Ir pati ministrų parinkimo į kabinetą antidemokratinė tvarka Seime yra apgailėtina, nes turėtų būti vykdoma konkursine tvarka atitinkamose partijose su varžytinėmis siūlomų programų ir planų bei patirčių bei reputacijų plotmėje.

Arvydas Pocius

Todėl „už borto“ liko buvęs Lietuvos Kariuomenės vadas diplomatas Arvydas Pocius, kuris būtų stipriausias KAM vadovas bei jau vadovavęs Žemės ūkio ministerijai ir rūpinęsis smulkiu bei vidutiniu ūkiu Kazys Starkevičius.

Regionai ir kaimas yra opiausia Lietuvos problema, o štai R.Valatka su pretendente į Švietimo ir mokslo ministeres J.Šiugždiniene InfoTV vieningai sutarė, kad mažos kaimo mokyklos būtų naikinamos, kaip tai daro pvz. Akmenės meras Mitrofanovas. Nors gretimame Mažeikių rajone tėvai vežioja iš miesto savo vaikus į kaimo mokyklėles, nes ten ir klasės mažesnės, ir tvarka geresnė nei tūkstantinėse miesto mokyklose bei saugiau pandemijos sąlygomis. Negi, vėl, reikia kartoti Šilutės rj. mokyklėlės patirtį sovietmetyje, kur iš šešių abiturientų buvo vienas aukso medalininkas ir keturi – sidabro. Nebus mokyklėlių – nebus kaimo. Nebus kaimo – nebus ir Lietuvos. Tik miestų rezervatai su placdarmu „žaliems žmogeliukams“ tuščiose laukų platybėse. Net naują karinį poligoną nesusiprasta įkurti pavojingiausiame nederlingų žemių Lazdijų rajone. Kas mus valdo?


[1] Man ministras Linas Kukuraitis sakė, kad jo sistemos sustygavimui trūksta bent jau 200 mln. eurų

KARBAUSKIS ĮKLIMPO … AMŽIAUS KRIMINALE ?!

KARBAUSKIS ĮKLIMPO … AMŽIAUS KRIMINALE ?!

stutis K.Urba

               Lenkijos Prezidento Dudos vizitui į Vilnių, skirtam Žygimanto Augusto 500 metinėms, pasaulio pagrindinėje žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad Berlyne sulaikyti trys Vokietijos piliečiai kilę iš Artimųjų Rytų: Abdula…, kurie įtariami Drezdeno muziejaus „Žaliasis skliautas“ apiplėšimu, pasisavinus istorines Lietuvos-Lenkijos karaliaus Augusto II brangenybes įvertintas 1 mlrd.eu.

Dresden Museum Partly Reopens After Jewelry Heist - The New York Times

                             Yra daug pikantiškų sutapimų – pvz. Drezdeno prokuroro tiriančio bylą Šmidt pavardės sutapimas su išreklamuotų Kauno menininkų rėdančių Kalėdinę eglę pavarde ar Generalinės prokuratūros pastate sudaužytas iš aukštumų kritęs storas stiklas, subiręs į šimtus deimančiukų, kurie leidžia konstruoti versiją, kad maskoliai ruošiasi šį amžiaus nusikaltimą „klijuoti“ ir Lietuvai bei … Gabrieliaus Landsbergio aplinkai per patriotą Lietuvos kariuomenės ginklininką juvelyrą Algirdą Petrusevičių bei mane. Tačiau į tai įklimpo ne kas kitas, o pats … Ramūnas Karbauskis, išleidęs rinkimams leidinėlį  prieš konservatorius, spausdintą Lenkijoje „Neliečiamieji“.

                             Įvaizdžio ir įtaigos konstravimo seka yra tokia.  Šiomis dienomis rusų TV kanalas „Naše liubimoje kino“ parodė kriminalinį prancūzų 2011m.  filmą „Neliečiamieji“ apie žiaurų nusikalstamų gaujų tarpusavio karą su politine potekste – kairiųjų iždo plėšimu, kuriam vadovavo toks Momona. Kaip tai susiję su … MO muziejaus ekspozicija su pinigais ant nuogo kūno būtų atskira kalba, tačiau kriminalinis reikalas yra toks: maskoliai savo strateginėje operacijoje klijuoja net kino priemonėmis konservatoriams sąsajų su nusikalstamomis grupuotėmis įvaizdį, netgi, stiprinamą reikiama kino juosta, o Karbauskis, kuris jau kreipėsi į tarptautines organizacijas dėl „demokratijos mirties“ prie to tiesiai su savo „Neliečiamieji“ spaudiniu prisideda. Intelektualu, bet būdinga.

Dabar jam pačiam – Karbauskiui yra dvi išimtys – arba likti Seime „neliečiamojo“ statuse arba rytoj pasitraukus iš jo, galimai būti apklaustam suinteresuotų prokurorų ir Interpolo.

Betgi, teisybė, kaip visada, slypi detalėse. Kad A.Petrusevičiui vėl „sega“ ryšius su nusikaltėliais po „vamzdžio“ – pistoleto provokacijos  ne naujiena, gal būt, net LRT „Istorijos detektyvuose“ parodyta Kubiliaus (žurnaliūgo) surasta Valdovų rūmuose ekspozicijoje neiššifruota Gedimino kalne rasta 13a. datuojama švinine lentele ant kurios keisti ženklai, spėjama, reiškia ALGIRDAS. Su kraujo nuleidimo įrankio sureikšminimu.  Būtent, Valdovų rūmuose, kuriuose prieš keletą metų buvo demonstruota įspūdinga Drezdeno muziejaus eksponatų paroda. Joje, beje, sutikau ir pažįstamą Lietuvos karaliaus Mindaugo II Uracho anūką.  Bandoma įmušti įvartį į Lietuvos vartus? Kaip meistriškai buvo kurtas Savanorių prospekto semantikos įvaizdis buvusiam Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vadui A.Petrusevičiui,  būtų galima tik kraupiai gėrėtis. Įspėjau jį ką tik, kad jam gali atnešti pataisyti žiedą su deimanto akute, o po to jį suras, atseit, nusišovusį. Ir pasakiau – jei žodyje Abdula gali matyti žodį dulo – vamzdis, reiškia gali dirbti kontržvalgyboje.

Su manimi yra pikantiškiau. Dar prieš 25 metus paviešinau „kodą“ – „kazanova Urbini“. Maskolius užkibo pastatęs visą detektyvinį serijalą „Kazanova“, kuriame brangakmeniai dėl kurių iš kailio nėrėsi MURas išlindo būtent, žinios apie sulaikytus nusikaltėlius Berlyne dieną. Atseit rusai irgi kovoja su brangakmenių kriminalu. Tai yra svarbi medžiaga bylai Vilniaus prokuratūroje, kurioje jau gal netiriamos lavono atsiradimo miškelyje prie Iždo gatvės aplinkybės. Kazna – kazanova yra tipiška kryžiažodinė maskolių spec.tarnybų operacijų rengėjų mąstysena iždo operacijoje.

Gabrielius Landsbergis dėl gero išsiauklėjimo yra itin korektiškas, mandagus politikas, kuris pagal statutą bendrauja su rinkėjais, taigi, ir su manimi. Aš pagal konstituciją, kaip ir pridera savo kilties atstovui, dalyvauju valstybės valdyme per rinktus atstovus. Ne tik su Gabrielium, bet ir su Gentvilu, Čmilyte, Butkevičium ar net Skverneliu ir Karbauskiu. Bet tai niekam neįdomu, nes yra toks pikantiškas slaptas nufilmavimas Seimo priimamajame prieš penketą metų, kai ėjau pas vėlavusį Teisės komiteto pirmininką Julių Sabatauską. Ant kėdžių laukiamajame sėdėjo dvi ciocės ir graži, simpatiška moteris, kurią prisėdęs ant ketvirtos kėdės užkalbinau  – kokiu reikalu. Ji pabėdavojo, kad dėl netinkamo generalinio prokuroro Valio elgesio Zarasuose, kur jos vyro puseserės namas buvo iškrėstas matant vaikams. Aš pasipiktinau ir patariau kreiptis į Vaiko teisių apsaugą. Kai šią moterį pakvietė užeiti, sužinojau, kad tai … Henriko Daktaro žmona.

O kad greta Seimo teko pabėgėti ristele ir pasišnekėti su bėgančiu Gabrielium,  kameros, irgi, bus, užfiksavę. Gi rusų filmas „Bieg“  – bėgimas su deimantų ir „Kazanovos“ kontekstu yra iškištas ką tik.

 Kita Frenko Sinatros įvaizdžio ryšiuose su politikais ir mafija atšaka yra tokia. Šių metų liepos 29 dieną penkios minutės po dėdės Algimanto Urbos, kuris su buldozeriais nesnaudė Sitkūnuose sausio 13-os naktį, palaidojimo Garliavos kapinėse  man paskambino „bratva“ prie kurių dėdės Kęstučio kapo Saltoniškių kapinėse yra tekę buvoti ne kartą.  Skambinęs yra teistas ir dėl banko plėšimo, o kai rašė kursinį darbą apie Petrą I „draugavusį“ su Augustu II, kurį įpainiojo pražūtingą LDK karą su švedais, kažkiek jam padėjau“ gavo bakalaurą. Tada ėjo to USA piliečio Rožeckin turėjusio 500 mln. USD bylą su Rusijos Informatikos ministerija,  dingimo Jūrmaloje iš Kapu gatvės į kurią buvau keletą kartų pavėžintas kriminalas. Komentarai kaip sakoma nereikalingi. Puikus siužetas ne tik kriminalinei juostai, bet ir politiniam skandalui.

Nieko nepadarysi – numeti jauką prieš 25 metus ir lauki. Nes džiunglėse laimi ne teisingieji, o taiklieji bei kantrieji. Teks kreiptis į prokurorus dėl p Ramūno, kuris netikėlis verslininkas plebsas man, aristokratiško mėlyno kraujo iš karališkos Jono Sobieski II betarpiškos aplinkos giminės bandė neleisti kalbėti Seimo kultūros komitete, net nebūdamas bajoru.  Bet prokurorai ir vėl atrašys – neaišku, nesuprantama, atmetama ir neskundžiama remiantis E.Pašilio potvarkiu, kuris akivaizdžiai prieštarauja … įstatymui. Tokia jau yra ta Lietuvėlė „po kalpoku“ nuo kurio tebekenčia milijonai.

Kad sesers vyras yra ambasadorius, dribęs Stokholme ir Maskvoje, o dabar konsulas Lenkijoje – tai tik svarbios GRU-FSB-SVR-kgb provokacijos detalės.

NE TIK SEIMO JAUKIMAS

NE TIK SEIMO JAUKIMAS

stutis K.Urba

               Vakarykščiai du Seimo posėdžiai, 2020 11 19  -rytinis ir vakarinis buvo, nelyg, gerai surežisuotas spektaklis, kuriame pseudokairė atakavo dešinę, pirmiausia V.Bako ir P.Gražulio pasisakymais. Galimai spec.tarnybų užsakymo. Šios „statančios“ ant kairės veikia taip. Prastumia į dešinę pažeidžiamus asmenis ir po to patys juos diskredituoja. Taip V.Bakas iš pradžių „užsirovė“ ant Lopatos  dėl ROSATOM ir M.Basčio reikalų, o po to smogė Krašto apsaugos ministrui, nes dukterinė MG Baltic firma laimėjo kareivinių statybos konkursą su 130 mln.eu suma. Konkurentai reikalavo, kaip ir didesnės sumos. Neatsiliko ir P.Gražulis, ką tik „pasižymėjęs“ D.Trumpo diskreditavimo naratyve,  prašnekęs apie KGB generolo dukrą. Matyt, turėjo galvoje A.Armoną[1].

                             Ataką pratęsė  R.Šarknickas pompastiškai prabilęs – „demokratija miršta“. Po to sekė keista rokiruotė – prof.E.Jovaišos patraukimas iš Mokslo ir švietimo komiteto į … Užsienio reikalų bei R.Karbauskio įsipiršimas vietoje jo iš nykoko Kultūros komiteto. Žemvaldys pridirbęs kultūrininikams imsi mokslo. Viršūnė – LVŽS pasitraukimas, atseit, negavus seimo vicepirmininko kėdės, iš seniūnų, komitetų vadovų bei paties „Lietuvos demorkatijos tėvo“  R.Karbauskio pareiškimas, kad jis dėl to kreipiasi į tarptautines organizacijas bei  palieka Seimą. Kai kas pagalvos, kad visai ne dėl to, nes TV dosniai nušvietė jo japonišką prie kišenės pritvirtintą chloruojantį paketėlį, kuris turėtų jį saugoti nuo COVID19. O iš tikrųjų, priežastis paprasta – R.Karbauskio reitingas žemas, todėl jam reikia elegantiškai pasišalinti, juolab vis tiek, diriguos per A.Norkienę ir J.Jarutį. Gi klausimas yra esminis – ar Seimo pirmininkės pavaduotojas ją pavaduoja tam tikroje srityje ar kaip partinis ambasadorius atstovauja frakciją? Kad LVŽS veidmainiauja rodo tai, kad jie patys nesiūlo Seimo statuto pataisos, kuri įpareigotų Seimo vicepirmininkus iš opozicijos gretų rinkti pradedant didžiausia frakcija. Gi V.Čmilytė atliko viską teisės rėmuose. O kad iš to buvo išpūstas spektaklis – kita režisierių paieškos pusė. Gi žurnaliūgai pasigavo atstovavimą, kai kalba eina apie užvadavimą.  Valdanti dauguma padarė lyg ir reveransą į opozicijos pusę – naikina Seimo sesijos programos sudarymo nuostatą, kad galėtų lengvai eiti opozicijos projektai, bet, vis tik, Seimo darbo plano projektas turėtų rastis Seimo statute, kaip orientyras, kurį galima paprastai pakoreguoti. Gi buvusi tvarka buvo absoliučiai „durna“  – vyriausybė pateikia savo sąrašą, seimokratija prideda teisėkūros jovalo ir programa yram nors jos tik 20 proc. būdavo įgyvendinta. Tai rodo, kad buvę seimai neturėjo žalio supratimo apie prioritetinių įstatymų svarbą tarp užraugtų pusantro tūkstančio pataisų. Tiesiog, nesuko galvos konvejerio aptarnavime.

                             Į šią nestabilumo didinimo schemą įsirašo ir K.Glavecko pareiškimas, kad jis palieka liberalų frakciją.  Keistai posėdžiams vadovavo P.Saudargas kažkodėl Seimo statuto pataisas nukreipęs vien į Teisės komitetą, o ne ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų. Dar keistesnė buvo „techninė 5 min. pertrauka“, kurioje, nesant salėje finansų viceministrei Maskoliovienei  pasipylė maišatis. R.Tamašunienė pakvietė Lenkijos draugus susiburti, po to R.Šalaševičiūtė – Seimo žemaičius ir taip iki … Uzbekijos draugų. Seimo nariai – visa 80 salėje  susimakalavo taip, kad paskelbti apie COVID19 išplitimą nuo J.Sabatausko paminėtos liberalų torto vyšnios atsirado DIDŽIULIS pretekstas. Gi šįryt A.Veryga pareiškė, kad Seimą reikia uždaryti dviem savaitėm ir jam pritarė A.Mazuronis.

                             Galimai eina kremliaus surežisuota Lietuvos Valdžios ir visuomenės destabilizavimo operacija tarpatlantinės COVID atakos fone,  bet tai jau ir  mūsų spec.tarnybų bei pačių seimūnų apdairumo ir atsargumo reikalas. O šis seimas nei kiek neprastesnis už buvusius, bet ir ne itin geresnis. Nes bando prisitaikyti prie sistemos, bet ne ją iš esmės sutvarkyti. O reikėtų – Lietuvos labui.

ŠĮ rytą “Pervyj Baltijskij” TV kanalas ryto žiniose “Dobroje utro” parodė iš Mordovijos V.Pranckiečio, kuris izoliacijoje, antrininką mėlyna striuke gydymo nuo COVID19 kontekste. Bet be “namordniko”.

R. Karbauskis deklaravo naujus pirkinius: atskleista namo prie Kauno marių  kaina – Kas vyksta Kaune

Man keista, kad, kai  “Lietuvos demokratijos tėvas“ Karbauskis keliantis tarptautinį galimai uždraudęs buvusio Seimo nariui Laurui Stacevičiui skelbti kaimui reikalingiausio įstatymo tekstą – Nr 53,, kurį įpareigojome per LMS (mokslininkų sąjungą rezoliucija kovo 11 salėje) priiminėti, per šarknickius samprotauja apie demokratijos mirtį, kai LVŽS turi būti iš patriotų pusės ultimatumas – arba nešdinasi iš Seimo kaip prisiekinėjęs žmonių gerovei arba apkalta visai LVŽS frakcijai dar ir dėl 2019 m. PSDF lėšų neskyrimo onkologiniams ligoniams (moteris pardavė namą, kad galėtų įpirkti vaistus)  – 4 už 4 prieš Sveikatos komitete dėl ataskaitų tvirtinimo, matyt, dėl tos 2019 m. pabaigos biudžeto kamšymo istorijos.

Bet vakar ir P.Saudargas ir A.Matulas keistai vėl tylėjo – nekomentavo 4 prieš 4 konflikto, kurio pasekmės turėtų ir galėtų būti esminėmis. Tik R.Budbergytė prabilusi apie grėsmingą valstybės skolos augimą bandė kalbėti iš esmės, tačiau kam tai įdomu, kad riedame defolto grafiku. O po jo teks švedams parduoti visus miškus, rusams – geležinkelius, kiniečiams – uostus, lenkams ir vokiečiams – likusias žemes. Bet ne Karbauskio, kurį galima itin daug kuo įtarti dėl parsidavimo – politinės prostitucijos ir tikslingo kaimo alinimo.


[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buves-kgb-vadovas-a-armonas-sausio-13-osios-ivykius-galejo-sustabdyti-tik-m-gorbaciovas-ir-v-kriuckovas-56-617275

ROBERTO ŠARKNICKO VEIDMAINYSTĖ SEIMO NIEKDIRBYSTĖJE

ROBERTO ŠARKNICKO VEIDMAINYSTĖ SEIMO NIEKDIRBYSTĖJE

stutis K.Urba

               VakarykštIs Seimo posėdis, kuriame rinkti 4 likę Seimo vicepirmininkai, vėl gi,  nebuvo toks, kokio reikėtų Lietuvai ir demokratijai. Bet pirma apie Seimo nario nuo taip vadinamų valstiečių-latifundininkų  nario R.Šarknicko dviveidystę. Kai buvo diskutuojama apie ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, jis uždavė Jurgiui Razmai klausimėlį – o kaip bus su Ateities komitetu? Priminsiu, kad šią idėją Seime kėlė Gabrielius prieš keletą metų, tačiau nesusilaukė valdžiusių palaikymo. Dabar gi Šarknickas tai pateikė vos ne kaip savo idėją, kad Lietuvoje rastųsi jos ateitį keletui dešimtmečių prognozuojantis Seimo komitetas. Gudru, bet negražu.

Robertas Šarknickas | TEMA | 15min.lt

                             Deja, ir Seimo vicepirmininkų išrinkimas vyko tradiciškai prastai – vieni sakė panegirikas, o kiti „mėtė špilkas“.  Kaip gi turėtų vykti tokie svarbūs dalykai? Seimo pirmininkė V.Čmilytė kiekvienai vicepirmininko prižiūrimai sričiai turėjo pateikti bent po trejetą penketą esminių problemų (teisėkūroje, Seimo komitetų darbo koordinavime, ES politikoje – pvz. mokesčių sistemų harmonizavimas ir liaudies demokratija, nes daugelis esminių problemų yra tarpinstitucinės, tarpžinybinės, tarpkomitetinės), o pretendentai tegul varžosi ne tik savo patirtimis ir reputacijomis, bet ir sprendiniais su  įsipareigojimais. Pvz. A.Norkienės ir J.Sabatausko ar kitų „dvikova“ būtų pakėlusi kvalifikacinę kartelę gerokai aukštyn. Deja, nieko tokio neregėjome, niekas nesikeis ir renkant Seimo komitetų pirmininkus – visi, tiesiog, pritaps prie esamos netikusios sistemos rutinos žemiausių reitingų seimuose. Tai rodo ir šių procedūrų antidemokratiškumą, būdingą neobolševizmui, kur „viską lemia kadrai“. Gi Paulius Saudargas iš tribūnos kalbėjo ne apie daugybę susikaupusių problemų, o apie …. klausimų, t.y. ragino sovietiniais papročiais „riešat voprosy“. Problema, tai ir esamos situacijos labai konkrečių parametrų skirtumas nuo siekiamų. Sprendinys reikalauja ir įdirbio, ir demokratinių konkrečių pareigūnų įsipareigojimų. O klausimėlius uždavinėja rinkėjai ir seimūnai vyriausybės valandoje.

                             Yra ir itin svarbus klausimas Kauno prokurorams. Ar Berlyno policijos komisaro, dalyvavusio rezonansinio pasaulinio kriminalo – Drezdeno muziejaus „Žalias skliautas“ apvogimui 1 mlrd.eu suma (gal ne tik Prezidento Dudos vizito į Vilnių ir Zelenskio „garbei“) įtariamųjų sulaikyme vakar pavardė Šmidt tik šiaip sau sutapo su Kauno Kalėdų eglę suprojektavusių menininkų pavarde?

ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

stutis K.Urba

               Vakarykštėje Seimo narių prisiekinėjime iškilo fundamentalus konstitucinės teisės klausimas: ar Seimo nariai prisiekinėja Seimui kaip vienai oriai iš svarbiausių valstybės institucijų, kurios galios ir prievolės apibrėžtos Konstitucija, ar jie prisiekinėja Seimui – „šeimai“, o tiksliau sakant, keletui „šeimų“, kurios išsidalina valdžią, galias ir įtakas bei pinigus.  Seimo idėjos orumas verčia laikytis pirmos traktuotės, todėl ir Seimo nario K.Glavecko aštuntas prisiekinėjimas buvo ir septynis kartus  perteklinis, ir dar eilinio Seimo statuto 4-5 str. prieštaravimo Konstitucijai išraiška, juolab Konstitucija nereikalauja pakartotinai prisiekinėti Seimui. Davei priesaiką vieną kartą  ir tampi susaistytas ja bei demokratijos ir Lietuvos gynimu visą gyvenimą.

                             Todėl intuityvus Gabrieliaus nenoras vėl be reikalo dėti ranką ant žalios konstitucijos knygos bei prisiekinėti buvo ne kitaip nei apvaizdos ženklas. Ir tai nėra smulkmena, nes naujas Seimas dėl netikusių papročių vakar pertekliniais daugiau nei pusės narių prisiekinėjimais tuščiame rituale prarado net dvi valandas, kurios turėjo būti panaudotos, kad ir detaliam teisėkūros reformos bei Seimo darbo aptarinėjimui, o ne koktokiems plepalams ir intrigoms. Vieną jų toliau pynė toks V.Bakas, kurį jau teko statyti į vietą per konferenciją Konstitucijos salėje prieš metus, kai jis pompastiškai pareiškė, kad Konstitucija yra … Lietuvos planas. Gi šis tegali būti labai konkrečių teikiamų įstatymų ir nutarimų projektų rinkinys, o ne pirmų  seimų įdirbis.

Vytautas Bakas | TEMA | 15min.lt

                             Vakar V.Bakas pareiškė, kad netinka rinkti Seimo pirmininke …teisiamos liberalų partijos vadovę. Čia Seimo nariai turėjo jam užduoti klausimų – nuo kada Lietuvoje taikoma kolektyvinė atsakomybė ir ar prokuroras J.Laucius bando nuteisti visą Liberalų Sąjūdį, ar tik buvusį jos pirmininką. Negi Liberalų Sąjūdis savo suvažiavime nutarė parduoti teisės aktų priėmimą už paskolą savo primininkui ?

                      O tai reiškia, kad V.Bakas viešai akiplėšiškai Seimo salėje šmeižė visą Liberalų Sąjūdį ir pažeidinėjo Konstitucijos ginamą LS bei jų sąjungininkų ir balsavusių rinkikų orumą ir dar  sėjo nepasitikėjimą demokratija. Deja, net Mykolas Majauskas tylėjo, nors duoti atkirtį galėjo ir Simonas Gentvilas. Bet kreiptis bent jau į Seimo Etikos ir procedūrų komitetą, kaip ir į VSD, yra ne vėlu. Juk kas galėtų paneigti, kad visas tas spektaklis su E.Masiuliu nebuvo kremliaus tarnybų surežisuotas konservatorių-liberalų koalicijos diskreditavimui.  O tuo V.Bakas ir užsiima. Tai gal jį britų tarnybose kontroliuoja naujas  rusams dirbantis Kim Philby?

                      Deja, ir patys liberalai šiomis dienomis atrodo itin prastai, kadangi žmogaus teises sutapatino vien su LGBT reikalais ir visa tai itin sureikšmino, nors yra  labai konkretūs tarptautinės teisės dokumentai greta visuotinės Žmogaus teisių chartos  brėžiantys Žmogaus teises socialinėje-ekonominėje srityse – teisė į darbą, poilsį, šalpą ir pan. Gi šios teisės yra itin aktualios bent vienam milijonui Lietuvos gyventojų, kai LGBT bendruomenės dydis yra apie tris dešimtis tūkstančių. Kadangi Žmogaus teisių sureikšminimas pasaulyje eina dar nuo prezidento Reigano laikų kovoje prieš totalitarizmą-sovietizmą, tai kas paneigtų, kad kremlius šios istorinės epochos permainos akcentui sukurpė žmogaus teisių tapatinimą – bjaurojimą vien su gėjais ir lesbietėmis, tuo pačiu neigdamas ir nekenčiamą liberalizmo ideologijos raišką politikoje.  LGBT persekiojimai Rusijoje, jų mušimas tik tai patvirtina.

                             Deja, ir V.Čmilytė savo priešrinkiminę kalbą iš Seimo tribūnos pradėjo, būtent, partnerystės tema, nors ne mažesnis procentas savižudžių yra ir materialinį skurdą patiriančių gretose. Kitaip tariant, mūsų liberalai, panašiai, kaip Leonid Brežnev, privertęs „didžiąją žemę suktis apie mažąją“ itin sureikšmino dvidešimt trisdešimt kartų menkesnę Lietuvos problemą nei didžiosios dalies gyventojų nepriteklius. Jie „užkibo“ ant kremliaus ir Simonoko puoselėjamo „jauko“ ir tapo jų įrankiais, o tai liberalizmo ateičiai nieko gera nežada.  Oponavęs A.Sysas vėl įmantriai prikalbėjo apie socialinės ekonominės atskirties naikinimą, kai reikėjo rėžti tiesiai – duokite žmonėms darbo bei orų atlygių/kainų santykį. Todėl ir Darbo partijos pareiškimas, kad koalicinis naujos daugumos susitarimas nesprendžia šių reikalų buvo teisingas ir taiklus, nors ir pačios DP programa tėra paviršutiniškas rašinėlis. Betgi, palaukime I.Šimonytės programos, ir tada bus galima daryti platesnes išvadas.

 Andriaus Mazuronio išrinkimas Seimo vicepirmininku be žadamų konkrečių DP teisės aktų rinkinio projektų bei atsakomybės srities įvardijimo ir programėlės bent eskizo pateikimo  vėl atspindėjo antidemokratinius neobolševikinius papročius, kuriuose viską lemia kadrai, dangstomi tariamu vertybiškumu ir sugebėjimu juokauti.  O Jurgio Razmos „kepurės“ Seimo pirmam vicepirmininkui suteikimas taip pat keltų rimtų klausimų, nes platesnis ekspertų pasitelkimas biurokratijos projektų įdirbio vertinimui visai nežada naujos teisėkūros bei jos kitos kokybės. Juolab, Jurgis mano, kad su kainomis, kaip rodo Rietavo turgus yra viskas „čiki“.

                             Reikalo esmė slypi tame, kad  Seimo valdyba ir seniūnai sudarinėdami bei tvirtindami darbotvarkes bando suvokti, kurie gi projektai yra pirmesni – prioritetiniai. Atsakymas gi ir paprastas, ir nebe. Ogi tie, kurie labiausiai gerina pagrindinius valstybės rodiklius tarp daugiau nei 1700 naudojamų ministerijose.  Bet, kad juose, irgi, nėra tvarkos – nėra hierarchijos p Guoda Burokiene, nors, kad „ikanomika auga, kai kyla bėvėpė“ mano ir pirmutinį mato visi.  Čia pradėti tektų nuo pagrindinių visų visuomenių tikslų, nubrėžtų didžiųjų mąstytojų, bet kad net Seimo nario „kiauroje“ priesaikoje iš penketo įvardinta tik viena gerovė. Nėra teisingumo, saugumo ir laisvių bei tvarkos joms kūrimo. O jei seimūnų galvose trūksta pagrindinių sąvokų hierarchijos, tai tada neišvengiamai randasi chaosas, kurio gal nepanaikins net pozityvus demokratijos plėtojimas – pasiryžimas retsykiais pasitelkti Seime ir NVO, ir ekspertus.