Featured

SOCDEMŲ 30-mečio KONFERENCIJA

SOCDEMŲ 30-mečio KONFERENCIJA

Kęstutis K.Urba

Vakar Vilniaus centre, NOVOTEL salėje įvyko LSDP(m) – Dobilo Kirvelio ir Vytenio Andriukaičio „menševikų“ partijos jubiliejui skirtas renginys „Kada gyvensime taip kaip Švedija?“. Toks klausimas buvo populiarus atgimimo laikotarpiu, kuomet kilus Sąjūdžio ir įvairių organizacijų atsikūrimo bangai vėl iš pelenų kilo ir seniausioji Lietuvos – Stepono Kairio partija.

Pirmiausia Švedijos reikalu turiu pastebėti, kad ta valstybė teriojusi ir Lietuvą, ir dėl gan saugios geografinės padėties neturėjo savo teritorijoje karo daugiau nei 300 metų, o paskutinis karinis konfliktas pasibaigęs pergale buvo su Norvegija 1814 metais. Adolfas Hitleris jos neatakavo, nes iš ten gaudavo geležies rūdą ir plieną, kaip ir Lietuva švediškas virtuvines mėsmales. Todėl Švedija palaipsniu evoliucijos keliu be didesnių revoliucinių ir karinių sukrėtimų atėjo į skandinaviško gerbūvio ir aukštos politinės bei kitokios kultūros valstybę.

Žinoma, man norėjosi disputo tema „Kiek dar Lietuvą melš skandinavų bankai bei „Swedbank“?“, tačiau tas socdemų renginėlis buvo skirtas prisiminimams, kuriais dosniai dalijosi septynetas politikos mohikanų su prof.A.Sakalu centre, greta buvusio partijos pirmojo pirmininko K.Antanavičiaus dukros.

Buvo prisiminti garsiojo 60-ųjų aspirantų bendrabučio Maskvoje laikai, pogrindinis Kutorgos „Strazdelio universitetas“, telkimasis laisvesniais 87-89, o esminis akcentas buvo A.Sakalo priminimas, kad po gero dešimtmečio socdemų karvutę apvaisino LDDP „bulius“ ir iš to išėjo nei šioks nei visai toks, neoliberalus veršis.

Rimtų diskusijų ir gilių įžvalgų dėl politinės kairės negalės tema nebuvo, kaip ir laiko klausimams, o socdemų dabartinio ideologo Liutauro Gudžinsko baigiamasis rimtas žodis buvo prastai pristatytas jau daliai klausytojų pajudėjus gerti arbatos. Todėl ir neturėjau progos prieštarauti A.Sakalui, kadangi neoliberalizmui yra būdinga agresyvi globali „frydmanistinė“ marketinginė politika su charakteringų jai, pavyzdžiui, Augusto Pinočeto perversmo Čilėje organizavimų apraiškomis, o štai LSDP į tai bent jau šiuo metu nepretenduoja.

LSDP kai nuo jos atsitraukė ar ištirpo ir nunyko A.Januškos darbininkiška „Labora“ virto skurdokos mūsuose aktyvesnės inteligentijos klubu su socialiberalia politine ideologija – tarpine tarp to baisiojo neoliberalizmo ir realios vakarietiškos socialdemokratijos su jai būdingais aukštais mokestiniais tarifais. Todėl konferencijoje viešai, o po to ir užkulisiuose buvo aiškiai pasakyta, kad LSDP paskutinius 25-erius metus buvo oportunistinė liberali partija su kaire retorika. Beliktų pridurti, kad LSDP buvo socialiberalia ir iš būtinumo 2012-2014 metais vadovaujant dr.Alg.Butkevičiui, nes tai buvo optimaloka ekonomikai brendant iš krizės. Bėda, kad per ilgai tame užsibūta.

Kokia ji taps artimiausiu metu, galutinai paaiškės per partinį suvažiavimą kitą pavasarį. L.Gudžinsko-G.Palucko 2017 m. rudens manifestas[1] deklaravo kai kurioms vakarų valstybėms būdingą beveik pusės BVP perskirstymą, o pradiniu žingsniu buvo nurodytas Gyventojų pajamų mokesčio pakėlimas nuo 15 iki 20 proc. Kur tada G.Kirkilas įžiūrėjo grįžimą prie klasių kovos ideologijos, sunku pasakyti, tačiau bėda, kad ir tame manifeste nėra reikiamos solidarios socialdemokratinės ekonominės politikos dimensijos tarptautiniuose santykiuose, o kapitalo tekamumo ir verslo judrumo laikais, užkilus mūsuose mokesčiams, pinigai ir verslai gali tuoj pat persiregistruoti ar kraustytis į mažesnių mokesčių Airiją, Kiprą ar Maltą. Pagaliau, būtina ir LSDP reakcija į mūsų rinkos oligopolizaciją, nes joje visas socialines malones galiausia praryja stambieji savo kieta kainų politika, nubraukianti tiek visą demokratiją, tiek ir politikos socialumą.

Kalbėjusieji sau kaip privalumą priskyrė ir „soc“ ir „dem“, save priešpastatydami sąjūdiniam Radžvilo liberalumui, tačiau pastebėkime, kad „soc“ per tris dešimtmečius taip ir nebuvo realizuota, o “dem“ pačios partijos viduje galioja tik iš dalies – sprendimai priimami balsavimu tiek prezidiume, tiek ir taryboje, kaip ir daugelyje kitų partijų. Visgi, pagrindinė demokratijos taisyklė yra įsipareigojimų prisiėmimas prieš renkančius ir reguliarus atsiskaitinėjimas, o LSDP komitetų pirmininkai bei pirmininko pavaduotojai būna siūlomi ir aprobuojami formaliai –pagal iškalbą ir supratimą ar priklausymą grupuotei, tai yra – bolševikiškai, kur „vsio rešajut kadry“.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „andriukaitis“

Išimtimi iš taisyklės, turbūt, buvo itin sėkmingas ex-premjero dr.Alg.Butkevičiaus pasirinkimas skiriant Vytenį Povilą Andriukaitį į ES komisaro pareigas, atmetant D.Grybauskaitės „proteže“ čiulbuonio Lino Linkevičiaus kandidatūrą, kadangi V.Andriukaitis laikydamasis gal vien elementarios demokratinės politinės etikos žada vasario mėnesį pateikti visuomenei išsamią apie 800 puslapių apimties savo veiklos ataskaitą. Kokios neregėjome Lietuvos demokratijoje po D.Grybauskaitės buvojimo 5 metus Briuselyje ir nieko rimtesnio nenuveikusios pasaulio krizės prevencijos politikoje, nekalbant apie kitą komisarą, jos darbų tęsėją, kurį jau visi užmiršo – A.Šemetą.

Trys socdemų „banginiai“

Ši partija didele dalimi dabar priklauso nuo jos dviejų vedlių į šonus su varovu atgal – V.Andriukaičio, J.Oleko ir mažiau žinomo bei pastebimo A.Brazo. Šis yra baigęs mažytę kaimo mokyklėlę prie Šilutės, kur gavo labai stiprias žinias ir dar abitūros aukso medalį. V.Andriukaitis irgi buvo to vertas, bet kaip tremtinys tebuvo įvertintas pagyrimu. Kažką tokio girdėjai ir apie abiturientą J.Oleką –mokėsi stipriai ir lyg, taip pat, beje, kaip ir R.Juknevičienė, buvo medaliuotas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „a,brazas“

A.Brazas ryja vieną politikos bestselerį po kito, dėlioja mokestinius-biudžetinius tarifus ant Lietuvos žemėlapio, Kipro, bei Mozambiko, kaip Karbauskis šaškes, ir neabejotinai būtų ne tik stipriu Seimo nariu, bet ir europarlamentaru, jei iš jo būtų atimtos bokso pirštinės ir politinis kastetas – jo organizmas, panašiai, kaip mano, netoleruoja politinių pezalų ir lozunginės retorikos. Retsykiais būna išgirstas ar net išspausdintas, bet jo Veidaknygėje nuolat verda diskusija ir tarp prof.R.Kuodžio bei akad.R.Lazutkos.

Apie J.Oleką yra prieštaringiausių nuomonių. Būk tai, KAMe jis buvo paradinis generolas Šveikas, nes ant jo stalo nuolat būdavo šūsniai išmintingai įvairiomis priežastimis nepasirašytų raštų. O štai Briuselyje keliasi 6-tą ir gula su tamsa. Panašiai, kaip aš vakar nuo 7 ryte iki 22 vakaro, kai nepakeldamas galvos nuo 10 iki 17 val. parašiau 10 puslapių traktatą – dovaną socdemijai antioportunistine internacionalaus solidarumo tema. Vienok, man paskaičius olekas.eu svetainėje[2] lozungą apie žalią Europą, orų socialumą bei jo tarnystę, darosi silpna pakinkliuose, nes visa tai pašėlusiai brangu, o J.Olekas net neužsimena apie būtiną globalų stambaus kapitalo – korporacijų ir bankų totalų apmokestinimą, nes nežino, kad pasaulyje pinigų yra iki valiai, bet ne pas tuos. Gi dar sau Raudondvario pilyje leido kalbėti apie didesnius valstybių įnašus į centrinį biudžetą. Ypač iš tokių kaip Lietuva, kur pagrindinė mokestinė našta ant dirbančiųjų pečių. Gi vien CO₂emisijos suvaldymas, kurio imasi kalbomis Ursula, kaip sako A.Brazas gali pareikalauti trijų tūkstančių milijardų visai ES, o Lietuvai tai irgi nepakeliama našta.

Užtat, šiąnakt mano televizorius pasakė, kad už klimato kaitą dėl to dvideginio emisijų labiausiai atsakingos penkios didžiosios pasaulinės korporacijos: Saudi, dvi iš USA, „Gazprom“ ir viena Irano. Tai ką gi daryti? Ogi, pirmiausia, panaikinti pradžiai ES beveik visus mokesčius dviračių bei paspirtukų gamintojams, kad kristų jų kainos. Bet kol J.Olekas išgirs, o A.Kubilius supras… koks džiaugsmas skrieti rytais būdavo tuščia Geležinio vilko magistrale nuo Jeruzalės iki Seimo.

Iš vakarykščio piktoko pokalbio – kritikos niekas nemėgsta –net ir aš pats, paaiškėjo, jog V.Andriukaitis nesuvokia, kad nors jis atliko 150 proc. įmanomų neįmanomų darbų, netelpančių į jokius puslapius, bet pasauliui išgelbėti nuo „armagedono“ reikėjo tai net 250! Prieš penkis metus jis man pasakė – „leisk apšilti kojas pas Junkerą“. Leidau. Ir kas išėjo? Ogi. Traukte traukti reikėjo paaiškinimą per V.Andriukaičio rinkimų kampanijos pradžią 2019 04 iš jo – kada socdemai puls įvedinėti visuotinius didelius progresinius mokesčius bent jau ES mastu, kiek tai leidžia kapitalo ir verslo nepabėgimas vėl į III pasaulį? Paaiškėjo, kad ES komisija dėl to buvo kreipusis į ES vadovų tarybą, tačiau ponai prezidentai ir dar D.Grybauskaitė – kalbančios galvos retai kada protauja, o jų klerkai ar kvailai nusprendė ar buvo nupirkti – koks dabar skirtumas, kad nereikia. Ir viskas tuo pasibaigė. O reikėjo tuoj pat kreiptis į tautas, į darbo žmogų, kad atvertų langus ir išeitų į gatves –taip sakė V.Andriukaitis 2011. Aš tuoj pat būčiau išėjęs. Ir neabejoju, kad visa prezidentūra būtų subombarduota dar baisiau, kaip kad buvo prie R.Pakso, tualetinio popieriaus ritiniais, o aš dar su studentais ir „bangą“ ne vieną būčiau padaręs. Tame ir bėda, kad socdemai tebėra atitrūkę savo biurokratijose nuo paprasto žmogaus, o gydytojas V.Andriukaitis turėjo vykti į juodąją Afriką, kuri vis vien bus tarybų ir bus laisva, kaip mes dainuodavom bendrabutyje 1974 metų žiemą per pačius šalčius. Turėjo, nes plėtojosi ta grėsminga JEBOLA, nusinešusi tūkstančius juodukų gyvybių, bet laiku sustabdyta.

Betgi, duokite man su A.Brazu tą milijardą iš tų visų progresinių globalių tarifų „gazpromams“, ir aš ne tik kad muilo gabaliukais visus juodukus apdovanosiu, kaip kad darė V.Andriukaičio komanda Brazavilyje ir Kinšasoje, kad neplistų tas virusas, bet dar ir septynis muilo fabrikus visam žemynui pastatysiu.

Dar dr.Alg.Butkevičiaus finansų ministrui R.Šadžiui aiškinau ir PVM politikos subtilumus, ir būtinumą kelti finansų ministerių taryboje vieningą apmokestinimą. Šis tik susigūžė, o po to mostelėjo ranka – liberastai neleis.

Skiriasi mūsų požiūriai ir galimybių vertinimai, tačiau kaip sakė Remarkas – tik neprotingi žmonės gyvenime laimi, nes protingi tuoj pat suskaičiuoja begales kliūčių ką nors pakeisti. Būtent, todėl ant paskutinio TIMEs viršelio, rodyto ekranuose šįryt puikuojasi metų žmogaus – tos mokinukės ekoaktyvistės Gretos Tunberg, o ne Juozo Oleko nuotrauka.

[1] https://www.lsdp.lt/manifestas/

[2] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Tax_revenue_statistics#General_overview

NEGRAŽUS IR PAVOJINGAS MINISTERĖS ARMONAITĖS KALBĖJIMAS

NEGRAŽUS PAVOJINGAS AUŠRINĖS ARMONAITĖS KALBĖJIMAS

Kęstutis K.Urba

Žinomas dainininkas Česlovas Gabalis gali atsidurti didžiuliame pavojuje artimiausiu metu jau vien dėl to, kad yra žinomas ir kaip Jėzaus vaidmens atlikėjas kultinėje pirmą kartą Lietuvoje K.Antanėlio pastatytoje operoje ”Jėzus Kristus superžvaigždė”, o Rusijos spec. tarnybos – GRU skyrius skirtas NATO, žudo ”natų produkuotojus” – muzikantus, kompozitorius savo psichologinio karo akcijose. Bene, žinomiausi tokio pobūdžio įvykiai Lietuvoje – garsaus pasaulyje birbynininko Smolskaus, atseit, susibadymas peiliu, kompozitoriaus Rekašiaus, atseit, nusišovimas ir Miko Vaitkevičiaus žūtis sankryžoje avarijoje naktį iš karto po jo jubiliejinio koncerto filharmonijoje. Šio mirčių serijalo pradžia buvo dar prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai greta Vilniaus Filharmonijos atsirado kavinė militariniu interjeru NATO’s ir per reklamą žiniasklaidoje buvo suplaktas natų bei NATO įvaizdis – matyt, ir kaip kremliaus neapykantos ”landsbergizmui” išraiška. Parašiau apie tai pažįstamam Vilniaus Apygardos vyriausiam prokurorui Justui Lauciui, bet… netgi, pareiškimo kopija po to pavogta iš mano kambarėlio.

Pastarieji tirtini VSD įvykiai buvo kantri festivalių organizatoriaus Visagine Algimanto Klovos staigi mirtis Muzikos dienai bei ką tik nutikusi žinomo dirigento L.Abariaus mirtis labai jau reikalingu momentu: Vokietijos gynybos ministrės vizitui į Lietuvą.

Gi prieš keletą savaičių artėjant Lietuvių bendruomenės jubiliejui Anglijoje iš ten pasiekė kraupi žinia – rasti savo bute negyvi kaimynų žinoti kaip ramūs žmonės, sutuoktiniai Gabaliai. Tuo momentu mūsų šauniosios TV išreklamavo ministrės A.Armonaitės ”folklorą” veidaknygėje pažodžiui – ”š…” tema, kaip reakciją į Latėnaitės ir jos bendražygio iš LGBT vizitą pas V.Čmilytę. Rusų spec.tarnybos yra dideli cinikai, kurie su jokiomis priemonėmis ”tvajumat ir t.t” nesiskaito. Todėl, atsižvelgiant, į liaudies slengą ”š… gabalas”, mūsų šauniųjų TV ištransliuotas A.Armonaitės kalbėjimas Seimo plenariniame posėdyje – replika R.Žemaitaičiui, cituoju pažodžiui: ”mėšlo gabaliukai” tik sustiprino atitinkamą įvaizdį prieš Seimo valdybos posėdį, kuriame svarstytas A.Armonaitės komandiravimas į…Angliją, į Lietuvių bendruomenės jubiliejų, kur GRU neapsiriboja vien Skripalių ar Litvinenko apnuodijimu dar ir po visų B.Džonsono vojažų į Kijevą bei jo žinomos aktyvios pozicijos paramos Ukrainai.

Neatsitiktinė, matyt, ir kitos sutuoktinių poros prie Druskininkų žūtis – vyras ir moteris aptikti negyvi ką tik gegužės pradžioje įvykusiame Prancūzijos prezidento Makrono perrinkimui – žinia TV buvo sublokuota konteksto sukūrimui: mano kartai yra gerai žinomas kultinis prancūzų filmas ”Vyras ir moteris” su žinoma Legrano melodija. Ką ir bekalbėti, jei gegužės 1d. – Motinos diena pažymėta GRU braižo moters lavonu aptiktu 14 val. prie Kudirkos aikštės, o metų pradžioje buvo žinia užsiaubinusi Gedimino prospekto pradžioje kalbėjusį Vilniaus merą R.Šimašių, kuris paskelbė apie likusius lygiai metus iki Vilniaus 700 metų jubiliejaus aptiktas žmogaus lavonas Gedimino prospekto rūsyje. Išvada liūdna – kremliaus banditai siautėja, netgi, pagrindinėje Vilniaus gatvėje, o mūsų šauniosios spec.tarnybos – KAM II dep. ar VSD net neišsiaiškino, kas užpirko ukrainiečių vėliavos geltonai mėlynas šiukšlių dėžes, kurias valytojai naudoja …Seimo aplinkai tvarkyti: ”musorų” surinkimui. Aš jau nekalbu apie mūsų POLYCIJOS neįgalumą aiškinantis keleto GRU braižo lavonų mano betarpiškoje aplinkoje – atseit, pasikorė apleisto namo gretose ar, atseit, užspringo, nekalbant apie piktybišką mano paties kambarėlio bendrabutyje durų atrakinėjimą.

Dėl Gabalių žūties Anglijoje būčiau gegužės 11 d. spustelėjęs Seimo Užsienio komiteto pirminininkę L.Andrikienę, bet kad ji net oficialiam rinkėjo penkių minučių priėmimui nesurado laiko.

LIETUVĄ ŠMEIŽIA – PAREIGŪNAI TYLI

ŠMEIŽTAI PRIEŠ LIETUVĄ – PAREIGŪNAI TYLI

Kęstutis K.Urba

Gegužės 10 d. Lietuvos TV žinių reportažuose pirmiausiai nuskambėjo diktatoriaus A.Lukašenkos ir A.Paleckio bendražygės E.Švenčionienės pasisakymai iš gegužės 9d. minėjimo Minske. Reikalo esmė štai kame – ne tik propagandoje. Baltarusios gyventojai dėl prasto savo rublio kurso ir menkų algų bei pensijų neįperka brangesnių ES prekių. Tai buvo, bene, pagrindinė Baltarusioje kilusių protestų po Lukašenkos perrinkimo spektaklio motyvacija eiti į gatves. Gi, E.Švenčionienė savo dėkojimu Lukašenkai, kad šis balandžio 15d. beviziu režimu atvėrė savo sienas apsipirkimui lietuviams, o ir Lukašenkos kalbėjimas jai – ”pasakykite kur atvežti trąšų, kruopų, druskos…litovcams ” ne tik klaidino baltrusius, nes įteiginėjo, kaip sunku gyventi Lietuvoje – ”nenorėkite į ES”, bet dar ir turėjo ekonominio karo akcijos prasmę. ’Belaruskalij’ trąšų transporto blokavimas per Lietuvą, kuris, gerai nesuprasi, jau pradėtas ar dar nebe, stipriai kerta lukašistų valiutines įplaukas, todėl Švenčionienės-Lukašenkos dialogas ištransliuotas mūsų šauniųjų TV gegužės 10 d. išreklamavo lietuvių apsipirkinėjimą Baltarusios teritorijoje – kas važinėdavo į Lenkiją, suks ienas link Molodečno ir ten, o ne Lietuvoje, palikinės eurus keityklose – benzino kolonėlėse. Vegetuojančiai Lukašenkos ekonomikai, išlaikomai kremliaus, to ir tereikia.

Todėl, ši E.Švenčionienės akcija turėjo, p Kasčiūnai, ne tik propagandinio, bet ir ekonominio karo prasmę. Ar Švenčionienė pliurpė, kaip ir A.Paleckis prie sovietinio monumento Antakalnio kapinėse gegužės 9d., kad Lietuvoje atgimsta nacizmas, ar ne – iš reportažų sunku suprasti. Vienok, jos veidaknygėje apstu prorusiškos, netgi, karinio pobūdžio propagandos bei ašarų dėl Žirinovskio mirties.

A.Paleckis gegužės 9d. savo kalbėjimu Antakalnio kapinėse įvykdė atvirą Lietuvos šmeižimo akciją, apkaltinęs ją neonacizmo apraiškomis. Reikalas sukasi apie sovietinių paminklų žuvusiems naikinimą, kuriam signalą davė R.Šimašiaus ketinimas iškelti sovietinį monumentą. Gi šis naikinimas jokiu būdu nereiškia palankumo nacizmui, o yra sukeltas žvėriško kremliaus prilyginamo fašistiniam kariuomenės elgesiui – nusikaltimams Ukrainoje bei jos apšaudymo nuotolinėmis raketomis bei Rusijos liaudies užzombinimo – du dešimtmečius trukusio putleriško smegenų plovimo apie išorinį priešą NATO pavidale ir senelių atlikto ”drang nach west, nach Berlin” atkartojimo svarbą.

Todėl A.Paleckio kalba ištransliuota TV užtraukia atsakomybę pagal BK 154 str. – bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki dviejų metų, jei yra nukentėjusio ar prokuroro pareiškimas dėl šmeižto. E.Švenčionienė perduodama linkėjimus Lukašenkai nuo A.Paleckio ir pranešdama apie A.Paleckio nuteisimą 6 metams akivaizdžiai bendrininkavo šmeižikui, todėl nusipelno atsakomybės pagal 24 BK str. trauką.

Deja, prokurorai tyli, o politikai tik samprotauja apie ardomosios veiklos apibrėžtį įstatymu (Kasčiūnas) ar pilietybės atėmimą, jei turi dvigubą (J.Razma), kai jau turėjo kreiptis į neįgalią Lietuvos prokuratūrą dėl atitinkamos atsakomybės užtraukimo: jei pasakei ”a”, turi sekti ir ”b”. Gi, G.Paluckas samprotauja apie žodžio laisvės ribą, o S.Skvernelis šypsosi iš ardomosios veiklos minėjimo.

VSD vaidmuo čia yra nustatinėti ar minimi asmenys savo veiksmus atliko gavę Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos rezidentūros užsakymą, nes demokratijoje verkti dėl sovietų sąjungos žlugimo ar blogos valdžios ekonominės politikos bei agituoti pirkti pigesnį kurą turi teisę kiekvienas – bylos ”neprisiųsi”. Gi, A.Paleckio nuteisimas už šnipinėjimą, pasak jo, siūto baltais siūlais, man atrodytų juokingai: matoma politikuojanti figūra nėra geras šnipinėjimo subjektas – profesionalių rusų šnipų Lietuvoje, pasak prof.B.Genzelio įvardinto dokumento, yra tūkstančiai, pasiųsti į mūsų šauniąją purvasklaidą ir verslus dar 1989-1990 m. Gali būti, kad A.Paleckis turėjo užduotį – kurti milijonams naivuolių alibi Rusijos žvalgybos tinklui Lietuvos POLYCYJOS, prokuratūros ir teismų sistemoje bei diskredituoti teisėsaugos struktūras kaip valstybingumo simbolius. Jo toks darbas, turbūt, dabar būti nelaisvėje, rašyti ”Mein kampf” ir varyti propagandą iš ten. Dubleris veikia – neomarksistas Kristoferis Voiška, transliuojantis per Dimos Glazkovo svetainę ekspertai.eu erezijas ir raginantis sukti Lietuvą atgal į Rusijos glėbį, irgi, kalbėjo Antakalnio kapinėse.

Pati istorija su sovietinių paminklų griovimu reikalauja tiek krikščioniško požiūrio, tiek ir diplomatijos. Žuvę kariai daugumoje nebuvo sovietų vaizduojami monumentalūs herojai, kaip pvz. Štaufenbergas pasikėsinęs į Adolfą Hitlerį. Žuvę kariai yra dviejų manijkų – sociopatų Hitlerio ir Stalino politikų aukos. Tos, kurios kaip aprašyta teisingose knygose apie karą, tris paras šaltyje ir pusbadyje klampojo pirmyn, po to tiek pat atgal, kol pakliuvo į savos artilerijos ir priešo aviacijos mėsmalę. Aukas verta atminti ir istorijos pamokoms. Todėl, būtina peržiūrėti ir įvertinti visus sovietinius monumentus tiek sovietinio melo – pseudoheroizavimo, tiek ir estetizmo prasme. Ir juos keisti kukliais krikščioniškais paminkliukais ant kurių iškaltas ir pravoslaviškas, ir katalikiškas kryžius. Kad galėtų kitą gegužės 9d. pašventinti ir kunigas, ir ”batiuška”. Su atitinkamu visuomenės informavimu. Mano paties Močiutė 1945 m. kovo mėnesį Marijampolėje mirtinai peršauta SMERŠ karininko, įtarta, kad virdama arbatą eismo reguliuotojoms jas šnipinėjo, kaip ir eidama per fronto liniją 1944 m. vasarą, kai nešė maisto keturiems savo vaikams ir pakliuvo į tardymą, bet kaip sakoma, mirtis visus sulygina.

Todėl krikdemai L.Kasčiūnas ir P.Saudargas turėtų situaciją aptarti su Kultūros ministru ir merais, kad neatrodytume vandalais ir neduotumėme jokių pretekstų šmeižti Lietuvą.

VYRIAUSYBĖS ATASKAITOS KRITIKA

VYRIAUSYBĖS ATASKAITOS MIGLOS

Kęstutis K.Urba

Antradienį Seime viena stipriausių Lietuvos oratorių – kalbėtoja ir atsikirtinėtoja premjerė I.Šimonytė Seimui pateikė taip vadinamą ataskaitą už 2021 m., o seimūnai uždavinėjo klausimėlius. Tarp kurių nebuvo opiausių – tebesitęsianti, gilėjanti kaimo nykra, jo infrastruktūros menkėjimas, artėjanti sveikatos sistemos griūtis, mokytojų tiksliems mokslams švietimo sistemoje stygius. Gerai, kad buvo smigtelėta dėl demografijos, infliacijos, tačiau atsakymai tokiais nebuvo. Bet apie viską iš eilės.

Kaimo demografinę dimensiją galima pavaizduoti labai paprastai. Tai ir gyventojų tankis į kvadratinį kilometrą, ne viename rajone žiojėjantis grėsmingu mažesniu nei vienas žmogus, tai ir kaimų bei ūkių skaičiaus mažėjimas su buvusiomis ir būsimomis tendencijomis. Tai ir totalus pagaminamos maisto žaliavos kiekio menkėjimas. Pieno, mėsos, kiaušinių, daržovių, uogų, vaisių. Su atitinkama tarša: iš Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų matosi, kad tarp 706 mėginių net 48.2% arba kas antras turėjo taip vadinamų briuselinių nuo 2006 m. leistinų nuodų vabzdžiams, piktžolėms pelėsiui. Tik nereikia Šimonytei mistifikuoti tautos genetinio atsparumo: ”Lietuvos gyventojai linkę sirgti onkologinėmis ligomis”: jei maistas su brudu, tai ir vėžiu sergančių per 100 tūkst., o tai jau nelaimė įskaitant artimuosius maždaug 0.5-1 mln. žmonių su visu psichologiniu krūviu. Tokios yra žemės ūkio ”karbauskizacijos latifundizacijos – intensyvios chemizacijos” pasekmės.

Kad pagal vyriausybės programą eko-ūkininkavimo turėjo pagausėti pernai 60 tūkst.ha, o paraiškų tebuvo 27 tūkst.ha, nes ŽŪM biurokratija sugebėjo blogai suprojektuoti finansus – kukliai nutylėta. Panašiai ir vakarykščiame Kaimo reikalų k-te – jokios kalbos apie konkrečių kaimo: demografijos, gamybos ir infrastruktūros rodiklių dinamiką. Daugumiečiai, gi, ataskaitai nuleidę akis pritarė, opozicionieriai susilaikė. Kitaip tariant, V.Pranckietis ir čia toleravo akių dūmimą, nors situacija kaip su varlėmis stiklainyje, kuriame nuolat kyla temperatūra. Patenkintos sėdi dugne. Užtat vyriausybės programoje spinduliuoja lozungas – 2023 m. visi vieši pirkimai bus … žalieji. Gi vaikų darželiai jau dabar atsisakinėja eko-schemų maitinime – neįperka naujų kainų, o ŽŪM parama jiems įkainiuose kaip ir prieš tris metus.

Šio sezono aktualija – ar bankrutuos gegužę-birželį bent pusė kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriaus, ar mūsų didžiausi ”žemdirbiai’’ – europarlamentarai J.Olekas ir Br.Ropė sugebės Europos Komisijos koridoriuose įsukti skersvėjus, kad biurokratija sparčiai nešiotų popierius ir rinktų bonzų parašus tam, kad šie leistų naudoti varganus ES milijonų trupinius su nacionaliniu kofinansavimu. Kad ir ten pilna cirkų rodo, kad ir tai – melioracijai šiemet numatyta 2.2 mln.eu, o pelkių gaivinimui bent 16 mln. eu.

I.Šimonytė į klausimėlis dėl lyderystės infliacijoje pasiaiškino šauniai taip: o kad lyderiaujame pagal pinigus metamus algoms, pensijoms, jums ”nedašyla”? Bet eiliniai pirkėjai ir vėl aiškina tv ekranuose – ”kiek pučiasi piniginės, tiek pat ir kainos”. Betgi, nacionalinė infliacijos dedamoji dėl oligopolijų įvedinėjamo minimaliausių supirkimo ir maksimaliausių pardavimo kainų diktato su pasakiškais šešių prekybos tinklų viršpelniais tai niekur nedingo! Kaip ir ūkių, išskyrus grūdų, tolesnis žlugdymas ir dėl nesuvienodintų ES išmokų žemdirbiams dėl kurių jiems sunku konkuruoti. Bet apie tai irgi – nė šnipšt. Viršūnė, žinoma, buvo šio komiteto posėdyje pacituotas K.Masiulis: ”kaimas ir taip daug gauna” – žodis į žodį ką pernai sakė I.Šimonytė numojusi ranka, kad iš RRF 823 mln. eu žemės ūkis gavo nulį. Mokiau A.Maldeikienę prieš penkis metus: žemės ūkis visame pasaulyje yra stipriai dotuojamas, nes antraip maistą įpirktų tik turčiai, o miestelėnai kaip viduramžius sukeltų maištus. Elementarios tiesos, kurių nenori pripažinti tiek I.Šimonytė, tiek jai advokataujantis K.Masiulis. Gi kalba turi būti ne apie tai, kiek duodama, o kiek reikia, kad bent Lietuvos kaimo likučiai išliktų. Bet šiuos viščiukus suskaičiuosime netrukus – rudens neprireiks.

A.Dulkio kalbos ir planas skiriasi kaip diena nuo nakties. Jis mušasi į krūtinę, kad stengsis dėl nykstančio kaimo ambulatorijų, bet tuoj pat duoda suprasti, kad drastiškai mažėjant pacientų kiekiui, taip bus ir krepšelizacijoje. O kad ambulatorijos gydytojos negavę darbo apkrovos turi eiti į miestelį ar sėsti ant dviračio, ar lengva isvažiuoti ir tikrinti ne tik senukų sveikatas sodybose, jam ”nedašyla”. Aiškinau, kad sveikatos sistemos griūtį tegali prilaikyti vis dar gajus trečio ketvirto paciento atsidėkojimo pinigais medikui oficialus įteisinimas su visuomenine kampanija – remk Lietuvos mediciną. Įstatymo papildymą, ministro įsakymo projektą parengiau, kad būtų kaip Vokietijoje. Kur tau! Ministerijos ablavukai atrašė- yra labdaros įstatymas, tad viskas čiki. O kad pagal STRATA prognozes Lietuvoje vien slaugių truks apie 7 tūkst., ir gydytojų ”tik” apie 2 700 – jiems galvos neskauda. Gi, A.Dulkys man aiškino, jog man atsakyta buvo … pagarbiai. Gerai, kad A.Matulas vakar suprato ir paprašė teisės aktų projektų.

Būtų galima tęsti ir tęsti, kad pvz. jau gavau antrą finansų viceministrės, kur tvarko mokesčius, padėką už reikiamų infliacijos priemonių ir kitų grėsmių suvaldymo tekstą bei dvi schemas, bet kas iš to?

Gi, viršūnė vyriausybės ataskaitoje buvo sakinyje, kad Lietuvos mokslo tarybos … SAVININKE tapo vyriausybė. Pamynusi mokslo autonomiją ir tam tikrą savarankiškumą. Tai spjūvis į visą akademinę bendruomenę, profesūrą ir jos tarybą, kur renkasi nacionalinio mokslo elitas. Pagalvokite – vyriausybės kanceliarijos biurokratai su ministeriais, kurie pažodžiui tereiškia ”tarnus, žmonių liokajus” tapo …akademikų savininkais. Būtent, tai ir geriausiai ir atspindi ataskaitos lygį. Rodiklių minimumas ir tik tie, kur turi propagandinę reikšmę. Visa ataskaita tipiškai tekalba vien apie pastangas bei procesus, tačiau iš rezultatų – nebent matomos nematomos tvoros pastatymas. Kitaip tariant, ir ši propagandai ir reitingams skirta ataskaita yra tipiškas sovietinis akių dūmimas – ”očkovtiratelstvo” ir demokratijos antipodas. O ir opozicija labai skystai pasirodė. Todėl, nežiūrint mano simpatijų krikdemams, – patriotams ir labdariečiams iš TS-LKD bei socdemų teisingųjų apačių, ir šią ataskaitą su jos svarstymui, kaip naudingą kremliui, dera siųsti paskui ”Maksvos” laivą.

Prošvaiste būtų Nacionalinio rizikų raporto pagal Davoso formatą parengimas ekonominei, socialinei, geopolitinei, technogeninei ir aplinkosauginei sritims. Reikalauju, aiškinu kovoju jau penkti metai, bet NSGK iki šiol nesuprato, kad karas vyksta seniausiai ekonominėje-finansų, sveikatingumo srityse. Negi, sunku, lakstinėjant į Lvovą komandai dėl tokio raporto susitarti? Juk ir juodraštis parengtas, tereikia ekspertizės įverčius rodikliams susirinkti – ir pirmyn. Jei oficialiai įvardinta rizika – turi būti ir kompleksinės tarpministerinės priemonės. Bet ar tam I.Šimonytė nusiteikusi? Abejoju. Juk taip patogu rutiniškai aptarnauti ministerijų biurokratėlių pataisų, A.Maldeikienės žodžiais, atsiprašant ”trydą”. Gi Lietuvos politika ”viduriuoja” ne pirmas dešimtmetis. Sako, kad tokiais atvejais turėtų padėti džiuvėsiai. Už tarnybinį aplaidumą. Bet, kad varnas varnui akies nekapoja. O būtų už ką.

EKONOMINIS KARAS PRIEŠ LIETUVĄ

DAR VIENAS APLĖPAUSIŠKUMAS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO POSĖDYJE

Kęstutis K.Urba

Pradėsiu iš tolo- nuo Vytenio Andriukaičio gražbylios daugiažodystės internete: ”Lietuvos žemės ūkiui reikia paramos…’’. Atšoviau – pirmiausia, smegenų žemės ūkio politikoje: tiek valdžioje, tiek ir socdemų pezaluose. Prekyba pienu, mėsa kaip ėmė prieš metus nepelnytai 40% kainos, taip ir JAMA dabar. Prieš pusmetį litras pieno buvo 90ct., dabar 50 ct daugiau. Jei pusę prekybos centrų viršpelnio, susidariusio dėl neleistinos rinkos oligolizacijos, grąžinti apiplėšinėjamiems minimalia supirkimo kaina- 0.25ct ūkiams, jie taptų stabilūs ir rentabilūs. Bet socdemai nesugeba ar nenori matyti tokios elementarios aritmetikos, t.y., toliau ”stoguoja” didžiuosius prekybos tinklus, kaip tikriausi liberastai ir toliau naikina Lietuvos kaimą. Todėl sakau – eikite paskui ruskių karo laivą! Taip sakau ir pastarajam aplėpausiškam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiui, kuriame su Lietuvos valstybės ekonominės-finansinės raidos scenarijumi buvo pristatytas ministrės G.Skaistės žodžiuose ir Finansų ministerijos, taip vadinamų, ”malūnsparnio pinigų” antiinfliacinis 2 mlrd.eu vertės planas.

Viskas elementaru. Finansų ministerijos pusiau besmegeniai standartiniai klerkai plušo dailindami ministrės – ”kalbančios galvos” skaidres, o ši atpylė jų statistiką ir lozungas vienu atsikvėpimu. Klausimėlių būta ne į taikinį. Gal tik V.Gapšio komentaras, kad tai tėra ne antiinfliacinis, o infliacijos švelninimo planas.

Kad energetikos užsieninės kainos užkėlė kitas – suvokia visi. Kad tai Putino karo prieš visą likusį pasaulį dalis – nedaugelis. Betgi, kare – kaip kare. Būtina įtempti visus, netgi, intelektinius resursus, o ne išsidrėbti komiteto kėdėje kaip savim patenkintas perbėgėlis iš tų pačių socdemų pas konservatorius – Matas Maldeikis.

Nieko gudraus tame posėdyje nebuvo. Ministrė bėgte pakomentavo infliacijos sudedamųjų skaidrę, kurioje didžioji gelsvai rusvoji dalis – energetinė bei maisto brangimo šiek tiek mažesnė. Visa išmintis dėl valgio brangimo buvo demagogiškai trumpa: lemia užsienis ir, maždaug, paskui G.Šimkų – Lietuvos banko valdytoją, nieko čia mes tokio nepadarysime – lemia infliacijos importas. Pastebėsiu, kad grūdams taip, pienui – nebe. Mėsai – visaip. Ir čia tiesa glūdi detalėse, bet kad niekas jų nepasigedo. Mūsų ūkiams sudėtinga konkuruoti su vakarais, nes išmokos ūkininkams vis dar pakankamai nevienodos. Tai parodė kiaulienos krizė, kai po rugsėjį Kinijos uždėto embargo ES kiaulienai, ši užgriuvo Lietuvos rinką. Rezultatas- kiekvieną savaitę kiaulininkystės sektoriuje su dešimčia stambiųjų kompleksų, turinčių 90% rinkos – milijonas eurų nuostolių. Sureaguota po aštuonių mėnesių, kai, pagaliau, galvas pasikrapštė Briuselio biurokratai, snūduriuojant vietinei Lietuvos valdžiai, bet ar gegužę nepritruks pašarų ir ar ”paršavedės nebus suvežtos į ministeriją” – netrukus bus matyt.

Su beužtrūksiančiomis pieno upėmis lietuviškų smegenų kisieliaus krantuose yra elementaru. Ikanomikų teorijose yra priskiesta, kad atvirose ekonomikose vietiniai oligopoliai, šiaip jau, nėra infliaciškai pavojingi. Taip mano ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė. Man tai dar prieš keturis metus bandė įrodinėti ir Petras Auštrevičius. Betgi, pieno produktai turi specifiką – greitai gendantis dalykas ir ne itin transportabiliausias. Plius nacionalinis ypatumas – lietuviški pieno produktai gan kokybiški, lenkiški – įtartinoki. Todėl, šiems, kad ir su PVM lengvata minus transporto išlaidos iki Vilniaus, Kauno… įšokti į lietuvišką rinką nėra paprasta. Kitaip tariant, mūsų rinkoje penketo stambiųjų perdirbėjų tiekiamiems ir šešetą didžiųjų tinklų parduodamiems pieno produktams nėra reikiamos konkurencijos. Štai kodėl pastarųjų viršpelnis žvėriški 40% nuo kainos, o jei brango prekybos tinklo savininko automobilio benzinas, prekybos salės šviestuvų ir šaldiklių elektra, na dar ir, energetika visoje maisto grandinėje, tai tie plius penkiasdešimt centų už litrą pieno visai suprantami – sistemos perreguliavime veikia pelnų išsaugojimo dėsnis, nežiūrint kiek moralės jis beturėtų. Viskas elementaru, tačiau ši nacionalinė infliacijos dedamoji absoliučiai nei kiek komiteto pirmininkui p Majauskui bei opozicijai nepastebima …šventoji neliečiama karvė. Nors tai elementarus aritmetinis guvesnio penktoko lygmens uždavinys – kiek reikia pakelti pieno kainą, kad milijonai į NORFA, IKI, MAXIMA savininko sąskaitas liktų tie patys. Nors dėl to kenčia apie 700 tūkst.Lietuvos gyventojų, besilaikantys nuo-iki.

Žinoma, čia galima būtų apeliuoti į Finansų ministerijai, Lietuvos bankui ar Valstybės kontrolei nepažįstamą BK 229 straipsnį, numatantį griežtą atsakomybę už tarnybinį aplaidumą, padariusį ženklią žalą visuomenei, ar Seimo nario priesaiką – rūpintis piliečių gerove, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą su Audito komitetu. Tik bėda, kad daugelis karą tapatina su gilzėmis ir stingeriais, o ne su mūsų ir svetimų valdžių biurokratų, politikierių ekonominių karų akcijomis prieš Lietuvos žmones.

Kad jis vyksta, man paaiškino ir pardavęs iš savo furgono prie prekybos centro trisdešimties centų pigiau nei IKI penktadieninį litrą puikaus lietuviško pieno ūkininkas: ”kad mūsų konkuravimas su prekybos centrais užsiraukė, kai buvo įvestas draudimas ūkiams perdirbti per parą pieno daugiau nei vieną toną. Ir jokios pastangos nepadėjo…”. Nustėrau, kai išgirdau, tokį akivaizdų Konstitucijos 46 str. pažeidimą, kuris sako, kad mūsų rinka grindžiama laisva verslo iniciatyva. O čia braukšt- pasikutenai su viena tona, o kas virš – vežk į Rokiškį, ar Vilkyškius, kad anis turėtų ką perdirbti! Koks durnius ar kenkėjas tai sugalvojo – istorija atsakys, bet rezultatas akivaizdus: stambieji perdirbėjai minimalia pieno supirkimo kaina dusina ūkius ne vienas dešimtmetis, o šie didesnio pelno negaunantys negali plėsti karvyčių bandos. Todėl, kiek jau jų ten beliko – gal tik 210 tūkst., vietoj sovietmečio 1.3 mln., nors dabar Lietuvoje pilnai galėtų būti kad ir pusė milijono žalmargių. Kad iš 257 tūkst. pieno ūkių per du dešimtmečius teliko apgailėtini 26 tūkst., o pieną perdirbimui tiekia tik 14 tūkst., minėjau ne kartą su visa nacionaline Lietuvos kaimo sunaikinimo tragedija. Ką gi dabar daryti? Žinoma, negerai, jei staiga truktų žaliavos penkiems stambiems pieno perdirbėjams, kurie su prekybos centrais pjovė šaką ant kurios sėdėjo. Todėl tą antikonstitucinį 1 tonos įsakymą ūkiams reikia palaipsniui naikinti: keisti ribą į 1,1 t ir taip toliau. Bet, kad jau ir tai nepadės – latviai su estais rudenį paleis savus pieno perdirbimo kombinatus, ir Lietuva taps neapsirūpinančia savais pieno produktais valstybe. Gal kurį laiką lentynose net stigs pieno produktų, kol jie nepradės atkeliauti su latviškom-estiškom etiketėmis. Tokios štai tos Putino plius vietinių besmegenių ir destruktorių karo pasekmės nusimato Lietuvai.

SOCDEMŲ IR KITŲ NEĮGALUMAS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOJE

SOCDEMŲ DEMAGOGIJOS ŽEMĖS ŪKYJE

Kęstutis K.Urba

Ką tik įvyko, šiaip jau sveikintinas savo dėmesiu opiausiai Lietuvos problemai – žemės ūkiui skirtas socdemų e-pasitarimas, tačiau nors jis ir įvardijo, tiesiog, kritišką situaciją paukštininkystės, kiaulininkystės, pieno sektoriuose, tačiau nedavė realių sprendinių. Bet apie viską iš eilės. Pirmiausia visų supanikuota dėl dar lapkričio gruodžio menėsiais išaugusių kuro ir trąšų kainų bei cituotas kažkoks Energetikos ministerijos orakulas – ”dujų kainos nesikeis”. Pažvelkime kokios yra realijos.

Socdemai tyli, kad Rusija pernykščių metų pabaigoje nukreipusi ketvirtadalį dujų eksporto į Aziją išaugino minėtas kainas ir tuo įvykdė pirmą hibridinio ir tiesioginio karo Europoje žingsnį – davė įspėjimą ES, tikėdamasi, kad ši daug ”nespurdės” dėl Ukrainos, kai Kijevas bus užimtas per dvi tris dienas. Vašingtonas gi dabar sureagavo nejuokais. Baidenas pareiškė, kad jie atidaro savus naftos rezervuarų resursus, prasidėjo žingsniai dėl suvaržymų naikinimo Iranui, derybininkai nuvyko į Venesuelą ir štai matome rezultatą. Jei ”brent oil” barelio kaina kovo 9 d. buvo 130 USD, tai šiandien jau tik 100: https://www.investing.com/commodities/brent-oil ir, atitinkamai, ”crude oil” šiuo momentu yra 97 USD. Išvada: socdemai ir kiti demagogai nesigaudo perspektyvoje ir pučia panikos burbulą: ”kaip viskas blogai”. Gi dujų kainos visada koreliavo su naftos. Bet ar pigs degalai kolonėlese, priklausys nuo jų geografijos ir konkurencijos – kur tankiai, ten pigs.

Kiaulininkystės sąjungos prezidentas A.Baravykas anksčiau prognozavo, kad dešimčiai kiaulininkystės kompleksų, turinčių 90% rinkos ”batai” pareis jau kovo mėnesį, o dabar gi nukėlė jų bankrotus į gegužės mėnesį: ”paršeliai ir paršavedės neturės pašarų, nes neliks apyvartinių lėšų”. Gi, jau bankrutavo vienas iš trijų stambių paukštininkystės kompleksų – Kaišiadorių, prastai likusiems, niekam tai nerūpi, nors lietuvis per metus vidutiniškai suvartoja 300 kiaušinių ir 40 kg paukštienos mėsos. Kalba eina apie tūkstantį ir dar penkis šimtus bedarbių. Rudenį Estija su Latvija užbaigs savo pieno perdirbimo kombinatą ir Lietuvoje pristigus žaliavinio pieno užsidarys dvi trys gamyklos iš penkių esančių. Šiltnamių ūkiui, kaip ir vištukų fermoms būtinas nuolatinis šildymas, todėl ir jie atsidūrė sunkioje situacijoje.

Kaip į visa tai reagavo valdžia? Seimas gruodžio mėnesį priėmė labai jau apvalią abstrakčių formuluočių Nacionalinio saugumo strategiją, aiškiai neįvardijęs hibridinio karo per energetiką, trąšas grėsmės, o tada priimtas valstybės biudžetas buvo ir yra labai nelankstus, nepaslankus: jis, irgi, neįvardijo, neatsižvelgė, nereagavo operatyviai į grėsmes. Rezultatas – ponai, nusprendė savo didesnei ramybei po 5 NATO straipsnio sparneliu, dar ir patriotiškam reitingų pasiauginimui prisipirkti ”gelžgaliukų, priešlėktuvinių ir kitokių žaislų”, prieš kuriuos, šiaip jau pats būdamas karo vyru, nieko prieš, bet nenori matyti, ar kaip ”naudingi idiotai” nemato, kad kremlius juos ”daro” per tolesnę hibridinę kaimo-žemės ūkio ”začistką” ir infliacinį emigravimo stimuliavimą.

Taigi, iš kur imti taip reikalingų finansų žemės ūkio sektorių sanavimui pereinamųjų sukrėtimų laikotarpiui? Juk, nei žemės ūkio ministras, kad ir būdamas terminatorium, banknotų nepripaišys, nei I.Šimonytė, kuriai opozicija su savais satelitais iš Žemės ūkio tarybos žada rašyti raštą ir belstis į duris, iš Seime įtvirtinto biudžeto neatrieks. Nebent, pagrūmos Žemės ūkio ministerijos biurokratams, kurie nesugeba bent kovidinius 6.2 mlrd.eu paduoti kiaulių kompleksams jau dabar, o ne vidurvasarį. Nors šiam sektoriui, žūt būt, reikia jau dabar 30 mln.eu.

Betgi, valstybėje pinigų yra apsčiai, tik, kad ne pas tuos! Štai nuo litro pieno, kuris dabar jau 1.20 eu, prekybos centro savininkas pasiima 40%. Panašiai yra ir su kiauliena bei paukštiena, nors čia savų niuansų įneša ir Kinijos embargas kiaulienai įvestas rugsėjį, pigi europinė kiauliena plūstelėjusi į Lietuvą, išmokų ūkiams ES nevienodumas bei lenkų paukštininkystės konkuravimas. O kas gi nutiktų, jei mes nuo tų 40% pusę grąžintume pieno ūkiams, ir panašiai pasielgtume su mėsos – kiaulienos, paukštienos, kiaušinių grandinėmis? Ūkiai taptų rentabilūs, susikurtų ”pagalves” visokiems hibridiniams sukrėtimams, bet čia suveiktų kitas – ”žvėriškų oligopolinių-kartelinių maržų išsaugojimo” dėsnis – krokodilų ašaromis verkdami šešių didžiųjų prekybos tinklų savininkai atitinkamai pakeltų kainas miestelėnams. Tačiau čia ir išryškėtų Mindaugo Maciulevičiaus kuruojamų Ūkininkų turgelių svarba, kaip ir prekybos iš furgonų. Bet ką padarė ŽŪM biurokratai su pieno ūkių rėmimu? Vietoje penketo ūkelių ir šešto vairuotojo-pardavėjo iš furgono, ketinančių tokį įsigyti už 90 tūkst. stimuliavimo kampanijos, jie sumanė kiekvienam ūkiui atskirai suteikti po 15 tūkst.eu su ”Sigutės klumpių” reikalavimu, vietoje elementaraus verslo planelio finansavimo. Žinoma, su tolesniais dešimtmetį trunkančiais pezalais ” skaatinsiiimeeeee koopeeeeracijąąą”.

Kam gi dabar dėkoti už tokią situaciją? Pirmiausia žinoma tiems patiems socdemams, kurie savo prezidiumo posėdyje juokėsi iš šviesaus atminimo žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio, kai šis bandė sureikšminti pieno kainų sureguliavimo būtinumą. Premjero pirmai patarėjai liberalei Irinai Urbanavičiūtei, kuri manė, kad rinka būdama, kad ir laukine, turi pati susireguliuoti, arba stambieji perdirbėjai prekybininkai turi suryti mažiukus. Vienam didžiausių Lietuvos žemdirbių – europarlamentarui Juozui Olekui, kuris ir šiandien, lyg iškritęs iš medžio kartojo ”reikia kalbėtis”, kai seniausiai derėjo sudaryti spaudimą Europos komisijai bent jau dėl trečio lengvatinio PVM tarifo eko-produktams. Rugpjūčio 23 d. pareikalavus to iš jo prie Seimo – jis atsakė tradiciškai socdemiškai: ”žiūrėsim” ir iki šiol tebežiūri, o paklausimą gi eurokomisijos biurokratams davė prispaustas Br.Ropė. Žinoma, ”dėkui” didžiausiam niekdirbiui ir demagogu ”Valstietyje” rugsėjo 18d. mano išvadintam V.Pranckiečiui, kuris dar beveik prieš metus gavęs antibankrotinį žemės ūkio sektorių įstatymo projektą, o tokiu per papildomus mokesčius prekijams ir būtų galima grąžinti ūkiams 20% nuo kainos jų išsunkto prakaito, nufutbolino jį į ministerijos – Katkevičiaus stalčių. Finansų ministerijos klerkams, kurie teisinosi, kad ”nesupranta žemės ūkio”, nors kalba ėjo apie maisto grandinių sureguliavimą. G.Paluckas…dar kai buvo LSDP pirmininku iš manęs gavo visą reikalingiausių Lietuvai įstatyminių projektų rinkinį, tarp kurių, ir šis antibankrotinis. Sakiau jam ir prie Seimo, kad pagrindinė ekonomikos problema – jos pagrindinių sektorių oligopolizacija-kartelizacija su minimaliausių supirkimo ir maksimaliausių pardavimo kainų diktatu. Bet, matyt, dėl informacija gausos nesugeba įsigilinti ir adekvačiai reaguoti. Ir kaip galima kalbėti apie žemės ūkį – atvirą sistemą, nenagrinėjant pilnų maisto grandinių, kurios ir sudaro pagrindinį žemės ūkio gniuždymą. O tas propagandinis čirškimas apie PVM maisto prekėms mažinimą ”kaip Lenkijoje”, rodo absoliutų mokestinių reikalų ir ekonomikos struktūros neišmanymą. Didieji prekybos centrai tik pasidžiaugs pelnų išaugimais, nes jiems nebėra konkurencijos už pirkėją kainų mažinimu, todėl PVM mažinimas yra būtinas tik trečiu žingsniu, po konkurencijos atkūrimo mokestinėmis-investicinėmis lengvatomis smulkiai ir vidutinei bent jau prekybai.

’Dėkingi’ turime būti, šiaip jau gerai žinančiam žemės ūkio reikalus ir perspektyvas Jonui Sviderskiui bei propagandos varytojai, nihilistui Jonui Vilioniui, kurie Žemės ūkio taryboje neduoda eigos antibankrotiniam žemės ūkio sektorių įstatymo projektui: ”pritrūksta rankų”.

Tik Seimo pirmas vicepirmininkas Jurgis Razma rodo tam tikrą dėmesį Žemaitijos ūkelių likimui, kaip ir Vidmantas Kanopa šiems reikalams ar Julius Sabatauskas dar 2016 metais pritaręs pelno grąžinimo ūkiams iš prekijų įstatymui, kurį ”karbauskiniai” nebodami Lietuvos mokslininkų sąjungos rezoliucijos, priimtos Kovo 11 salėje jį užkonservavo.

Išvada peršasi pati – socdemai gal dėl neišmanymo, o ”pikti liežuviai” kalba apie socdemų ”lesyklas maximose”, nesiima prekybos ir perdirbėjų oligopolių, ”stoguoja’ didžiųjų prekybos centrų ir perdirbėjų pelnus, kaip ir Lietuvos banko vadovas G.Šimkus su M.Majausku, todėl pirmieji nėra jokie socdemai, o tipiški šampaniniai nevykusio formato social-liberalai. Kitaip tariant, oportunistiniai išsigimėliai demagogai vėl besigviešiantys valdžios.

Ką gi dabar daryti? Reaguoti būtina momentaliai: yra, juk, ir valstybės rezervas ar ne su įšaldytu puse ”melejardo”, tai jo lėšas ir būtina panaudoti hibridinio karo grėsmės žemės ūkyje atrėmimui. O delsimas su būtinų įstatymų priėmimu yra prilygintinas naujai makroekonominei diversijai hibridinio karo sąlygomis su atitinkama BK numatyta atsakomybe, kad ir dėl neveikimo, nusikalstamo aplaidumo. Padariusio milžinišką žalą visuomenei ir valstybei. Jau man taip buvo atsibodę vaikščioti į generalinę prokuratūrą 2012-2016 m., lyg į darbą. Jau tada mokiau aukštuosius prokurorus – kol neišstatysite bokštelių su kulkosvaidžiais ir neįsigysite šarvuotų automobilių, imtis žemės ūkio 24 mlrd.eu, perpumpuotų ministerijos į latifundijas ir per sukraipytas bekonkurences maisto grandines į didžiuosius perdirbėjus ir šešių didžiųjų prekybos centrų sąskaitas ir per p Liutiko malonę, yra elementariai pavojinga. Bet netylėkime! Ir siųskime visus naudingus idiotus, Briuselio krokodilų liokajus ir kremliaus meškos tarnus – sabotažininkus paskui rusų karo laivą.

MAJAUSKO POSĖDŽIO DĖL KAINŲ BEVILTIŠKUMAS

MAJAUSKO POSĖDI DĖL INFLIACIJOS! EIK TU TEN KUR …GRUZINAI PASAKĖ RUSKIUI

Kęstutis K.Urba

Pirmiausia prašau suprasti mano piktumą. Septinta para karinėje unifuniformoje informacinio fronto apkase rusų interneto saituose. Išlindau iš jo išgirdęs dar vieną premjerės I.Šimonytės frazę TV – ”Rinkos ekonomikoje kainos nereguliuojamos”. Tas tai taip, bet jei nepasakomas antras sakinys: ”Rinkos ekonomikoje reguliuojama konkurencija, apsprendžianti kainų dinamiką”, tai belieka bent jau išsitraukti kultinę trijų dešimtmečių senumo frazę – TIK NEREIKIA MŪSŲ MULKINTI! Ir padėkojus Mykolui už darbotvarkės praplėtimą ”tiek kiek reikės”, kibti į kai kurių kalbėtojų kaltūnus, tarp kurių pats didžiausias nusišnekėtojas yra Lietuvos banko vadovas G.Šimkus. Ir visai ne todėl, kad jo alga apie 80 kartų didesnė už mano kuklią pensijėlę. O todėl, kad jis pasirodė bent aštuonis kartus didesniu ”ablavuku”, nei galiu laikyti save. Dar ir todėl, kad atsakomybė už žudančią valstybę infliaciją pagal įstatymą priklauso, būtent, jam. Man nereikia daug aušinti burnos dėl jo pateikto skaidrių rinkinėlio ”analizų”. Viską į akis jam pasakė dr.Alg.Butkevičius – ”čia tik statistika, kurią matau kasdien aš pats…ir dar daugiau galėčiau pateikti”. Kitaip tariant, Lietuvos banko mergužėlės ir berneliai dubliuoja Statistikos departamento darbą, paišo spalvingas skaidruoles, ”kalbančiai galvai- bosui”, o recepto, kaip priveikti infliaciją NĖRA. Gi, jo apibendrinanti frazė, kad ”tamsiam kambarį nereikia didelių žingsnių, kad nosim neatsimuštum į sieną” tėra eilinė demagogija. Kaip ir ”ikanamistės” Indrė Genytė-Pikčienė postringavimai apie infliacijos dedamąsias. Nes ji nemini esminio dalyko: EKONOMIKOS STRUKTŪRINĖ INFLIACIJA, kurioje oligopolizuotose-kartelizuotose grandinėse veikia žvėriškų maržų ir pelnų išsaugojimo dėsnis. Nes nėra reikiamos konkurencijos už pirkėją. Kodėl šio ”rąsto akyse” nebuvo G.Šimkaus prezentacijoje – nesuprantu, nors jis gavo tiesioginį niuksą nuo manęs LRT forume, kai vedėja paskaitė mano įrašėlį veidaknygėje.

Todėl, šiandien oficialiame priėmime pas Seimo Audito komiteto pirmininką Z.Balčytį pirmiausia dūriau pirštu į Konkurencijos tarybos turėtoją Šarūną Kesarauską, kurio kontora įžūliai nevykdo savo vyriausybėje patvirtintų nuostatų punkto 8.9 – informuoti valdžią apie rinkoje vykstančius konkurencinius procesus. Kitaip tariant, apie kapitalo atskiruose sektoriuose koncentraciją ir dominavimą.

Ar žino seimūnai, kad pvz. 90% Kinijos-Rusijos hibridinio karo žlugdomas Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus rinkos turi dešimt didžiųjų fermų kompleksų, kurie kas savaitę nuo rudens patiria 1 mln.eu nuostolių ir keleto savaičių bėgyje galutinai ”sunokę” taps nemokiais – bankrutuos? Nes G.Skaistė tesukrapštė KOVIDINIUS 6 mln.eu, kai reikia bent penkis kartus didesnės sumos. Ją gi leidžia teikti, būtent, Nepaprastoji padėtis, nes joje nereikia persvarstyti viso biudžeto.

Žiauriausias dalykas posėdyje, kurį tenka ”siųsti”, buvo tas, kad iki šiol nesuvokta, jog infliacija įveikinėjama ne tik mokestine, bet ir investicine politika. Mažas pavyzdėlis: štai ką parašiau prieš dvi savaites Žemės ūkio ministerijos vadovybei, o užvakar dar kartą priminiau ministrui K.Navickui: DUOKIME PIENO ŪKIAMS MEŠKERĘ, O NE ŽUVĮ.

2022-02-15, an 12:44, Kest Urba <urbascience@gmail.com> rašė trims viceministrams, o ministrui į veidaknygę:

’’ŽŪM ir toliau smulkiems pieno ūkiams perša ne meškerę ar net tinklą, o žuvį ant kurios užrašyta 15 tūkst.eu. Efektyvi tvarka būtų tokia: penketas smulkių pieno ūkių pasirašę ketinimo protokolą įsigyti furgoną prekybai, o pasisekus versliukui ir forminti prekybos kooperatyvą, gauna šiam tikslui 75 tūkst.eu. Vakar LRT ’”Gimtojoje žemėje” ūkininkė nuo Šakių verkė, kad stato kasdien pieninei po 100 l pieno, bet tegauna po 25.5 ct. Jei būtų prekybos furgonas, tai Šakiuose prie Maximos automobilių aikštelėje ji gautų ir po 75 ct. Ir pirkėjui gerai, ir ūkiams, tik ne stambiai prekybai, kuri ir taip priputus. Tai, kame gi reikalas? Juk penki ūkiai gavę atskirai po 15 tūkst. sunkiai susimestų.’’

Štai jums ir kainų mažinimas, ir baigiamo sunaikinti kaimo ”začistka” stabilizavimas ir reali plėtra.

Buvau išdėstęs viceministeriams anksčiau ir konkretų pavyzdį nuo savo Jeruzalės prekybos centro automobilių aikštelės, kur kas penktadienį ūkininkas atveža tikro pieno buteliuose ir pardavinėja 10 ct pigiau nei čia pat IKI.

Bet kur tau … Ministras tik numykė, kad jie rūpinasi kooperacija, o nuo kovo 1 d. paleista ”Sigutės klumpių” verta paramos schema smulkiems pieno ūkiams, su saugikliais- 50% VEDV, kad paramos negautų, kad ir būsimas furgono vairuotojas ir pardavėjas, kuris savo 15 tūkst.pajų įneštų į bendrą reikalą.

Jei valdžia nesugeba išspręsti tokio elementaraus aritmetinio-vadybinio uždavinėlio, įveikiamo guviam šeštos klasės olimpiadininko protui, tai apie ką kalba? Apie mokestinės politikos modeliavimą, struktūrinę infliaciją ir pavojų statybos sektoriui, nes, kaip posėdyje pastebėta, armatūra Lietuvą pasiekdavo iš Rusijos-Bėdarusijos ir Ukrainos?

Todėl ir su pilna teise sakau, šiam, Mykolo posėdžiui – eik tu paskui tą gruzinų pasiųstą laivą, kuriam pritrūko soliarkos. Beje, kaip ir gruodžio mėnesį Seime priimtai ”Nacynalinio saugūmo stratiegijai” su spragomis, būtent ekonominio saugumo srityse, kurios kuria prielaidas tuščiame kaime kurtis žaliem žmogeliukams.

Post scriptum

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras M.Sinkevičius viešame AGRIFOOD renginyje pareiškė: ”kaimas nyksta savaime”, o LSDP tarybos posėdyje gražbyliavo ne apie karą, o apie ”Įvykius Ukrainoje”. Gerai, kad ne apie spec.operaciją!

Todėl, siunčiu ir jį!

2022-02-06, sk 12:49, Kest Urba <urbascience@gmail.com> rašė:

Gerbiamieji,

Birželio 24 d. prie Seimo sutiktas ministras man sakė: ”smulkus pieno gamintojas rėžia – duok gerą supirkimo kainą – ir tiek”. Tai suvokiau ir kaip uždavinį sau. Štai jo sprendinys:

PIENO ir MĖSOS INFLIACINIŲ KAINŲ SUTRAMDYMUI

Kęstutis K.Urba

Šis uždavinys aktualus ir būsimai Seimo sesijai, todėl noriu įnešti aiškumo.

Mažytė iliustracija. Kiekvieną penktadienį greta IKI parduotuvės Jeruzalėje prie atvažiavusio ūkininko furgono nutįsta žmonių eilė nusipirkti tikro pieno, dar ir pigesnio 10 ct nei krautuvės. Užtenka pieno tik valandai – ne visi nusiperka to norėję, trūksta pasiūlos. Ir tai, tik vieną dieną savaitėje. Todėl prekybos centrai plėšia 40% nuo litro pieno kainos sau, tuo išsunkdami iš neprekiaujančių turguose ūkininkų jų sukurtą vertę – pieno supirkimo kaina tėra apie 25 ct. Furgono įsigijimui ūkyje reikia rimto kredito, o juos Starkevičius, ir Skvernelio ”Trojos arklys” – Pranckietis, gi toliau stumia stambiausiems.

Šie du politikieriai pasirūpino, kad stambiems nuplauktų per naujametinę sumaištį dar 14 mln.eu. Betgi, tai 280 ”busiukų” furgonų prekybai maistu, jei pirkti vieną už 50 000 eu. Gi, perkant visą trišimtinį kiekį ir nuolaida būtų iš gamintojo!

Ką tai duotų? Įsivaizduokime, kad furgoniuką mobiliai prekyba pienui dideliuose miestuose gauna ne vienas ūkininkas, o tik susikooperavę 5-7 smulkūs. Momentaliai ant kojų stojasi bent 1.5 tūkst. smulkių ūkelių, miestai geriau aprūpinami šviežiu tikru pienu. O mano Jeruzalėje eilutė nusidriekia ne vien penktadieniais, o kiekvieną dieną. Gretimas IKI pastebėtų, kad pieno pirkimas pas juos kažko sumažėjo. Turėtų mažinti kainą: marža kristų nuo 40% pradžiai iki 30%, o vėliau dar. Kad ir iki ”krokodilo” ašaromis verkiančio Dundulio 2%! Ir žymiai didesnė dalis pelno eitų ūkininkui. Visa tai seniausiai turėjo suskaičiuoti Agrarinės Ikanomikos” instituto darbuotojai ir ŽŪM specialistai. Iki šaldytuvo pienui detalių ir visų savikaina bei atsiperka mums ir fondogrąžų. Bet, kur tau. Gi trečias dešimtmetis kalbos apie kooperacija jomis teliko.

Tas pat ir su prekyba mėsa – kam gi buvo reikalingas šešių šimtų skerdyklėlių projektas paleistas begalinių- paliktas be ratų. Todėl veikia faktiškai tik trys stambios skerdyklos.

Gi, naujųjų gelbėtojų – ”skverneliečių” peršama populistinė PVM mažinimo panacėja reikštų realybėje naujų milijardų į prekijų sąskaitas perpumpavimą, nes magnatai nė negalvoja mažinti kainas,o tik laukia naujos progos jas didinti, kai tik užjus perkamosios galios visuomenėje didėjimą su nauju algų, pensijų, pašalpų ūgtelėjimu!

LIETUVOS KAIMO AGONIJA ir PRANCKIEČIO DEMAGOGIJA

PRANCKIEČIO DEMAGOGIJA DĖL DIRVOŽEMIO KOKYBĖS

Kęstutis K.Urba

Šiandien – 2022 02 23 agronomas, medžių genėjimo specialistas Viktoras Pranckietis apkaltino aplinkosaugininkus nauju puolimu dėl Lietuvos dirvožemio, su kuriuo viskas pasak buvusio Seimo pirminko yra ”čiki”. Pradėsiu nuo prisiminimo iš vienos A.Stulginskio auditorijos 2016 metų rugsėjį, kurioje tuometinis premjeras dr.Algirdas Butkevičius uždavė klausimą profesūrai: ”Sakykite, gerbiamieji – kiek dar Lietuvos žemelė laikys tą visą pertręšimo mineralais ir įterpinėjamų nuodingų chemikalų mišinį?” Kampe susigūžęs, tada dar mažai kam žinomas veikėjas V.Pranckietis atkuto ir pradėjo filosofuoti apie hidroponiką – augalų auginimą dirbtinėje terpėje prisotintoje cheminių elementų.

Dar penkeriais metais anksčiau, buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, kilus ”roundapinėms” aistroms, taigi, Jonas Milius interviu pasakė – tarša herbicidais stebima kas antrame produkte. Kitaip tariant, taip vadinamą leistiną nuodų normą gauname su kas antru parduotuvės produktu, jei neknaisiojame savo daržo ar nelopome šiltnamio.

Ir šių metų sausio 26d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba man oficialiai atsakė, kad iš 706 maisto mėginių tarša pesticidais, akralamidais ir kitokiu brudu aptikta net 48.2%! Iš kur gi eina trečia vaikų alergizacijos banga ir daugėja vėžinių susirgimų daug aiškinti nereikia. Todėl atkreipiau ministro Simono Gentvilo dėmesį, kad saugoti kaip biologinę rūšį reikia ir žmogų.

Dr.Alg.Butkevičius 2017 metų pavasarį yra teiravęsis Kaimo reikalų k-to pirmininko Andriejaus Stančiko – ”kas čia per Sachara kyla nuo Šakių rajono laukų”. Ir Delfi rašė apie dulkių audrą prie Dotnuvos. Ir Eugenijus Gentvilas skundėsi, kad prie Gargždų vėjas pusto dirvožemį kaip Smiltynėje pieskas per audrą. Gi ES dar kada Lietuvos dirvožemį iš ekologiškai tvaraus pervedė į rizikingų kategoriją. Tačiau viso to nenori matyti nei Kaimo reikalų komitete kalbėję Jonas Vilionis, nei Ignas Hofmanas, nei pats Aplinkos ministeriją užsipuolęs profesorium save vadinęs V.Pranckietis. Visą Kuršėnų marių ir Baltijos taršą verčia miestams. Pasimatuokite azotą, kalį, fosforą dar ir agresyvų kadmį pelkėjančiame Mergežeryje su vandeniu lyg kisielius prie A.Kašėtos gimtinės Varėnos, Dubysos, Nevėžio, Mūšos, Šventosios, Šešupė žiotyse, Ventoje ir tada filosofuokite ir rodykite savo neišmanymą. Kol pačių ”leistinos nuodų normos” susikaupę organizme žnyplėmis nesučiups, tol toliau aiškinsite, kad Didžiojoje agronomijos viskas tvarkoj, nes mums vadovauja didysis agronomas – ”aš pats Viktoras Pranckietis”.

Kad ŽŪM biurokratas D.Stravinskas sužlugdė ekologinių ha dvigubinimą numatytą vyriausybės programoje, atseit, nėra paklausos produkcijai, nors SAM nežino kiek procentų eko-produktų rašyti į Vaikų maitinimo aprašą, parlamentinės kontrolės veikėjams, irgi, galvų neskauda. Kaip ir dėl tolesnio gyvulininkystės naikinimo! O be organinio tręšimo, nebus ir rišamosios medžiagos – humuso. Bet apie tai – žemiau.

PASKUI PIENININKYSTĘ ŽLUGDOMA KIAULININKYSTĖ PAUKŠTININKYSTĖ

Kęstutis K.Urba

Supjaustyti laivai, žlugusi nacionalinė lininkystė – tolimoje praeityje! Dabar naujas užėjimas. Kilus pandemijai sumenko kiaulienos pirkimai, krito kainos, pernai rugsėjį prisidėjo Kinijos embargas ES, Lietuvos rinka tapo užversta pigia Daniška, Olandiška, Lenkiška kiauliena su kuria nepakonkuruosi, nes ten išmokos žemdirbiams gerokai didesnės. Algis Baravykas dar nuo rugsėjo trimituoja – ištisa žemės ūkio šaka, kur 90% rinkos užima dešimt stambių kiaulininkystės ūkių, bankroto pavojuje. Gruodį prisidėjo elektros dujų kainų šuolis. Visos kitos valstybės meta daugiamilijones sumas gelbėjimui, Lietuva neskuba – atsivešime mėsos dar daugiau ir iš Argentinos?! Šiandien sužinojome – Finansų ministrė sukrapštė kaip ir 6 mln.eu iš kovidinių likučio nuo restoranų ir viešbučių neįsisavinimo, nors sektorius kas savaitę patiria po 1 mln.eu nuostolių. Bus padalinta ”ant kiaulės po 15-35 eu”, kai realiai turėtų būti 30-200 eu priklausomai nuo ūkio dydžio. Kitaip tariant, bus leidžiama visiems bankrutuosiantiems ūkiams save gražiai pasišarvoti, o ne išsigelbėti bent dviems iš dešimties. Užtat A.Baravykas replikavo besikrapštantiems nosis seimūnams, kurie jau ”po mėnesio dar kartą svarstys klausimą” – kai kurių ūkių jau gali nebebūti. Beje, kaip ir paukštininkystės.

Tai kame gi reikalas? Ministras nėra terminatorius, G.Skaistė banknotų neišpaišys- yra valstybės biudžeto ribos, nebent, A.Anušauskas pasirašytų sutartis su fermomis dėl pigios kiaulienos tiekimo dešimt metų į priekį su dosniais avansais: juk hibridinis karas ir ekonomine forma eina eina!

O ir ŽŪM planelis iš penkių punktų nors ir turi pozityvią stabilizavimo fondo idėją, tačiau tai tik menka dalinė tolimo reagavimo priemonė, kai spręsti reikėjo dar vakar, kalbantis su premjere I.Šimonyte. Žemės ūkį pieninkystėje, mėsininkystėje, daržovininkystėje-uogininkystėje-sodininkystėje labiausiai žlugdo realią sukuriamą vertę nusavinančios minimaliausios diktatoriškos supirkimo kainos – dešimt kartų rašiau: receptas gebėjimui aiškus – dalies pelno nuo pasakiškų prekybos oligopolių maržų grąžinimas ūkiams. Ką sumąstė dėl situacijos V.Pranckietis? Atidavė ”klausimą” J.Gudauskui. Nes pats pridirbo dar birželį nufutbolinęs antibankrotinį žemės ūkio sektorių gelbėjimo įstatymą į ŽŪM – V.Katkevičiaus stalčių greta Kaimo nykros programuotojos J.Stakėnienės. Kiek tai bus toleruojama – nežinau. Mano kantrybė baigėsi: kreipiuosi tiek į Žemės ūkio rūmus, tiek į Lietuvos žemės ūkio tarybą bei Seimo ir liberalų vadovybę: patraukite pirmiausia niekdirbį V.Pranckietį iš atsakingiausio posto. Šaukite neeilinę sesiją antibankrotinio įstatymo skubai. Nes mėšlas ne tik nuo kiaulidžių kovo gale balandžio pradžioje gausiai tręš piramidę ir gazonus greta Seimo.

Nuo kovo 1d. ŽŪM biurokratai paleido 15 tūkst.eu išmokas pieno ūkiams su 3-9 karvutėmis. Viena jų duoda 15 litrų pieno į parą. Už litrą – 0.25 ct. Kaip ūkininkui išmaitinti šeimą iš 10 -20 eu per parą ir parodyti, kad tai yra bent 51% ūkio pajamų? – toks reikalavimas išmokų gavimui. O kur dar užtrūkimas, veršiavimasis, veterinaras… padangos, vaistai senyviems tėvams ir bankomatas. Todėl sakau, patraukite ir naudingus idiotus trejetukininkus a la D.Stravinskas iš ministerijos, kurie daug pliurpia apie kooperaciją, bet nesumąstė pirmenybę teikti ketinantiems kooperuotis penkiems ūkiams, kad nusipirktų furgoną, ir konkuruodami su ’maksimomis’ už litrą imtų ne o.25, o visą eurą – keturis kartus daugiau. Ką apie tai mąsto buvęs Agrarinės ”ikanomikos” i-tas? Jis daro mokslą, netrukdykite- stebi Lietuvos kaimo agoniją. Kuris dar ir išsigimsta, jame greitai teliks 6 tūkst. grūdininkų latifundijų, dvidešimt tūkstančių juos aptarnaujančių išmanių kumečių, vietoje buvusio milijono Kaimo gyventojų, kurie ir maitino vietinias kokybiškais produktais, ir užtikrino valstybės demografinį resursą.

Nėra valstybėje nei gaspadorius, nėra pezaluose penkis metus tebeskandinamo Krizių valdymo centro įkūrimo.

SKVERNELIO PARTIJOS PROGRAMINIS NUSIŠNEKĖJIMAS

SKVERNELIO PARTIJOS PROGRAMINIS NUSIŠNEKĖJIMAS

Kęstutis K.Urba

Mūsų šaunioji žiniasklaida kuo plačiausiai nušvietinėjo S.Skvernelio naujosios partijos su pretenzija į kairįjį centrą ”nokimą” bei suvažiavimą: ”kokie gražūs žinomi ponai”, tačiau jų programinių nuostatų specifika palikta nuošalyje.

Joje krinta į akį šios esminės spragos. Lietuvos žmones jau septyni metai neramina dar labiau dėl dujų kainų įsišėliojusi kainų pasiutpolkė. Todėl naujieji gelbėtojai, suprantama, stumia populistinį receptą: mažinti PVM tarifus. Kai tikrasis daugiametės infliacijos negalės sutramdymas rinkos ekonomikoje tėra galimas per apnaikinto smulkaus ir vidutinio verslo bei, ypač, tokios prekybos regeneravimą mokestinėmis-investicinėmis lengvatomis. Tam, kad ir vėl rastųsi konkurencija už pirkėją kainų mažinimu.

Užsienio politikai skirtoje programinėje skiltyje taipogi nerasime jokių naujų ekonominės geopolitikos vėjų, kuriuos keliantys europiniai dešinieji ar net Vašingtonas, prabilę apie vieningo pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarifo įvedimą iš tikrųjų atsiduria gerokai kairiau nei skverneliniai ”mentų mentalumo” ekonomikos ir valstybės valdymo analfabetai!

Išvada peršasi viena. Ši partija yra dar viena apgailėtina social-liberalumo grimasa, kuri neturi nieko bendra nei su realiu sveikuoju kairumu, nei su šviesaus atminimo Prezidentu K.Griniumi.

Gi, partinių programų lozungų anoniminių kopijuotojų rašeivų (Baškienė?) nusišnekėjimas kyšote kyšo jau iš demokratijai skirtos pirmos programos dalykinės dalies paskutinės pastraipos, pagardintas raktažodžiais… ”Big Data economy”. Kažką girdėję, kažką matę, kažurioj pusėj, mados klyksme, tai kodėl gi ir šio lozungo neįrašyti? Daugiau lengvatikių užkibs, o kad tai nesąmonė – mažai kas supranta. Svarbu, kad partijos suvažiavime priimta ”iedinoglasno”.

SAUSIO 13

Tai ne fašistai, ir ne JEDINSTVO švilpė ir kaukė prie Seimo šiandien, kai prakalbas skaitė Čmilytė ir Šimonytė. Tai – suklaidinti, nuskriausti, užspausti žmonės. Ir aš ten, netoli buvau. Pasitikęs žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką tyliai, gal pernelyg, tyliai, sakiau, kaip išgelbėti ant bankroto rizikos esančius paukštininkystės, kiaulininkystės ir pienininkystės sektorius. Amžinatilsį Alvydas Kanapinskas iš mūsų Tėvo ir senelio kaimo, Rimantas Juknevičius iš mano gimtoji miesto būtų supratę….

k.urba

ATVIRAS LAIŠKAS V.ČMILYTEI dėl I.ŠIMONYTĖS ŽINIŲ SPRAGŲ KAINŲ ŠĖLSMO SUVALDYME

Gerb.Viktorija,

2021 12 30 premjerė I.Šimonytė infotv pokalbyje su A.Mazėčiu, aptardama infliacijos problemą prikalbėjo banalybių, o ir A.Mazėtis neparodė reikiamo ekonominio išprusimo: siūlė įšaldyti kai kurias kainas – kaip Lenkijoje.

Todėl pakomentuosiu esminius dalykus aktualiausioje visiems Lietuvos gyventojams kainų šėlsmo problemoje, kuri, itin, užaštrėjo pastaruoju metu dėl importuojamų dujų ir elektros kainų šuolio. Juolab, mano komentaras – akibrokštas Lietuvos banko vadovui G.Šimkui buvo perskaitytas LRT forume dalyvaujant finansų ministrei G.Skaistei ir kitiems veikėjams – N.Mačiuliui ir pan., kurie taip ir neatsakė, kodėl infliacija Lietuvoje yra aukščiausia visoje ES.

Kainų šėlsmo debiutas yra sietinas su netrukus po euro įvedimo 2015 m. šoktelėjusiomis naftos kainomis bei prekybininkų sulaužytu pažadu kainų nedidinti. Kainodara yra sudėtingas procesas, jau tada įvardijau septynetą veiksnių tarp kurių esminiu lieka aštrėjanti grėsmė – pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių oligopolizacija, kuri, pasak ekonomikos teorijos, veda prie kartelinių susitarimų. Gi, IT laikais nebereikia, net ir jų. Taigi, stambiausiam verslui apnaikinus smulkų ir vidutinį, rinka nemenka dalimi tapo iškreipta, nes joje nesant reikiamos konkurencijos įsigali minimaliausių supirkimo ir maksimaliausių pardavimo kainų diktatas iš kurio pasakiškai pelnosi saujelė savininkų ir yra išsunkiamos didžiulės visų eilinių pirkėjų pajamos.

Būtent, du su puse banko – G.Nausėdos žodžiai man, šešetas didžiųjų prekybos tinklų, E.Gentvilo įvardintas centralizmas urėdijose, logistikoje, statybose, žmonių vadinama vaistinių didmenos mafija, kapitalo koncentracija eilėje perdirbimo sektorių, kuri, itin, ryški pieno, mėsos gamyboje, BRUNEROS dominavimas prastame viešame maitinime, pagaliau, Valstybinis monopolis skirstomuosiuose elektros ir šilumos tinkluose ir vykdo liberalią laisvą rinką iškraipiusį minėtą sąlyginį kainų diktatą. Pridurkime dar ir šešis tūkstančius ”latifundinių” ūkių, sugviešusių didžiąją dalį iš 24 mlrd. mestų į kaimą – nuskriaudusius bent 150 tūkst. smulkesnių ūkių bei nesureguliuotas maisto grandines per kurias šias milijardinės vertes nusavino prekybininkai. Būtent, jie pasiima 40% pieno kainos, kai naikinamiems tiesiogine prasme ūkiams tenka ”katino” ašaros. Nereikia stebėtis, kad per du dešimtmečius Lietuvoje vietoje 257 tūkst. pieno ūkių beliko mažiau nei …27 tūkst. – žmonės nuvaromi nuo žemės.

Kame gi išeitis? Ji yra akivaizdi – smulkaus ir vidutinio verslo, ypač, prekyboje, regeneravimas mokestinių – investicinių lengvatų politika, kurios, deja, nesimato. Tam, kad rastųsi vėl konkurencija už pirkėją kainų mažumu.

Šią problematiką prieš metus pokalbiuose tet a tet pabrėžiau I.Šiminytei, jj pažadėjo būtinai į tai atkreipti dėmesį, tačiau jokių racionalių veiksmų nesimato. Ji tepasakė interviu banalią tiesą – jei auga dujų ar kitų sąnaudų kaina, kitaip tariant, kyla savikaina, tai ir kainos kyla, nes nuostoliai turi būti padengti. Tačiau, kad veikia žvėriškas žvėriškų oligopolinių pelnų išsaugojimo dėsnis, ji šiuos dalykus apeina lyg jie būtų natūraliausi. Netgi, dangsto kainų šėlsmą, seniausiai žmonių įvardijamą TV ekranuose – kas buvo kainose litais, virto eurais, aiškindama, kad infliacija yra ne infliacinis kainų šuolis, o vidurinė 12 mėnesių charakteristika lyg pirkėjams nuo to būtų lengviau.

Įžūlaus nuolatinio žmonių skurdinimo užkardymo impulsas privalėjo eiti iš Š.Kesarausko Konkurencijos tarnybos, kuri pasak savo nuostatų punkto 8.9 privalo informuoti valdžią apie vykstančius konkurencinius procesus rinkoje – dominuojamą dalį sektoriuose, kapitalo koncentraciją. Deja, tos tarnybos žmonės man teisinasi, kad jie tam neturi atitinkamų pajėgumų.

Ir Finansų, ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos, kurios pagal savo nuostatus ”formuoja ir kontroliuoja mokestinę-investicinę ir finansų bei makroekonominę politiką”, akivaizdžiai neatlieka savo pareigų. Tuo tarpu, Seimo valdyba – Lietuvos politinio elito žmonės, įeinantys į dvidešimtuką, vietoje atitinkamos darbo grupės sudarymo, kuri kreiptųsi į Lietuvos mokslo tarybą dėl Reikminių mokslinių tyrimo: mokestinės-investicinės politikos optimalių parametrų suradimo, kad būtų apskaičiuota kokia tempu reikia teikti mokestines-investicines lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač, prekybai, ir lygiagrečiai Konkurencijos įstatyme mažinti oligopolių dominuojamą rinkos dalį, nieko tokio, kaip matosi iš pokalbių su Jūsų vicepirmininkais ar kanclerio atsirašymu, nežada daryti. Nes jie, vietoje svarbiausių reikalų yra įklimpę pvz. į karštas diskusijas dėl Seimo garažų. O tai yra jau Seimo nario priesaikos žodžių – rūpintis žmonių gerove laužymas, nes neatliekama bent jau atitinkama parlamentinė kontrolė.

Taigi, Seimo valdyba yra paversta kanceliarijos biurokratų techniniu priedėliu. Gi Ekonomikos k-to pirmininkas K.Starkevičius šį ketvirtį išsisuko nuo e-priėmimo: nesurado penkių minučių bent jau telefoniniam pokalbiui. Dėl šių priežasčių artėjantis esminės kapitalo partijos ir valdančios daugumos endšpilis, kaip ir valstybės raidos, nusimato beviltiškai prastas: kainų šėlsmas išspyrė iš valdžios sicdemus, o po to ir LVŽS, tačiau labiausiai dėl to kenčia eiliniai žmonės.

Nerodo reikiamos iniciatyvos ir pati Lietuvos mokslo taryba, kuri linkusi užsiimti tik ministerijų biurokratėlių teikiama problematika – kurortologija, istorine atmintimi ar gerovės abstrakcijų nagrinėjimu: nesilaiko Mokslo ir studijų įstatymo bei savo nuostatų.

Prašau:

– išreikalauti iš Seimo valdybos narių priesaikos laikymosi, koncentravimosi į taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymą ir teisėkūrą, reikalingą esminių žmonių problemų sprendimui, vietoje chaotišką įstatympatausdavystės konvejerio aptarnavimo

– Finansų ir Ekonomikos ministerijų bei Seimui atskaitingos Konkurencijos tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos parlamentinės kontrolės dėl nuostatų nevykdymo, priemonių, reikalingų kainų šėlsmo suvaldymui per Konkurencijos atkūrimą smulkaus ir vidutinio verslo regeneravimu ir tuo pačiu stiprios vidurinės klasės Lietuvoje sukūrimui.

Kęstutis K.Urba

nepriklausomas ekspertas

Post scriptum

VAD asmens sargybinio priekaištai man ir sakymas, kad raportuos apie mane, po mūsų trumpo pokalbio vakar Arkikatedros aikštėje dėl kainų šėlsmo po Vėliavos šventės rodo elementarų chamizmą ir Seimo statuto, kuriuo Seimo nariai įpareigoti bendrauti su rinkėjais, nežinojimą. Juolab, buvau pasakęs kitam sargybiniai, kad trumpai šnektelėsiu su Jumis šiuo valstybinės svarbos pirmaeiliu reikalu.