Featured

SOCDEMŲ 30-mečio KONFERENCIJA

SOCDEMŲ  30-mečio KONFERENCIJA

Kęstutis K.Urba

Vakar  Vilniaus centre, NOVOTEL salėje įvyko LSDP(m) – Dobilo Kirvelio ir Vytenio Andriukaičio „menševikų“ partijos jubiliejui skirtas renginys „Kada gyvensime taip kaip Švedija?“.  Toks klausimas buvo populiarus atgimimo laikotarpiu, kuomet kilus Sąjūdžio ir įvairių organizacijų atsikūrimo bangai vėl iš pelenų kilo ir seniausioji Lietuvos – Stepono Kairio partija.

Pirmiausia Švedijos reikalu turiu pastebėti, kad ta valstybė teriojusi ir Lietuvą, ir dėl gan saugios geografinės padėties neturėjo savo teritorijoje karo daugiau nei 300 metų, o paskutinis karinis konfliktas pasibaigęs pergale buvo su Norvegija 1814 metais. Adolfas Hitleris jos neatakavo, nes iš ten gaudavo geležies rūdą ir plieną, kaip ir Lietuva švediškas virtuvines mėsmales. Todėl Švedija palaipsniu evoliucijos keliu be didesnių revoliucinių ir karinių sukrėtimų atėjo į skandinaviško gerbūvio ir aukštos politinės bei kitokios kultūros valstybę.

Žinoma, man norėjosi  disputo tema „Kiek dar Lietuvą melš skandinavų bankai bei „Swedbank“?“, tačiau tas socdemų renginėlis buvo skirtas prisiminimams, kuriais dosniai dalijosi septynetas politikos mohikanų su prof.A.Sakalu  centre, greta buvusio partijos pirmojo pirmininko K.Antanavičiaus dukros.

Buvo prisiminti garsiojo 60-ųjų aspirantų bendrabučio Maskvoje laikai, pogrindinis Kutorgos „Strazdelio universitetas“, telkimasis laisvesniais 87-89, o esminis akcentas buvo A.Sakalo priminimas, kad po gero dešimtmečio socdemų karvutę apvaisino LDDP „bulius“ ir iš to išėjo nei šioks nei visai toks, neoliberalus veršis.

Rimtų diskusijų ir gilių įžvalgų dėl politinės kairės negalės tema nebuvo, kaip ir laiko klausimams, o socdemų dabartinio  ideologo Liutauro Gudžinsko baigiamasis rimtas žodis buvo prastai pristatytas jau daliai klausytojų pajudėjus gerti arbatos. Todėl ir neturėjau progos prieštarauti A.Sakalui, kadangi neoliberalizmui yra būdinga agresyvi globali „frydmanistinė“ marketinginė politika su charakteringų jai, pavyzdžiui,  Augusto Pinočeto  perversmo Čilėje organizavimų apraiškomis, o štai LSDP į tai bent jau šiuo metu nepretenduoja.

LSDP kai nuo jos atsitraukė ar ištirpo ir nunyko A.Januškos darbininkiška „Labora“ virto  skurdokos mūsuose  aktyvesnės inteligentijos  klubu su socialiberalia politine ideologija – tarpine tarp to baisiojo neoliberalizmo ir realios vakarietiškos socialdemokratijos su jai būdingais aukštais mokestiniais tarifais. Todėl konferencijoje viešai, o po to ir užkulisiuose buvo aiškiai pasakyta, kad LSDP  paskutinius 25-erius metus buvo  oportunistinė liberali partija su kaire retorika. Beliktų pridurti, kad LSDP buvo socialiberalia ir iš būtinumo 2012-2014 metais vadovaujant dr.Alg.Butkevičiui, nes tai buvo optimaloka  ekonomikai brendant iš krizės. Bėda, kad per ilgai tame užsibūta.

Kokia ji taps artimiausiu metu, galutinai paaiškės per  partinį suvažiavimą kitą pavasarį. L.Gudžinsko-G.Palucko 2017 m. rudens manifestas[1] deklaravo  kai kurioms vakarų valstybėms būdingą beveik pusės BVP perskirstymą, o pradiniu žingsniu buvo nurodytas Gyventojų pajamų mokesčio pakėlimas nuo 15 iki 20 proc. Kur tada G.Kirkilas įžiūrėjo grįžimą prie klasių kovos ideologijos, sunku pasakyti, tačiau bėda, kad ir tame manifeste nėra reikiamos solidarios socialdemokratinės ekonominės politikos dimensijos tarptautiniuose santykiuose, o kapitalo tekamumo ir verslo judrumo laikais, užkilus mūsuose mokesčiams, pinigai ir verslai gali tuoj pat persiregistruoti ar kraustytis į mažesnių mokesčių Airiją, Kiprą ar Maltą. Pagaliau, būtina ir LSDP reakcija į mūsų rinkos oligopolizaciją, nes joje visas socialines malones galiausia praryja stambieji  savo kieta kainų politika, nubraukianti tiek visą demokratiją, tiek ir politikos socialumą.

Kalbėjusieji sau kaip privalumą priskyrė ir „soc“ ir „dem“, save priešpastatydami sąjūdiniam Radžvilo liberalumui, tačiau pastebėkime, kad „soc“  per tris dešimtmečius taip ir nebuvo realizuota, o “dem“ pačios partijos viduje galioja tik iš dalies – sprendimai priimami balsavimu tiek prezidiume, tiek ir taryboje, kaip ir daugelyje kitų partijų. Visgi, pagrindinė demokratijos taisyklė yra įsipareigojimų prisiėmimas prieš renkančius ir reguliarus atsiskaitinėjimas, o LSDP komitetų pirmininkai bei pirmininko pavaduotojai  būna siūlomi ir aprobuojami formaliai –pagal iškalbą ir supratimą ar priklausymą grupuotei, tai yra – bolševikiškai, kur „vsio rešajut kadry“.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „andriukaitis“

Išimtimi iš taisyklės, turbūt, buvo itin sėkmingas ex-premjero dr.Alg.Butkevičiaus pasirinkimas skiriant Vytenį Povilą Andriukaitį į ES komisaro pareigas, atmetant D.Grybauskaitės „proteže“ čiulbuonio Lino Linkevičiaus kandidatūrą, kadangi V.Andriukaitis laikydamasis gal vien elementarios demokratinės politinės etikos žada vasario mėnesį pateikti visuomenei išsamią apie 800 puslapių apimties savo veiklos ataskaitą. Kokios neregėjome Lietuvos demokratijoje po D.Grybauskaitės buvojimo 5 metus Briuselyje ir nieko rimtesnio nenuveikusios pasaulio krizės prevencijos politikoje, nekalbant apie kitą komisarą, jos darbų tęsėją, kurį jau visi užmiršo  – A.Šemetą.

Trys socdemų „banginiai“

Ši partija didele dalimi dabar priklauso nuo jos dviejų vedlių į šonus  su varovu atgal – V.Andriukaičio, J.Oleko ir mažiau žinomo bei pastebimo A.Brazo. Šis yra baigęs mažytę kaimo mokyklėlę prie Šilutės, kur gavo labai stiprias žinias ir dar abitūros aukso medalį. V.Andriukaitis irgi buvo to vertas, bet kaip tremtinys tebuvo įvertintas pagyrimu. Kažką tokio girdėjai ir apie abiturientą J.Oleką –mokėsi stipriai ir lyg, taip pat, beje, kaip ir R.Juknevičienė, buvo medaliuotas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „a,brazas“

A.Brazas ryja vieną politikos bestselerį po kito, dėlioja mokestinius-biudžetinius tarifus ant Lietuvos žemėlapio, Kipro, bei Mozambiko, kaip Karbauskis šaškes, ir neabejotinai būtų ne tik stipriu Seimo nariu, bet ir europarlamentaru, jei iš jo būtų atimtos bokso pirštinės ir politinis kastetas – jo organizmas, panašiai, kaip mano, netoleruoja politinių pezalų ir lozunginės retorikos. Retsykiais būna išgirstas ar net išspausdintas, bet jo Veidaknygėje nuolat verda diskusija ir tarp prof.R.Kuodžio bei akad.R.Lazutkos.

Apie J.Oleką yra prieštaringiausių nuomonių. Būk tai, KAMe jis buvo paradinis generolas Šveikas, nes ant jo stalo nuolat būdavo šūsniai išmintingai įvairiomis priežastimis  nepasirašytų raštų. O štai Briuselyje keliasi 6-tą ir gula su tamsa. Panašiai, kaip aš vakar nuo 7 ryte iki 22 vakaro, kai nepakeldamas galvos nuo 10 iki 17 val. parašiau 10 puslapių traktatą – dovaną socdemijai antioportunistine internacionalaus solidarumo tema. Vienok, man paskaičius olekas.eu svetainėje[2] lozungą apie žalią Europą, orų socialumą bei jo tarnystę, darosi silpna pakinkliuose, nes visa tai pašėlusiai brangu, o J.Olekas net neužsimena apie būtiną globalų stambaus kapitalo  – korporacijų ir bankų totalų apmokestinimą, nes nežino, kad pasaulyje pinigų yra iki valiai, bet ne pas tuos. Gi dar sau Raudondvario pilyje leido kalbėti apie didesnius valstybių įnašus į centrinį biudžetą. Ypač iš tokių kaip Lietuva, kur pagrindinė mokestinė našta ant dirbančiųjų pečių.  Gi vien CO2 emisijos suvaldymas, kurio imasi kalbomis Ursula, kaip sako A.Brazas gali pareikalauti trijų tūkstančių milijardų visai ES, o Lietuvai tai irgi nepakeliama našta.

Užtat, šiąnakt mano televizorius pasakė, kad už klimato kaitą dėl to dvideginio emisijų labiausiai atsakingos penkios didžiosios pasaulinės korporacijos:  Saudi, dvi iš USA, „Gazprom“ ir viena Irano. Tai ką gi daryti?  Ogi, pirmiausia, panaikinti  pradžiai ES beveik visus mokesčius dviračių bei paspirtukų gamintojams, kad kristų jų kainos. Bet kol J.Olekas išgirs, o A.Kubilius supras… koks džiaugsmas skrieti rytais būdavo tuščia Geležinio vilko magistrale nuo Jeruzalės iki Seimo.

Iš vakarykščio piktoko pokalbio  – kritikos niekas nemėgsta –net ir aš pats, paaiškėjo, jog V.Andriukaitis nesuvokia, kad nors jis atliko 150 proc. įmanomų neįmanomų darbų, netelpančių į jokius puslapius, bet pasauliui išgelbėti nuo „armagedono“ reikėjo tai net  250!  Prieš penkis metus jis man pasakė – „leisk apšilti kojas pas Junkerą“. Leidau. Ir kas išėjo? Ogi. Traukte traukti reikėjo paaiškinimą per V.Andriukaičio rinkimų kampanijos pradžią 2019 04 iš jo – kada socdemai puls įvedinėti visuotinius didelius progresinius mokesčius bent jau ES mastu, kiek tai leidžia kapitalo ir verslo nepabėgimas vėl į III pasaulį? Paaiškėjo, kad ES komisija dėl to buvo kreipusis į ES vadovų tarybą, tačiau ponai prezidentai ir dar D.Grybauskaitė  – kalbančios galvos retai kada protauja, o jų klerkai ar kvailai nusprendė ar buvo nupirkti – koks dabar skirtumas, kad nereikia. Ir viskas tuo pasibaigė.  O reikėjo tuoj pat kreiptis į tautas, į darbo žmogų, kad atvertų langus ir išeitų į gatves –taip sakė V.Andriukaitis 2011. Aš tuoj pat būčiau išėjęs. Ir neabejoju, kad visa prezidentūra būtų subombarduota dar baisiau, kaip kad buvo prie R.Pakso, tualetinio popieriaus ritiniais, o aš dar su studentais ir „bangą“ ne vieną būčiau padaręs. Tame ir bėda, kad socdemai tebėra atitrūkę savo biurokratijose nuo paprasto žmogaus, o gydytojas V.Andriukaitis turėjo vykti į juodąją Afriką, kuri vis vien bus tarybų ir bus laisva, kaip mes dainuodavom bendrabutyje 1974 metų žiemą per pačius šalčius. Turėjo, nes plėtojosi ta grėsminga JEBOLA, nusinešusi tūkstančius juodukų gyvybių, bet laiku sustabdyta.

Betgi, duokite man su A.Brazu tą milijardą iš tų visų progresinių globalių tarifų „gazpromams“, ir aš ne tik kad muilo gabaliukais visus juodukus apdovanosiu, kaip kad darė V.Andriukaičio komanda Brazavilyje ir Kinšasoje, kad neplistų tas virusas, bet dar ir septynis muilo fabrikus visam žemynui pastatysiu.

Dar dr.Alg.Butkevičiaus finansų ministrui R.Šadžiui aiškinau ir PVM politikos subtilumus, ir būtinumą kelti finansų ministerių taryboje vieningą apmokestinimą. Šis tik susigūžė, o po to mostelėjo ranka – liberastai neleis.

Skiriasi mūsų požiūriai ir galimybių vertinimai, tačiau kaip sakė Remarkas – tik neprotingi žmonės gyvenime laimi, nes protingi tuoj pat  suskaičiuoja begales kliūčių ką nors pakeisti. Būtent, todėl ant paskutinio TIMEs viršelio, rodyto ekranuose šįryt puikuojasi metų žmogaus – tos mokinukės ekoaktyvistės Gretos Tunberg, o ne Juozo Oleko nuotrauka.

 

 

[1] https://www.lsdp.lt/manifestas/

[2] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Tax_revenue_statistics#General_overview 

 

KORONARINIO VIRUSO ATAKA IR KOBE BRIANTO ŽŪTIS

KORONARINIO VIRUSO ATAKA IR

KOBE BRIANTO ŽŪTIS

Kęstutis K.Urba

(ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

2020 m. sausio 27 d., Vilnius.  

Viešpatie – kada tai pasibaigs. LRT TV  „Labas rytas“ šiandien dar neišaušus pradedamas  bauginimu apie baisą nelaimę, nutikusią vakar vakare. Pagaliau vyšniavai juodu apdaru pranešėja pasako, kad vakar nukritus sraigtasparniui žuvo pasaulinė krepšinio įžymybė – 41 metų nepamainomas  „Lakers“ žaidėjas Kobi Bryant ir jo dukra bei dar septyni asmenys.  Atsidūstu, nors kažkaip lengviau nepasidaro. Kažkaip nuo to laiko, kai už „Žalgirį“ pradėjo žaisti juodaodžiai samdiniai, man mūsų klubinis krepšinis prarado didelę dalį žavesio, turėto per akistatas su SSRS kariuomenės klubu CASK. Vis tik, Kobi Bryant  laikomas vienu stipriausių, jei ne galingiausiu pasaulio krepšininku, tai emocinis smūgis visam fanų pasauliui yra didžiulis – užuojautą pareiškė ir pats Donaldas Trumpas.

Šiaip ar taip, sprendinys ateina greitai. Jei USA prezidentas D.Trumpas atskrido į pasaulinį ekonomikos forumą Davose su sraigtasparniu ir tokių pat palyda iš netoli esančios karinės bazės, kur leidosi USA „Air forces Number 1“, tai ant sraigtasparnio temos galėjo būti „prikabintas“ GRU diversijos siaubo išskaičiavimas su Irano atsako Trumpui įvaizdžiu. Juolab rašoma apie motoro sprogimą. Tikimybė fifty fifty. Krenta kamuoliai į krepšį –krenta sraigtasparniai: tiesiai per emocijas milijardui krepšinio fanų. Betgi, mano mėgiama istorinių diskusijų pastaroji sekmadieninė amerikeitiškų akcentų gausios RTVi laida „Diletant“ pradedama Stalino mirties aptarimu, o jį draugai bičiuliškai vadindavo ir …Koba. Todėl taip  buvo specialiai sukurtas ar taip jau susidėliojo Stalino –Kobos „aukos“ įvaizdis …Kobi kontekste. Artėjant 75 jų pergalės metinėms.  O ir antroje laidos pusėje su didžiuliu pasaulinės ir rusų literatūros žinovu Bykovu vėl buvo linksniuojamos Stalino mirties pasekmės literatų pasauliui. Hm… Jei tada, amžiaus kriminalui – Drezdeno muziejaus apvogimui ši „Diletanto“ laida „pakrovė“ laidoje dalyvavusių KGB karininkų išankstinį – suskaičiuotos valandos prieš brangenybių vagystę, susirūpinimą Rericho  muziejumi, tai pilnai įmanomas ir toks naujas „Diletanto“ siužeto pritaikymas.  Įvaizdis ir įtaiga yra juodų NLP technologijų arsenale.  Todėl GRU diversijos tikimybė šokteli 6 prieš 4, juolab diversinio pobūdžio įvykių sporto pasaulyje – per akis. Pradedant „Žalgirio“ saugo Brivinsko, įmušusio įvartį į CASK vartus ko ne iš aikštės vidurio ar ne 1987 rudenį Vilniuje, nušovimu, ir baigiant Šumacherio slidžių apkaustų sugadinimu.

Kas dar telpa į diversijos schemą? Gal prieš keletą savaičių – sausio 9-tą per „kruvinąjį“ popo Gapono ir darbininkų demonstracijos sušaudymo Peterburge dieną prieš 115 metų[1], Kauno aerouosto teritorijoje sulaikytas kontrabandos siuntinys iš Rusijos. Atidarius pailgą stačiakampę dėžę – vos ne grabą, pasimatė … pilkos sraigtasparnio mentės. Paėmė ir aptiko mūsų žmonės lyg netyčia, kaip rašoma, „netikėtai“ važiavę į tą Kauno LEZ kiemą[2].  O gal rengiant strateginio pobūdžio diversiją į kurią telpa, netgi,  Dariaus ir Girėno žygdarbį pavaizdavusio filmo pagrindinio aktoriaus Sabulio staigi mirtis gruodžio 30 dieną?

Todėl GRU diversijos tikimybė gal bus 7 prieš 3 su galima tąsa Lietuvoje. Dėmesio mūsų spec.tarnyboms ir kariuomenės savanoriams! O štai dar viena naujiena – Afganistane nukrito USA žvalgybinis lėktuvas.[3] Visa tai jau primena globalią strateginę GRU diversijų seką su tikimybe gal 8 prieš 2. 

Kur ir kada tęsinys išlįs Lietuvoje? Šaras su „Žalgiriu“ jau turėjo rimtų išgyvenimų Ispanijos danguje. Kauno aerouostas, irgi, pilnas visokių įvykių. Paskutinė keista nelaimė ar ne su nuo Kleboniškio grįžinėjusiu lėktuvėliu?

Šiandien siaubingos Leningrado blokados pabaigos 77 metinės ir, kartu, Jungtinių tautų  žydų holokausto atminimo diena su Lietuvos ir Lenkijos Prezidentais Aušvice. Smolensko tragedija dar neužmiršta…. Los Angelo „Lakers“… itališkos žuvusių pavardės ir LRT diktorės akcentas apie Kobi Bryanto rušius su Italija…mentė… Kokios asociacijos gali kirbėti grušnikų galvose?   Mentai… Angelo diena… ar ne spalio 2? Prieš tai žydų genocido ar ne rugsėjo 27? Ne rugsėjo 23 d. Todėl tikėtinas Lietuvos policijos sraigtasparnio sudužimas virš kažkurio ežero – sakykime Rekyvos ar Talšos prie Šiaulių, netoli NATO karinės bazės, sakykime rugsėjo 23d., nutęsus paieškas ir kūnų iškėlimą bei laidotuves iki spalio 2d. BINGO.

Šiaip jau derėtų laukti iki rugsėjo pradžios, ir tik tada išlįsti su tokia prevencine prognoze, bet ar tai viskas?  Amžinatilsį 13-metė Kobi Bryanto dukra svajojo irgi, tapti krepšininke, todėl itališkas įvaizdis gali būti nudriektas, net iki mūsų krepšinio talento – tos jaunos mergaičiukės, kuri debiutavusi rinktinėje dabar treniruojasi Italijos klubinėje komandoje. Šalin maskoliai rankas nuo mūsų vilties!   Ar aš ne pernelyg kategoriškas ir greitas? Visko gali būti šiame neramiame pasaulyje.  Bet, kurgi, susikirto USA ir Rusijos interesai ir radosi toks baisus priešiškumas?  Caras pardavė Aliaską… Vašingtonas destabilizavo carinę Rusiją per savo agentą Trockį, tačiau jį sumaišties kėlime aplenkė Vokietijos agentūra su Uljanovu  -Leninu priešakyje. Sąjungininkai II pasauliniame kare… Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijos su USA prezidentais, Čerčiliu ir Stalinu. A-bombos drama: sukūrimas, numetimas ant Hirosimos ir Nagasakio bei sovietų agentūros įvykdyta paslapties vagystė. Vietnamo karas. Afganistane sudeginta Brežnevinė SSRS aviacija talibų, ginkluotų  amerikietiškomis „Stinger“ klasės raketomis, smūgiais. Baisus GRU kerštas rugsėjo 11-ą per mulas nukreipus savižudžius islamistus į New Yorko prekybos centro bokštus dvynius… Varžymasis sporte. Olimpiados Maskvoje boikotas. Dopingų skandalai… Pasaulinė komunizmo pergalė. Štai kur didžioji ideologinė  bolševikinė priežastis –klaidingas mokymas apie planinės ikanomikos efektyvumą. Bet ar nebūtų dar baisiau, jei Rusijoje būtų 1917 metais nugalėję ne klastingi bolševikai, o žioploka konstitucinė demokratija su naiviais eserais? Neapykantos ir nesveiko lenktyniavimo per šimtmetį susikaupė kritinė masė. Ji ir duoda žinoti. Ir nieko čia, itin, nepakeisi. Nebent išskaičiuosi, ir prevenciniais tikslais atremsi dar vieną GRU ataką. GALIMĄ.

Devynios žūtys… devyni vienuolika… 81 taškas per vienerias rungtynes –sunkiai įsivaizduojamas talentas. Devynios…

O štai iš Kinijos jau ateina  baisi statistinė žinia apie … 56 mirtis nuo naujo koronarinio viruso – SARS 2.  Rusijos naujienos toliau žaidžia numerologiją:  7-tą dieną buvo 17 koronarinio viRuso susirgimų, o sausio 26-tą dieną pranešė apie … 2 600 susirgimų.  Spustelėjau prieš keletą savaičių GRU mikrobiologų atakos versiją, ir pasirodė labai keistas pandemijos kilmės aiškinimas: gyvatė suėdė užkrėstą virusu šikšnosparnį.

Kam GRU to reikia, jei tai dar viena jų piktadarybė? Gal sienos su Kinija uždarymui Tolimuosiuose rytuose per kurią plūsta į Rusiją verslūs geltonodžiai? Bet jų ir taip ten jau daugybė. Turbūt, valdomai atakai rytų pasaulyje su tąsa vakarų pasaulyje.  Ataka iš  WuHaN miesto… ir iš Lenkijos į Čekiją išplitusi paukščių gripo H5N8 epidemija. Hen angliškai višta, o Han šiek tik ją primena, bet gal koks GRU karininkas buvojęs Vietnamo sostinėje Hanojuje  per karą su USA suplanavo tokį Rusijos karą su visu likusius pasauliu? Tas baisus  napalmo karas Vietname buvo senokai, tai gal koks palikuonis –juk Rusijoje stiprios karininkų dinastijos.

Iš rytų …iš Kinijos – koronarinis virusas nuo šikšnosparnio, o iš vakarų – paukščių gripas. Nemalonios žinios… Šikšnosparnis yra GRU logotipe – pažodžiui, skraidanti naktį pelė, angliškai – bat.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „gru russia“"

Susirgimai jau ir USA teritorijoje, kur vienas simbolių – „betmenas“. Kad eina iš Kinijos ir mėlynai geltonas ukrainietiškas įvaizdis –jau rašiau. Tačiau kas paruošta Lietuvai? Baisiausia, kad virusas, kaip aiškinama, gali mutuoti, o tai reiškia, kad bus ne 4 iš 100, o gerokai aukštesnis mirtingumas, jei GRU panaudos galingesnį štamą, kuriam, žinoma, irgi, turi vakciną. Pranešta, kad jos kūrimu jau užsiėmė ir Rusija, ir USA. Bus „gražu“, jei Maskva savaite anksčiau nei amerikiečiai paskelbs , kad sukūrė, o tarybinis mokslas, suprantama, taps vėl pačiu geriausiu pasaulyje,  draugai.

Man siaubingai nepatinka ta visa istorija su Kryžių kalnu – Honkongo, kur buvo atkartotas Baltijos kelias, turistų kryžiai ir išreklamuotas kiniečių išpuolis prieš juos. Ar visa tai gali reikšti, jog GRU per savo agentūrą vėl sužaidė operaciją „kitajskaja škatulka“, surežisavusi konfliktą Manto Adomėno ir jo bendražygių – Robkės… Arkikatedros aikštėje, žaidžianti siaubinančią tąsą Kryžių kalne netoli Zuoknių karo bazės su išankstine užuomina, kad šiauliečių laukia  didžiulis mutavusio viruso pandeminis protrūkis su daugybe kryžių ant jų pačių kapų? Pilnai gali būti suplanuota, o jei jau kliuvo ir Kryžių kalnui, kur lankėsi Popiežiai, tai ir iki … urbi et orbi ranka paduoti. Bus „batai“ Urbams?  Tfu tfu tfu…. betgi aš pats Užupio respublikos dailininko  Vygio Wind Vėjo, kuris buvo anksčiau Lietuvos kultūros atašė Japonijoje didžiuliame paveiksle ant skydo buvau pavaizduotas gyvatės fone.  Todėl ir ėjau į žvalgybą – pasižvalgyti Užupyje per šviesų festivalį, tačiau tas paveikslas stovėjęs atremtas į tvorą prie lauko vasaros kavinės jau buvo dingęs. Užslėpė… prieš galimą mikrobiologinę ataką. Gal būt, net per Norvegijos kontaktą, kuris parskris … ketvirtadienį.  Todėl ir buvo pakištas „dezas“ Evos kontekste – kodai 84 – 86… Atseit bus ir tie metai, kad neužpanikuočiau. Kur pas mus būta šikšnosparnių? Ozo požemiuose – nuo karo užsilikusiuose lenkų amunicijos sandėliuose. Kas gerai išmano ir karpo DNR su visomis mutacijomis? Akademikas Šikšnys, kuriam prognozuoja ir Nobelio premiją. Šikšnys – šikšnosparnis… Ką vaizdavo vakarykštis šviesų festivalis?  Gėjų spalvų  neoninę vaivorykštę Skapo skersgatvyje prie prezidentūros.  Lyg tai besiplečiančią ozono skylę virš Arkikatedros aikštės, sukurtą padebesyse lazerių pagalba nuo Gedimino bokšto. O gal tai buvo aliuzija į koronarinio viruso išplitimą iš Kinijos su ruošiama mikrobiologine ataka Kryžių kalno aplinkoje?  Tik nereikia panikuoti, nors DELFI jau užneša nervą[4]: „Lietuva ruošiasi blogiausiam scenarijui“. Svarbu, kad jis nenutiktų. Dar ir man pačiam bei visai giminei. Todėl išgirdęs apie žinią iš Rusijos, kad Peterburge  įtarti du atskridusiųjų iš Kinijos atvejai – kiniečiui, atseit, nepasitvirtino, o štai su ruseliu dar nežinia  (-atseit, rusai aukos koronarų kontekste), susiradau žmogų iš Seimo Nacionalinio saugumo komiteto bei atraportavau prieš savaitę, kad pats laikas skelbti kovinę parengtį nr.1.  Gerai, kad aerouostuose  jau yra budintys medikai, kurie konsultuoja, tačiau blogai, kad nefiksuojami visi su temperatūromis.

O ir žinia iš Paryžiaus apie infektuotus man nepatiko, bet ir pravertė. Juk eina įvaizdis prikabintas prie mano garsiojo eilėraščio:

… mes kamikadzės karo šunys

pailsim tik po Eifeliu.

Taip jau yra toj kontržvalgyboje –turi suspindėti daugybe įvaizdžio elementų, net ir gyvate…Ozolu ir ozu,  o kai ant jų ten psichologų planuotojų „užkimbama“ – truktelėti laimikį: dar vieną  GRU operaciją. Bažnytiniai simboliai ir yra tuo stiprūs, kad nepaaiškinamu būdu apsaugo žmones nuo didžiausių nelaimių. Nenoriu nenoriu būti detektyvu… tas Drezdeno muziejaus melejardas nėra nei trupučio vertas tos vargšės moters sužalojimų sausio 11-ą Santariškių stotelėje… ir kitų aukų… Bet niekur nesidėsi – esi priverstas vėl eiti karo takais per prievartą. Nori taikos –ruoškis karui.

                 

2020 m. sausio 28d. GRU būstinė, direktoriaus pavaduotojo generolo Sokolovo kabinetas.

                GRU generolas Sokolovas užėmęs naujas pareigas žinodavo apie GRU operacijas, netgi strateginio lygmens, gerokai daugiau, nei vadovaudamas pabaltijo skyriui.  Todėl išsikvietęs užėmusį jo ankstesnes pareigas Vladimirą mąstė, ką galima sakyti, ir ko nebe.

-Atakai,  to krestonoscu …Kryžiusų kalno aplinkoje prie Šiauliaja viskas parengta? – paklausė atsikosėjęs generolas?

-Tikrai taip, draugas generole. Tiktai viena aplinkybė… – klausiamai atsakė,  neskubėdamas tęsti Valdimiras.

– Vėl niehodiajus Urba prirašinėjo internetui? – šyptelėjęs paklausė generolas pavaldinio. Vladimiras nusiminė.

-Tikrai taip. Ir gan taikliai, nors ne su visomis detalėmis. Jo minties seka:  Baltijos kelio 30- metis, Honkonge –  žmonių grandinės atkartojimas, konfliktas Vilniaus Arkikatedros aikštėje tarp Honkongo šalininkų  -Adamo… Adomėnaso ir Kinijos ambasados komandos,  konflikto perkėlimas į Kryžiusių kalną su nušvietimu TV žiniose…. koronarinio viruso mutanto ataka ten… popiežiaus urbi et orbi simbolio aplinkoje… ant jo paveikslo su gyvate Užupyje… Kur čia Valinskaso auksiniam protui iki jo …Bet mes buvome numatę ir tai – planas B. Diagnozė – paranoja. Tik reikia, kad jis vėl sukonfliktuotų su mentais.  Todėl mes jo šubą – dublionkę brangią iš jo kambario Jerusolime pavogėme atsirakinę duris, – išpyškino vienu atsikvėpimu Vladimiras.

-Urodas… vėl išskaičiavo… o gal nutekėjo informacija iš mūsų gretų? – pasakė generolas ir įtartinai pažvelgė į Vladimirą.

-Niekaip ne, draugas generole. Žinojo tik keletas žmonių –visi patikrinti…. –atsakė Vladimiras, susiaurintomis įtemptomis nuo mąstymo akimis žvelgdamas įtartinai į generolą.

-Bet ar ne per nelygios kainos?  Vėl naujos strateginės GRU operacijos pravalas Lietuvoje, o kompensacija – …paranojos diagnozė tam matematikui, svaigstančiam kontrazviedka ir neduodančiam ramybės net tam Jauniškisui. Ir, abejoju, ar jis užkibs ant mentų… Klastingas, gudrus ir atsargus, – dabar… Užsižaidėte… su Nikolajum abu… psichologai,  a?  – suabejojo generolas.

-Tikrai, ne, draugas generole. Vis tiek, juo niekas netikės – Kasandros efektas. O Pandoros skrynia ir rytams, ir vakarams jau atverta. Manyčiau, ir per operaciją „Koba“.

(b.d.)

[1] https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%B2%D0%BE%D0%B5_%D0%B2%D0%BE%D1%81%D0%BA%D1%80%D0%B5%D1%81%D0%B5%D0%BD%D1%8C%D0%B5

[2] https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/01/21/112/muitines-pareigunai-kaune-sulaike-sraigtasparnio-daliu-kontrabanda-foto/

[3] https://www.delfi.lt/news/daily/world/jav-patvirtino-kad-afganistane-suduzo-ju-zvalgybinis-lektuvas.d?id=83379279

[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-ruosiasi-blogiausiam-scenarijui-del-koronaviruso-gresmes-imasi-papildomu-priemoniu.d?id=83376801

APIE VALDŽIOS IR MOKSLO SĄVEIKAS

APIE VALDŽIOS IR MOKSLO SĄVEIKAS

Kęstutis K.Urba

 

Pradėsiu nuo esminio sprendinio –būtina įteisinti bent jau  tokią tvarką, kurioje greta Finansų ministerijos teikiamų Lietuvos valstybės  biudžeto projekto ir  visų  mokesčių pataisų reformų Seimui būtų privalomai teikiami oficialų statusą turintys atitinkami akademinės bendruomenės projektai. Ar pastaruosius organizuotų Mokslų Akademija, kuriai priklausytų, jei užsimanytų konsultuoti Seimą pagal savo statutą tokiame didžiuliame darbe, ar organizavimo imtųsi Lietuvos Mokslo taryba –didelio skirtumo nematau.  Gal baigtųsi gerovė saujelei „nusipelnusių“  gyventi geriau, o ji taptų padalinta visuomenėje gerokai tolygiau.

Valstybė yra aukšto sudėtingumo sistema su savo visomis komplikuotomis  ne tik finansinėmis ir ekonominėmis užsienių įtakomis, o jos situacijos bendraisiais valdymo mokslo principais  – identifikavimo, prognozės ir reguliacinių poveikių problema, be abejonės, yra ir akademinės bendruomenės  dalies, apimančios ne tik socialinius mokslus, bet ir tikslesnius, uždavinys, kadangi Seimas pajėgumų tam elementariai neturi, nors pastangų ir dedama.  Ekspertų teigiama, kad kiekvienais metais dėl valstybių  valdymo netobulumo yra išvaistoma tiek pat lėšų, kiek jų yra skiriama visiems infrastruktūriniams projektams.

Vykstančiame valstybės valdyme pagrindinis dėmesys yra skiriamas reguliaciniams potvarkiams: teisėkūrai – įstatymų ir nutarimų projektams, ir bene, svarbiausiai jos daliai – būtent, biudžetų sudarinėjimams.

Panagrinėkime šių vyksmų santykio su mokslu specifiką Lietuvoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo įvykdyta mokslo reforma: greta susiaurintų Mokslų Akademijos funkcijų, atsirado Lietuvos Mokslo taryba, o akademiniai institutai paversti universitetų priedėliais.  Jaunai valstybei reikėjo naujos įstatyminės bazės, pradedant Konstitucija, todėl orientyru pasirinkus jos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės kūrimą, prasidėjo ir atskirų valstybės sferų teisinės bazės kūrimas, ir beprecedentis  pačių teisininkų rengimas, pamiršus kitą svarbų visų visuomenių tikslą – bendros gerovės auginimą.

Egzistuojanti reguliacinės teisėkūros sistema

Demokratiškai renkama Lietuvos Mokslo taryba buvo prisiėmusi sau ir valstybinės svarbos projektų ekspertavimą, tačiau neregėtai išsipūtus ministerijų ir žinybų skyrių specialistų etatams – šiuo metu jų skaičius pasiekė apie 30 tūkst.,  reguliacinių vertinimų kūryba virto galinga informacine apkrova ir vyriausybei, ir Seimui. Jos esmė – kiekvienas siauros specializacijos ir nesisteminio, fragmentinio mąstymo ministerijos specialistas, siekdamas įrodyti savo reikalingumą, kurpia žiūrėdamas į vyriausybės programos „abrakadabrą“ bei už lango skraidančias varnas, įstatymines pataisas, jas neša skyriaus vadovams, šie – departamentų, tie – viceministrams, o šie su kancleriais nukreipia į MAP‘ą –ministerijų atstovų pasitarimą, kurie priklausomai nuo „įtakingumo svorio“  sudarinėja vyriausybės posėdžių juose projektai aprobuojami ir nukreipinėjami į Seimą, darbotvarkę.

Image result for biurokratai

Savo  dar gerokai ženklesnį indėlį įneša ir seimūnų patarėjai, tad nenuostabu, kad Seime šiuo metu yra „užraugtas“  beveik 2000 įstatyminių pataisų ir nutarimų bei rezoliucijų konvejerio rezervas[1], kuriame virš 700 priimtų, bet turinčių naujo taisymo potencialą projektų, kurio chaose deramai nesigaudo niekas vien dėl fizinių informacijos apimčių, ir jos poveikio nenuspėjamumo pasekmių.  Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes sudarinėja Seimo seniūnų sueiga į kurią įeina visų frakcijų atstovai, bandanti suvokti, kurie įstatymų ir nutarimų projektai duotu momentu yra svarbiausi –  prioritetiniai. Toks yra nusistovėjusio „ lopų lopymu“  pavirtęs reguliacinio teisėkūros proceso ritualas su žinomomis pasekmėmis per naktinę mokesčių reformą ar pastarąją universitetų sistemos dezintegraciją, ar naujausią – gamtosauginį „avralą“. Tuo metu valstybėje egzistuoja beveik šimtas įvairių dėl savo neišbaigtumo teisės aktų projektais lozunginių strategijų, kurių rašymas yra ir savotiškas projektinis versliukas, – kiekvienai ministerijai tenka apie 6-7 strategijas  į kurias seimūnai, suprantama,  moja ranka. Kiekvieną dieną iš Briuselio atkeliauja apie 7 direktyvas, kurių dauguma irgi dedamos į stalčius.

Seimo statute 145 str. yra numatyta teisės aktų ekspertizės galimybė, realizuojama, kai 1/5 seimūnų pasirašo po teikimu, tačiau ir ji yra ne sisteminio, o labiau politinės intrigos pobūdžio – naudojama, kai siekiama užvilkinti kurio nors teisės akto priėmimą, nors priešnaujametinis precedentas rodo, kad galima paminti ir šią teisę. Ekspertai pasak statuto  gali būti kviečiami ir į įvairius klausymus, komitetų posėdžius, ir, netgi, kalbėti plenariniame posėdyje. Ekspertizes gali atlikinėti ir atskiros frakcijos iš joms skiriamų lėšų, kurių, deja, didžiuma eina reprezentacijai.

Išskirtinis  ritualas Seime yra kasmetis biudžeto tvirtinimas, kurio ištakos prasideda dar pavasarį ministerijų kompetencijų sferų  iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų ir ES lėšų įsisavinimo planavimu, ir baigiasi  dešimtimis kiekvieno savo apygardas atstovaujančio  seimūno pastangomis užlopyti kurį nors kultūrinės ar švietimo įstaigos stogą. Svarbesni momentai būna susiję su nuolatiniais mokesčių sistemos kaitaliojimais, kurie retsykiais būna pateikiami kaip kompleksinė esminė reforma, kokią matėme dabar 2017 metų birželio mėnesį.

Kaip jie tarė, taip padarė, tik tai kas iš to išėjo…

Tokia „tvarka“ yra itin patenkinti stambūs, oligopolius ir latifundijas valdantys klanai, turintys greta lobistų savas  įtakos grupuotes, kadangi esant tokiam teisėkūros srauto intensyvumui, kuriame vienam projektui apmąstyti ir patyrinėti, vidutiniškai seimūnui tėra tik pusvalandis – per savaitę su keturiais posėdžiais būna svarstoma apie 50 – 70 projektų, ir pastariesiems nebelieka laiko esminių finansinių srautų parlamentinei kontrolei. Tuo metu valstybėje valdžios  sferoje yra vykdoma kasmet apie 2.5 tūkst.  investicijų – viešųjų pirkimų.

Viso šio įteisinto chaoso, kuriame puikiai jaučiasi  ir valstybės lygmens „lydekos, ir šamai“ pasekmės yra gerai žinomos. Sukurta mokesčių sistema yra tokia, kad Lietuvos ekonomikoje greta kovojančios už egzistavimą ir išlikimą, negaunančios ES lėšų  „šešėlinės ekonomikos“  jau susiformavo ir įsigalėjo “didžiosios juodosios skylės“ sutraukiančios visų žmonių resursus: į kiekvieną valdžios pastangą padidinti perkamąją visuomenės galią pensijų, algų ar socialinių išmokų didinimu iš sukurto ankstesnių valdžių „energetinio pyrago“, šešeto prekybos tinklų kartelinio pobūdžio oligopolis atsako sutartiniu kainų pakėlimu, kuris po 2016 metų sausio 1d. su naftos kainų šuoliu tapo tikru „kainų šėlsmu“. Ne vienoje kainos etiketėje litą prekijai prilygino eurui,  o statistikai meluoja tik apie 2-3 proc. ar net tik 20 proc. ilgesniame laikotarpyje infliaciją. Kaime įsigalėjo dėl netikusios finansavimo schemos 5-6 tūkst. stambiųjų ūkininkų, pasiglemžę daugiau nei pusę europinių lėšų, ir palikę  daugiau nei 100 tūkst. smulkių ir vidutinių ūkių nunykimui, dar ir dėl žemės ūkio produkcijos perdirbėjų oligopolių diktuojamų supirkimo kainų, artimų pagaminimo savikainai. Iš Lietuvos gyventojų tebelobsta „aukso kasyklas“  -aukščiausius europinius pelnus turintys skandinavų bankai, skirstomieji energetikos tinklai, vaistinių „mafija“,  bei prekybos  drabužiais monopolis, laikantis kainas vidutiniškai didesnes 15 proc. nei ES.

Užribyje dėl menkų biudžetų atsidūrė ne tik toliau naikinamo  kaimo, kuriame gimstamumas yra apie 1.9 (prieš miesto apie 1.5) gyventojai, bet ir inteligentija: mokytojai, mokslininkai, gydytojai, kultūros infrastruktūros objektų darbuotojai. Akyse griūva švietimo sistema – ketvirtyje mokyklų vyksta daraktorių ir balanės gadynės  laikų jungtinės pamokos, trūksta tiksliųjų mokslų pedagogų, direktorių postų nenorima imtis trečdalyje mokyklų.  Nežiūrint to, dabartinė valdžia priėmusi dėl akių keletą progresyvesnių mokesčių tarifėlių, įsivedė ir SODRA lubas, kurios pasak analitiko A.Brazo susumavus kasmet magnatams į jų sąskaitas įneša apie plius 100 mln. eurų, tačiau darbo biržoje kaip buvo prieš penkis metus 100 – 150 tūkst. ieškančių darbo, taip ir liko: šiuo momentu 115 368.[2]  Du trečdaliai bedarbių su žinomomis asocialumo pasekmėmis išsklaidyti po kaimą. Prie viso to pridėjus žiniasklaidos lėkštumą bei negatyvumą, suformavus beviltiškumo atmosferą jaunuomenėje ir susidaro masinės evakuacijos iš Lietuvos (emigruoja apie 65 proc. jaunimo )srautas, kurį bandoma kompensuoti pigesne darbo jėga iš Ukrainos ir Baltarusijos ar Rusijos, tačiau, kuri, irgi prisideda prie kapitalo išvežimo – padeda likusiems artimiesiems. Dėl nevykusios mokesčių sistemos Lenkija „tebekerpa“ Lietuvos finansus, o Latvija pelnosi iš alkoholio akcizų skirtumo. Valstybėje vis prastėja dirbančiųjų/išlaikytinių (vaikai, pensininkai ir neįgalūs bei socialiai remtini) santykis.

 

Ką gi siūlo akademinė bendruomenė?

Po 1995-96 metų Lietuvos bankų sistemos griūties ir po Rusijos krizės 1999-2000 metais, susiaurinusios eksportą, pasaulinė 2008-2009 metų ekonomikos ir finansų krizė vėl itin skaudžiai paveikė ir Lietuvą. Krizė, kurios pagreitį įsuko ir analfabetiška „naktinė mokesčių reformą“, atsiėjusi  valstybės skolos išauginimą bankams dešimtimis milijonų litų, greta skandinavų bankų aktyvų atitraukimo, pasaulinių naftos ir kitų žaliavų kainų šuolio fone bei dėl sprogusio nekilnojamo turto „kainų burbulo“, privedusio prie bankrotų bangos statybos sektoriuje, neregėtai išaugino masinę bedarbystę. Ji pasiekė piko metu net 328 tūkst., bei sukėlė emigracijos bangą, kurios vidurkis pasaulinį lygį viršijo net 6 kartus.

Įniršęs premjeras Andrius Kubilius su ministru Gintaru Steponavičium likvidavo Mokslų Akademijos Ekonomikos institutą, kadangi šis, užsiimdamas fundamentine lošimų teorijos problematika, kurios mokyklą augino Lietuvoje akad.Eduardas Vilkas, nepateikė jokių antikrizinių receptų. Nors derėjo, galvojant apie ateitį, jį reorganizuoti į Taikomosios ekonomikos. Tuo pat metu Andrius Kubilius įtvirtino savo vyriausybės programoje demokratijos  realumo ir efektyvaus valdymo fundamentą – įrodymais grįsto valdymo nuostatą.

Pastebėjus, kad tuometinė Lietuvos Mokslo taryba taip pat nesukūrė jokių prevencinių antikrizinių siūlymų, ir pamačius, kad ji tampa ekspertiniu  stabdžiu, teisėkūros konvejerio aptarnavime, akad. Eugenijaus Janulaičio ir prof.Eugenijaus  Butkaus  pastangomis buvo imtasi jos reorganizavimo, nors, pirmiausia, derėjo atkreipti dėmesį į akad.Aleksandro Vasiliausko ir jo kolegų kurtą Lietuvos strategiją, kurioje krizinės situacijos iš vis neegzistavo. Jos nefigūravo, nors gerai žinoma, kad visos save organizuojančios sistemos be centralizuoto valdymo, kaip taisyklė savo vidiniame perreguliavime  – pulsuoja. Taip ir globali ekonomika – nuo kalniuko iki kito.

2014 metais atsirado Lietuvos Mokslo tarybos reguliuojamų Reikminių mokslinių tyrimų mechanizmo įteisinimas, kuris buvo patobulintas 2016 metais[3]. Buvo tikimasi, taip naikinti valstybės valdymo atskirtį nuo mokslo: 2.1. reikminiai tyrimai – tyrimai pagal valstybei ypač aktualias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų temas, pasiūlytas Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos ministerijų (toliau – suinteresuotos valstybės institucijos).

Netrukus paaiškėjo, kad Lietuvos valstybėje nesugebama suformuluoti prioritetinių, svarbiausių, ypač aktualių problemų. Nenuostabu, kad 2017 metų LMT finansuojamame Reikminių mokslinių tyrimų sąraše figūravo ir …kurortologija ar šauktinių sveikata.

Tuo pat metu  premjero dr.Alg.Butkevičiaus vyriausybės pastangomis valdžios sprendimų projektų racionalumo labui buvo

  • priimtas vyriausybės nutarimas dėl ekonominės raidos scenarijaus rodiklių[4]
  • bandoma įkurti mokslinį Ekonominės ir socialinės politikos centrą, kurį, deja sustabdė koalicijos partneriai: Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Ūkio ministerija ir taip išpampusi nuo biurokratų.

Reikminių tyrimų mechanizmas patyrė tam tikrą fiasco ir dėl menkoko finansų skyrimo, ir dėl  esminių valstybinių tikslų sampratos bei svarbiausių kategorijų hierarchijos  nesuvokimo politikų bei vyriausybės kanceliarijos terpėje.   Problema –  tai esamų sistemos parametrų skirtumas, nuo siekiamų. Lietuvos valstybėje  pasak Valstybės kontrolės atlikto strateginio valdymo audito, ministerijos ir žinybos vadovaujasi daugiau nei 1700 įvairių rodiklių ir kriterijų be jokios jų hierarchijos ir aiškesnės tvarkos, nors mokslo yra nustatyta, kad kiekvienoje visuomenėje egzistuoja ir yra svarbiausia tam tikra gerovė (Adam Smith, Keynes, Frydman, G.Espig-Andersen, R.Titmus), tam tikras jos saugumas-tvarka (Platonas, Hobbes), tam tikra pasirinkimo laisvė (Millis, Hayek) bei teisingumas (Russeou, Th.Piketty….). Gi gerovės valstybės pagrindiniai parametrai yra šie: (BVP, soc.nelygybės koeficientas, užimtumas, nusikalstamumas, aplinkos kokybė, sveikatingumas, ilgaamžiškumas, apsirūpinimas būstu, infrastruktūros ir paslaugų kokybė…).  Kitaip tariant, jei valstybė daug gamina, ir tas „pyragas“, ne taip kaip Lietuvoje, o daugmaž vienodai yra paskirstomas,  žmonės turi sveikatų ir darbų su socialiniu ir antikriziniu apgintumu –  tada ir menkiau nusikalstama, tai joje ir yra ta gerovė. Žinoma su apsirūpinimu būstu ir reikiama infrastruktūros kokybe ugdymuisi bei sveikatos priežiūrai. Gi prioritetiniais įstatymais tampa tie, kurie labiausiai gerina šiuos rodiklius.

Matydamas vis prastėjančią grėsmingą Šiaulių universiteto padėtį bei provokacijas su … chiromantijos dėstymu ir jo paviešinimu pats ėmiausi profesūros kontaktų su Seimu organizavimo.

Pasitarus su Seimo vicepirmininkais ir reikalaujant politikos semestro, kuriame NVO atstovai diskutuotų su politikais, Arvydo Nekrošiaus dėka 2017 metų birželio mėnesį Seimo plenarinių posėdžių salėje  įvyko debatai, kuriuose akad.Romas Lazutka išrėžė, sakyčiau, istorinę kalbą apie vešinčią ir didėjančią socialinę nelygybę. Finansų ministerijos biurokratijai ir magnatų atstovams Seime, tai buvo, akibrokštas, kurį jie ir šį sykį elementariai suignoravo ir pasiėmė  iš mokesčių mokėtojų „savo riebią dalį“. Taigi, ir toks naujoviškas betarpiškas mokslo ir politikų subendravimas rezultatų nedavė, kadangi šuo pakastas egzistuojančiame teisėkūros mechanizme bei mokslo atskirtyje nuo jo. Kas kad, kaip siūlė V.Gontis taip vadinamame Lietuvos mokslininkų suvažiavime,  įvykusiame kovo 11-os salėje 2019 m. gruodžio 13d., Lietuvos Mokslo tarybos statusas būtų grąžintas į buvusius iki 2009 metų  teisės aktus. Savanaudiško biudžeto ekspertizė elementariai būtų padėta į stalčių – dauguma nereaguotų. O ir ministerijų biurokratijos strateginės teisėkūrinės niekdirbystės ekspertavimas tikrai nėra tinkamas užsiėmimas mokslui. Užtektų vieno prof.Jono Jasaičio, kad surašytų dvejetus ir trejetus. Tame ir yra dalyko esmė, kad patys sumaniausi ir apsukriausi eina į verslą – siekia didelių asmeninių pinigų. Smalsūs, norintys jį tenkinti jį už valdiškus pinigus renkasi mokslą, kad ir tampa jo kankiniais. Gi į ministerijas suguža, kaip taisyklė, su tam tikromis išimtimis arba labai siauros specializacijos žmonės su vidutine vidutinybių kvalifikacija arba departamentų direktorėmis tampa įtakingųjų žmonos, kad eitų ir pinigas, ir geros komandiruotės. Juk patekimas į pareigas konkurso keliu nėra surištas su konkrečiais rodikliais, jų gerinimo planais ir atsakomybe už juos. O kai A.Sysas nusprendžia – didinamos algos visiems, nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų. Ir labiausia – aukščiausių rangų žmonėms, o ne juodadarbiams pagal „išsižiojusio krokodilo“ principą.  Ministerijos nuolat rengia ir įvairias pažymas bei prakalbas ministeriams, kadangi politika pas mus iš esmės – viešųjų ryšių akcijos su visomis gražbylystėmis, o ne kova už žmonių interesus ir jų subalansavimas.

Naujas premjeras Saulius Skvernelis,  išgirdęs iš savo pirmtako dr.Alg.Butkevičiaus, netgi, viešai išsakytus žodžius, apie visą biurokratijos smagračio pragaištingumą, pabandė imtis priemonių: pasitelkė į vyriausybės kanclerės pareigas LEAN technologijų viešajame valdyme propaguotoją Mildą Dargužaitę, kuriai dėl esminio konflikto su sustabarėjusia biurokratijos sistema, netrukus teko atsisakyti. S.Skvernelio pastangos  pasiekti maksimalų teisėkūros greitį specialistų-politikų trasoje  – suburti visus visų ministerijų teisininkus po vieno stogu taip pat susilaukė  sistemos pasipriešinimo, ir jam, nieko nepešus, teko tyliai prisitaikyti prie egzistuojančios sistemos: vyriausybės posėdžiuose imtis  šaunaus, ir kiek tai įmanoma, spartaus, nenutrūkstamo teikiamo įstatympataisdavystės konvejerio aptarnavimo.   Tame ir reikalas, kad kai buvo klojamos SODRA įmokų lubos, dauguma tylėjo ir dėl nesupratimo, ir dėl to, kad tas teisės akto pakeitimas buvo vienas iš, atrodančių rutininiu tarp tos savaitės pusšimčio priimtų Seime –tiesiog nepastebėtas ir didžiumos rinkėjų, ir labiau, žiniasklaidos su visu jos lėkštumu.  Tačiau, kai ateina biudžeto tvirtinimas, mokslininkams, dėstytojams,  mokytojams ir gydytojams bei bibliotekininkams , muziejininkams ir teatralams pasakoma – biudžetas ne guminis troleibusas: visiems neužteks. Nors valstybėje pinigų buvo ir yra. Tik, kad jau  ne pas tuos! Reikėjo matyti, kaip „NORFA“ tinklo savininkas p Didžiulis liejo krokodilo ašaras studijoje pas R.Valatką: „jei rastųsi mokestis prekybos tinklams, tai mano pelnas per metus nukristų iki 1 mln. 200 tūkst. eurų“.

Kokias permainas žada atnešti pastarosios Lietuvos mokslininkų suvažiavimo rezoliucijos?

Gruodžio 13-ą dieną geram pusšimčiui suvažiavimo dalyvių, kuriuos subūrė prof.j.Jasaitis ir Seimo narys dr.Lauras Stacevičius buvo pateiktas neblogas, bet dar „gan žalias“  suvažiavimo rezoliucijos projektas penketo puslapių apimties. Jame buvo bandoma kiek tai įmanoma glaustai apibūdinti esamą ir deramą mokslo vietą valstybės valdyme ir kitoje pažangoje, keturiais skyriais:

  • Mokslininkų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją
  • Akademinės bendruomenės savireguliacija ir viešoji raiška
  • Mokslininkų ir mokslo institucijų vertinimas
  • Ilgalaikė mokslo ir studijų finansavimo programa

 

Yra strategijoje gerų sakinių ir vietų, ypač, pabrėžiant statistikos iškraipymus, kai mokslininkams tyrėjams priskiriamas to neatlikinėjantis personalas. Visas tas tekstas, kaip sakoma, nors prie žaizdos dėk. Tačiau, neužgydys. Kodėl gi? Todėl, kad visuomeninių organizacijų nutarimai neturi eigos ir dėl „politinio svorio“ stokos, ir dėl jų neišverstumo į konkrečią teisės kalbą. Gi straipsnio pradžioje minėtas vien biudžeto ir mokesčių sistemos konstravimo intelektualizavimas, duodant darbo ir akademinei bendruomenei, tėra pasiekiamas teisinėje plotmėje bent jau Seimo statuto 69 str. papildymu, Mokslo ir studijų įstatymo pataisa bei Valstybės tarnybos įstatymo pataisa. Tačiau tada kyla esminis klausimas – ar panorės atiduoti prieigą prie esminių valstybės finansinių išteklių su klanais suaugusi ministerijų biurokratija? Jai „nulaužti“ reikia stiprios politinės valios, kurios deficitą, kaip ir darnos, stebime nuolatos.

Gi vienu esminių stabdžių šiame reikale yra ne kas kitas, o Seimo … Mokslo ir švietimo komiteto ilgametis biuro vadovas, einantis „gero žmogaus“ pareigas p Kaminskas, kuris vadovaujasi vakarietišku laukinio liberalizmo principu, kuriame mokslas tėra asmeninio smalsumo tenkinimas už valdiškus arba, net, asmeninius pinigus. Ir jam visai nedera kišti nosį, kur nepriklauso – būtent, į viešuosius finansus. Nebent, jau labai prispiria biudžetų deficitai.  Rusijoje ir Vengrijoje valdžių jau susigriebta, tačiau ten perlenkta lazda – mokslas vėl pajungtas biurokratiniam valdžios aparatui. Europos Komisija irgi susivokė, kad savo sprendimams ar net atsakomybių atsikratymams būtina pajungti akademines pajėgas –sukurta ir suburta mokslo platforma.

Image result for v.razumas

Tačiau Lietuva reikalingo „aukso vidurio“  neieško, juolab ne tik seimūnas Dainius Kepenis yra šventai įsitikinęs, kad Seimas yra tapatus protui,  valstybinis užsakymas mokslui nerūpi naujam Švietimo ir mokslo viceministrui, buvusiam MA prezidentui  – biochemikui V.Razumui, o biurokratai atsimušinėja rodydami į konstitucinį mokslo autonomijos principą, kuris pas mus tebėra išvirtęs į elementarią mokslo atskirtį nuo valstybės reikalų: pinigų dalybose akademikai ir institutų sprendiniai yra nereikalingi.

 

 

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt/d228346c-54b5-41cd-9eca-8044654a0f7f

[2] Ekonomistas Vaidas Navickas teigia, kad progresinių tarifų įvedimas suniveliavo turčių pasipelnijimą iš SODRA lubų, tačiau jis vis tiek yra labai nepatenkintas  egzistuojančia socialiai neteisinga mokesčių sistema. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ekonomistas-isiklause-i-karbauskio-pareiskimus-del-mokesciu-nesuprantu-ka-jis-ruko.d?id=82949197

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4ad1417029c611e6a222b0cd86c2adfc?jfwid=-ji9gtn0hn

[4] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dce24040054b11e6a238c18f7a3f1736  Deja, šis projektas teatspindėjo siaurą eurobiurokratų ir „netinkamo nevadovaujančiam darbui“ ministro E.Gusto požiūrį į ekonomiką, todėl jame nefigūravo investiciniai, inovaciniai rodikliai, kapitalo tekamumas bei regiono, savivaldos bei šeimos ir asmens ekonominę situaciją bei potencialą atspindintys rodikliai bei jų sąsają su socialine demografine raida

DAINIAUS KEPENIO NEPROTINGUMAS

DAINIAUS KEPENIO NEPROTINGUMAS

Kęstutis K.Urba

Seimo narys nuo LVŽS Dainius Kepenis šiaip jau  yra žinomas kažkiek gerbtinu  ekstremaloko sveiko gyvenimo būdo propaguotoju, o populiarumą prarado dėl savotiško požiūrio į skiepus  bei pokario kovų traktavimą, kuriame bandė ieškoti taikingumo ir atlaidumo. Pastarojoje jo spaudos konferencijoje, skirtoje Klaipėdos „Grigeo“ vamzdžiams[1] jis ištarė frazę, kuria Seimą prilygino Lietuvos … protui.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kepenis“"

Panagrinėkime šiek tiek detaliau šią svarbią frazę gerai atspindinčią  antidemokratinę elementaraus nesusivokimo bei susireikšminimo reiškinį Seime, kadangi aukščiausia protinė galia šiuolaikėse demokratinėse valstybėse yra siejama su akademine bendruomene, kuri, suprantama, nesutampa su politikų ir politikierių visuma.

Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Seimams nepriskiria išskirtinių intelektinės veiklos kokybių ar reikalavimų  Seimo nariams,  jiems suteikdama 67 straipsniu net 20 prievolių, tarp kurių svarbiausiomis laikytinos įstatymų (pra-)leidyba su dalyvavimais žinomuose politiniuose ritualuose. Priešingai, Lietuvos Konstitucijos 42 straipsnis įpareigoja valstybę remti ne tik kultūrą, bet ir mokslą, o, pavyzdžiui, Lietuvos Mokslų Akademijos, kurios prezidentus tvirtina Seimas,  tam skirdamas tik vieną kitą minutę, statuto 5 str. 2)[2] teigia, kad Mokslų Akademija konsultuoja Seimą ir vyriausybę, nors Lietuvos Mokslo tarybai tėra palikta funkcija užsiimti ekspertiniais reikalais tik mokslo sferoje.  Atrodytų, kad viskas formalioje plotmėje yra aišku – de jure visuomenėje yra įtvirtintas šioks toks ar kažkoks darbo pasidalinimas su proto paspirties seimams galimybe, nors de facto pati seimų ir akademinės bendruomenės sąveika reikalauja atskiro aptarimo.

Gi Dainius Kepenis sava fraze, kuria sutapatino Seimą su protu akivaizdžiai yra gerokai prasilenkęs su epochomis ir atsilikęs laike, nes  LDK Seimų, kur viską spręsdavo vien didžiūnai, laikai turėjo senokai pasibaigti. Keistoka, nes prieš tris metus pats D.Kepenis planavo Seime šaukti šimtinės išminčių konferenciją, matyt, tuomet jos neradęs pačiame Seime.

Suprantama, kad gal net pusšimtis mokslų daktarų ir profesorių bei akademikas Seime gali kurti jo protingumo įvaizdį, tačiau tenka klausti – ar Seimo Mokslo ir švietimo komitetui vadovaujantis intelektualas archeologas akademikas prof.E.Jovaiša, ar  D.Kepenio kolega kardiologas  prof.A.Kirkutis, apart, sveikintinų asmeninio mokslinio darbo patirčių bei agronomas sodininkystės specialistas Seimo pirmininkas prof.V.Pranckietis, beje, kaip ir dr.Agnė Širinskienė  yra studijavę Valstybės valdymo,  jos administravimo, svarbiausius ekonominės-finansinės raidos ir teisės dalykus, bei, kad ir  bendrąją sistemotyrą?  Būtent, dar didžiojo Prancūzijos mąstytojo Tejaro de Šardeno pabrėžtas specializacijos prakeiksmas ir sudaro vieną rimčiausių mūsų demokratijos problemų.

Seime yra ir labiau jo veiklos profilį atitinkančių narių. Štai toks  ekonomistas  prof.K.Glaveckas yra priverstas viešai banaliai aiškinti, kad avinų banda paskui vieną liūtą gali pasiekti žymiai daugiau nei avinas lyderis su gauja liūtų. O štai valstybės ir savivaldos biudžetų subalansavimo tyrėjas  Ekonomikos mokslų daktaras  Algirdas Butkevičius, atrodytų aukso vertės bent jau Seimo Ekonomikos ar Finansų ir biudžeto komitetams yra dėl intrigų nusviedžiamas ir „nutremiamas“ dėl J.Bernatonio intrigų  į Seimo … Nacionalinio Saugumo ir gynybos komitetą. Tai verčia klausti – kiek Seime greta bendrojo išprusimo ir sveikos nuovokos yra to paties kryptingo, specializuoto proto? Rinkėjai reitinginėmis apklausomis vertina jau ne pirmas dešimtmetis – seimuose jo beveik neaptikta, tik savanaudiški interesai.

Žinoma yra ir gražių išimčių. Pastarasis Gabrieliaus Landsbergio kuo plačiausia diskutuotinas laiškas tautiečiams[3] pilnai atitinka, jei ne profesoriaus, tai bent jau politikos mokslų daktaro lygmenį, tačiau tokie dalykai yra reti intelekto blykstelėjimo išimtimis. Gerai, kad gyvulininkystės žinovas  dr.Lauras Stacevičius pabandė talkindamas užpildyti intelektualiosios politikos – kovos už tautos interesus spragą ir palaiko Lietuvos mokslininkų sąjungos grupės kontaktavimą su Seimu, tačiau, jame, atrodo, tespindi „karaliaus saulė“ – Ramūnas Karbauskio pirštas, nors valstybės reikalai, anaiptol, nėra trijų ėjimų kombinacija į damkes ar trąšų biznelis.

Gal Dainius Kepenis   ir turėjo galvoje savo patroną Ramūną, tačiau, pastebėjus, kad esminį uždavinį pagal klasikinius mąstytojus Adam Smith, Keynes, Frydman, G.Espig-Andersen, R.Titmus, Platonas, Hobbes, Millis, Hayek, Russeou, Piketty…, kurio kasdien vienaip ar kitaip bando imtis ar nesiimt Seimo nariai:

max → (gerovė, teisingumas, saugumas, laisvės)

tam reikalingos TVARKOS kūrimu prie esamų ribotų materialinių bei gamtinių ir žmogiškų išteklių (lygčių ir nelygybių nerašinėsiu) nėra drąsu imtis ir man matematikui, vien jau todėl, kad tai yra itin sunkus ne tik socialinės-ekonominės kibernetikos uždavinys, kažkiek „įkandamas“ tik akademinių institucijų susivienijimui su visais kompiuteriniais modeliavimais, skaičiavimais ir scenarijų nusakymais, gerokais rimtesniais nei „skiedžia“ „šapokinė“ Finansų ministerija ar Lietuvos bankas.

Kažkokius mažyčius trečiaeilius pagerinimus bandoma Seime ir ministerijose aptikti ir formuluoti, tačiau teigti, kad Seimas  = ‚protas‘  yra dar ir eilinė ne tik D.Kepenio puikybės ar nepagrįsto optimizmo apraiška. Juolab dar pirmais metais po Nepriklausomybės atkūrimo Seimas, kaip ir po to sekę, buvo tapatinti su ‚durdomu‘ gal ne visai be pagrindo.

Kadangi valdžios ir akademinės bendruomenės sąveika yra itin svarbi valstybės tapatinimui su protingumu, jei ne morale, tai jai detaliau aptarti bus skirtas kitas mano rašinys. O D.Kepeniui laikas suvokti, kad Seimas savo esme dėl sprendžiamų esminių, o ne trečiaeilių uždavinių sudėtingumo turėtų būti ne nuolatinio „smegenų šturmo“ vieta, o   pačiu vyriausiu arbitru, sprendžiančiu ar jam pateikti ne biurokratijos, o akademinės bendruomenės per Teisės institutą išgryninti projektai atitinka tautos ir liaudies interesus, ar neatitinka. Negi, tam neužtenka proto?

 

[1] https://www.youtube.com/watch?v=dztVfSYYV-0

[2] http://www.lma.lt/statutas

[3] https://tsajunga.lt/aktualijos/g-landsbergio-laiskas-bendrazygiams/

APLINKOSAUGOS POLITIKOS KOLAPSAS

APLINKOSAUGOS POLITIKOS KOLAPSAS

Kęstutis K.Urba

Gerai, kad Seimas susigriebė gamtos apsaugoje, o opozicijos veiksmai problematiką stumtelėjo net į atskirą sesiją.  Blogai, kad menkokas valdžios veiksmų efektyvumas. Dar ir todėl, kad Aplinkos ministerija yra viena sudėtingiausių. Ir statybos su teritorijų planavimu, ir miškininkystė, ir atliekų perdirbimas su visa žiedine-cikline „ikanomika“, ir klimato kaitos aspektai susiję tiek su energetikos, tiek ir žalinimų žemės ūkyje sritimis. Tad taršos kontrolė greta brakonierių gaudymo neišvengiamai liko podukros vietoje, o ministrui neįmanoma detaliai žinoti absoliučiai visų niuansų ir duoti konstruktyvius atsakymus bei sprendinius Seimo nariams.

Ką pirmiausia greta tų penkių įstatymų pataisų derėtų nuveikti? Ogi, vėl atskirti Gamtos apsaugą nuo Aplinkos ministerijos į atskirą instituciją, atskaitingą Seimui. Kas gi pasikeistų? Pirma, dabartinėje tvarkoje premjeras per metinę ataskaitą Seimui tegali skirti taršų ribojimams tik vieną kitą sakinį dėl visos valstybės reikalų platumo ir gausos. Seimo komitetas „pakutena“ uždaram kabinete departamento vadovą, tačiau tai visai ne tas lygis ir svarumas.  Įsivaizduokime, kad esant atskirai Gamtos apsaugos institucijai dvi savaitės prieš Žemės dieną[1] įvyksta daugybė NVO renginių – konferencijų, kuriose gvildenami aplinkos apsaugos reikalai: situacija ir perspektyvos. Savaitę prieš Žemės dieną Seimas svarsto vien gamtos saugos įstatyminius reikalus su pačia rimčiausia aplinkosaugos institucijų vadovų, kuriuos skirtų Seimas, parlamentine kontrole –  ataskaita ir viešų nusiskundimų, kadangi lėšų visada truks, išklausymu. Tada vėliava iškeliama prieš lygiadienį ne šiaip sau, o savaitė po to Seime – vien sveikatos apsaugos sistemos reikalai, kadangi tarša visada atsisuka ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų. Atsiranda sistemingumas, požiūrio rimtumas, problemų ir atsakomybių išryškinimas, o ne griebiamasi priepuoliais priešokiais kaip dabar – pagal žiniasklaidos „lazdelę“ ir dar pagal kitokius, matyt, gudrius planus su reklama „naujai gelbėtojai“ iš naujo ešelono –  aktyvistei susidarkiusiai nelietuviškai pavardę Zaborei, pateikusiai tą tipišką vamzdžių žemėlapį D.Kepenio spaudos konferencijoje su ukrainietiška koloristika, kaip kad būta Seimo šlavėjų šiukšliadėžių. Jei vamzdis yra „blogietis“, tai jį reikia žymėti ne geltona, o raudona spalva greta mėlynos. Pekla nematė tų specialiųjų tarnybų braižo išsidirbinėjimų ir gudravimų, nes kylantis kad ir dirbtinokas aplinkosaugos bumas, vis tiek, visuomenei yra į naudą, jei naujas įstatymas neuždarys pusės Lietuvos įmonių.

Beje, Gamtos apsauga prieš tris dešimtmečius dėl savo reikšmingumo ir buvo atskaitinga vien Seimui, o ar „brazauskiniai“, ar „vagnoriniai“ atidavė šią sferą vyriausybei, kuriai „bėvėpė“ rūpi dešimt kartų labiau nei aplinkos sveikumas, tegul aiškinasi istorikai. Jei turime Valstybės kontrolę, atskirtą nuo vyriausybės, tai kuo prastesnė ir mažiau reikšminga Aplinkos kontrolė? Grąžinti buvusią demokratiškai atskaitingą Seimui gamtos taršos kontrolę globalios klimato kaitos katastrofinių pasekmių akivaizdoje galėtų reformos inicijavimu ir vyriausias patarėjas Povilas Mačiulis su Jo Ekselencija Gitanu Nausėda, ar stiprių rankų ir nuostatų, mobingą patyręs, bet kylantis europinėje politikoje dr.Alg.Butkevičius iki PACE iš 48 valstybių žaliai socdeminės frakcijos su 172 nariais pirmininko pavaduotojo (tfu tfu tfu – jei J.Bernatonis vėl nesupins intrigos), ar galingo kumščio Stasys Tumėnas, nes gamybos ir likusio gyvenimo kultūra, vienaip ar kitaip, neatsiejama nuo taršos. O ir Eugenijus Gentvilas gerai pamena buvusią „nutvarkytą“  tvarką. Pagal įstatymo raidę ir kompetencijas reforma priklausytų sumaniai ir drąsiai Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkei Guodai Burokienei, tačiau ją eilinį kartą gali sustabdyti premjeras S.Skvernelis. Todėl, šiaip jau iniciatyva priklausytų jos kolegoms: Zenonui Streikui su Gintaru Kinduriu, Povilui Urbšiui su Ričardu Juška ar Algiui Strelčiūnui su bendraminčiais. Reikalo esmė nėra parodyti, kad vyriausybė ir ministras nesusitvarko. Tiesiog, nauji globalūs ir lokalūs iššūkiai planetos ir Lietuvos gamtai reikalauja gerokai radikalesnių permainų sistemoje su gerokai didesniu dėmesiu jos skauduliams, nei buvo iki šiol. Ne vien maišelių ribojimo.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „pollution“

Gerai vakar kalbėjo ir Simonas Gentvilas, ir Artūras Skardžius ar Naglis Puteikis, priminęs specifinius furanų-duranų ir kitų grėsmingų molekulių sunaikinimui reikalingą temperatūrą, tačiau, sutikite, kad reikia gerokai sistemingesnio efektyvesnio veikimo, juolab į diskusijos pusvalandį nesutilpo nei visi užsirašę kalbėti Seimo nariai, nei pati plati ir skausminga problematika. Beje, akivaizdu, kad nors Seimo nariai yra gerokai labiau linkę kalbėti, nei rašyti, tačiau p Viktorai Pranckieti pats laikas sureguliuoti Seimo statutą, kad pačioms rimčiausioms diskusijoms Seime būtų ruošiamasi atsakingai rimtai –pretendentai į diskusiją turėtų teisę pateikti išankstinę raštišką nuomonę, pridedamą prie stenogramos, o nespėjusių pakalbėti dėl laiko ribojimų esminės raštu išdėstytos nuomonės-mintys privalėtų būti pateikiamos trumpu jų pirmininkaujančio posėdžiui pristatymu. Tačiau tam reikia dirbti,  taisyti spragas bei ritualinius absurdus, o ne tarnauti egzistuojančiai chaoso sistemai prie jos prisitaikius.

Manau, kad tokiems pamokymams turiu teisę ne tik dėl amžiau – tuoj 65-eri, nes yra ir asmeninio įdirbio aplinkos apsaugoje.

Tų atmintinų 1988 metų gegužę ne tik pasodinau ąžuolą prie Valakampių tilto su „Žemynos“ klubo nariais, bet ir prasiėjau keletą dešimčių kilometrų Vilnios pakrantėmis, stebėdamas ne tik naftos spalvų vaivorykštes vandens paviršiuje. Priėjęs vieną autoįmonės vielos tvorą pamačiau po ja griovelį link Vilnios su naftos produktų pėdsakais. Beliko išsikviesti televiziją.  Po to, „augant apetitui“, per renginį Mokslų Akademijoje skirtą Kėdainių chemijos gamyklos kaminų sieros rūgšties purslams, praėdusiems gatvėje ir dirbančiųjų  ar praeivių drabužius sutarėme su direktorium Pilkausku, kad taip toliau būti negali. Po keleto mėnesių jau gavau rašto kopiją, pasirašytą SSRS „amoralių trąšų“ gamybos ministerio – leidimą Kėdainiuose  uždaryti dvi senas sieros rūgšties gamybos linijas.  Dabar po trijų dešimtmečių  jau didžiuojuosi, kad Kėdainiai jau nėra Lietuvos plaučių vėžio epicentru.  Teko tuomet iš Briuselio – Europarlamento parvežti ir projektų bendraminčiui Jonui Šimėnui, pristatytų ir svarstytų kovo 11-os salėje, tačiau, kaip minėjau, pamynus gamtos apsaugą po vyriausybės padu ji prarado savo ir savo išskirtinę svarbą, ir ryškumą, ir galias. Straipsniai ir protestai  žalioje spaudoje nepadėjo.

Kas kad A.Skardžius vakar priminė automatinių taršos registravimų svarbą su vieno daviklio kaina – 20 tūkst. eurų. Pykšt lazeriu į kamino dūmus ir spektrometras internetu jau siunčia kokie atomai ir radikalai sklendžia į miestą. Negi, roboto rankai sunku būtų kas valandą pasemti „Klaipėdos vandenų“ nuotekų ir mini pilnai automatizuotoje laboratorijoje nustatyti ką paleido į marias tie visi „Grigeo“ bei pasiųsti į kontrolės centrą duomenis? Tokie yra šių dienų reikalavimai. Tačiau ar Seimas priims revoliucinį nutarimą, atitinkantį „Lietuva 2030“ valstybės išmanumo lozungų dvasią, o ne vien abstraktokus ar konkretesnius pusiau įstatyminius pakeitimus?  Gi labai norint, užgriuvus netikėtam tikrinimui atsiras gerokai didesnės galimybės pareketuoti gamintojus „išsipirkimu – atkato atmaina“ . Pagaliau, parodykite man interaktyvų Lietuvos žemėlapį su visais taršos taškais, vamzdžiais ir du tūkstančius gamybos bei paslaugų objektus charakterizuojančia lentele su monitoringo duomenimis – kokia leistina norma ir  kiek bei ko su atitinkama koncentracija metama į aplinką? Visuomenė ir žmonės turi teisę žinoti, juolab grėsminga visokių alerginių  ir dar piktybinių susirgimų, nuo kurių gydymo per PSDF „melejonus“ nugvelbta prieš naujametį, nieko gera nežada.

 

[1] https://am.lrv.lt/lt/apie-ministerija/akcijos-ir-kampanijos/pasauline-zemes-diena

RUSIŠKA POLITIKOS RULETĖ (II d.)

RUSIŠKA POLITIKOS RULETĖ  (II d.)

Kęstutis K.Urba

Naują Rusijos premjerą Michailą Mišustiną apžvalgininkai apibūdina kaip efektyvų vadybininką, gerai vadovavusį Rusijos mokesčių inspekcijai ir sugebėjusį kompiuterizacinės apskaitos priemonėmis padidinti mokesčių surinkimą net 1.5 karto. Technokratas – „nalogovikas-cifrovikas“, kaip skelbta, netgi rašantis laisvalaikiu muziką dainininkui Grigorijui Levsui savo pasiekimais padarė įspūdį Vl.Putinui. Tačiau šį pasirinkimą, matyt, lėmė ir kiti veiksniai. Jis buvo pastebėtas Rusijos spec.tarnybų pareigūnų kompanijoje ledo ritulio rungtynių tribūnose, o tipiški Rusijos Dūmos tribūnoje jo akinukai su veido forma ne man vienam priminė garsiojo Lavrentijaus Berijos įvaizdį.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „mišustin“

Tai atitinka Rusijos oficiozų formuojamą Stalino –Berijos kurso, kuriam buvo suduotas smūgis „atšilimo laikotarpiu“ prie N.Chruščiovo, reabilitavimą ir siunčia aiškų signalą Rusijos visuomenės šovinizmo bei revanšizmo skatinimui. Beje, kaip ir nauja dekabristų sukilimo prieš carą traktuotė garsiu meniniu filmu, kuris aukština carą (Putino prototipą), ir menkina demokratijos užsimanusių karininkų bei didikų suokalbį, pasibaigusį sušaudymu Senato aikštėje.

Kita vertus, M.Mišustinas buvo ir „stogu“ Rusijos aukštiesiems politikams, kurie neteisėtai pralobo iš korupcinių sandėrių bei įvairių astronominių „vakarų pagalbos“ lėšų pasisavinimo. Sergejui Magnickiui, kuris vilko į dienos šviesą  neteisėtai nusavintą tik  230 mln. USD sumą  teko sumokėti gyvybe, panašiai, kaip ir Borisui Nemcovui.  Buvo vienaip ar kitaip pašalinti ir kiti kremliaus vadovybės kurso opozicionieriai – būdingomis aplinkybėmis Anglijoje mirė Berezovskis, Litvinenko, ilgą laiką kalintas  Chodorkovskis, nužudyti žurnalistai atskleidinėję žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze Politkovskaja, Markelovas ir Baburina. Mane patį „ekskursijoje“ į Latviją – Jūrmalą, Kapu gatvę  prieš dešimtmetį bandė užpainioti į USA piliečio Rožeckino, turėjusio pusės milijardo dolerių bylą su Rusijos Informatikos ministerija  pagrobimo ir nužudymo bylą: kūnas po metų aptiktas prie Durbės.

Tikslingas Vl.Putino įvykdytas atitarnavusio sistemai  Rusijos generalinio prokuroro J.Čaikos perkėlimas į prezidento atstovo Šiaurės Kaukaze pareigas, vietoje jo paskiriant savą žmogų iš Tyrimų komiteto, kontroliavusį Nemcovo nušovimo bylą. Jokių kitų didesnių pakitimų Rusijos valdžioje neįvyko – jėgos struktūrų ministrai liko savo vietose, o Kultūros ministro pakeitimas tėra kosmetinė reforma drauge su 14 naujų vadybininkų  – vicepremjerų ir  viceministrų trijose dešimtyse Rusijos ministerijų iš kurių tikimasi Vl.Putino ką tik  deklaruoto  socialinio kurso efektyvinimo.  Juolab, vyriausias valstybės kontrolierius A.Kudrinas raportavo Vl.Putinui ir apie labai blogą nacionaliniams projektams skirtų lėšų įsisavinimą, ir apie biudžeto 3 mlrd. rublių neteisėtą pasisavinimą: prirašymus ar atviras vagystes, netgi, naujo rytų kosmodromo statybose.

Rusijos militarizavimo kursas prasidėjęs dar prieš 2008 metų invaziją į Sakartvelą Osetijoje, Krymo užgrobimas bei Donecko-Luhansko sričių destabilizavimas buvo skirti, pirmiausia NATO plėtros stabdymui: ten nepriima valstybių, kurios turi konfliktines pasienio problemas. Tačiau kariuomenės perginklavimas bei patirtos vakarų ekonominės sankcijos sunkiausia našta užgulė Rusijos pensininkus, neįgaliuosius bei bedarbius – apie pusė Rusijos gyventojų yra materialiniame skurde, o viešojo sektoriaus atlyginimai yra labai menki.  Kremlius daug pastangų deda vidinio stabilumo išsaugojimui: Maskvos centras ir dalis naujų priemiesčių yra „išblizginti“ ir spindėte spindi, gi masiniai protestai gatvėse ir aikštėse dėl nesąžiningų rinkimų ir kitų konfliktų su valdžia  – korupcijos ir vagysčių atskleidinėjime yra momentaliai slopinami policijos lazdomis bei masiniais areštais ir „bylomis“, nes bijoma „oranžinių‘ perversmų pasikartojimo.

Dujų ir naftos vamzdžių tiesimo į užsienį  strategija, ginkluotės ir  kviečių eksportas įgalino pralobusią kremliaus valdžią, kuri sukauptą politinį kapitalą vikriai pavertė asmeniniu finansiniu per biudžetinių lėšų nusavinimą ir konkurentų šalinimą, leis artimiausiais metais Rusijos valdžiai padidinti algas per priemokas mokytojams, medicinos personalui ar kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams bei gerinti demografinę situaciją per išmokas šeimoms už vaikų auginimą, tačiau skurdas, pasak „Jabloko“ lyderio liberalo Jevlinskio, sąlygotas neefektyvios valstybinio kapitalizmo sistemos pramonės atsilikimo dar negreitai bus eliminuotas, o kontrastai tarp vargingųjų ir besipuikuojančio savimi elito toliau didins Rusijos visuomenės nepasitenkinimą. Kremliui šeimose reikia bent dviejų vaikų – vieno kareivio, ir vieno kumečio ar darbininko.  Kaip blogo skonio ir Dūmos narių neišsiauklėjimo pavyzdys yra opozicijos pateikiamas Jampolskajos atėjimas išklausyti prezidento „poslanijos“ į Maniežo salę užsidėjus pusantro milijono kainuojantį „Rolex“.   „Cifrovikas“ M.Mišustinas visų gyvenimo sferų tolesne skaitmenizacija ne tik didins gamybos bei paslaugų efektyvumą ir pažangą, tačiau ir Kinijos pavyzdžiu įvedinės totalią piliečių elgesio gatvėse kontrolę veidų atpažinimo – dirbtinio intelekto sistemomis.

Vl.Putinas neišmano ekonomikos, o dabartinio Rusijos finansų ministro A. Siluanovo nušalinimas iš vicepremjerų rodo prezidento nepasitenkinimą bankine sistema bei ekonomika, apskritai, kurios neišmanė ir teisininkas D.Medvedevas. Gi proveržį Rusijos ekonomikoje galėję kurti minėtas A.Kudrinas neturi reikiamų svertų, o vicepremjeras A.Dvorkovičius pateko į nemalonę dar 2018 metais, matyt, ne tiek dėl skandaliukų, kiek dėl prastų Rusijos „vamzdinės“ ekonomikos rodiklių.

Įvairiai yra traktuojamos ir paskubomis vykdomos Rusijos konstitucijos reformos. Daug dėmesio susilaukė pataisa, kuri įtvirtins Rusijos teisės aktų pirmumą prieš visas tarptautines sutartis bei teisės normas. RTVi studijoje apžvalgininkas Soloveičikas aiškino, kad toks pakeitimas, pirmiausia, yra nukreiptas prieš atsiskyrusias nuo Sovietų sąjungos pabaltijo valstybes. Vl.Putinas svajoja apie revanšą, todėl Rusijai paskelbus niekinėmis B.Jelcino pasirašytas sutartis su Lietuva, mūsų valstybei iškils okupacijos grėsmė, jei D.Trumpas ar kitas USA prezidentas į tai žiūrės atsainiai – „pro pirštus“. NATO tvirtumu itin abejoti nereikėtų, todėl toks gąsdinantis scenarijus, nors ir įmanomas, tačiau menkai tikėtinas. Žymia i natūralesnis skubotumo aiškinimas būtų pasitelkus Orbano Vengrijos pavyzdį, kuriame per Europos žmogaus teisių teismą pradėta ne viena byla dėl neteisėto  valdančios partijos „Fidesz“  narių vykdomo žemių nusavinimo – neteisingo paramos paskirstymo, nuomos sutarčių nutraukimo ne saviškiams. Panašūs žemės ūkio  naudmenų latifundizacijos procesai vyksta ne tik Vengrijoje ar Lietuvoje, bet ir Rusijoje, kurios žemės ūkyje pastaraisiais dešimtmečiais stipriai pasidarbavo agronomai bei vadybininkai iš Vokietijos, gerokai kilstelėję šį sektorių, kuris buvo Sovietų Rusijos „achilo kulnu“.  Visai kitaip konstitucines pataisas vertina ministeris L.Linkevičius.

Nenuostabu, kad militarinio mentalumo kremliaus vadovybė ne tik plečia savo placdarmus Artimuosiuose Rytuose Sirijoje su savo sąjungininko Irano pagalba ar bando įtvirtinti jiems palankaus diktatoriaus generolo Haftaro pozicijas Libijoje.  Rusija bando kištis į visų svarbesnių ir aplinkinių valstybių rinkimus – ne tik USA.  Rusijos pasirinktas socialiberalus mokesčių politikos kursas su pažadu 6 metus nekeisti mokesčių sistemos greta nepaslankios valstybinio kapitalo pramonės verčia jį laikyti pakankamai eklektišku.  Rusijos bolševikai komunistai – Ziuganovo partija ar Mironovo menševikai  dėl savo nacionalizmo – slavianofilizmo drauge su liberalų pozicijų nišą uzurpavusiu politiniu klounu Žirinovskiu tėra vaizduojamosios demokratijos politinių dekoracijų dalis ir jokiu būdu netelpa į klasikinio oponavimo valdžiai schemą. Jų nenoras suvokti pagrindinį pasaulio iššūkį – neregėtą kapitalo koncentraciją saujelės magnatų rankose ir dėl to kylančią klimato kaitą netelpa į jokias klasikines  samdinių internacionalumo bei solidarumo schemas, todėl nėra jokių galimybių konstruktyviems užsienio kairiojo centro partijų dialogams su Rusijos naujais „neobolševikais-menševikais“.  Tikroji Rusijos opozicija yra susiformavusi jaunos žurnalistų bei nepatenkintų gyvenimo inteligentų kartos gretose, tačiau jos laukia sunki kova gatvių ir e-demokratijos priemonėmis elementaraus teisėtumo nebuvimo sąlygomis.

 

 

NEGERI ŽMONĖS

NEGERI ŽMONĖS

Kęstutis K.Urba

(ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

2020 m. sausio 17d. Pamaskvės slaptoji vila Kunceve. Kremliaus spec.tarnybų atstovų  iš GRU, FSB, SVR, KGB pasitarimas.

                GRU generolas Sokolovas pakilęs iš savo vietos giliai įkvėpė oro ir tarė:

-Brangūs draugai… Vakar mes aptarėme politinius padėties pabaltijyje ir, ypač, pabrėšiu Lietuvoje, įvairius probleminius dalykus. Šiandien darbotvarkėje – kariniai ir ekonominiai kovos su parsidavusiais Vašingtonui  litovcais aspektai. Pirmasis yra susijęs su Astravo Atomine elektrostancija – priminsiu, kad tos jėgainės prie pat Belorusijos ir Lietuvos sienos – tik 50 kilometrų nuo Vilniaus, pirmo reaktoriaus statyba jau baigiama – šiemet paleisime gal lapkričio 23d. ant Lietuvos kariuomenės dienos, a ateityje laukia dar trys. Šis mūsų inicijuotas projektas turi didelę karinę svarbą. Jei NATO panaudotų Lietuvą kaip karinį placdarmą prieš Rusiją, fugasų smūgiai paverstų Astravą milžiniško branduolinio sprogimo epicentru, kuris su vyraujančiais vakarų vėjais nušluotų ir Vilnių, ir Bialystoką bei juos paverstų radioaktyvia dykviete, netinkama jokiam NATO placdarmui. Taip pat mūsų heneralinio štabo parengtame slaptame  Europos puolimo plane „Vėl Į Berlyną“ nuo  05 drob 08 drob 2008 metų, atsarginiame variante, jei NATO suspėtų mobilizuotis ir išstatytų sunkiai pramušamą  gynybą Vilniaus-Bialystoko ruože bei mus atblokštų iki Minsko-Baranovičių-Pinsko linijos, sektų tas pats smūgis fugasais į Astravo jėgainę su tomis pat pasekmėmis. Taikos sąlygomis… mes parengę keletą nedidelių radiacinių nutekėjimų į Astravo aplinką, žinoma su vakarų vėjų, kurie sustiprėja pavasarį ir rudenį, prognoze bei maksimalios panikos Vilniuje ir visoje Lietuvoje sukėlimu. Jau dabar tūkstančiai litvomanų jausdami Astravo alsavimą masiškai emigruoja iš Vilniaus ir Lietuvos,  a į jų vietą keliauja ukraincai bei belorusai, užimantys statybos darbų bei vairuotojų vietas. Vyksta tūkstantmečiais vykdytas pribaltų išstūmimas – trečias lemiamas etapas. Jo šerdyje ir ekonominis pribaltų skaldymas. Kaip ten reikalai, Valentina? –paklausė generolas ant sofos prasmegusios savo bendradarbės. Ši užgesino cigaretę ir išpyškino:

-Planas su Astravo elektros pardavimu pribaltams vystosi problemiškai. Ir į gerą pusę –atrodo, kad Ryga linkusi pirkti pigesnę elektrą iš Astravo prieš Vilniaus Nausėdaso norą,  nei iš Švedijos gauna. Eina reikalai ir į ne tokią sėkmingą pusę. Mes per Dmitrijų Medvedevą savame blefe užsukome naftos kranelius Lukašenkai tam kad jis tartųsi su latviais. Jo poreikis yra 20 mln. tonų per metus naftos perdirbimui Polocke ir kitur. Mes tikėjomės, kad mūsų pastūmėtas per patarėjus Latvijos premjero vizitas į Minską dėl naftos tranzito per Ventspilį bus sėkmingesnis, tačiau Lukašenka trečdalį sumanė gauti naftos per Ukrainą iš azerų, trečdalį, suprantama iš mūsų, ir trečdalį, neatrodo, kad vien per Latviją. Nors vyksta klimato atšilimas ir Ventspilis neužšąlo, tačiau batka apsidraudimui yra linkęs naudotis Klaipėda, kuri niekada neužšąla. Tad mūsų planas  naftos tiekimui Ryga-Minskas politine kryptimi, nes Rusija, atseit, neskuba, kad skiltų litovcų ir jų braliukasų latyšų vienybė ir Ryga pirktų Astravo elektrą, turi spragų. Per Klaipėdą ateis 80 tūkst. tonų Norvegijos naftos artimiausiu metu….

-Gal tai tik akių apdūmimui – tiek nedaug? –paklausė Didysis magistras maršalas susirinkusių. Tarp jų, kažkodėl nesimatė SVR žmogaus su ekonomikos segtuvu, ir paklausė generolo Sokolovo nuomonės:

-Reikia apsvarstyti stambią geležinkelio diversiją Klaipėdos – Telšių ruože… Kad ir ant Tenžės upelio, kurs buvo ešelono nuleidimas nuo bėgių 2001 metų rudenį…Tada Lukašenkai teks sukti ienas link Rygos…link Ventspilio.

Įsiterpė Valentina:

-Drauge maršale. Gyvenimas parodė, kad litovcų železnodorožnikų techniniai  pajėgumai atstato diversijų pakenktus ruožus daugiausiai per tris paras.  Todėl siūlyčiau ne vieną, o visą seką diversijų trijų mėnesių laikotarpyje… Gal net ant tilto per Nevėžisą prie Kėdainiaja: atsuktume gaikes kaip tada prie Neveronių ir …

– Idėja. Reikia pradirbėti. Ir svarbiausia, įvertinti politines pasekmes. Ar tie besmegeniai litovcai susigaudytų? Ar nepradėtų loti vakarai? Nes artėja jankių karių didžiuliai maniovrai ir jei jiems sutrikdytume tiekimą, pasijungtų Pentagonas. Ar neatsisuktų prieš mus ir nepakenktų Vladimirui Vladimirovičiui? Reikia praskaičiuoti visus variantus…. ir užspausti Minsko azerų kryptį per Ukrainą, – neskubėdamas svarstė maršalas.

2020 m. sausio 22 d., Vilnius.  

Kontržvalgybinę informaciją semti tiesiai iš žiniasklaidos galima vos ne kasdien. Baisu kas darosi. Ta pirmadienio TV žinia, kad Kaune iš namo pavogta  5 tūkst. svarų sterlingų Anglijos karalienės Elžbietos pareiškimo dėl princo Harry su Meg noro išvykti į Kanadą fone dar būtų kentėtina – velniai nematė tų visų svarų:

Svetimo turto pagrobimai

Sausio 18 d. apie 18 val. 40 min. Kaune, Bačkonių g., pastebėta, kad iš namo, išlaužus terasos įėjimo duris, pavogti 5 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bei juvelyriniai dirbiniai. Bendras nuostolis nustatinėjamas.

Tačiau ant smegenų trims milijonams pirmadienio vakarą per žinias užmestas tuoj pat  tikras „kraupiakas“: kai LRT „Panorama“ pranešė, kad svarstoma pirmą rugsėjo sekmadienį paskelbti Senelių diena, iš Kauno atėjo siaubinga žinia:

Nužudymai

Sausio 19 d. apie 1 val. 21 min. Kauno r., Biruliškių k., namuose, rastas mirusios moters (g. 1957 m.) kūnas su smurto žymėmis. Namuose taip pat rastas mirusio (pasikorusio) vyro (g. 1958 m.) kūnas. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Ar tikrai pasikorusio? Juolab, ką tik Joniškio rajone buvo pakartas …. šunelis. LNK ir TV žinios pakomentavo, kad, atseit, sūnus buvo atvažiavęs dieną, ir kai niekas neatidarė  durų bei toliau neatsiliepė mobiliu, sutemus vėl atvykęs jis išdaužė stiklą ir viduje pamatė kraupų vaizdą: negyvą motiną sumušta galva bei, kabantį, atseit, pasikorusį tėvą…. Kaimynka pakišo liežuvį, kad ta moteriškaitė buvo veikli, dainavo chore ir galvojo apie skyrybas su invalidu, podagrą turėjusiu vyru… Tai tam, atseit, ir pasimaišė…Žiniose ir šios kategorijos kraupi nelaimė iš Čekijos, kur gaisre žuvo bent aštuonetas Globos namų  „pasimaišiusiems“ gyventojų… Ten buvo ką tik supirktos bei įstatytos gaisrui atsparios durys, tad daugelis elementariai užtroško dūmuose, nes negalėjo ištrūkti… Tuo metu rusai per „Vremia“ demonstruoja savo tanką T-34, kuris pirmas per tiltą prasiveržė į Prahą, o dabar dalyvaus parade Jekaterinburge…Hm… Mūsų tarnybos turėjo tikrinti versiją, kad to pensininko „draugas“ diversantas  pagirdęs alumi užmigdė senuką, diversanto sėbras treniruotu smūgiu į galvą pribaigė jo žmoną, pakabino senuko lavoną ir baisus kontekstas gerai gražiai žiniai visai Lietuvai apie pirmą rugsėjo sekmadienį –  dar vienas smūgis trims milijonams per emocijas sukurtas. Scenarijus  – šeimos drama. Režisierius?  Rusų priedangos firma?  Iš psichologinio karo prieš Lietuvą arsenalo, kad žmonės dar labiau emigruotų, o ne galvotų apie vaikų ir anūkų rūpinimąsi ir gražų sambūvį su pagyvenusiais tėvais ir seneliais.  Taigi, jei Anglijos karalienei garbiausiame amžiuje kurtas bjaurus kontekstas svarų pagrobimu, tai kuo prastesni GRU diversantams mūsų senoliai su jų švente?

                Akivaizdžiai vykdoma ir GRU operacija „Vamzdis“.  Dainiaus Kepenio suorganizuotoje spaudos konferencijoje Seime dvi aktyvistės iš Klaipėdos parodė GRIGEO nuotekų šalinimo vamzdžių žemėlapį su spalvotais vamzdžiais. Taigi, kad tas papildomas, atseit, avarinis yra geltonas, o tas iš Klaipėdos – mėlynas. Ukrainiečių vėliavos spalvos. Gal atsitiktinai sutapo, bet kad būta ne vieno tokios koloristikos panaudos precedento… Valytojai šlavėjai apie Seimą prieš gerus metus nešiojosi tų pačių …geltonai mėlynų spalvų šiukšlių dėžes.  Pakalbėjau su VAD žmonėms – dėžės dingo.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ukrainiečiai“

                Pirmadienį TV kadruose ėjo iš Kijevo aerouosto į geltonai mėlynas vėliavas įsukti žuvusiųjų 9 ukrainiečių – septynių įgulos narių ir dviejų keleivių palaikų po Boeing‘o numušimo raketomis prie Teherano karstai. Ką parodė LRT „Labas rytas“?  Geltonais marškinėliais mankštą  su „lėktuvo“ sparnų vaizdavimu ištiestomis rankomis lekiančiomis link žemės demonstruoja kūno kultūros specialistas, o kartu su juo greta ir mėlynais marškinėliais … laidos vedėjas Krupavičius. Lenda į pasąmonę? Pilnai gali būti – ne pirmas toks triukas su Krupavičium.

                Tačiau baisiausia iš koloristinių „geltonai mėlynų“ blogybių ir siaubų serijos šiomis dienomis bus, bene, iš Kinijos, kur geometrine progresija kyla epidemija SARS-2 iš wuHaN miesto… H5N8 paukščių gripo pandemijos, nuėjusios ir į Čekiją, Europoje fone. Pikantiškas sutapimas, nes skelbiant, kad jau yra daugiau nei du šimtai sergančiųjų ir už Kinijos ribų, ir šešios mirtys vien Kinijoje, žinios pateikia … geltonai mėlynos aprangos kinietį su kauke ant veido. O tai reiškia – gali reikšti, kad netrukus pagal GRU mikrobiologų planus SARS 2 pasirodys Ukrainoje, kur buvo ir keistas SARS-1 protrūkis 2004 metais. Po to ir Lietuvoje, todėl mūsų valdžia turėtų sumokėti kompensacijas, ar procentu sumažinti mokesčius visiems kiniečių restoranų darbuotojams – kinams, kad šie neskristų į tėvynę švęsti savo Naujų metų. Ar bent jau susilaikyti nuo kelionių.

                Į Jeruzalę jau iškeliavo mūsų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis[1]. Gali būti ir vėl GRU braižo provokacijų ir Izraelio, ir Vilniaus Jeruzalėse. Pasirodo, kad savanoris Škirpa, iškėlęs trispalvę Vilniuje 2019 sausio 1d. yra pataikaudamas hitlerininkams prisidirbęs su rašytiniu – spausdintu raginimu likviduoti žydus dar prieš karą. Todėl visas spektaklis su tos aktyvistės trispalve gali turėti toli einančių pasekmių. O Vilniuje buvo taip: pamenu, kad atvykus Izraelio Prezidentui į Vilnių pas D.Grybauskaitę, kai Izraelio premjeras Kacav buvo patalpintas už grotų savo tėvynėje dėl kaltinimų korupcija, TV žinios pateikė greta reportažo apie vizitą ir labai nemalonią, netgi, siaubingą naujieną iš Vilniaus Jeruzalės.  Ten apleisto pastato grotose aptiktas pakaruoklis benamis. Pats mačiau tuos sunerimusius apie įvykio vietą žmones laukusius policijos.  Spustelėjau prokuratūrą dėl politinio išskaičiavimo versijos, bet… mūsų šaunioji policija iš I Vilniaus Policijos komisariato ir toliau yra labai šauni.

                Todėl šį vakarą ar ateinančią parą vėl gali būti kraupių žinių iš Vilniaus Jeruzalės rajono: pavyzdžiui didelis gaisras, kuriam kibirkštį gali „duoti“ tas rodytas reportažas iš Jeruzalės mokymo centro, kur šauniai mokosi vamzdžių suvirintojai. Ir parūdijusių, ir labai spalvingų. Kad tie banditai nepakurtų ir mano būsto –  maža kas gali nutikti. Juolab LRT sureikšmino man aktualią švietimo temą direktoriaus Mišos Jakobo pasitraukimo iš žydų mokyklos kontekste.  Labai jau laiku.[2] Vieną nušvietusį  gaisriuką koridoriuje jau apturėjau – kažko užsiliepsnojo kaimynų šaldytuvas, o man gaisrininkai taip ir nepranešė tada, kad reikia apleisti patalpą. Saldžiai numigau tada –ir tiek. Tik po viskam sužinojau. Kai ėjo sprogdinimų serija Ukrainoje su labai jau lietuvių geriausius krepšininkus primenančiais fotorobotais. Kuo ne įžanga į Drezdeno operaciją?

Negeri tie kremliaus spec.tarnybų žmonės su visomis kirpėjomis. Labai negeri. Kaip ir kremliaus valdovai. O Lietuvos? Kad mažai pažįstu. Amžius jau ne tas, bet šautuvą ant sienos pakabinti negaliu. Neatsikabina jis, ir tiek.

   (b.d.)

[1] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1135718/prezidento-atstovas-lietuvai-izraelyje-bus-atstovaujama-labai-aukstu-lygiu

[2] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1133482/zydu-gimnazija-palikes-misa-jakobas-sudeliojo-taskus-kodel-lietuvos-svietimas-skesta-bedose?fbclid=IwAR1yqIAESk678O-7dinYf_Ejb1SYmfPJw_LRFDfZlUEykMLh2ouGTM4ahrY

MERGAITĖS DINGIMAS

MERGAITĖS DINGIMAS

Kęstutis K.Urba

(ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

2020 m. sausio 16d. Pamaskvės slaptoji vila Kunceve. Kremliaus spec.tarnybų atstovų pasitarimas.

                Didysis magistras pakėlė taurelę degtinės ir tarė:

-Draugai… Šiandien matuška Rusija žengia į naują savo istorijos etapą. Dmitrijus Medvedevas nepateisino mūsų pasitikėjimo, nesugebėjo patraukti liaudies į kovą paskui mūsų šlovingų karinių pajėgų perginklavimą. Per silpnai su Šoigu veikė Donbase. Tik Patruševas vadovavęs Krymo operacijai pasirodė aukštumoje ir yra vertas Josifo Visarionyčiaus Stalino vardo… vardinio ginklo. Todėl šiandien Vladimiras Vladimirovičius atstatydino Medvedevą ir paskyrė mūsų žmogų Michalilą Mišustiną  ministrų kabineto pirmininku.  Mūsų uždavinys yra toliau plėtoti įtakas artimojo pasienio valstybėse – įtraukti Belorusiją, maksimaliai stipriai veikti Ukrainoje ir neužmiršti pribaltikos. Labiausiai litovcu. Kas naujo ten, generole, Sokolovai?

– Hm… Viskas vykdoma pagal planą „Truba“ nuo 8 drob 05 drob 2011 metų.  Jei mes sėkmingai vykdome energetinę eskpansiją per „Sila Sibiri“ –dujos tūkstančio kilometrų vamzdynu jau teka kitajcui, pradėjo veikti dujotiekis „Tureckij potok“ į Balkanus, Baltijos jūros dugnu… –dėstė prakaituodamas generolas.

-Trumpiau, generole… visa tai yra žinoma… Kokia plano „Truba“ esmė?, -šiurkščiai pertraukė generolą Sokolovą, Medvedevo statytinį, magistras.

Generolas nusišluostė nosine prakaitą nuo kaktos ir jam kažkodėl užsisuko mintyse vaikiškas kalambūras – „A ir B sidieli na trubie. A upalo b propalo…“, bet tuoj susitvardė ir išdėstė.

-Drauge, maršale… Kai matuška Rusija pasaulyje atodo veržliai šauniai savo vamzdynu, mes litovcą įmurkdėme į jo paties vamzdžių sortyrą, – atsakė generolas.

Magistras krestelėjo galvą ir susidomėjęs paklausė:

-Kaip tai atsispindės politikoje?

-Lietuvos liberastai yra planingai  įklampinti į korupcinį škandalą su Mėmėl… Klaipėdasos valymo įrenginiais. Jis eina dar nuo Masiulisa vziatkos spektaklio su „MG Baltic“, kuris dabar yra prisegtas ir prie valymo įrenginių škandalo. Įsuktas ažiotažas dėl visų valymo įrenginių. Pernai buvo arseno ir mangano geriamajame vandenyje panika, a dabar nuotėkos. Todėl liberasatų partijos reitingai eina į dugną ir Gabrieliusas Landsbergas su konservatorių partija nors ir gali laimėti rinkimus, tačiau liks be sojuzniko, – paaiškino generolas.

-Valia… a kaip situacija su poliakais ir litovcais? – paklausė slaptojo tinklo atstovės GRU vadovybėje Valentinos.

– Viskas tvarkoj … planingai vystosi, drauge maršale, – prikimusiu balsu pasakė Valentina gesindama cigaretę „Camel“ į peleninę, ir tęsė:

– Pirmiausia pavarėme kalakutų hripą H5N8 iš Lenkijos link Lietuvos nuo Liublino vojevodstvos ir dar pasakėme, kad zaraza eina nuo vanagas. Tokią kličką turėjo pokario banditų vadas Romanovskis ar kaip jie ten jį vadina tą Adolfą. Toliau mes pagal planą „Jaroslavas“ įnešėme sumaištį į Lietuvos politines struktūras. Litovcai jau užmiršo to Varšuvos ir Vilniaus maišto nuo 1863  metų nusikaltėlių kaulus, kurie buvo atkasti prie bašnios ir palaidoti su Duda ir Nausėdasu Vilniaus pakraštyje. Visų dėmesio centre yra vien Jaroslavas, kuris planingai atliko keletą stiprių ėjimų – neleido prichvatizirovatj centrinių počtu Kaunase ir Klaipėdase. Atidengė sukčius ministerstve ir pasirodė tikras kovotojas už teisybę. Tuo pačiu pavizgino uodegą su vakarienių apmokėjimu Dubajuj ir numetė jauką, ant kurio užkibo adamkinis Nausėdasas su asfaltavimais  ir Sejmo hostinica bei 20 savų įdarbintų žmonių. Todėl, jei Nausėdasas galutinai susikirs dėl Jaroslavas su premjeru Skvernelisu, jis atrodys ir pakankamai durnai, nes paduosime medžiagos apie Jaroslavo atidengtą, beje, mūsų planinę korupciją. Dėl to kils didžiulis pasipiktinimas lenkų tarpe. Kaip ir litovcu.

-Labai gerai… bet ar to užteks Nausėdaso reitingo mušimui? –pasiteiravo maršalas.

-Mes toliau vykdome mnogocelevoj planas „Mergaitė“ su daugeliu taikinių. Su išėjimu ant litovcu atsiskyrimo nuo tarybų sojuzas  trisdešimtmečio. Šiandien visas litovcu dėmesys prikaustytas prie mergaitės jakoby pagrobimo…

-Kokie tie tikslai? –pasiteiravo maršalas ir pagalvojo sau, kad grušnikai būna ir svoločiai, nesiskaitantys su vaikais ir seniais.

-Pirma. Sukurti juodą legendą Vilniaus televizijos bašniai, kuri per sausio 13ą pavirto jų kovos už laisvę simboliu… paleisime komentarus – pidofilija… organų transplantams…. Todėl dar ir parinkome nusikaltėlio pavardę, kaip vieno žuvusio prie bokšto, kur palindo ant vzryv paketo. Antra – pratęsti Garliavos įvykių, kurie suskaldė Lietuvą „mergaitės“ naratyvą. Trečia – šiomis dienomis Trakuose po „Sniego žmonių“ simbolika susirinko NATO politikanai besmegeniai sniegovikai, todėl reikia nukreipti visuomenės dėmesį. Ir ketvirta – kai bus įtampos tarp Nausėdaso ir Skverneliso maksimumas operacijoje ‚Jaroslavas“, mes tada parodysime mergaitės istorijos išrišimu, kaip šauniai dirba policija sulaikiusi tarptautinių nusikaltėlių, kurių galai  į Londoną, gaują, tarp kurių bus dar ir Nausėdaso patarėjų pavardžių. Toks nekaltas sutapimas…, – paaiškino Valentina ir užsitraukė naują dūmą.

– Kruto… kruto…. dargi labai… A, jei kažkas neišdegtų … kažką apie Drezdeno stekliaškas girdėjau… vis tik amžiaus kriminalas nie šutka, – paklausė maršalas Valentinos.

-Yra ten tokie niehodiajai jankiams parsidavę… Toks vienas šerlokas atsirado matematikas susidėjęs ne tik su kariomenės savanorių vadu, ginklų gamintojų Petrusievičium. Tą šerloką Urbį  sausio 13ą minioje prie Sejmaso laužų užfiksavo mūsų žmonės, kai jis priėjo prie litovcu ochrankos vado Jauniškiso, kažką pasakė ir padavė kažkokią rašliavą. Gal net dėl Drezdeno…Nikolajus mano, kad mes kažkur turime kurmį ir nuteka informacija, a Vladimiras, kad ten veikia mūsų operacijų vyčislitelis… Todėl, atsargai turime variantą, būk tai, viską su mergaite vaikėzai išsigalvojo. A, ekskomisaras Sadeckis paskelbė per TV, kad eina banditų išpirkos reikalavimas, kuris niekada nebus atskleistas, nes tėvai tyli, – nervingai paaiškino Valentina.

– Tai jau detalės, nors tai, kad pabėgo į vakarus jau milijonas litovcu –puikus mūsų operacijų rezultatas. Bankų griūtys, visos ikanomikos slopinimas, pinigų ir investicijų perėmimas į mūsų firmas ir ūkius, žemių supirkimas… gaisrai, avarijos, plėšimai… kontroliuojamos bandos…..žudymai… ir šuchrutas litovcų įstatymuose….pagaliau tas psicholgično emocinis karas. Ir lygiagrečiai, Lietuvos žemių slavizacija  – mūsų žmonių per Ukrainą, Belorusiją antplūdis į jų statybos bei išstumiamo transporto sektorius. Viskas frontui, viskas pergalei – pakelkime draugai dar po taurelę už Vladimirą Vladimirovičių bei KGB ir GRU bendrų veiksmų sėkmę, – žvaliai išpyškino maršalas.

2020 m. sausio 17 d., Vilnius.  

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „tv bokštas“

Nebus ramybės artimiausiu laiku Lietuvoje. Jau užvakar TV vakarinėse žiniose pranešė apie ČP – prie televizijos bokšto pagrobtą mergaitę, o vakar visa ši istorija buvo siaubingai išpūsta. Ėjo net tik per LRT Vilniaus policijos šefo Gago ir Ramūno Matonio spaudos konferencija Policijos departamente. Pas Edmundą Jakelaitį apsilankė pats policijos generalinis Renatas Požela, masė tekstų, skirtų mergaitės pagrobimui portaluose. Paskui mane, kažko sudirgę jau kelinta diena laksto Vilniaus gatvėmis grušnikai. Vakar numetė žuvies galvą po kojomis. O Matonio komentaras TV – „mums jau prisiuntė „žuvų“ dėl mergaitės“.  Naivuliai, tikisi, kad pulsiu kaltinti Matonį. Aš visai nelinkęs galvoti, kad jis irgi parsidavęs ir dirba grušnikams. Juk žuvų yra kievienoje aprduotuvėje, o man tą galvą pakišo ne Petrauskas, bet atnešė … katinas.  Sustreikavo ir mobilus.

Vėl bus juodo darbo – perkošti begalę informacijos žiniasklaidos kanaluose, įvertinti visas išankstines įtaigas, kurios atitinka kremliaus spec.tarnybų jiems reikiamas įtaigas per kino filmus, žinių detales ir kontekstus. Charakteringas psichologinio karo detales – dar vienos maskvėnų operacijos papildus.

                Kokie argumentai „už“ ir kontra? Pirma –pati dingimo vieta yra šventa, aplaistyta sausio 13-os gynėjų krauju: žaidimų aikštelė prie TV bokštų. Todėl, ją GRU bus suplanavusi kiek įmanoma subjauroti, emociškai užjuodinti. Tam suplanavo ir prasuko dar vieną savo kraupų spektaklį, kurio dramą gali nutęsti net iki vasario 16 ir kovo 11-os laikotarpio. Štai jums ne tik Lietuvos valstybės paminėjimo tūkstantmečio užjuodinimas Garliavos įvykiais, pradedant 2009 metų spalio 5 – pedofilijos skandalu, bet ir ta pati mergaitės tema artėjant kovo 11-ai. Lietuvos atkūrimo tridešimtmečiui. O po metų – ir sausio 13-os įvykių jubiliejui. Juolab TV titruose ir  Kauno teismo nusišalinimas nuo Venckienės bylos ir dar Rinau prisiteisimas dėl vaiko. Tos Ingos Rinau istorijos, kurią suko ir suko prieš Garliavą ir teisėjo Furmanavičiaus žūtį. Vakar mergaitės psichozė Lietuvos mastu buvo įsukta gal ne šiaip sau. Gal net NATO saugumo ekspertų kasmečiam susitikimui Trakų rajone užgožti. Informacija apie tai – tik kukliame TV titre. Ir apie Trakų savivaldybės skandaliuką – Jaroslavo Rudelienės tėvoniją…. Su Viktorijos rudu kostiumėliu.

 

Sausio 13-os siaubinimas prasidėjo dar aną šeštadienį, kai buvo masinis bėgimas nuo Antakalnio kapinių iki TV bokšto. Pirma žinia TV3 ir LNK buvo ne pergalės bėgimo su kariais džiaugsmas, o nauja kraupi istorija iš Santariškių, kur autobuso vairuotojas „nuskynė“ stotelę –sunkiai sužalojo moterį, atseit, sutrikus jo širdžiai. TV3 įvykio komentaras gi pasakė, kad, manyta, jog nuskynė MERGAITĘ, bet paaiškėjo, kad sumaitota moteris.  Visko būna, betgi, LRT „Panorama“ kyštelėjo labai jau charakteringą kontekstą – senjorų įdarbinimo problemoje žilagalvį autobuse už vairo. O tokiems dažnai ir sutrinka širdelės. Be to, numeris KPK buvo kaišiotas man pačiam asmeniškai – pasakiau sau „Kęstas Policijos Komisariate“ keletas dienų prieš tai. Grušnikai sau leido malonumą man pačiam įmesti į pasąmonę siaubo dėl autobusų. Antra tipiška baisi žinia buvo iš Nausėdos Klaipėdos – ten balta kaip Baltija fura Jūrininkų prospekte prie Rimkų žiedo nusmūgiavo automobilį EGL – žuvo vairuotojas, kuris, gal būt, buvo užmigdytas „draugo“ su termosu anksčiau ir reikiamu momentu automobilis buvo iškištas prieš furą. Visko gali būti.

Bet visa tai tik prielaidos. O prokuroras MI vėl pasakytų – svarbu aptikti konkretų siūlo galą. Mentai, atrodo dar neturi nieko. Tik Renato Požėlos mėtymąsi, būk tai, kažkuris vaikų liudininkų, lyg tai pažinojo tą mergaitę, bet lyg tai nebe. Gal kažkoks neplaninis ir pasipainiojo tos žaidimo aikštelės aplinkoje. O ir kaukėto tipo bėgimas link vaikų bei to liudininko, kurio fotoroboto iškišimu policija parodė, kad dirba –ar ne pokazuchai?

 Vėl teks peržiūrėti visus kriminalinius serijalus  „Komisarus Rexus“, „Senius“, ir „Miuncheno policijas“. Tarnybos mėgsta paakcentuoti ir „paspalvinti“ įvykius filmų fabula. Bet jie, kaip ir neduoda nieko rimtesnio –tik kažkokią kraupią Urbano istoriją, kuris domėjosi SISlėjaus paveikslais, galerija ir buvo užkastas kažkokio Štud…, kuris užvertė dar ir moterį, kuri susiprotėjo, kas nužudė Urbaną. SIS – yra britų spec.tarnybų: Secret Intelligence Service santrumpa. Todėl Gagui paskelbus, kad lyg ir angliškų numerių auksinis ar sidabrinis automobilis nusivežė mergaitę bei ten aptiktas angliškų cigarečių pakelis,o LRT temai iškišus ir Lino Pernavo komentarą iš Londono tenka pasakyti – tik nereikia mūsų mulkinti, o nusikaltėlių gauja gali būti ta pati, kuri tik ką Užupyje pavogė 7 paveikslus ir automobilį. Gal net tą patį. Prieš tai TV dar ir kyštelėjo tokį Užupio respublikos saugumo šefo Š… fizionomiją: žmogus dabar dirba saugos formoje prie kibernetinio saugumo.

Kažkiek apsinuodiju informacija – visas tas sausio 15-os – sausio 17 os TV kanalų marmalas su visa simbolika kažką veda net prie knygų apžvalgos – tarp trijų dvejose vaikų tema: Brazilijoje augusios istorija Švedijoje ir antra apie vilko vaikų realias istorijas. Gali būti, kad tai ne tik  psichologinis papildomas vaikų temos akcentas „Geležinio vilko“ brigados kryptimi, bet ir  pamušalas Vilniaus knygų mugės laikotarpiui, kuomet ši mergaitės istorija pasieks maksimumą. Galimai. Nes nepagautas – ne vagis.

Siūlo galas išlenda, kažkaip savaime, prisiminus, kad Sniego žmogaus tema pagvildenta LRT Kultūros kanale gal prieš dešimt dienų. Kažkokioje idiotiškoje laidoje apie jaunus žmones mąstančius sėdint medyje. Lyg INDIGO ar INDIRECT. Kažkoks pseudomenininkas privapėjo apie sniego žmogų, kurio niekas nematė, bet jis yra. Bet tai būtų netiesioginiai įkalčiai. Trakų rajone NATO saugumo ekspertai – „Sniego žmonės“, nelyg besmegeniai, ir jų susirinkimo užgožimas mergaitės dingimo psichoze.

Kaip ir raudonos supynės bei TV ekranuose tokio savanorio Večiaslavo raudonas automobilis maišęs su savanoriais Nemenčinės mišką ir ieškojęs mergaitės, nes ten jam žinoma gauja slėpdavo narkotikus. Ar Jūratės Tamošiūnienės – LRT „Labo ryto“ komentatorės violetinis rūbas: užuomina į Garliavos mergaitę. Koloristika, irgi, svarbu, kaip ir visų Jovitų paminėjimai. Mama Jovita pranešė 112 apie mergaitės pagrobimą, o ar tas knygas komentavo ne Jovita? Kažkas su mano atmintim…. Senstu. Mergaitė…. Genytės „Sparnuotosios supynės“…. Po ministro Karoblio prie TV bokšto ekrane dar ir Linas Kojala komentavęs sausio 13ą šalia Žvėryno bažnyčios, netoli kurios ir „Genio“ privati mokykla. Hm… Visko gali būti. O gal tai vaikas besimokantis namie?

Policija akcentavo ir vaikų išsigalvojimo versiją, nes jų to irgi, gal planingai klausinėjo.

Betgi, „Išgalvojau lietų“:

Išgalvojau lietų
Išgalvojau giedrą
Išgalvojau jūrą
Ir kai ką daugiau

iš Hiperbolės „Išgalvoto gyvenimo“ sudainavo LRT skrybėlėtas lyg Sašos Son ar Verygos skribliaus barzdotas gal dvidešimtmetis personažas baltu rūbu labai jau panašus į tą, panašaus amžiaus kuris, iš Mažvydo bibliotekos komentavo tik ką ten įvykusį puikų britiškos idėjos „Kompiuteriukų rali“, kuria sužavėti vaikai visose šiame projekte dalyvaujančioje mokyklose. O tai jau konkretus … net ne siūlo, o geležinio žvalgybos tinklo vielos galas

Tai yra elementari, bet gan subtili įtaiga apie visokius vaikiškus išgalvojimus.  Kam to reikia? Kad visuomenė nebe taip aktyviai įsitrauktų į betarpišką paiešką? Ar atsarginis atsitraukimo variantas kraupiame GRU spektaklyje. Kuriame baisiausia tai, kad išlenda ir klasikinė kino juosta „Avinėlių tylėjimas“, todėl baisiausia versija būtų tokia. Kokia nors 11-metė Svetlana, kuriai buvo paaiškinta, kad reikia surepetuoti būsimą kino filmą, sudalyvavo jos pačios pagrobimo scenoje nuo supynių prie televizijos bokšto. Šiuo metu ji jau, kad ir už Uralo – užduotis atlikta.  O vasario 16-ai mūsų šaunioji policija gali aptikti miške prie Pagėgių poligono, kad ir išmėsinėtą, mirusios ligoninėje lavonėlį. Visai tautai ir pasauliui ant smegenų kraupią kraupių lietuvių  istoriją nuo sausio 13-os simbolio. Taip ne tik perrašinėjama, bet ir kuriama kitokia istorija.

 

   (b.d.)