Featured

SOCDEMŲ 30-mečio KONFERENCIJA

SOCDEMŲ  30-mečio KONFERENCIJA

Kęstutis K.Urba

Vakar  Vilniaus centre, NOVOTEL salėje įvyko LSDP(m) – Dobilo Kirvelio ir Vytenio Andriukaičio „menševikų“ partijos jubiliejui skirtas renginys „Kada gyvensime taip kaip Švedija?“.  Toks klausimas buvo populiarus atgimimo laikotarpiu, kuomet kilus Sąjūdžio ir įvairių organizacijų atsikūrimo bangai vėl iš pelenų kilo ir seniausioji Lietuvos – Stepono Kairio partija.

Pirmiausia Švedijos reikalu turiu pastebėti, kad ta valstybė teriojusi ir Lietuvą, ir dėl gan saugios geografinės padėties neturėjo savo teritorijoje karo daugiau nei 300 metų, o paskutinis karinis konfliktas pasibaigęs pergale buvo su Norvegija 1814 metais. Adolfas Hitleris jos neatakavo, nes iš ten gaudavo geležies rūdą ir plieną, kaip ir Lietuva švediškas virtuvines mėsmales. Todėl Švedija palaipsniu evoliucijos keliu be didesnių revoliucinių ir karinių sukrėtimų atėjo į skandinaviško gerbūvio ir aukštos politinės bei kitokios kultūros valstybę.

Žinoma, man norėjosi  disputo tema „Kiek dar Lietuvą melš skandinavų bankai bei „Swedbank“?“, tačiau tas socdemų renginėlis buvo skirtas prisiminimams, kuriais dosniai dalijosi septynetas politikos mohikanų su prof.A.Sakalu  centre, greta buvusio partijos pirmojo pirmininko K.Antanavičiaus dukros.

Buvo prisiminti garsiojo 60-ųjų aspirantų bendrabučio Maskvoje laikai, pogrindinis Kutorgos „Strazdelio universitetas“, telkimasis laisvesniais 87-89, o esminis akcentas buvo A.Sakalo priminimas, kad po gero dešimtmečio socdemų karvutę apvaisino LDDP „bulius“ ir iš to išėjo nei šioks nei visai toks, neoliberalus veršis.

Rimtų diskusijų ir gilių įžvalgų dėl politinės kairės negalės tema nebuvo, kaip ir laiko klausimams, o socdemų dabartinio  ideologo Liutauro Gudžinsko baigiamasis rimtas žodis buvo prastai pristatytas jau daliai klausytojų pajudėjus gerti arbatos. Todėl ir neturėjau progos prieštarauti A.Sakalui, kadangi neoliberalizmui yra būdinga agresyvi globali „frydmanistinė“ marketinginė politika su charakteringų jai, pavyzdžiui,  Augusto Pinočeto  perversmo Čilėje organizavimų apraiškomis, o štai LSDP į tai bent jau šiuo metu nepretenduoja.

LSDP kai nuo jos atsitraukė ar ištirpo ir nunyko A.Januškos darbininkiška „Labora“ virto  skurdokos mūsuose  aktyvesnės inteligentijos  klubu su socialiberalia politine ideologija – tarpine tarp to baisiojo neoliberalizmo ir realios vakarietiškos socialdemokratijos su jai būdingais aukštais mokestiniais tarifais. Todėl konferencijoje viešai, o po to ir užkulisiuose buvo aiškiai pasakyta, kad LSDP  paskutinius 25-erius metus buvo  oportunistinė liberali partija su kaire retorika. Beliktų pridurti, kad LSDP buvo socialiberalia ir iš būtinumo 2012-2014 metais vadovaujant dr.Alg.Butkevičiui, nes tai buvo optimaloka  ekonomikai brendant iš krizės. Bėda, kad per ilgai tame užsibūta.

Kokia ji taps artimiausiu metu, galutinai paaiškės per  partinį suvažiavimą kitą pavasarį. L.Gudžinsko-G.Palucko 2017 m. rudens manifestas[1] deklaravo  kai kurioms vakarų valstybėms būdingą beveik pusės BVP perskirstymą, o pradiniu žingsniu buvo nurodytas Gyventojų pajamų mokesčio pakėlimas nuo 15 iki 20 proc. Kur tada G.Kirkilas įžiūrėjo grįžimą prie klasių kovos ideologijos, sunku pasakyti, tačiau bėda, kad ir tame manifeste nėra reikiamos solidarios socialdemokratinės ekonominės politikos dimensijos tarptautiniuose santykiuose, o kapitalo tekamumo ir verslo judrumo laikais, užkilus mūsuose mokesčiams, pinigai ir verslai gali tuoj pat persiregistruoti ar kraustytis į mažesnių mokesčių Airiją, Kiprą ar Maltą. Pagaliau, būtina ir LSDP reakcija į mūsų rinkos oligopolizaciją, nes joje visas socialines malones galiausia praryja stambieji  savo kieta kainų politika, nubraukianti tiek visą demokratiją, tiek ir politikos socialumą.

Kalbėjusieji sau kaip privalumą priskyrė ir „soc“ ir „dem“, save priešpastatydami sąjūdiniam Radžvilo liberalumui, tačiau pastebėkime, kad „soc“  per tris dešimtmečius taip ir nebuvo realizuota, o “dem“ pačios partijos viduje galioja tik iš dalies – sprendimai priimami balsavimu tiek prezidiume, tiek ir taryboje, kaip ir daugelyje kitų partijų. Visgi, pagrindinė demokratijos taisyklė yra įsipareigojimų prisiėmimas prieš renkančius ir reguliarus atsiskaitinėjimas, o LSDP komitetų pirmininkai bei pirmininko pavaduotojai  būna siūlomi ir aprobuojami formaliai –pagal iškalbą ir supratimą ar priklausymą grupuotei, tai yra – bolševikiškai, kur „vsio rešajut kadry“.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „andriukaitis“

Išimtimi iš taisyklės, turbūt, buvo itin sėkmingas ex-premjero dr.Alg.Butkevičiaus pasirinkimas skiriant Vytenį Povilą Andriukaitį į ES komisaro pareigas, atmetant D.Grybauskaitės „proteže“ čiulbuonio Lino Linkevičiaus kandidatūrą, kadangi V.Andriukaitis laikydamasis gal vien elementarios demokratinės politinės etikos žada vasario mėnesį pateikti visuomenei išsamią apie 800 puslapių apimties savo veiklos ataskaitą. Kokios neregėjome Lietuvos demokratijoje po D.Grybauskaitės buvojimo 5 metus Briuselyje ir nieko rimtesnio nenuveikusios pasaulio krizės prevencijos politikoje, nekalbant apie kitą komisarą, jos darbų tęsėją, kurį jau visi užmiršo  – A.Šemetą.

Trys socdemų „banginiai“

Ši partija didele dalimi dabar priklauso nuo jos dviejų vedlių į šonus  su varovu atgal – V.Andriukaičio, J.Oleko ir mažiau žinomo bei pastebimo A.Brazo. Šis yra baigęs mažytę kaimo mokyklėlę prie Šilutės, kur gavo labai stiprias žinias ir dar abitūros aukso medalį. V.Andriukaitis irgi buvo to vertas, bet kaip tremtinys tebuvo įvertintas pagyrimu. Kažką tokio girdėjai ir apie abiturientą J.Oleką –mokėsi stipriai ir lyg, taip pat, beje, kaip ir R.Juknevičienė, buvo medaliuotas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „a,brazas“

A.Brazas ryja vieną politikos bestselerį po kito, dėlioja mokestinius-biudžetinius tarifus ant Lietuvos žemėlapio, Kipro, bei Mozambiko, kaip Karbauskis šaškes, ir neabejotinai būtų ne tik stipriu Seimo nariu, bet ir europarlamentaru, jei iš jo būtų atimtos bokso pirštinės ir politinis kastetas – jo organizmas, panašiai, kaip mano, netoleruoja politinių pezalų ir lozunginės retorikos. Retsykiais būna išgirstas ar net išspausdintas, bet jo Veidaknygėje nuolat verda diskusija ir tarp prof.R.Kuodžio bei akad.R.Lazutkos.

Apie J.Oleką yra prieštaringiausių nuomonių. Būk tai, KAMe jis buvo paradinis generolas Šveikas, nes ant jo stalo nuolat būdavo šūsniai išmintingai įvairiomis priežastimis  nepasirašytų raštų. O štai Briuselyje keliasi 6-tą ir gula su tamsa. Panašiai, kaip aš vakar nuo 7 ryte iki 22 vakaro, kai nepakeldamas galvos nuo 10 iki 17 val. parašiau 10 puslapių traktatą – dovaną socdemijai antioportunistine internacionalaus solidarumo tema. Vienok, man paskaičius olekas.eu svetainėje[2] lozungą apie žalią Europą, orų socialumą bei jo tarnystę, darosi silpna pakinkliuose, nes visa tai pašėlusiai brangu, o J.Olekas net neužsimena apie būtiną globalų stambaus kapitalo  – korporacijų ir bankų totalų apmokestinimą, nes nežino, kad pasaulyje pinigų yra iki valiai, bet ne pas tuos. Gi dar sau Raudondvario pilyje leido kalbėti apie didesnius valstybių įnašus į centrinį biudžetą. Ypač iš tokių kaip Lietuva, kur pagrindinė mokestinė našta ant dirbančiųjų pečių.  Gi vien CO2 emisijos suvaldymas, kurio imasi kalbomis Ursula, kaip sako A.Brazas gali pareikalauti trijų tūkstančių milijardų visai ES, o Lietuvai tai irgi nepakeliama našta.

Užtat, šiąnakt mano televizorius pasakė, kad už klimato kaitą dėl to dvideginio emisijų labiausiai atsakingos penkios didžiosios pasaulinės korporacijos:  Saudi, dvi iš USA, „Gazprom“ ir viena Irano. Tai ką gi daryti?  Ogi, pirmiausia, panaikinti  pradžiai ES beveik visus mokesčius dviračių bei paspirtukų gamintojams, kad kristų jų kainos. Bet kol J.Olekas išgirs, o A.Kubilius supras… koks džiaugsmas skrieti rytais būdavo tuščia Geležinio vilko magistrale nuo Jeruzalės iki Seimo.

Iš vakarykščio piktoko pokalbio  – kritikos niekas nemėgsta –net ir aš pats, paaiškėjo, jog V.Andriukaitis nesuvokia, kad nors jis atliko 150 proc. įmanomų neįmanomų darbų, netelpančių į jokius puslapius, bet pasauliui išgelbėti nuo „armagedono“ reikėjo tai net  250!  Prieš penkis metus jis man pasakė – „leisk apšilti kojas pas Junkerą“. Leidau. Ir kas išėjo? Ogi. Traukte traukti reikėjo paaiškinimą per V.Andriukaičio rinkimų kampanijos pradžią 2019 04 iš jo – kada socdemai puls įvedinėti visuotinius didelius progresinius mokesčius bent jau ES mastu, kiek tai leidžia kapitalo ir verslo nepabėgimas vėl į III pasaulį? Paaiškėjo, kad ES komisija dėl to buvo kreipusis į ES vadovų tarybą, tačiau ponai prezidentai ir dar D.Grybauskaitė  – kalbančios galvos retai kada protauja, o jų klerkai ar kvailai nusprendė ar buvo nupirkti – koks dabar skirtumas, kad nereikia. Ir viskas tuo pasibaigė.  O reikėjo tuoj pat kreiptis į tautas, į darbo žmogų, kad atvertų langus ir išeitų į gatves –taip sakė V.Andriukaitis 2011. Aš tuoj pat būčiau išėjęs. Ir neabejoju, kad visa prezidentūra būtų subombarduota dar baisiau, kaip kad buvo prie R.Pakso, tualetinio popieriaus ritiniais, o aš dar su studentais ir „bangą“ ne vieną būčiau padaręs. Tame ir bėda, kad socdemai tebėra atitrūkę savo biurokratijose nuo paprasto žmogaus, o gydytojas V.Andriukaitis turėjo vykti į juodąją Afriką, kuri vis vien bus tarybų ir bus laisva, kaip mes dainuodavom bendrabutyje 1974 metų žiemą per pačius šalčius. Turėjo, nes plėtojosi ta grėsminga JEBOLA, nusinešusi tūkstančius juodukų gyvybių, bet laiku sustabdyta.

Betgi, duokite man su A.Brazu tą milijardą iš tų visų progresinių globalių tarifų „gazpromams“, ir aš ne tik kad muilo gabaliukais visus juodukus apdovanosiu, kaip kad darė V.Andriukaičio komanda Brazavilyje ir Kinšasoje, kad neplistų tas virusas, bet dar ir septynis muilo fabrikus visam žemynui pastatysiu.

Dar dr.Alg.Butkevičiaus finansų ministrui R.Šadžiui aiškinau ir PVM politikos subtilumus, ir būtinumą kelti finansų ministerių taryboje vieningą apmokestinimą. Šis tik susigūžė, o po to mostelėjo ranka – liberastai neleis.

Skiriasi mūsų požiūriai ir galimybių vertinimai, tačiau kaip sakė Remarkas – tik neprotingi žmonės gyvenime laimi, nes protingi tuoj pat  suskaičiuoja begales kliūčių ką nors pakeisti. Būtent, todėl ant paskutinio TIMEs viršelio, rodyto ekranuose šįryt puikuojasi metų žmogaus – tos mokinukės ekoaktyvistės Gretos Tunberg, o ne Juozo Oleko nuotrauka.

 

 

[1] https://www.lsdp.lt/manifestas/

[2] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Tax_revenue_statistics#General_overview 

 

KAINŲ AUGIMO REIKALU

KAINŲ AUGIMO REIKALU

Kęstutis K.Urba

            Visą bendrą diskusiją LRT FORUME dėl kainų subjaurojo,  būtent, tas šundocentis Bartkus, kuris pripliurpė nesąmonę – ”Prekybos oligopolija yra gerai, nes laiko pastovias kainas, kad pirkėjai pirktų”.

Yra visiškai kitaip. Jie nuolat kelia dalies produktų kainas, kai tik pajunta perkamosios galios didėjimą visuomenėje. Žemaitijos pienas užvakar buvo 1.o5, vakar – 1.09. Kiauliena, paukštiena, duona, sviestas, grietinė…daržovės – up. Tai tik patvirtina ekonomikos vadovėlių tiesą – oligopoliai, kaip taisyklė, veda prie kartelinių susitarimų.

Bet, IT laikais, net nereikia susitarimų. Prekyboje veikia ne rūpesčio įpirkimu, o pelnų išsaugojimo dėsnis – maistą turi pirkti anyway, kuris šoktelėjus dujoms ir naftai duoda žinoti kainodaroje ir piniginėse. Gi, infliacija nuo euro įvedimo ne vienam produktui, bene, dėl aštuoneto priežasčių, yra 350% ir daugiau. Žmonės senokai TV kalba – kas buvo litais, kainose virto eurais.  Kitaip tariant, kiek įvesite  žadamų lengvatų žmonėms, tiek prekijų konglomeratas sugebės praryti iki tol, kol skirtumas kainose su Lenkija taps toks, kad transporto iš ten kaštai netrukdys išlošti gerokai konkurencine prekyba, į kurią, beje, lenkams nebus taip paprasta įšokti. Tik turgai neturi rimtesnių kliūčių.

Beje, Bartkus vakar dėl dujų kainų šuolio gynė ”matušką” Rusiją. Gi Pumprickaitei ir Ko oligopolių reikalai yra neįkandami!

Bartkus, matyt, rodydamas savo pseudo moksliškumą, prasižiojo apie dar vieną svarbų dalyką – ”oligopolijos dempinguoja pirminės produkcijos perdirbėjus”. Tačiau išvados nedaro, kad tai verčia perdirbėjus, ten kur yra jų oligopoliai – pvz. Pieno perdirbime su penketu stambių, patiems dempinguoti minimalia supirkimo kaina ūkininkus.

Koks rezultatas? Pieno litro gamybos ūkyje savikaina,  kaip suskaičiavo vokiečiai, pasak Pieno asociacijos vadovo Jono Vilionio, yra 56 ct. Jie gauna iš supirkėjų tik 27 ct vidutiniškai – pigiau už vandenį. Gelbsti dalį pieno ūkių kažkiek dotavimas ir lygiagreti grūdininkystė, o latifundijas – ir masto ekonomika.

Tačiau čia pat gauname atsakymą į dr.Alg.Butkevičiaus klausimą – kodėl nyksta Lietuvos kaimas, jei į jį investuota 24 mlrd. eu? Gi, vyksta nuolatinis vertės perpumpavimas tokiose dvigubos oligopolizacijos maisto grandinėse, kur prekijas pasiima 40% kainos, o dar PVM yra 21%.

Tačiau ’ikanamistams bartkams’ tai nė motais. Panašiai, kaip nusmūgiuotam Pranckiečiui rugsėjo 18 d. VALSTIETYJE po išvažiuojamo Kaimo reikalų k-to posėdžio Plungėje: pacitavau mūsų Konstitucijos 46  straipsnį  – valdžia reguliuoja ūkinę veiklą Tautos gerovei ir Pranckietį, kuris užėmęs rinkos fundamentalizmo filosofijos akivarą,  kad, tipo, rinka pati susireguliuoja,  išvadinau DEMAGOGU! Tik laisvoj rinkoj per konkurenciją vyksta susireguliavimas, o ne iškraipytoje baisiausiai, oligopolizuotoje, kartelizuotoje, kurią būtina atreguliuoti į konkurencinę laisvą. Prašau tą niekadėją paimti už pakarpos ir gerai pakratyti.

Išeitis mūsų ”ikanomikos”, bene, dešimtyje esminių sektorių-  jų deoligopolizacija dekartelizacija per jų dominuojamos rinkos dalies palaipsnį mažinimą Konkurencijos įstatyme su lygiagrečiu smulkaus ir vidutinio verslo regeneravimu adekvačiomis mokestinėmis lengvatomis ir atitinkama investicine politika. Kokiais tempais? Turi atsakyti mokslas – to paties Bartkaus ir kitos katedros, nes mokesčių įstatymų parametrai r,v, kuriantys lengvatas smulkiems ir vidutiniams,  reikalauja sudėtingų kompiuterinių modelinių skaičiavimų.

Visą šį reikalą buvau šnektelėjęs su Šimonyte, ji pažadėjo, bet akivaizdžiai užknista, irgi, pataisų konvejerio, o kreipusis į FINMIN ta suspurdėjo ir pamačiusi ’kartelinio pobūdžio oligopolijas”, nufutbolino reikalą ir į Konkurencijos tarybą, kuri išaiškino, kuo ji užsiima ir neužsiima bei ŽŪM. Panašiai, kaip Pranckietis nukanalizavo pateiktą įstatymo projektą dėl dalies pelno išieškojimo per akcizus iš prekijų-perdirbėjų ir grąžinimo ūkiams, kol negrįš konkurencija su laisva rinka ir dings minimalių supirkimo kainų diktatas į ŽŪM stalčių.

Rezultatas žinomas – per du dešimtmečius vien pieno ūkių Lietuvoje katastrofiškai sumažėjo nuo 257 tūkst. iki 27 tūkst. Pieną perdirbimui tiekia tik 15 tūkst. Ūkiai išsiparduoda lenkams, o ten pienininkystėje labiausia  kilo, būtent, pasienio – Palenkės vaivadija.

Be to, sunykus karvyčių kiekiui, dingo natūralus dirvos tręšimas, ją karbauskiai pertręšė mineralais, todėl kyla dulkių audros, o ES pervedė mūsų dirvą iš eko-tvarios į rizikingą.

Šiuos dalykus grybštelėjau pataisymuose NPP – 2030 projektui, bet ką nutars ryt vyriausybė- bus matyt. 

NACIONALINIO PAŽANGOS PLANO – 2030 PROJEKTO KRITIKA

Nac. Pažangos Plano projekto KRITIKA

Kęstutis K.Urba

NPP tradiciškai yra orientuotas į temas-tikslus, o ne į esamas problemas, dalis kurių iš vis nutylima.

Tai būtų MASINĖ EMIGRACIJA, sąlygojama kainų šėlsmo, algų-pensijų-pašalpų menkumo, tebesitęsiančio žmonių nuvarymo nuo žemės, išsilavinimo jaunuomenei galimybių ir kokybių bei žiniasklaidos negatyvumo…

Yra minimas susirūpinimas demografija, bet, taigi, kad nėra esmės.

KAINŲ ŠĖLIOJIMAS dokumente neegzistuoja – nėra raktinio žodžio infliacija.

Kainų augimas turi ne vieną priežastį, pastaroji išryškėjusi yra išaugę pasaulinės dujų kainos, tačiau duoda žinoti ir daugelį metų egzistuojanti Lietuvos specifika: pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių oligopolizacija-kartelizacija. Dar nespėjus valdžiai padidinti algų, pensijų, pašalpų šeši prekybos tinklai užjutę didesnę perkamąją galią kilsteli kainas. IT laikais net nereikia susitarimų.

NPP nėra pagrindinių ekonomikos sektorių deoligopolizacijos-dekartelizacijos tikslo pasiekiamo smulkaus ir vidutinio verslo atkūrinėjimu, stimuliavimo mokestinėmis investicinėmis priemonėmis.

NPP nefigūruoja žodis KAIMAS, o tėra raktinis maskuojantis – REGIONAI, kuris pas mus Skvernelio suvestas į valdžios investavimą į didesnes nei 6 tūkst. gyventojų sankaupas. Tai sąlygos tolesnę ištisų regionų ”začistką”, kadangi ūkius varo į neviltį ir bankrotus nesureguliuoti pelnai MAISTO GRANDINĖSE: ūkiai-perdirbėjai-prekyba, kurios dėl pastarųjų dviejų oligopolizacijos – vykdomų minimalių supirkimo kainų diktato laiko ūkius žemiau savikainos ribos ir toliau persipumpuoja milijardinių eurų dydžio vertes investuotas į kaimą – 24 mlrd.eu. Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas leidžia sau naudingų idiotų stiliumi kliedėti apie savo pavadinimo keitimą su maisto pramonės akcentu.

Nėra ir MAISTO NESAUGUMO, ženkliai sąlygojančio alergijų bei onkologinių susirgimų gausėjimą. Kas penktas produktas turi taršos leistinų nuodų normų ribose, o užjudinti klerkai trimituoja: maistas saugus, nes atitinka teisės aktus. Gi genetikos vadovėliai rašo – visi pesticidai yra mutagenai, o kas kelintame produkte jų likučiai, galėjote išgirsti iš J.Miliaus dar 2014 m.

Tuo kritiką būtų galima ir pabaigti su įvertinimu NPP yra NTNP – nacionalinė tolesnio naikinimo programa: ”filkino gramata” paukščiukui padėti.

Joje stinga priedo – visų su NPP susietų 271 rodiklių reikšmių bei jų prognozių. Tada minimi aukščiau dalykai kažkiek pasimatytų.

Nekokybė eina dar ir nuo G.Burokienės inicijuoto Strateginio valdymo įstatymo, priimto 2020 06 26, nes jame tėra konkretus akcentas vienam iš penkių klasikinių visų visuomenių tikslų: SAUGUMUI, o ne ir GEROVEI, TEISINGUMUI, LAISVĖMS ir joms visoms reikalingai TVARKAI, kurios kūrimas pas mus yra išvirtęs į nenutrūkstamą chaotišką antraeilės trečiaeilės svarbos įstatympataisdavystės konvejerio kūrimą ir jo aptarnavimą vyriausybėje ir Seime.

Išvada – ši vyriausybė praleidusi tokį rašinėlį į Seimą yra nei kiek geresnė už ”skvernelinę – kirkilinę” ir turėtų taisytis, orientavimusi į esminių valstybės problemų įvardijimą ir jų sprendimą greta pandeminio, migracinių iššūkių. O ir visuomenė maršistų ir žurnaliūgų nukreipta į lgbt turėtų prasivalyti akis ir ausis bei pradėti mąstyti.

SILPNA SEIMO SESIJOS DARBŲ PROGRAMA (I)

SILPNA SEIMO SESIJOS DARBŲ PROGRAMA (I)

Kęstutis K.Urba

                             Politikos tikslas, kaip ją besuprastumėme yra visuomenės ir, net, pasaulio bent jau dalies  būklės pervedimas iš esamos į pažangesnę.  Esama, kaip nustatė Valstybės kontrolė,  ministerijų klerkų nusakoma beveik 1800 rodiklių ir kriterijų. Tarp jų įmanoma atsirinkti bent jau esminių jei ne šimtinę, tai bent dešimtinę, nors politikieriai dažnai težino vienintelį – „ikanomika …bėvėpė auga“. Ta dešimtinė Gerovės valstybės apibūdinime yra nusakoma rinkinėliu: BVP, užimtumas, soc.nelygybės koeficientas, nusikalstamumas, gamtinės, urbanistinės, informacinės aplinkos būklė, sveikatingumas, ilgaamžiškumas, apsirūpinimas būstu…. Gi problema apibūdinama labai aiškiai – skirtumu tarp esamų rodiklių reikšmių ir siektinų.  

                             Akivaizdu, kad gerovės auginimą stabdo, klibina kilę aktualūs geo-, ES- iššūkiai: PANDEMIJA, MIGRANTAI, radęsi ir dėl KLIMATO KAITOS, LGBT šaršalas, kurie stabdo BVP, užimtumo kilimą, teršia informacinę aplinką, muša žemyn sveikatingumo ir ilgaamžiškumo rodiklius. Dar ir užgožia, nustumdami į antrą planą ilgalaikes esmines vidines LIETUVOS problemas: EMIGRACIJA, kuri, itin, ženkli jaunimo tarpe, kylanti dėl nevaldomo KAINŲ ŠĖLSMO ir žmonių nuvarymo nuo žemės, sąlygojančio totalią KAIMO NYKRĄ, MAISTO SAUGOS nebuvimas, nes oficialiais duomenimis net kas penktas produktas turi taip vadinamą leistiną nuodų naudojamų žemės ūkyje ir maisto pramonėje normą, tačiau į tai tiek ŽŪM, sužlugdžiusiai ekologinės žemdirbystės plotų dvigubėjimą, tiek SAM – nusispjauti. Tų problemų yra akivaizdžiai ir daugiau – kad ir purvasklaidos vykdomas psichologinis karas prieš Lietuvą.

Nesunku suvokti, kad EMIGRACIJA mažina BVP, nors ir kažkiek stabilizuoja užimtumą, KAINŲ ŠĖLSMAS varguomenę – beveik milijoną varo į kampą ir jokie atsiliekantys algelių, pensijų didinimai čia nepadės – šluos velniop ir šią valdžią, KAIMO NYKROS nišą užima stambieji ūkiai, naudojantys intensyviausias chemizacines technologijas, nuo kurių, nesant maisto saugos, vėžinių susirgimų kreivė kyla eksponentiškai bei kenčia gamta – 47 proc. Lietuvos vandenų yra užteršta.

Ką gi mums siūlo prezidentūros, vyriausybės ir seimų biurokratijos įpiršta sesijos darbų programa? Teisiakurpių abejotinoje antrarūšėje trečiarūšėje dar neregistruotoje įstatyminėje produkcijoje užšifruotas nuolat girdimas mantras: „mažinsime socialinę atskirtį, kursime darbo vietas….“. Gal tik Simono Gentvilo siūlomos klimato kaitos ar gamtos teršimo stabdymo priemonės yra kažkiek taiklesnės, nors jo pavaldinio A.Klimavičiaus darbo grupė, kurios rankose virš 400 mln.eu skirtų aplinkos apsaugai kaimo latifundijose, vargu ar susipras padengti jais stingamus šimtus milijonų eurų ekologinio ūkininkavimo dvigubėjimui, kuris ir klimatą, ir dirvą, ir vandenis tausoja bei kuria darbo vietas ir maisto saugą vienu šūviu.

Dalyko esmė yra tame, kad visos šios esminės problemos ir iššūkiai yra tarpministerinio arba premjerinio, kaip ir seimų tarpkomitetinio bei Čmil lygio, taigi, ir prezidentinio lygmens problemos, kurios objektyviai žvelgiant yra akademinio, tarpinstitucinio įdirbio reikalaujantys dalykai, dėl sprendinių paieškos sudėtingumo ir platumo bei poreikio kompiuteriais  modeliuoti bei skaičiuoti esminių rodiklių raidos scenarijus.  Deja, nors ir yra galimybė valdžiai per Lietuvos mokslo tarybą užsakinėti REIKMINIUS MOKSLINIUS TYRIMUS, esminių sprendinių iš taikomojo mokslo gavimui, ir ši valdžia yra linkusi toliau prisitaikyti prie egzistuojančios, žlugdančios valstybę dar prieš septynis metus dr.Alg.Butkevičiaus įvardintos biurokratinės ministerijų specų kurpiamų trečiarūšių pataisų konvejerio aptarnavimo sistemos, nes taip ir patogiau, o ir objektyvių intelektinių pajėgumų nei vyriausybės, nei seimų ar prezidentūrų komandose negali rastis – pavieniai intelektualūs  asmenys – R.Lopata, A.Žukauskas ar net G.Landsbergis permainų neįneš.

Ar mums reikia biurokratijos? – Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas

Kitaip tariant, tiek vyriausybės programa, tiek ir seimų sesijų programos sudaromos bendro kapo valstybei, į kurį vystančius ar padažytus kvietkelius sumėto atskirų ministerijų valdininkija, principu. Nėra nei „bėvėpė“, nei užimtumo, nei soc.nelygybių ar maisto saugų ministerijų – tai visų institucijų puokščių, stiprios analitikos ir sintezės reikalaujantys reikalai. O dabar pasižiūrėkite patys, kokia distancija yra tarp šių problemų ir įpirštų tautos atstovybe save vadinančiam Seimui pusės tūkstančio pataisėlių, leisiančių toliau imituoti politiką.

ATVIRAS LAIŠKAS NENDREI ČERNIAUSKIENEI IR KITIEMS

ATVIRAS LAIŠKAS NENDREI ČERNIAUSKIENEI IR KITIEMS

Kęstutis K.Urba

                             Teisės mokslų daktarė Nendrė Černiauskienė savo nepajudinamai tvirtu metalo atspalvio balsu, o tai yra daugelio savimi niekur neabejojančių demagogų požymis, ne pirmi metai reiškiasi Seimo spaudos konferencijose, kurių keletas jau pasiekė apie 50 tūkst. peržiūrų. Kalbant moderniai – tapo influencere, darančia įtaką tebelaukiantiems nesulaukiantiems tikrųjų naujųjų gelbėtojų. Man jos „markė“ krito iki žemiausio lygmens po to, kai Lietuvos Liaudies partijos priešrinkiminėje spaudos konferencijoje 2019 rudenį BalticNews Service – BNS , jau po to, kai lukašistai-fašistai Minske sumušė ir įkalino daugybę žmonių, ji vis tiek, ragino pirkti … Astravo AE elektrą.

Valdemaras Valkiūnas savo patarėja paskyrė Nendrę Černiauskienę: „komandai  reikia kovotojų“ | tv3.lt

Dailiai pričiulbėjo ji ir šiandieninėje signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje, skaitydama radikaloką europinių politikų, vadinančių save patriotais, tekstą, kuriame, beje, išsakyta, nemažai tiesos, bet tik dalis, būk tai, reprezentuojanti kažkurių politikierių atvykėlių į Lietuvą desantą, turintį gelbėti Vitoldą ir kitas Lietuvos demokratijos „mamas bei tėvelius“.  Tad, pirmiausia pažvelkime skleistas tame tekste idėjas. Pagarba gamtai, tradicinei šeimai, konservatizmas švietime, migrantų pavojai – visa tai yra, egzistuoja ir negali būti apeinama. Tačiau stinga esminio pagrindinio dalyko, kelto dar 2009 m. Nobelio premijos laureato mąstytojo, nesibodėjusio eiti į gatvę prie šūkių – „Užimkime New Yorką“ Joseph Stiglitz: visuotinio globalaus stambiausiojo pasaulinio  kapitalo[1] apmokestinimo. Tai yra pradžių pradžia tiek atremiant pražūtingą klimato karštėjimą, miližiniškų finansų reikalaujančioje pasaulio energetikos bei transporto transformacijoje, tiek ir sprendžiant migrantų, bėgančių nuo pusiaujinių karščių reikalus – jiems reikia duoti darbo, kur tik įmanoma, tiek ir suvaldant pandemiją. Visa kita tėra tik apskritos kalbos rodant pirštu į problemą, bet vengiant tikro radikalesnio sprendimo.  Ar gautos milžiniškos lėšos iš globalių tarifų neinvestuojančiam, nesugebančiam apžioti trilijoninių sumų magnatų sambūriui bus nukreiptos pagal pažangias liberalias schemas smulkiam ir vidutiniam verslui, ar pagal kairesnes socdemines, turėtų būti investuojamos į socialines programas, sveikatą ir švietimą bei kultūros infrastruktūros plėtrą – tai jau žmonėms ir akademinei bendruomenei spręsti. Receptą išjudinimui yra pateikęs dar Albertas Enšteinas – pinigų prastovos mokestis.

Rich man with money sack | Free SVG

Visos kitos kalbos apeinančios šį natūralų, bet patį sunkiausią politikos uždavinį tėra tarnavimas pasaulinei sistemai, vedančiai jį į pražūtį, kad ir pagal Mikaldos ir Vangos pranašystes.  Todėl smulkios lietuviškos žuvelės globaliu mastu žiopčiojimas ir panašių į ją, tėra ne kas kita, o liberastinis išsigimimas, kartu su nevykusiais sociali-liberalais, pasivadinusiais socialdemokratais ir su Čmil, kuri žmogaus teises suveda į kremliaus kanalų purvasklaidoje mitriai primestus ir mums, subinių reikalus, o ne į fundamentalioje visuotinėje  Žmogaus teisių deklaracijoje išvardintas ekonomines-socialines, politines teises. Lietuvos mastu tai reiškiasi Nendrės Černiauskienės dabartinio turtingiausio Seimo nario Valdemaro Valkiūno patarėjos, dirbančios Seime, patrono milijoninių sąskaitėlių nekliudymu, nors ir Dievo įsakymuose pasakyta – išalkusį pavalgydink.

 Nemanau, kad kažkas gyvenimo realybėje keistųsi priėmus ar atmetus Stambulo konvenciją, ypač, jei jos vertime socialinė lytis būtų pakeista į socialinę lyties elgseną, ar priėmus nepriėmus normalų, pernelyg daug neleidžiantį išsikėtoti raskevičiams partnerystės įstatymą, užkardant skverbtis į švietimą, kur gamtos klaidas derėtų dėstyti 11-12 klasės biologijos kursuose. Gėjai ir lesbės, transvestitai nėra skaitlingi, o gamtiniai instinktai yra force majore -neįveikiamas dalykas. Tai tėra mus atitraukianti sukurstyta  masinė psichozė, atitraukianti Lietuvos tautą nuo svarbiausių dalykų – KAINŲ ŠĖLSMO SUVALDYMO, KAIMO NYKROS su karbauskiniu-skverneliniu-pranckietiniu ŽMONIŲ NUVARYMU NUO ŽEMĖS,  EMIGRACIJOS su slavų atkėlimu, MAISTO NESAUGUMO -kas penktas produktas pagal oficialią statistiką turi taršos taip vadinamose leistinose nuodų ir trąšų likučių normose, Z.Vaišvilos šiandien įvardintų SVEIKATOS ir ŠVIETIMO sistemų griūčių.  ŠEIMA kaip saugumo ir prieglobsčio idealas vaikams bei senatvėje tėvams buvo ir išliks. Deja, masinėje skyrybų bangoje, kadangi dauguma neatlaiko sociumo spaudimo: mažų algų, didelių kainų, dėl to kylančio nuolatinio zurzėjimo, kivirčų, bėgimo alkoholin ar į narkotikus bei smurtavimo ir emigravimo kur akys veda.

Beje, tokią politinę impotenciją stambiausiojo pasaulinio kapitalo atžvilgiu  savo užsienio politikos kursuose demonstruoja paskui visus Lietuvos prezidentus, pradedant socialiberalu A.M. Brazausku…D.Grybauskaite ir Gitanas Nausėda bei Seimo užsienio bei europinės politikos grietinėlė. Gi margaspalvė mokesčių permainų grupė tarpstanti Finansų ministerijos ir premjerės I.Šimonytės paunksmėje tesugeba lobistiškai beviltiškai traukinėti mokestinių privelegijų antklodę į save, lenkams toliau tebekerpant kaimynus daugiamilijoninėmis PVM ir dirbtinio zloto nuvertinimo žirklėmis. Šita situacija, beje, buvo užraugta dar ES sutarčių pasirašymo metu, kai niekas nesugebėjo išspręsti skirtingų mokestinių sistemų suderinimo – jas harmonizuoti, o pavieniai Macrono ar kitų balsai apie vieningą ES ministrą ar panašius tarifus tėra tik reikalingų permainų liberastinėje dirvoje daigai.

Bet grįžkime prie šių dienų lakštingalos, Nendrės Černiauskienės, kuri negali nečiulbėti. Vikriai prisiplakusi prie signataro Zigmo Vaišvilos buriamos Lietuvos Visuomenės tarybos, ji susikūrė sau žinomumą, paryškintą ir policijos veiksmų dėka – tapo didvyre opozicionierių tarpe, galėjusia pradėti rašyti už grotų „Mano kova“ ar stalininio tvaiko tekstą. Tas žinomumas tarnauja taip vadinamam Susitelkimo branduoliui, kuris nusiurbė, kad ir menkus pajėgumus nuo Z.Vaišvilos. Jį patį sistema gviešiasi nuteisti pagal BK 223 straipsnį, akivaizdžiai sufabrikuotoje užslėpto politinio atspalvio, trunkančios beveik dešimtmetį, bylos, organizavimu. O rėksmingų susitelkėlių silpnumą rodo, kad ir Liaudies partijos programos beviltiškumas bei jų susibėgimų pliurpalų fragmentiškumas. Kaip ir maršistų, antikvakserių, Rūdininkų-Dieveniškių gynėjų. Tad, kai anksčiau ar vėliau keisis valdžios, beliktų pasakyti: Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!

Kad ši valdžia ne ką geresnė už kitas, anksčiau buvusias socdemines-socialiberalias, vagnorines, kubilines akivaizdu. Z.Vaišvila dėl vykdomo susidorojimo su juo ir jo šeima turintis teisę pykti ant viso pasaulio, šiandien spaudos konferencijoje pavardino ministerių neįgalumus prie kurių belieka pridurti ir K.Navicko bei ŽŪM sužlugdytą ekologinių ūkių plėtotę -vykdant kaimo marinimo politiką. Dar ir Lietuvoje ignoruojamą ES kovos su vėžiu programą, kuriai mesta net 4 mlrd.eu. 100 milijonų sergančiųjų ir jų artimieji – taigi, apie vieną milijoną, laukia nesulaukia. Kad ši valdžia žiauriai intensyviai ir nekonstruktyviai puolama purvasklaidoje, ir gerokai stipriau – irgi, faktas.  Demokratija reiškia galimybę ne tik tarpti sveikai kritinei minčiai, bet ir rytuose užsakytai propagandai, stumiant kremliaus „Trojos arklį“ – sekantį agentūrinį ešeloną į valdžią. Kad kremliaus tarnybos sukurstę masinę psichozę maršistine LGBT tema bei absurdiška dulkiška su statistikos klastojimais pandemijos bei skiepijimo nevaldymo politika su Šimonytės galimybių paso variantu pagal Maskvos merą Sobianiną, tikisi rytoj rugsėjo 10d. laimėti sau politinių dividendų yra, irgi,  akivaizdu. Kam tai naudinga? Tai iškeltų labai tiksliai pagal grafiką veikiančio Skvernelio, tapusio itin populiariu pagal Gaidį, kadangi reikiamu momentu mentiškai aprėkė „bobas“ vadovavusias Lietuvai   – Grybauskaitę ir Graužinienę, šansus. Duš ar neduš vyriausybės langai ir vitrinos – bus matyt: mūsų šaunioji svetimtaučių pilna Vilniaus  „polycyja“ prisidirbusi rugpjūčio 10d., nes nesukūrė prevencijos (planingai?), turės problemų bet kuriuo atveju. Grinevičius jau sudėstė 54 piketus po penkiolika per visą prospektą.

Ir visa Lietuva, ir šis Seimas su vyriausybe bei pezidentas tesugeba pritapti prie sistemos savo įgrisusiuose ritualuose, intrigose ir rietenose, tesugebančiose aptarnauti chaotišką biurokratų begalinių pataisų kurpiamą įstaympataisdavystės konvejerį – imituoti seimūno ir vyriausybės narių darbą. Manote, kad šis Seimas ir vyriausybė iš esmės sprendžia aukščiau išvardintas svarbiausias Lietuvos bei jos užsienio problemas? Nė velnio, nes jie nei jų susisteminę, nei oficialiai įteisinę, o čiulbėti karksėti lozungais įgudę beveik visi. Įstatymų rinkinį duokite, o ne jovalą nuo prikeptų teisininkų –  ministerijų specialistų. Deklaruotas dėmesys švietimui gražu, bet tai tolima graži perspektyva, kai tebevyksta masinis jaunimo bėgimas iš Lietuvos. Sprendinių reikia šiandien ir rytoj su prasidedančia Seimo sesija. Vienas jų, kurio neįveiks jokia demokratija, yra mokestinės-investicinės politikos optimizavimas bendros gerovės rodiklių sparčiausiam ir didžiausiam išauginimui, nes tai aukšto intelekto ir sudėtingų kompiuterinių skaičiavimų tarpinistituciniuose kolektyvuose reikalaujantis sprendinys, gaunamas modeliuojant pagrindinių valstybės parametrų raidą prie vienų ar kitokių mokesčių bei investicijų. Niekam to nereikia, nors net keturi įstatymai, eliminuojantys mokslo atskirtį nuo valstybės reikalų, tiek Čmil po dviejų asmeninių pokalbių prospekte, tiek Dobrovolskai įteikti. Nors veiksmas yra elementarus – užsakyti reikminį mokslinį tyrimą per Lietuvos mokslo tarybą. Todėl chaosas tęsis toliau, seimai imituos veiklą, žiniasklaida po eilinių riaušių  trimituos tvirtos skvernelinės rankos tvarkai įvesti poreikį, o žmonės toliau bėgs iš Lietuvos. Truks šimtų mokytojų, septynių tūkstančių slaugių, šeimos gydytojų stinga provincijose su kaimu, turinčiu keturis kartus didesnę mirties riziką nuo infarkto-insulto jau dabar,  Lietuvą galutinai apims merdėjančios konvulsijos. Jei toliau tylės akademinė bendruomenė sukūrusi sąjūdį-88, filosofuos Radžvilo NS ar kiti „guru“ rodys sisteminio mąstymo stoką, nematydami, neaprėpdami visumos, jos esmių, bei neturėdami vientiso audinio – nuo verčių ir „bokštų“ iki konkrečių įstatymų visumos, netgi, europinėje politikoje, toliau skandindami save ir kitus fragmentuose, kaip toj indų pasakoj apie septynis aklus ir dramblio apibūdinimą.

Kalbos apie demokratiją ir nesikalbėjimą yra tuštokas reikalas, nes ir tos N.Černiauskienės galimas paklausti – pas kelis ministrus ar Seimo vadovus buvai užsirašiusi į e-priėmimus? Minia būdama įvairiaspalve negali efektyviai kontaktuoti, todėl po kalbėjimusi slypi elementarios rusiško žargono kartuvinės „razborkės“ ar maidano dūmus primenančios juodų dūmų pašvaistės. Kalbėjimuisi yra seimūnų biurai, atviri kiekvieną pirmadienį ir oficialūs priėmimai, kurių matomumą derėtų įteisinti: vienas lauke ne karys.  Tauta gali ir turi pasisakyti esminiais šeimos sampratos, kalbos saugojimo reikalais, bet jos reikia bent jau atsiklausinėti, jei ne referendumuose, tai bent masinėse apklausose. Vis tik, esminėje, mokestinėje-investicinėje politikoje, jos optimizavime tauta negali reikšti vieningos nuomonės, nes tai nu(si)šalintų akademikų lygmens, bet ne klanų atstovų, uždavinys. Kadangi pinigai – finansiniai-ekonominiai reikalai greta gamtinių instinktų yra esminis variklis ir esantys politikieriai, tarp kurių visi konkuruoja su visais, labiausiai rūpinasi savo reitingais ir krėslais bei vietinių ir užsieninių klanų aprūpinimu,  o ne visuotinės gerovės auginimu, lieka nesprendžiami, tai toliau tarps neregėtas kapitalo koncentravimasis saujelės rankose su nežabojamu karščio ir kainų kilimu ne tik Lietuvoje, vedantys pasaulį į susinaikinimą ir pražūtį su dūmų uždanga: lozungai – „gėjai ir lesbės puola“. Simonokas ir Kolbašnikova bei dulkininkai-verygininkai, klastojantys statistikas moka veikti, nes turi stiprų užnugarį ir režisierius. Kurie Molotovo kokteilio sviedimą į LGBT būstinę Vilniuje sinchronizavo su žinia apie gaisrą …Gėjo miške prie Aukštadvario.


[1] https://www.newscientist.com/article/mg21228354-500-revealed-the-capitalist-network-that-runs-the-world/

EKOLOGIŠKI PRODUKTAI: DAUGIAU KALBŲ NEI DARBŲ

(ekologinis ūkininkavimas – II)

EKOLOGIŠKI PRODUKTAI: DAUGIAU KALBŲ NEI DARBŲ

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, šalyje tvarus ūkininkavimas skatinamas tik žodžiais. Šalyje per menkai rūpinamasi didinti ekologiškų maisto produktų paklausą, ypač viešajame maitinime. Tai – viena iš priežasčių, kodėl šalyje  ekologiniai plotai nedidėja tokiais tempais, kuriais turėtų didėti, kad jų po ketverių metų būtų dvigubai daugiau, kaip numato Vyriausybės programa.

Pajudino visuomenininkai

„Jei Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) iš tiesų rūpėtų, kad šįmet ekologiniai plotai gerokai padidėtų, ji praėjusių metų pabaigoje pirmiausia būtų kreipusi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir kitas ministerijas dėl būtinybės padidinti ekologiškos produkcijos kiekį viešajame maitinime. Pavyzdžiui, ministerijos galėjo pasistengti, kad nemokami pietūs, kuriuos šiemet nuo rugsėjo 1d. gaus visi šalies ikimokyklinukai, pirmokai ir antrokai, būtų ne bet kokie, o ekologiški“, – apgailestauja  S. Daniulis. 

„Tačiau ŽŪM nesusirūpino didesniu ekologiškų produktų naudojimu viešajame maitinime. Teko rūpintis mums, visuomenininkams. Gegužę išjudinome ŽŪM ir Sveikatos apsaugos ministeriją, kad jos pradėtų bendradarbiauti keičiant Vaikų maitinimo aprašą ekologinės mitybos link. Toks ministerijų bendradarbiavimas, siekiant didinti ekologiškų maisto produktų pasiūlą ir paklausą, pavėluotas, nes turėjo prasidėti dar žiemą“, – sako visuomenininkas, ekspertas Kęstutis Urba.

Ne vienos ministerijos rūpestis 

Jis ir S. Daniulis pabrėžia, kad didesnis ekologiškų produktų vartojimas turėtų būti bendras Lietuvos  Savivaldybių asociacijos ir  kelių ministerijų rūpestis  – ŽŪM, SAM, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų, Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų (EIM), Vidaus reikalų (VRM). Esą EIM turėtų susirūpinti biologinių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje gamyba. KAM turėtų siekti, kad šauktiniai ir savanoriai būtų stiprūs ir sveiki. Tokie bus, jei gaus ekologišką, o ne chemizuotai užaugintą ir pagamintą maistą.

K. Urba tikina, kad Vaikų maitinimo aprašo keitime, kurio projektą rengia SAM specialistė Ieva Gudanavičienė, norima įtvirtinti nuostatą, jog darželiuose ir mokyklose, ekologiški ir nacionalinės kokybės produktai sudarytų ne mažiau nei 30 proc. „Mes prašėme, kad ekologiškų maisto produktų būtų naudojama daugiau negu nacionalinės kokybės“, – aiškina K. Urba, dar kartą primindamas, kad auginant ar gaminant nacionalinės kokybės produktus vis tiek naudojamos cheminės medžiagos, tik mažiau nei intensyviuose ūkiuose. 

Kaip gelbėti?

S. Daniulis ir K. Urba sako nustebę, kai, tardamiesi su SAM specialistais pajuto, jog jie nelabai suvokia, kokie pražūtingi žmogaus sveikatai esą chemizuotai užauginti ir pagaminti maisto produktai, net tie, kuriuose aptikti teršalų kiekiai neviršija leistinų normų. 

„Skandinavijos šalyse saugus – ekologiškas maistas – viešajame maitinime sudaro 60–90 proc. O Lietuvoje ekologišką bei nacionalinės kokybės maistą gauna tik 7 tūkst. darželinukų. Šalyje iš viso – 110 tūkst. darželinukų, tad nesunku suskaičiuoti, kokia dalis“, – dėsto K. Urba, aiškindamas, jog ekologinei žemdirbystei skatinti trūkstamas lėšas būtų galima skirti iš lėšų , numatytų gamtosauginėms priemonėms, o blogiausiu atveju – tam panaudoti dalį valstybės rezervo lėšų..

„Reikėtų užtikrinti garantuotą ekologiškų produktų paklausą per Vaikų maitinimo aprašą. Ekologiškais produktais  maitinti karius ir ligoninių pacientus, „žaliųjų“ pirkimų politiką sutvarkyti taip, kad ekologiški produktai turėtų pirmenybę prieš nacionalinės kokybės produktus. Ekologiškiems produktams sumažinti arba panaikinti PVM, kad jie taptų konkurencingi“, aiškina jis.

Kaimai nenunyktų  

„Per nacionalinius sveikatos centrus šviesti visuomenę, supažindinant ją su ekologiškų ir chemizuotai užaugintų bei pagamintų produktų skirtumais, poveikiu sveikatai, – pasiūlymus tęsia K. Urba. – Sureguliuoti finansų paskirstymą sukraipytose Lietuvos maisto tiekimo grandinėse ūkiai-perdirbėjai-prekyba, įstatymais naikinant kainų diktatą, kurį lemia didžiąją rinkos dalį užimančių prekybininkų ir perdirbėjų galimi  karteliniai susitarimai, bei įteisinant dalies nuo ūkių nusukto  pelno grąžinimą jiems. Šeimos ūkiuose atkurti  pienininkystę ir gyvulininkystę, kad besaikį mineralinių trąšų naudojimą pakeistų organinis tręšimas ir baigtųsi sausų pavasarių dulkių audros bei dirvoje atsikurtų humuso kiekis.“

Pasak K.Urbos, ekologinių ūkių plėtra –  ne tik sveikas ir saugus maistas darželinukams, moksleiviams, kariams, ligoniams. Tai – ir užimtumas kaime. Padidinus ekologiškų produktų paklausą, sumažinus ar panaikinus jiems PVM, esą kaip ant mielių didėtų kaimo žmonių užimtumas. Be to, valstybės ir ES pinigai, išleisti ekologinių ūkių plėtrai ir ekologiškų produktų vartojimui didinti, į biudžetą esą grįžtų su kaupu. Galimai atsirastų priemiesčių logistikos centrų poreikis, kuriuose daržovės būtų rūšiuojamos, plaunamos, šaldomos, marinuojamos, konservuojamos, fasuojamos,  pakuojamos net logistikai į užsienį. Deja, sako K.Urba, kaimas ir toliau naikinamas – žmonės neregėtu mastu nuvaromi nuo žemės, nes įstatymais nesureguliuojamas pelnas maisto tiekimo grandinėse. Ypač, skriaudžiami pieno ūkiai. Per du dešimtmečius iš 257 tūkst. pieno ūkių liko tik 27 tūkst. Pieną perdirbti tiekia tik apie 15 tūkst. ūkių. Trečdalis pieno importuojama.

Pasak K. Urbos ir S. Daniulio, gerovės valstybė  negalima be aukštos pridėtinės vertės sveikatai. Juk nesaugus, taršus maistas – tai ir išlaidos gydymui, ir užteršta žemė, visa aplinka. 

NORŲ IR GALIMYBIŲ YRA. POLITINĖS VALIOS NĖRA! (ekologinis ūkininkavimas – I)

NORŲ IR GALIMYBIŲ YRA. POLITINĖS VALIOS NĖRA!

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir nepriklausomas ekspertas Kęstutis Urba apgailestauja, kad Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso uždavinys stabdyti klimato kaitą ir mažinti aplinkos taršą nėra siejamas su maisto sauga. Be to, neskiriant pakankamo finansavimo, naivu tikėtis, kad iki 2024 metų pabaigos šalyje pavyks padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus.

Nežvelgia globaliai 

Pasak S Daniulio ir K. Urbos, Lietuvoje milijoninės žaliojo kurso lėšos taškomos menkavertėms aplinkosauginėms sistemoms, tačiau jų šykštima ekologinių ūkių plėtrai. Puoselėti pelkynus, plėtoti žalinimą radiciniuose ūkiuose negali būti svarbiau už rūpestį maisto sauga ir žmogaus sveikata.

„Ekologinių ūkių plėtra turėtų tapti pagrindine priemone, siekiant stabdyti klimato kaitą ir mažinti aplinkos taršą. Juk ekologiškai ūkininkaudami saugome dirvožemį, stabdome cheminių trąšų gamybą ir pasaulinę logistiką, tiekiame saugų, kokybišką maistą“, – tvirtina S. Daniulis. Jis piktinasi, kad Lietuvoje klimato kaitos problema nematoma pasauliniame kontekste ir mūsų šalyje neskatinamas ekologinis ūkininkavimas.

Esą niekam nė motais, kad labai teršiama aplinka, kai iš vieno žemyno į kitą vežama realizuoti maisto produkcija.  

Pavyzdžiui, gausybę anglies dvideginio į aplinką išmeta dyzelinius degalus naudojantys laivai, iš Amerikos žemyno į Europos Sąjungos šalis plukdydami genetiškai modifikuotus kukurūzus ir sojas. Pasak S. Daniulio, Lietuva, daug šios produkcijos naudodama gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose, dar ir kitaip didina klimato kaitos procesus – skatina naikinti atogrąžų miškus. Juk jie kertami, stingant žemės plotų auginti paklausiai produkcijai, taigi ir sojoms, palmių aliejui, iš kurių vaisių spaudžiamas aliejus.

Užtektų visiems

„Ar  aplinka neteršiama, kai lietuviškas ekologiškas pienas vežamas, į Latviją, nes ten už jį mokama daugiau nei Lietuvoje, arba kai į mūsų šalies darželius tiekiamas pigiausias – lenkiškas pienas?! – retoriškai klausia S. Daniulis. – Perkame Naujosios Zelandijos avieną, argentinietišką jautieną, ukrainietiškus kiaušinius ir kitus iš trečiųjų šalių atvežtus pigiausius, abejotinos kokybės maisto produktus, nors čia, Lietuvoje, gausu ir avių, ir kokybiškos sausai brandintos jautienos, ir vištų, kurios mato saulę, skabo žolę – nėra uždarytos narvuose.“

Pasak S. Daniulio, jei Lietuvoje būtų skatinamas ekologinis ūkininkavimas, po penkerių metų visi šalies gyventojai galėtų maitintis ekologiškai – saugiu, kokybišku – maistu, todėl būtų sveikesni. Deja, šalyje plačiai atveriami vartai nekokybiškam maistui iš svetur, o savas ūkininkas, kuris gamina kokybišką produkciją, kalamas prie kryžiaus ir verčiamas rinkų ieškoti kitose šalyse arba registruotis bedarbiu.

Daugėja susirgimų   

K. Urba vardija Lietuvos intensyvaus žemės ūkio pernelyg didelio chemizavimo pasekmes: „Šalyje 47 proc. vandens telkinių – užteršti. Europos Sąjunga mūsų šalies dirvą  iš ekologiškai tvarios pavertė į rizikingą (dėl dirvos erozijos, dulkių audrų). Vyksta vandens telkinių eutrofikacija – dėl cheminių maisto medžiagų gausos vandenyje kinta jo ekosistema, gausėja dumblių, mąžta deguonies. Daugėja onkologinių susirgimų. Kyla trečioji vaikų alergizavimo banga“  – ŪP teigė jis.

Pasak pašnekovo, mokslininkai yra aptikę žmogaus organizme net 172 dirbtines chemines medžiagas. Tai – ir suvartotų maisto produktų, kurie buvo užauginti chemizuotuose ūkiuose ir maisto pramonėje naudojamų saldiklių, dažiklių, , kvapiklių, puriklių, daugybės kitų dirbtinių konservantų pasekmė. Dažnai girdime maisto tikrintojus sakant, kad šie teršalai ir konservantai neperžengia normos, tad esą maisto produktai saugūs vartoti. Tačiau tos normos, besikaupdamos organizme, jį sargdina.

„Pesticidai kaip mutagenai – patekę į organizmą, žaloja ląsteles, sukeldami vėžinius susirgimus. Vienas didžiausių šių susirgimų rizikos veiksnių yra kancerogenas kadmis. Jo gausu fosforo trąšose. Kadmis iš šių trąšų gali patekti į maisto produktus“, – teigia K.Urba, neužmiršdamas paminėti glifosato – bene didžiausio intensyviame žemės ūkyje naudojamo nuodo. Jo likučių aptinkama duonoje ir kituose maisto produktuose, kuriuos vartoja Lietuvos gyventojai.

Kiekiai kaupiasi 

Pasak K. Urbos, iš maisto produktų mėginių, kuriuos 2019 m. paėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT),  net kas penktas  turėjo taršos: iš 809 taršos neaptikta 644.  Daugeliu atvejų ji neviršija didžiausių leistinų normų, tokie produktai vartoti saugūs.   

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į VMVT, prašydamas patvirtinti arba paneigti šį faktą bei supažindinti su 2020 m. tirtų maisto mėginių tyrimų rezultatais.

 VMVT redakcijai pranešė, kad, vykdant augalinio maisto stebėseną 2019 metais buvo atrinkti ir ištirti 809 mėginiai. 18 mėginių (2,2 proc.) teršalų kiekis neatitiko teisės aktuose nustatyto didžiausio leistino kiekio, visi kiti tirti produktai buvo saugūs vartoti. 2020 metų duomenys: ištirti 706 mėginiai, nustatyta neatitikimų – 14 (2 proc.).

VMVT išvardijo teršalus ir vietinius bei atvežtinius produktus, kuriuose jie buvo nustatyti. 2019 m.: glifosatas – grikių kruopose (Lenkija, Lietuva, Ukraina); pesticidų likučiai – petražolėse (Gruzija), špinatuose (Italija), greipfrutuose (Turkija), apelsinuose (Egiptas),  mandarinuose (Pietų Afrika), Pekino kopūstuose (Lenkija), slyvose (Lietuva, Moldova), krapuose (Lietuva).  2020 m.: glifosatas – grikių kruopose (Lenkija, Lietuva); pesticidų likučiai – juoduosiuose ridikuose (Lietuva), persimonuose (Ispanija), mandarinuose (Pietų Afrika), šilauogėse (Lenkija), greipfrutuose (Turkija); policiklinių aromatinių angliavandenilių – kanapių sėklų aliejuje (Lietuva).      

Skyrė per mažai lėšų 

„Į Lietuvą įvežami maisto produktai tikrinami pasenusia įranga. Pusė jų grįžtų atgal, jei būtų tikrinami tokia įranga, kokia tikrinami mūsų grūdai, įvežami į Vokietiją. Vadinasi, kai kam patinka, kad mums vežtų šlamštą“, – spėja S. Daniulis.

Jis ir K. Urba nesupranta, kaip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvykdys Vyriausybės programos uždavinį per ketverius metus šalyje padvigubinti ekologinius plotus, jei neskatinamas ekologinis.

Vyriausybės programa buvo patvirtinta 2020 m. gruodžio 11d. Joje numatyta, kad 2024 m. ekologiniai plotai Lietuvoje turi sudaryti ne 8 proc., kaip yra dabar, o dvigubai daugiau – 16 proc. – visų šalies žemės ūkio naudmenų.

„Suskaičiavau, kad, norint 2021–2024 metais padvigubinti ekologinio ūkininkavimo  plotus, kasmet turėtų prisidėti po 60 tūkst ha. ( – redakcija išmetė),  o dotuoti trūksta 105 mln. eurų. Ekologinis ūkininkavimas tebėra podukros vietoje, kaip ir ankstesnės kadencijos valdžiai, nes jam nenumatytas reikiamas finansavimas ir neužtikrinamas ekologiškų produktų paklausa, jais maitinant darželių, mokyklų ugdytinius“, – tvirtina K. Urba.

Pasak jo, šalyje skirstant lėšas ES žaliojo kurso uždaviniui vykdyti, dešinė nežinojo, ką daro kairė. Pavyzdžiui, iš 823 mln. eurų, skirtų Lietuvai iš Europos ekonomikos gaivinimo fondo žaliojo kurso uždaviniams vykdyti, daugybė pinigų teko Susisiekimo ministerijai, jie bus naudojami valdiškiems benzino ir dyzelinio kuro automobiliams keisti į elektrinius, o ekologinei žemdirbystei liko nulis. Taip pasielgus buvo ignoruotas Europos Komisijos kovo 25d. patvirtintas Komunikatas dėl ekologinės žemdirbystės.

Sužlugdė pasiūlą  

K. Urba su pavydu žvelgia į Estiją: „Estai ekologines aplinkosaugines schemas ir joms skirtus šimtamilijoninius išteklius sutapatino su ekologinių ūkių plėtra, o Lietuvoje buvo pasielgta priešingai – nepaisant  ES reglamento dėl maisto saugos, didžioji finansinių išteklių dalis numatyta taškyti chemizuotiems ūkiams (žalinimui ir pan.), o ne ekologinių ūkių plėtrai „vienu šūviu kliudančiai tris  zuikius“: ji stabdo klimato ir  tausoja dirvą, kuria darbo vietas ne tik kaime,

užtikrina maisto saugą.

 ( redakcija išmetė:)  ŽŪM finansus planavo neadekvačiai vyriausybės programai – pagal atgyvenusį , beje, aštuonis mėnesius tebederinamą su vyriausybės programa Nacionalinės pažangos planą su neambicingu 15 proc. ekologinių plotų rodikliu 2030 metais, vietoje 16 proc., kurie numatyti Vyriausybės 2021–2024 metų programoje. Taip buvo 2021-2022 metams  sužlugdytas ekologiškų produktų pasiūlos sukūrimas, nes stinga finansų. Nors   žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pavasarį yra pareiškęs, kad Lietuvoje nėra ekologiškų produktų paklausos,  tačiau tuo teko susirūpinti ne ŽŪM pareigūnams, o mums – visuomenininkams, inicijavusiems Vaikų viešo maitinimo aprašo keitimą mitybos ekologizavimo kryptimi, nors ministerijų bendradarbiavimas pasiūlos-paklausos derinime turėjo prasidėti dar žiemą.“

Pasak S. Daniulio ir K. Urbos, šalyje ekologinių plotų padvigubės, kai padidės išmokos už ekologinį ūkininkavimą, bus atsisakyta jo  perteklinių reikalavimų, didžioji viešajame maitinime naudojamų maisto produktų dalis bus ekologiška, kaip yra Vokietijoje, Švedijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Be to, ekologiškiems maisto produktams būtina sumažinti PVM, o geriausia – jo visai atsisakyti, bet tam jau reikia ir europarlamentarų iniciatyvos.   

„Šįmet Airijoje išmokos už ekologinį hektarą padidėjo iki 500 eurų, o Lietuvoje jos tik apie 160 eurų –  tokios pat, kaip 2007 m., kai buvo sumažintos beveik perpus. Mūsų šalyje daugiausiai remiami chemizuoti ūkiai. Pavyzdžiui, už ražienas ir tarpinius pasėlius jie gauna išmokas, o ekologiniai ūkiai – ne. Tad Lietuvoje ir nedidėja ekologinių plotų“, – teigia S. Daniulis.

Nedidėja, kiek reikia

„Pagal ekologinius plotus pasaulyje pirmauja Austrijoje, čia jie  sudaro 25,3 proc. visų žemės ūkio naudmenų, Estijoje –  22 proc., Latvijoje – 18 proc., Lietuvoje – vos 8 proc.“, – lygina K. Urba, primindamas, jog ankstesnioji Lietuvos Vyriausybė tenkino tik 60 proc. ekologinių išmokų finansinio poreikio. Jis suskaičiavo, kad ekologiniam  ūkininkavimui dotuoti 2021–2022 metais numatytos lėšos procentai dar mažesnės, negu jų reikėtų  dvigubiname plote.

Norint Lietuvoje iki 2024 metų pabaigos padvigubinti ekologinius plotus iki 480 tūkst.ha, kasmet jų turėtų daugėti po 60 tūkst.ha Vyriausybės programoje numatyta ekologinius plotus dvigubinti atsižvelgus į buvusiuosius 2020 m. – 240 024 ha.  

 „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. šalyje buvo  2 199 ekologiniai ūkiai (235 570 ha). Šiemet jų bus apie 2 544 ūkius (apie 263 tūkst. ha).

( redakcija išmetė:)  Žala žmonėms ir valstybei dėl sumaišties finansų planavime ir valdyme, atbloškusiame proveržį ekologinėje žemdirbystėje bent dviems metams, buvo sudaryta, nes nebuvo reikiamo ministerijų bendradarbiavimo, o  ŽŪM orientyru pasirinko neaktualų iki šiol 15 proc. eko-dirbamos rodiklį 2030 metams, bet ne vyriausybės programos, sudarytos keturiems  metams  – 16 proc. rodiklį. Kitaip tariant, ir šioje valdžioje, nežino kairė, ką daro dešinė. Belieka klausti – ką veikia parlamentinės kontrolės prievolę turintis Seimo Kaimo reikalų komitetas, Seimo opozicija bei Finansų ministerija ir Valstybės kontrolė, kurioms pavesta kontroliuoti Lietuvoje vykdomą investicinę politiką.

VALANDA ALFA – X – ZET HANIBALUI IR IVANUI RŪSČIAJAM ATĖJO NE TIK Į LIETUVĄ

VALANDA ALFA – X – ZET HANIBALUI IR IVANUI RŪSČIAJAM ATĖJO NE TIK Į LIETUVĄ

Kęstutis K.Urba

    Geopolitikos ekspertas Hantingtonas savo garsiajame veikale skirtame stambiausių etnosų karams dar prieš du dešimtmečius įspėjo, kad įtampos augs ir jie tik aštrės. Šiuo metu regime kylančią kulminaciją, kurioje slavianofilizmas kremliaus minsko ašyje pasitelkė islamą ir afrikiečius galutiniam, tūkstantmečius vykdomam baltų etnoso naikinimui užbaigti.  

Maža detalė: Lukašenko viešai įžūliausiai per  tv apkaltina dėl migrantų nusikalstamas Lietuvos grupuotes, o sekančią dieną LNK žinios tai dosniai iliustruoja organizuotos grupuotės, būtent, pasienio Šalčininkų rajone suareštavimu. Kam ir kaip dirba skvernelinė policija bei prokuratūros sistema?

Reikalo esmė tame, kad ekspertai pradedant Romos klubu prieš pusšimtį metų senokai perspėjo, kad dėl taršos kils šiltnamio efektas, klimatas karštės, ir tai nuo pusiaujo išjudins apie 100 mln. klimato ir socio-ekonominių migrantų. Todėl kremlius skuba jais užtvindyti per visus plyšius ES, o ir po zarino atakos Sirijoje kliūstelėjus bangai iki Lamanšo ir Londono, sugebėjo laimėti BREXIT’ą.

Kaip atrodo istorinė atmintis, kuriai ne paskutinė vieta etnosų karuose?

Ir puolė Rusia Lietuvą duoklės prisiplėšti- ”I pošla Rusj za danju na Litwu”, įrašyta metraščiuose dar 1040 m. Čia viskas aišku ir dėl  11-os Žečpospolitos arba Dvejų tautų Respublikos karų su maskolija, kurių 7 pradėjo kremlius, ir dėl carinių-sovietinių okupacijų.

Mažiau žinomi islamo-europos santykiai. Suklestėjus arabų kultūrai dar VI a. karingas islamas palaipsniui užkariavo Egiptą, Šiaurės Afriką ir net Ispaniją, kurioje radosi maurų kultūra. Atsakas buvo kryžiaus karai į Palestiną, kurie netrukus pasisuko ir link prūsų bei Lietuvos. Krito Konstantinopolis, o turkų invazija į Europą buvo prilaikyta tik 1683 m. garsiajame mūšyje prie Vienos, kuriame lenkų-lietuvių karaliaus Jono Sobieski III kariauna, beje, dalyvaujant narsiausiam mūsų giminės vyrui, dešinei karaliaus rankai, Stanislovui Antanui Ščiukai, o ši giminė su Radvilom-Sapiegom Lenkijoje buvo garsiausia, sumušė turkus ir sulaikė vidurio Europos islamizavimą. 

Fordui ir vokiečių inžinieriams  sukūrus automobilių industriją, naftos biznio paskata, pradėjusi eiti dar nuo Adolfo Hitlerio, kuriam laimėti rinkimus padėjo, būtent, Berlynas automobilistų klubas, buvo pratęsta ryškia politine-ekonomine  invazija į Persų įlanką, o kol susigaudo šeichai, kokie turtai jų žemėse, praėjo ne vienas dešimtmetis. Čia Europa ir iškasė sau klimato duobę: 80% klimato kaitros kuria du arabų, du amerikiečių stambiausi naftos dujų koncernai bei GAZPROM, kurie, suprantama, per lobistus CO2 mokestį sukraus visiems ramiems ar ne tokiems buduliams. Tad išjudėjus šimtui milijonų, du milijonai pabėgėlių Lietuvoje su apkalta ”viskas dėl Landsbergių” bei lozungais ”mušk gėjus lezbietes – velniop Gejropą eurosojuzą”  svarstytina kremliui visai maloni perspektyva.

Žinoma, po gerai surežisuoto pabėgėlių maišto, numatytas ir kremliaus atsakas islamo rankomis Vilniaus gatvėse,  gal net rugpjūčio 3-8 dienomis. Keletas  papjautų,  dešimt numuštų autobusiuku, pasišaudymai ”keršto už islamo brolius nelaisvėje Verebiejuose pretekstu” Marijos žemėje- tai tik viršūnėlės GRU-FSB-SVR-kgb plane ”Dėl visko kalti Landsbergiai”.

Tad būkime budrūs ir skelbkime didžiosios Lietuvos sienos nacionalinę statybą, kurios pradžia – Sąjūdžio kelio paminklo plytų perkėlimas į Gudagojaus-Kenos pasienio ruožą. Trijų milijonų plytų nuolat kartojama iniciatyva su koncertina viršuje per kurią leidžiama Astravo AE yra vienintelis kelias artimiausiu laiku atremti pirmą jungtinę kremliaus – laukinės Azijos invaziją. O ir Lietuvos valstybės viduje totalų griovimą būtina prilaikyti demokratinėmis priemonėmis. Neįvykdžius pažadų – eik velniop pas putlerį! 

TAIP ŽLUGDOMI VALSTYBEI PASIŠVENTĘ

KAI TRŪKSTA LOGIKOS ĮSTATYMUOSE – KENČIA

 BESIRŪPINANTYS VALSTYBE ŽMONĖS

Kęstutis K.Urba

           Gerbiami, o kartais ir ne visai, Seimo nariai! Šiomis dienomis puolimų prieš ekologiją fronte išryškėjo dar viena niekšybė. VTEK – Vyriausia tarnybinės etikos komisija pagal buką lobizmo įstatymo logiką užsipuolė šį sykį Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovą – energingą Saulių Daniulį. Jis,  atsiliepdamas į ministro prašymą pasidomėti ir pakonsultuoti kartu su kitais socialiniais partneriais, kovo 25 dieną surašė raštą dėl ekologiškų produktų reikalingų vaikų mitybai  Žemės ūkio ministerijai ir netrukus buvo informuotas VTEK’o, kad jie pradėjo tyrimą dėl …neleistinos S.Daniulio lobistiškai raštiškos veiklos.

      Tai kame gi reikalas, jei Lietuvos Respublikos konstitucija pabrėžia, jog piliečiai dalyvauja valstybės valdyme tiesiogiai ir, jei valdžiai yra problemų su Konstitucijos 46 str., teigiančiu, jog ji reguliuoja ūkinę veiklą tautos gerovei, piliečiai rodo neabejingumą.

      Kontraversiškai traktuojamas lobizmo įstatymas buvo priimtas teigiant, kad jis pažabos korupcinius ryšius teisės aktų rengime ir priiminėjime, asmenims tuo siekiantiems asmeninės naudos. Tačiau nebuvo atsižvelgta, kad tai žeis, vėlgi, Konstitucijoje pabrėžtą piliečio orumą, o tuo pačiu ir garbę, tais atvejais, kai žmogus gerai išmanydamas ne tik savo darbinės veiklos sferą, bet ir jos platų visuomeninį kontekstą, remdamasis plačia patirtimi, gins itin svarbų ir reikšmingą visuomenės viešą interesą. Juk vieša opinija yra tokia – aha, jei registravosi lobistu, tai jis yra stambus savanaudis, egoistas, machinatorius, kraujasiurbis ant švento tautos kūno  ir dar kas nori.  Iš karto kyla klausimas, jei tokiu būdu atribojami suvalgę ne vieną pūdą druskos ir savigarbos nestokojantys  specialistai nuo teisėkūros kokybės kėlimo vardan žmonių gerovės – tai ar rasis kitų aktyvių žmonių išmanančių tvarkytiną sferą? 

      Taigi, yra dvi verslininkų, ar su jais susijusių teisininkų kategorijos. Pirmoji, savo privatų interesą stumiantieji, netgi, kitų asmenų gerbtinus interesus bandantys paminti, ir antroji, verčiama, taip pat, praeiti žeminančią asmens orumą registravimosi lobistu procedūrą – atseit aš raštu paliudiju, kad esu ne korupcionierius kyšininkas, o mano garbės ir sąžinės buvimas ir rūpinimasis valstybės reikalais, pažeidžiant visas manas nekaltumo prezumpcijas, nieko nereiškia.

Kaip tokia situacija spręstina? Pirmiausia, viešo intereso gynimo įstatymu, kad jis būtų ne vien traktuojamas kaip generalinėje prokuratūroje,  vien teritorijų planavimo ir nuosavos tvoros sankirtoje, bet taip kaip traktuoja pvz. Teisės profesorius Alfonsas Vaišvila – viešas interesas yra tai, kas tarnauja daugumos gerovei ir teisingumui bei laisvėms. Turint tokį įstatymą apie kurį daugybėje seimų prikalbėjo ir Artūras Paulauskas, ir Valerijus Simulikas, jau galima įvesti reikalingą nežeminančią asmens orumą nežeidžiančią tvarką. Jei  asmuo siūlo keisti teisės aktą, kuris susijęs betarpiškai su jo verslu, ir siūlymas, pirmiausiai, ženkliai didina visuomenės gerovę bei teisingumą ar laisves, tai toks asmuo savo veiklą registruoja tame pačiame VTEK’e ne kaip  pralobti siekiantis lobistas, o kaip valstybės gerovę – gerbūvį, kuris, beje, betarpiškai susijęsi ir su teisingumu, ir laisvėmis, kuriantis Pilietis. Jei tai neatliekama, kad ir dėl teisės akto nežinojimo, tai pats VTEK’as tai privalo padaryti – įsiregistruoti gerą darbą. Dar ir tam, kad Prezidentui būtų į ką atsiremti, skiriant valstybinius apdovanojimus.

Kol to nėra, situacija gali rituliotis dvejopai. Sauliui Daniuliui, kuris iš Skandinavijos parvežė į Lietuvą prieš daugelį metų gyvą pavyzdį, kaip reikia vaikus maitinti mokyklose ir darželiuose vien eko-maistu ir nuolat kovoja dėl to, atsibos vieną sykį ne tik valdininkijos abuojumas tam, bet, dabar, ir pradėtas jo teisinis terorizavimas, ir jis pardavęs paveldėtą Tėvo ūkį užsieniečiams emigruos į Ispaniją ten rožių auginti. Pasiuskit tada visi su užsibrėžtais po keturių metų vyriausybės programoje ekologinei žemdirbystei pripūstais 480 tūkst. ha,  juolab, tam stinga dėl ŽŪM nemokšiškumo ir vyriausybės kanceliarijos aplaidumo ”tik” 91 mln.eu, kurie turėjo būti paskirti iš RRF. Žinokitės sau, ieškokite žinovo, išmanančio šios sferos raidą, reguliacinius teisės aktus, perspektyvas ir vilkitės toliau Europos eko-atsilikusių,  bet pirmaujančių sergamumo, gretose su visomis pučiamomis išpūstomis Žaliojo kurso fanfaromis.

Kitas variantas – į Konstitucinį teismą rytoj pat įriedės skundas dėl lobizmo įstatymo neatitikimo KONSTITUCIJAI, su didžiuliu politiniu ir civiliniu ieškiniu seimūnams, kurie balsavo už tą netikusius redakcijos lobizmo įstatymą ir nesutvarkė teisės aktų aplinkos, taip, kad jie nežemintų pilietinio orumo ir demokratijos – parodė aplaidumą darbe, turėjusį rimtų pasekmių valstybei. Žalimas supras, netgi, BK kontekste.

Dar daugiau – pribrendo reikalas surengti protestų ralį prie penkių valdžios įstaigų, o gal net ir prie Seimo, -dėl parlamentinės kontrolės nebuvimo. Pirmiausia prie Finansų ministerijos, nes ji tinkamai nevykdo savo nuostatų 7.1 ir 7.6 punktų, įpareigojančių sukontroliuoti vietinių ir europinių finansų politiką: šiuo atveju EUROPOS KOMISIJOS kovo 25d. Komunikato dėl organinės žemdirbystės nevykdymo ir vyriausybės programos 164 punkto dėl eko-dirbamos dvigubinimo įgyvendinimo padengimo reikiamu lėšų kiekiu, ignoravimo. Po to, Lukiškių aikštėje po Armonaitės langais dėl Viešų pirkimų 169 str.pataisos, kuri turi atverti kelią eko-maistui trumpose grandinėse. Trečias Visų aktyvių mamų sąjūdžio  ir ūkininkų mitingėlis nusimato po ŽŪM niekdirbių langais, nes jie prikenkė ar pražiopsojo reikiamų vyriausybės programai finansų projekcijos asignavimus. Kudirkos aikštėje vyriausybei bus priminta, kad po jos programos priėmimo per mėnesį, o ne pusmetį turi būti priderintas Nacionalinės pažangos planas. Ir pabaigai- Kranausko, kuris stabdo Vaikų mitybos įstatymą iškamšos sudeginimas po Dulkio ministerijos langais. Bet palaukite – piliečiai, kurie viešais protestais, garantuojamais vakarų demokratijoje, siekia gerovės vaikams ir reikalauja teisės aktų pokyčių, iš karto paklius po lobizmo įstatymo giljotina. Gryna bėda, kai naudingų idiotų prisiveisia ir ministerijose, ir seimuose, tad laikas susiimti ir išmėžti visą tą perpuvusį policinės valstybės tvaiką.

CHAOSAS VALSTYBĖS VALDYME

BARDAKAS VALSTYBĖS VALDYMO EKOSISTEMOJE

Kęstutis K.Urba

Turbūt, prieš penkis metus pokalbyje Gedimino prospekte su dabartine premjere Ingrida Šimonyte sutarėme, kad vaikų maitinimas eko-produktais yra itin svarbus dalykas ir jų sveikatai, ir ekonomikai, nes eko-ūkiai reikalauja daug darbo rankų, ir dar gamtos išsaugojimui.

Su ES žaliuoju kursu – GREAN DEAL tai tampa dar labiau aktualu šiandien. Bet pasižiūrėkime ką dirba prie valdžios svertų prisiliečiantys biurokratai.

Šios vyriausybės programoje 164 punktu yra įtvirtintas itin sveikintinas siekis – per keturis metus padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus nuo esamų 8% iki 16%. Biurokratija teigia, kad tai Seimo išsigalvojimas, nes, matyt, ne itin suvokia kaip tai įgyvendinti. Gi ES užsibrėžusi pasiekti  25% vidurkį, juolab, tiek dabar turi protingoji, pasaulyje pirmaujanti Austrija, 2030 metais.  

Suprantama, kad tokie siekiai reikalauja resursų, tiek, finansinių, tiek kitų materialinių, žmogiškųjų ir vadybinių.  Finansus ir ES paramos šviesoje, deja, nuplanavo Žemės ūkio ministerijos, atkreipkite dėmesį, ne kuris nors pagal pavadinimą labiau tinkantis skyrius, o ES reikalų koordinavimo grupė. Nieko nepadarysi, ŽŪM yra dingę ministravusio kraustytojo G.Surplio ar A.Palionio dėka ne tik Ekologinio ūkininkavimo, bet ir Kooperacijos ištisi specializuoti padaliniai, tačiau kalba šį sykį ne apie tai.

Taigi, finansus planuoti pavedama strategavimo specialistui Dainiui Stravinskui, o šis, kaip pridera, pasižiūrėjęs į senstelėjusią Nacionalinę pažangos programą ir planą, orientyrais pasirenka ne ambicingus aktualius vyriausybės programos siekius, o gerokai kuklesnis. Taip, ministerijos planuose atsiranda ne 16% eko-dirbamos tikslas  2024 m., o 13% net  2027 m., ir 15% tolimiems už dešimtmečio 2030. Suprantama, ir finansų projekcijos tampa gerokai kūdesnės, nei privalėtųų – pasigedau 2021-2027 m. didesnės nei ”tik” du šimtai ”melejonų” eu sumelės!

Yra tradicija ne tik Seime skelbti prašymus valstybės biudžetui didesnius, nei telpa į sveiką protą, todėl vykus garsiojo RRF pyrago dalyboms, ministras K.Navickas pasikuklino iki 123 mln.eu, tačiau, kadangi nebuvo rodoma pirštu į tą 164 gerbtiniausią vyriausybės programos punktą, kuriam stinga lėšų bei   RRF ŽALIOJO KURSO 823 mln.eu, tai ministras, tuoj pat, buvo nuboksuotas į pelkynus jų tvindymui ar spanguolių ir gyvačių veisimui su tam numatyta kuklia   17 mln.eu sumele. 

Tai, kaip gi,  radosi toks bardakas valstybinės europinės svarbos dalykų planavime? Juk radikaliam žemės ūkio ekologizavimo ES tikslui pasiekti visam dešimtmečiui reikia radikalių arti pusantro milijardo eu, ir jei chemizuoti ūkiai masiškai pasuks į ekologinius, tai atsilaisvinę pirmo ramsčio pinigai yra kaip ir realūs. 

Bardako šaknys, slypi vyriausybės kanceliarijos bent dviejuose strateginiuose skyriuose su   17 mokesčių mokėtojų išlaikomų kėdžių ir stalų bei kavos gėrimo aparatų. Vyriausybės programa su įpareigojimu dvigubinti eko-plotus, kad didelė darželinukų dalis, pasižiūrėjus į Skandinaviją gautų tik sveiką ir saugų eko-maistą buvo patvirtinta dar 2020 metų gruodžio mėnesį tiek Seime, tiek vyriausybėje. Deja, niekas nesiėmė iš karto keisti su ja tampriausiai susietos Nacionalinės pažangos programos – plano rodiklių, o ŽŪM specialistams dėl to radosi kaip ir dingstis orientuotis į atgyvenusius neambicingus siekius, nes susiprasti, kad paskesnis vyriausybėje patvirtintas dokumentas – vyriausybės programa yra viršesnis už NPP, reikia ne tik valstybinio mąstymo, atsakomybės, bet ir lašo intelekto – supratingumo. Nepaguodė manęs geraširdis premjerės patarėjas, pasakęs, kad NPP rodikliai bus sukoreguoti iki liepos 1d., nes finansų traukinys jau bus seniausiai nuriedėjęs –  tiu tiū.

 Darant tvarką, man dabar tektų gulti kryžium po Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto slenksčiu, kad inicijuotų strateginio planavimo įstatymo pataisą, teigiančią, jog su vyriausybės programa susiję rodikliai privalo būti suderinti kituose dokumentuose per mėnesio laikotarpį. Nors, tiesą sakant, tam užtektų premjerės potvarkio, bet negi jį sukurs ”persidirbę-prisidirbę” strateginių skyrių biurokratai su  Žaromskyte-Rastene ir Budzevičiene priešakyje? Varnas sau į akį nesikirs net labai to norėdamas. Pamanykite tik – Strateginių kompetencijų bei Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės, skamba solidžiai, tačiau už jų tokį veikimą-neveikimą su ŽŪM, biurokratais  turėtų ir BK straipsnis pritaikytas rastis, nes ekologinė žemdirbystė, tai ir užimtumas nykstančias akyse kaime: 10 tūkst. ha pas mus vegetuojančios  eko-daržovininkystės iš karto duotų 20-30 tūkst. darbo vietų, melioracijos grioviais neplauktų nitratai, kalio, fosforo salietros ir nuo herbicidų bei pesticidų žuvę bitės, žiogai ir sliekai, galiausiai sumažėtų visokių alergijų bei onkologinių ligų. Bet jei kaime eina ZAČISTKA,  vadinama jo plėtra, kurioje karvytės  melžusių ūkių nuo  buvusių 257 tūkst. sumažėjo dešimt kartų, tai prieš vėją nepapūsi – nėra valstybės strateginiuose dokumentuose įtvirtinta, kad kaimas tai ir itin svarbus valstybės demografinis resursas. V.Pranckiečiui išgirdus jo vadovaujamame Seimo Kaimo reikalų komitete, kad ekologinei žemdirbystei iš RRF apskritas nulis, beliko tik sumirksėti.

Gražūs tie ES siekiai per dešimtmetį ekologizuoti ketvirtį žemės ūkio naudmenų, nes trauktis vakaruose, o ir mūsuose, kur dirvą Briuselis jau senokai pervedė iš ekologiškai tvarios į rizikingų kategoriją, nėra kur: alergijų per trumpą laiką padaugėjo dešimteriopai, į viršų šovė onkologijos statistika. Tačiau realybė tokia, kad dėl aplaidumo, nevisaprotiškumo ir, gal, kenkimo, yra žlugdoma reali pažanga. Paskutinė vinis šioje temoje – Sveikatos apsaugos ministerijos biurokrato A.Kranausko užvakarykštis pilnas demagogijos atsirašymas virš ”kovidinės” viceministrės parašo,  kad Vaikų maitinimo įstatymas, ar bent jo pereinamojo periodo, po kurio vaikams viešam maitinime tiekiamas tik eko-ūkių maistas, nuostata, neverti valdžios dėmesio. Tad belieka prisiminti sovietmečio agitbrigados eilutes: sėsk, vaikiuk, po uosiu, obuolio neduosiu, obuolio auksinio, mūsų …eko-kolektyvo. Nes valdžia, kažkodėl, nesuplanavo pinigėlių, o parlamentinei žurnalistinei  kontrolei užverstai diskusijomis apie tavo lyties orientacijas ir keitimus nebėra laiko. Tai gal autoritetingą komisiją Andrius Vyšniauskas atlaisvintas nuo rinkimų reformos suburtų prarūgusių biurokratų redutų atvelėjimui, pravėdinimui ir tvarkos padarymui?

.

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

Kęstutis K.Urba

Ne vienas pilietis yra susidūręs su policijos, prokuratūros ar net teismų gudravimais bei niekdirbyste, sukčiavimu, apgaule. Ryškiausias pavyzdys – signataro Zigmo Vaišvilos dešimtmečius trunkanti bylinėjimųsi epopėja. Jam ”prisiuvo” tyčinį bankrotą ir buhalterinės apskaitos programos, kuri jau buvo nereikalinga, sunaikinimą, nors mokėjimų įsipareigojimų firma, kurioje dirbo teturėjo keletą milijonų litų, o turto vertė viršijo dešimtį. Gi bankrotas skelbiamas, kai mokėjimų įsipareigojimai viršija bent pusę turimo turto vertės. Pasekmės – antstoliai pusvelčiui išpardavė turėtą turtą – sklypus Palangoje po keletą tūkstančių litų, kiekvieną savaitę Vaišviloms tenka atsakinėti į dešimtis raštų, Zigmas tampomas po teismus, nors nėra buvę nei sekundės, kad valstybė neturėtų buhalterinės apskaitos duomenų, kuriuos Vaišvila patalpino registrų centre.

Turiu ir pats skaudžią susirašinėjimų su policija ir prokuratūra, kurios mane domina ne vieną dešimtmetį, patirtį. Esu apsigynęs teisme be advokato po policijos priekabių, kai stovėjau su plakatu prieš Rusijos spec.tarnybų siautėjimą prie prezidentūros. Pasidalinsiu savo patirtimis ir pastebėjimais, kaip reikia kovoti su egzistuojančia niekdirbyste.

Pirmiausia apibūdinsiu tipiškus atsirašinėjimų metodus- šablonų taikymus ir vešinčią teisinę demagogiją prokurorų padėjėjų, kurpiančių standartinės formos atsirašymų tekstus prokuroro pasirašymui, tarpe.

 Savo atsakymuose sistema, pirmiausia, apibūdina gauto pareiškimo ar skundo turinį. Būkite budrūs, nes jame gali būti esminių Jūsų teiginių iškraipymų, nebūtų dalykų vardijimo, svarbiausių dalykų ignoravimo, iš kurių toliau seka atitinkamos išvados.  

Susilauksite ir priekaištų, kad pareiškimas NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, tačiau ir su žiburiu neaptiksite atsirašyme, kurie Jūsų teiginiai reikalautų detalizavimo ar platesnio paaiškinimo,  nors skundo apimtis yra kad ir trys dešimtys puslapių.  Jau vien toks atsirašymas verčia pareiškėją suglumti, nes civilizuotas produktyvus dialogas su sistema ginant savas teises ir ieškant teisybės tampa neįmanomas. Išeitis viena – policijos ar prokuratūros atsakymo apskundime pabrėžti, kad pats atsakymas yra NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, kadangi nenurodyta, būtent, kurie pareiškėjo teiginiai užkliuvo sistemos plunksnagraužiams. Deja, reikalavimai keliami pareiškėjui ”skundai ir pareiškimai turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti” negalioja policininkams ir prokurorams.

Visgi, BPK 168 str. teigia, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas, o BPK 1 str. kelia nusikalstamos veikos greitumo išaiškinimo reikalavimą teisėsaugos sistemai, taigi, ir prokurorų padėjėjams, o BPK 3 str. įtvirtina tokią prievolę ir prokurorams. Todėl gavus minimo pobūdžio atsirašymą, jo apskundime tikslinga pabrėžti, kad prokuratūra ar policija atsakymo NEKONKRETUMU IR IŠ TO IŠPLAUKIANČIU NEAIŠKUMU tik imituoja motyvaciją bei tuo vilkina nusikalstamos veikos išaiškinimą. Kitaip tariant, teisėsaugos pareigūnų veiksmai akivaizdžiai ir grubiai prasilenkia su BPK 168 ir BPK 1 bei 3 str., o tai sukuria pagrindą tiek reikalauti tarnybinio patikrinimo, tiek ir kelti tarnybinio aplaidumo ar piktnaudžiavimo tarnyba dalykus.

Vilkinimo galima sulaukti, kai atsakyme yra faktinių duomenų – pavardžių, datų, registracijos numerių ir pan. – klaidų pobūdžio dalykų. Tada būtina naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.875 36 str., kuris įpareigoja atsakiusiąją instanciją ištaisyti spausdinimo, skaičiavimų ar faktinių duomenų klaidas per dvi dienas ir pateikti atsakymą be klaidų. 

Galima susilaukti atsirašymuose ir teiginio, kad pareiškimas yra NESUPRANTAMO TURINIO. Ypač, jei kalba eina apie modernius priešiškų Lietuvai spec.tarnybų naudojamus metodus siaubo sėjimui visuomenėje – jos ”zombinimui” per agentūrinius žiniasklaidos kanalus: neurolingvistinį programavimą ( NLP), fizionomiką, koloristiką, numerologiją, net ”gatvės eksterjero ar interjero įvaizdžio semantiką” ar, netgi, išankstinį įvaizdžio ir dezinformacinės įtaigos bei reikiamų akcentų prieš diversiją kūrimą.

Bet tai jau policijos ir prokuratūros ar jiems turinčių talkinti saugumo tarnybų neišsilavinimo, kvalifikacijų ir patirčių, o ne pareiškėjo problema. Tokį atsakymą, irgi, verta skųsti, nes susilaukus keleto nesuprantamumo konstatavimų,  yra sukurtas pagrindas- ”į durnyną” arba, mažiausiai, kenkimas reputacijai – ”nesąmonių rašinėtojas”.    

Atsirašymuose mėgstama apeliuoti ir į pareiškėjo OBJEKTYVUMO stoką, tuo pačiu prokurorui prisiimant objektyvios sprendėjo pusės, t.y. teisingojo rolę ir tuo sumenkinant  pareiškėją kaip subjektyvųjį, nors prokuratūra ir piršto nepajudino išdėstytų aplinkybių  tyrimui, t.y. priėmė kabinetinį sprendimą. Pabrėžtina, kad objektyvizacija, t.y. tiesos paieškos vyksmas yra apibrėžiamas BPK  teorinėje plotmėje žodiniu rungimusi teismo posėdyje bei prokuroro ar teismų sprendimų skundimu, o prokuroro pareigybė jam nesuteikia galutinės išvados teisės, todėl skundžiant tokio pobūdžio atsirašymą verta pabrėžti prokuroro ar policininko SUBJEKTYVUMĄ. Objektyvumas yra neatsiejamas nuo tiesos kategorijos, o ši remiasi logika – griežtomis dedukcijos taisyklėmis ar indukcinėms- tikėtinomis, galimomis prielaidomis bei išvadomis. Tik logikos, o ne abstrakčių etikečių klijavimo lygmenyje yra įmanoma produktyvi tiesos paieška, beje, pasitelkiant PROTINGUMO principą.

Yra įvairių tyrimo vilkinimo, klampinimo būdų. Vienas jų pareiškėjo pavardės atsakyme iškraipymas: gavau policijos atsakymą adresuotą Urbui, o ne Urbai, todėl toks dokumentas teisme būtų pripažintas niekiniu. Gi pareikalavus iš prokuratūros  sukontroliuoti policiją ir priversti atsiųsti atsakymą be klaidų,  ši apsimetė, kad nieko neįvyko ir sukurpė dar vieną atsirašymą, kurį turėčiau skųsti teismui, o šis kaip sakoma, ”trukt už vadžių – vėl iš pradžių”.

Galima patirti ir psichologinį spaudimą apkaltinus asocialius kaimynus nederamu elgesiu (”ubju”, ”žertva …tu lavonas” ir pan.). Atsakymas gali būti adresuotas ne jums, o, atseit, per klaidą daugiabučio kaimynams, ir, jeigu, jie yra asocialūs, tai galimos pasekmės yra prognozuojamos smurtinės. Galima susilaukti ir ne jums adresuoto laiško, bet jūsų adresu su atitinkama pavarde- pvz. GAIDŽIUI.

Prokuratūros piktnaudžiavimų viršūnė – taip vadinamo Piliečių aptarnavimo prokuratūroje aprašo, patvirtinto gen.prokuroro E.Pašilio  2020 04 17 I-103 įsakymu iškreiptas taikymas. Jame įvesta NESKUNDŽIAMO informacinio-aiškinamojo prokuroro atsakymo sąvoka, kurią sistemingai naudojo ir naudoja savo atsirašymuose prokurorai (pareiškimas dėl to ”paliekamas nenagrinėtu”), nors pareiškėjo teisės garantuotos įstatymu skųsti prokuroro veiksmus (BPK 63 str.) dar niekas nepanaikino. Mažytė smulkmena – apraše yra nuostata nr. 3, teigianti, kad aprašas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja įstatymams, tačiau prokurorų padėjėjams ir pasirašinėjantiems jų rašliavas prokurorams tai nė motais. Taip yra sistemingai klaidinami pareiškėjai ir grubiai paminamos jų teisės.  Deja, jokios reakcijos nesusilaukėme iš advokatūros, o vadovavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Agnė Širinskienė, turinti parlamentinės kontrolės pareigą, ”patarė” kreiptis į … Konstitucinį teismą.

Tvirtinama, kad TEISINGUMO, SĄŽININGUMO, PROTINGUMO principais turi būti grindžiamos visos teisės šakos, tačiau kiek jų laikomasi, išvadas darykite patys. Gali būti, kad dalis bylų, ypač, iš spec.tarnybų sferos  ”turi stogą” policijoje-prokuratūroje-teismuose, tada susidursite, kad sistemingai juoda bus pavadinta balta ir atvirkščiai.

PRIEDAS. KONKRETŪS PAVYZDŽIAI