Featured

SOCDEMŲ 30-mečio KONFERENCIJA

SOCDEMŲ  30-mečio KONFERENCIJA

Kęstutis K.Urba

Vakar  Vilniaus centre, NOVOTEL salėje įvyko LSDP(m) – Dobilo Kirvelio ir Vytenio Andriukaičio „menševikų“ partijos jubiliejui skirtas renginys „Kada gyvensime taip kaip Švedija?“.  Toks klausimas buvo populiarus atgimimo laikotarpiu, kuomet kilus Sąjūdžio ir įvairių organizacijų atsikūrimo bangai vėl iš pelenų kilo ir seniausioji Lietuvos – Stepono Kairio partija.

Pirmiausia Švedijos reikalu turiu pastebėti, kad ta valstybė teriojusi ir Lietuvą, ir dėl gan saugios geografinės padėties neturėjo savo teritorijoje karo daugiau nei 300 metų, o paskutinis karinis konfliktas pasibaigęs pergale buvo su Norvegija 1814 metais. Adolfas Hitleris jos neatakavo, nes iš ten gaudavo geležies rūdą ir plieną, kaip ir Lietuva švediškas virtuvines mėsmales. Todėl Švedija palaipsniu evoliucijos keliu be didesnių revoliucinių ir karinių sukrėtimų atėjo į skandinaviško gerbūvio ir aukštos politinės bei kitokios kultūros valstybę.

Žinoma, man norėjosi  disputo tema „Kiek dar Lietuvą melš skandinavų bankai bei „Swedbank“?“, tačiau tas socdemų renginėlis buvo skirtas prisiminimams, kuriais dosniai dalijosi septynetas politikos mohikanų su prof.A.Sakalu  centre, greta buvusio partijos pirmojo pirmininko K.Antanavičiaus dukros.

Buvo prisiminti garsiojo 60-ųjų aspirantų bendrabučio Maskvoje laikai, pogrindinis Kutorgos „Strazdelio universitetas“, telkimasis laisvesniais 87-89, o esminis akcentas buvo A.Sakalo priminimas, kad po gero dešimtmečio socdemų karvutę apvaisino LDDP „bulius“ ir iš to išėjo nei šioks nei visai toks, neoliberalus veršis.

Rimtų diskusijų ir gilių įžvalgų dėl politinės kairės negalės tema nebuvo, kaip ir laiko klausimams, o socdemų dabartinio  ideologo Liutauro Gudžinsko baigiamasis rimtas žodis buvo prastai pristatytas jau daliai klausytojų pajudėjus gerti arbatos. Todėl ir neturėjau progos prieštarauti A.Sakalui, kadangi neoliberalizmui yra būdinga agresyvi globali „frydmanistinė“ marketinginė politika su charakteringų jai, pavyzdžiui,  Augusto Pinočeto  perversmo Čilėje organizavimų apraiškomis, o štai LSDP į tai bent jau šiuo metu nepretenduoja.

LSDP kai nuo jos atsitraukė ar ištirpo ir nunyko A.Januškos darbininkiška „Labora“ virto  skurdokos mūsuose  aktyvesnės inteligentijos  klubu su socialiberalia politine ideologija – tarpine tarp to baisiojo neoliberalizmo ir realios vakarietiškos socialdemokratijos su jai būdingais aukštais mokestiniais tarifais. Todėl konferencijoje viešai, o po to ir užkulisiuose buvo aiškiai pasakyta, kad LSDP  paskutinius 25-erius metus buvo  oportunistinė liberali partija su kaire retorika. Beliktų pridurti, kad LSDP buvo socialiberalia ir iš būtinumo 2012-2014 metais vadovaujant dr.Alg.Butkevičiui, nes tai buvo optimaloka  ekonomikai brendant iš krizės. Bėda, kad per ilgai tame užsibūta.

Kokia ji taps artimiausiu metu, galutinai paaiškės per  partinį suvažiavimą kitą pavasarį. L.Gudžinsko-G.Palucko 2017 m. rudens manifestas[1] deklaravo  kai kurioms vakarų valstybėms būdingą beveik pusės BVP perskirstymą, o pradiniu žingsniu buvo nurodytas Gyventojų pajamų mokesčio pakėlimas nuo 15 iki 20 proc. Kur tada G.Kirkilas įžiūrėjo grįžimą prie klasių kovos ideologijos, sunku pasakyti, tačiau bėda, kad ir tame manifeste nėra reikiamos solidarios socialdemokratinės ekonominės politikos dimensijos tarptautiniuose santykiuose, o kapitalo tekamumo ir verslo judrumo laikais, užkilus mūsuose mokesčiams, pinigai ir verslai gali tuoj pat persiregistruoti ar kraustytis į mažesnių mokesčių Airiją, Kiprą ar Maltą. Pagaliau, būtina ir LSDP reakcija į mūsų rinkos oligopolizaciją, nes joje visas socialines malones galiausia praryja stambieji  savo kieta kainų politika, nubraukianti tiek visą demokratiją, tiek ir politikos socialumą.

Kalbėjusieji sau kaip privalumą priskyrė ir „soc“ ir „dem“, save priešpastatydami sąjūdiniam Radžvilo liberalumui, tačiau pastebėkime, kad „soc“  per tris dešimtmečius taip ir nebuvo realizuota, o “dem“ pačios partijos viduje galioja tik iš dalies – sprendimai priimami balsavimu tiek prezidiume, tiek ir taryboje, kaip ir daugelyje kitų partijų. Visgi, pagrindinė demokratijos taisyklė yra įsipareigojimų prisiėmimas prieš renkančius ir reguliarus atsiskaitinėjimas, o LSDP komitetų pirmininkai bei pirmininko pavaduotojai  būna siūlomi ir aprobuojami formaliai –pagal iškalbą ir supratimą ar priklausymą grupuotei, tai yra – bolševikiškai, kur „vsio rešajut kadry“.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „andriukaitis“

Išimtimi iš taisyklės, turbūt, buvo itin sėkmingas ex-premjero dr.Alg.Butkevičiaus pasirinkimas skiriant Vytenį Povilą Andriukaitį į ES komisaro pareigas, atmetant D.Grybauskaitės „proteže“ čiulbuonio Lino Linkevičiaus kandidatūrą, kadangi V.Andriukaitis laikydamasis gal vien elementarios demokratinės politinės etikos žada vasario mėnesį pateikti visuomenei išsamią apie 800 puslapių apimties savo veiklos ataskaitą. Kokios neregėjome Lietuvos demokratijoje po D.Grybauskaitės buvojimo 5 metus Briuselyje ir nieko rimtesnio nenuveikusios pasaulio krizės prevencijos politikoje, nekalbant apie kitą komisarą, jos darbų tęsėją, kurį jau visi užmiršo  – A.Šemetą.

Trys socdemų „banginiai“

Ši partija didele dalimi dabar priklauso nuo jos dviejų vedlių į šonus  su varovu atgal – V.Andriukaičio, J.Oleko ir mažiau žinomo bei pastebimo A.Brazo. Šis yra baigęs mažytę kaimo mokyklėlę prie Šilutės, kur gavo labai stiprias žinias ir dar abitūros aukso medalį. V.Andriukaitis irgi buvo to vertas, bet kaip tremtinys tebuvo įvertintas pagyrimu. Kažką tokio girdėjai ir apie abiturientą J.Oleką –mokėsi stipriai ir lyg, taip pat, beje, kaip ir R.Juknevičienė, buvo medaliuotas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „a,brazas“

A.Brazas ryja vieną politikos bestselerį po kito, dėlioja mokestinius-biudžetinius tarifus ant Lietuvos žemėlapio, Kipro, bei Mozambiko, kaip Karbauskis šaškes, ir neabejotinai būtų ne tik stipriu Seimo nariu, bet ir europarlamentaru, jei iš jo būtų atimtos bokso pirštinės ir politinis kastetas – jo organizmas, panašiai, kaip mano, netoleruoja politinių pezalų ir lozunginės retorikos. Retsykiais būna išgirstas ar net išspausdintas, bet jo Veidaknygėje nuolat verda diskusija ir tarp prof.R.Kuodžio bei akad.R.Lazutkos.

Apie J.Oleką yra prieštaringiausių nuomonių. Būk tai, KAMe jis buvo paradinis generolas Šveikas, nes ant jo stalo nuolat būdavo šūsniai išmintingai įvairiomis priežastimis  nepasirašytų raštų. O štai Briuselyje keliasi 6-tą ir gula su tamsa. Panašiai, kaip aš vakar nuo 7 ryte iki 22 vakaro, kai nepakeldamas galvos nuo 10 iki 17 val. parašiau 10 puslapių traktatą – dovaną socdemijai antioportunistine internacionalaus solidarumo tema. Vienok, man paskaičius olekas.eu svetainėje[2] lozungą apie žalią Europą, orų socialumą bei jo tarnystę, darosi silpna pakinkliuose, nes visa tai pašėlusiai brangu, o J.Olekas net neužsimena apie būtiną globalų stambaus kapitalo  – korporacijų ir bankų totalų apmokestinimą, nes nežino, kad pasaulyje pinigų yra iki valiai, bet ne pas tuos. Gi dar sau Raudondvario pilyje leido kalbėti apie didesnius valstybių įnašus į centrinį biudžetą. Ypač iš tokių kaip Lietuva, kur pagrindinė mokestinė našta ant dirbančiųjų pečių.  Gi vien CO2 emisijos suvaldymas, kurio imasi kalbomis Ursula, kaip sako A.Brazas gali pareikalauti trijų tūkstančių milijardų visai ES, o Lietuvai tai irgi nepakeliama našta.

Užtat, šiąnakt mano televizorius pasakė, kad už klimato kaitą dėl to dvideginio emisijų labiausiai atsakingos penkios didžiosios pasaulinės korporacijos:  Saudi, dvi iš USA, „Gazprom“ ir viena Irano. Tai ką gi daryti?  Ogi, pirmiausia, panaikinti  pradžiai ES beveik visus mokesčius dviračių bei paspirtukų gamintojams, kad kristų jų kainos. Bet kol J.Olekas išgirs, o A.Kubilius supras… koks džiaugsmas skrieti rytais būdavo tuščia Geležinio vilko magistrale nuo Jeruzalės iki Seimo.

Iš vakarykščio piktoko pokalbio  – kritikos niekas nemėgsta –net ir aš pats, paaiškėjo, jog V.Andriukaitis nesuvokia, kad nors jis atliko 150 proc. įmanomų neįmanomų darbų, netelpančių į jokius puslapius, bet pasauliui išgelbėti nuo „armagedono“ reikėjo tai net  250!  Prieš penkis metus jis man pasakė – „leisk apšilti kojas pas Junkerą“. Leidau. Ir kas išėjo? Ogi. Traukte traukti reikėjo paaiškinimą per V.Andriukaičio rinkimų kampanijos pradžią 2019 04 iš jo – kada socdemai puls įvedinėti visuotinius didelius progresinius mokesčius bent jau ES mastu, kiek tai leidžia kapitalo ir verslo nepabėgimas vėl į III pasaulį? Paaiškėjo, kad ES komisija dėl to buvo kreipusis į ES vadovų tarybą, tačiau ponai prezidentai ir dar D.Grybauskaitė  – kalbančios galvos retai kada protauja, o jų klerkai ar kvailai nusprendė ar buvo nupirkti – koks dabar skirtumas, kad nereikia. Ir viskas tuo pasibaigė.  O reikėjo tuoj pat kreiptis į tautas, į darbo žmogų, kad atvertų langus ir išeitų į gatves –taip sakė V.Andriukaitis 2011. Aš tuoj pat būčiau išėjęs. Ir neabejoju, kad visa prezidentūra būtų subombarduota dar baisiau, kaip kad buvo prie R.Pakso, tualetinio popieriaus ritiniais, o aš dar su studentais ir „bangą“ ne vieną būčiau padaręs. Tame ir bėda, kad socdemai tebėra atitrūkę savo biurokratijose nuo paprasto žmogaus, o gydytojas V.Andriukaitis turėjo vykti į juodąją Afriką, kuri vis vien bus tarybų ir bus laisva, kaip mes dainuodavom bendrabutyje 1974 metų žiemą per pačius šalčius. Turėjo, nes plėtojosi ta grėsminga JEBOLA, nusinešusi tūkstančius juodukų gyvybių, bet laiku sustabdyta.

Betgi, duokite man su A.Brazu tą milijardą iš tų visų progresinių globalių tarifų „gazpromams“, ir aš ne tik kad muilo gabaliukais visus juodukus apdovanosiu, kaip kad darė V.Andriukaičio komanda Brazavilyje ir Kinšasoje, kad neplistų tas virusas, bet dar ir septynis muilo fabrikus visam žemynui pastatysiu.

Dar dr.Alg.Butkevičiaus finansų ministrui R.Šadžiui aiškinau ir PVM politikos subtilumus, ir būtinumą kelti finansų ministerių taryboje vieningą apmokestinimą. Šis tik susigūžė, o po to mostelėjo ranka – liberastai neleis.

Skiriasi mūsų požiūriai ir galimybių vertinimai, tačiau kaip sakė Remarkas – tik neprotingi žmonės gyvenime laimi, nes protingi tuoj pat  suskaičiuoja begales kliūčių ką nors pakeisti. Būtent, todėl ant paskutinio TIMEs viršelio, rodyto ekranuose šįryt puikuojasi metų žmogaus – tos mokinukės ekoaktyvistės Gretos Tunberg, o ne Juozo Oleko nuotrauka.

 

 

[1] https://www.lsdp.lt/manifestas/

[2] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Tax_revenue_statistics#General_overview 

 

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

PROKURATŪROS IR POLICIJOS GUDRAVIMAI, TEISINIS NIHILIZMAS BEI ATSIRAŠINĖJIMŲ NIEKDIRBYSTĖ

Kęstutis K.Urba

Ne vienas pilietis yra susidūręs su policijos, prokuratūros ar net teismų gudravimais bei niekdirbyste, sukčiavimu, apgaule. Ryškiausias pavyzdys – signataro Zigmo Vaišvilos dešimtmečius trunkanti bylinėjimųsi epopėja. Jam ”prisiuvo” tyčinį bankrotą ir buhalterinės apskaitos programos, kuri jau buvo nereikalinga, sunaikinimą, nors mokėjimų įsipareigojimų firma, kurioje dirbo teturėjo keletą milijonų litų, o turto vertė viršijo dešimtį. Gi bankrotas skelbiamas, kai mokėjimų įsipareigojimai viršija bent pusę turimo turto vertės. Pasekmės – antstoliai pusvelčiui išpardavė turėtą turtą – sklypus Palangoje po keletą tūkstančių litų, kiekvieną savaitę Vaišviloms tenka atsakinėti į dešimtis raštų, Zigmas tampomas po teismus, nors nėra buvę nei sekundės, kad valstybė neturėtų buhalterinės apskaitos duomenų, kuriuos Vaišvila patalpino registrų centre.

Turiu ir pats skaudžią susirašinėjimų su policija ir prokuratūra, kurios mane domina ne vieną dešimtmetį, patirtį. Esu apsigynęs teisme be advokato po policijos priekabių, kai stovėjau su plakatu prieš Rusijos spec.tarnybų siautėjimą prie prezidentūros. Pasidalinsiu savo patirtimis ir pastebėjimais, kaip reikia kovoti su egzistuojančia niekdirbyste.

Pirmiausia apibūdinsiu tipiškus atsirašinėjimų metodus- šablonų taikymus ir vešinčią teisinę demagogiją prokurorų padėjėjų, kurpiančių standartinės formos atsirašymų tekstus prokuroro pasirašymui, tarpe.

 Savo atsakymuose sistema, pirmiausia, apibūdina gauto pareiškimo ar skundo turinį. Būkite budrūs, nes jame gali būti esminių Jūsų teiginių iškraipymų, nebūtų dalykų vardijimo, svarbiausių dalykų ignoravimo, iš kurių toliau seka atitinkamos išvados.  

Susilauksite ir priekaištų, kad pareiškimas NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, tačiau ir su žiburiu neaptiksite atsirašyme, kurie Jūsų teiginiai reikalautų detalizavimo ar platesnio paaiškinimo,  nors skundo apimtis yra kad ir trys dešimtys puslapių.  Jau vien toks atsirašymas verčia pareiškėją suglumti, nes civilizuotas produktyvus dialogas su sistema ginant savas teises ir ieškant teisybės tampa neįmanomas. Išeitis viena – policijos ar prokuratūros atsakymo apskundime pabrėžti, kad pats atsakymas yra NEKONKRETUS IR NEAIŠKUS, kadangi nenurodyta, būtent, kurie pareiškėjo teiginiai užkliuvo sistemos plunksnagraužiams. Deja, reikalavimai keliami pareiškėjui ”skundai ir pareiškimai turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti” negalioja policininkams ir prokurorams.

Visgi, BPK 168 str. teigia, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas, o BPK 1 str. kelia nusikalstamos veikos greitumo išaiškinimo reikalavimą teisėsaugos sistemai, taigi, ir prokurorų padėjėjams, o BPK 3 str. įtvirtina tokią prievolę ir prokurorams. Todėl gavus minimo pobūdžio atsirašymą, jo apskundime tikslinga pabrėžti, kad prokuratūra ar policija atsakymo NEKONKRETUMU IR IŠ TO IŠPLAUKIANČIU NEAIŠKUMU tik imituoja motyvaciją bei tuo vilkina nusikalstamos veikos išaiškinimą. Kitaip tariant, teisėsaugos pareigūnų veiksmai akivaizdžiai ir grubiai prasilenkia su BPK 168 ir BPK 1 bei 3 str., o tai sukuria pagrindą tiek reikalauti tarnybinio patikrinimo, tiek ir kelti tarnybinio aplaidumo ar piktnaudžiavimo tarnyba dalykus.

Vilkinimo galima sulaukti, kai atsakyme yra faktinių duomenų – pavardžių, datų, registracijos numerių ir pan. – klaidų pobūdžio dalykų. Tada būtina naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.875 36 str., kuris įpareigoja atsakiusiąją instanciją ištaisyti spausdinimo, skaičiavimų ar faktinių duomenų klaidas per dvi dienas ir pateikti atsakymą be klaidų. 

Galima susilaukti atsirašymuose ir teiginio, kad pareiškimas yra NESUPRANTAMO TURINIO. Ypač, jei kalba eina apie modernius priešiškų Lietuvai spec.tarnybų naudojamus metodus siaubo sėjimui visuomenėje – jos ”zombinimui” per agentūrinius žiniasklaidos kanalus: neurolingvistinį programavimą ( NLP), fizionomiką, koloristiką, numerologiją, net ”gatvės eksterjero ar interjero įvaizdžio semantiką” ar, netgi, išankstinį įvaizdžio ir dezinformacinės įtaigos bei reikiamų akcentų prieš diversiją kūrimą.

Bet tai jau policijos ir prokuratūros ar jiems turinčių talkinti saugumo tarnybų neišsilavinimo, kvalifikacijų ir patirčių, o ne pareiškėjo problema. Tokį atsakymą, irgi, verta skųsti, nes susilaukus keleto nesuprantamumo konstatavimų,  yra sukurtas pagrindas- ”į durnyną” arba, mažiausiai, kenkimas reputacijai – ”nesąmonių rašinėtojas”.    

Atsirašymuose mėgstama apeliuoti ir į pareiškėjo OBJEKTYVUMO stoką, tuo pačiu prokurorui prisiimant objektyvios sprendėjo pusės, t.y. teisingojo rolę ir tuo sumenkinant  pareiškėją kaip subjektyvųjį, nors prokuratūra ir piršto nepajudino išdėstytų aplinkybių  tyrimui, t.y. priėmė kabinetinį sprendimą. Pabrėžtina, kad objektyvizacija, t.y. tiesos paieškos vyksmas yra apibrėžiamas BPK  teorinėje plotmėje žodiniu rungimusi teismo posėdyje bei prokuroro ar teismų sprendimų skundimu, o prokuroro pareigybė jam nesuteikia galutinės išvados teisės, todėl skundžiant tokio pobūdžio atsirašymą verta pabrėžti prokuroro ar policininko SUBJEKTYVUMĄ. Objektyvumas yra neatsiejamas nuo tiesos kategorijos, o ši remiasi logika – griežtomis dedukcijos taisyklėmis ar indukcinėms- tikėtinomis, galimomis prielaidomis bei išvadomis. Tik logikos, o ne abstrakčių etikečių klijavimo lygmenyje yra įmanoma produktyvi tiesos paieška, beje, pasitelkiant PROTINGUMO principą.

Yra įvairių tyrimo vilkinimo, klampinimo būdų. Vienas jų pareiškėjo pavardės atsakyme iškraipymas: gavau policijos atsakymą adresuotą Urbui, o ne Urbai, todėl toks dokumentas teisme būtų pripažintas niekiniu. Gi pareikalavus iš prokuratūros  sukontroliuoti policiją ir priversti atsiųsti atsakymą be klaidų,  ši apsimetė, kad nieko neįvyko ir sukurpė dar vieną atsirašymą, kurį turėčiau skųsti teismui, o šis kaip sakoma, ”trukt už vadžių – vėl iš pradžių”.

Galima patirti ir psichologinį spaudimą apkaltinus asocialius kaimynus nederamu elgesiu (”ubju”, ”žertva …tu lavonas” ir pan.). Atsakymas gali būti adresuotas ne jums, o, atseit, per klaidą daugiabučio kaimynams, ir, jeigu, jie yra asocialūs, tai galimos pasekmės yra prognozuojamos smurtinės. Galima susilaukti ir ne jums adresuoto laiško, bet jūsų adresu su atitinkama pavarde- pvz. GAIDŽIUI.

Prokuratūros piktnaudžiavimų viršūnė – taip vadinamo Piliečių aptarnavimo prokuratūroje aprašo, patvirtinto gen.prokuroro E.Pašilio  2020 04 17 I-103 įsakymu iškreiptas taikymas. Jame įvesta NESKUNDŽIAMO informacinio-aiškinamojo prokuroro atsakymo sąvoka, kurią sistemingai naudojo ir naudoja savo atsirašymuose prokurorai (pareiškimas dėl to ”paliekamas nenagrinėtu”), nors pareiškėjo teisės garantuotos įstatymu skųsti prokuroro veiksmus (BPK 63 str.) dar niekas nepanaikino. Mažytė smulkmena – apraše yra nuostata nr. 3, teigianti, kad aprašas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja įstatymams, tačiau prokurorų padėjėjams ir pasirašinėjantiems jų rašliavas prokurorams tai nė motais. Taip yra sistemingai klaidinami pareiškėjai ir grubiai paminamos jų teisės.  Deja, jokios reakcijos nesusilaukėme iš advokatūros, o vadovavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Agnė Širinskienė, turinti parlamentinės kontrolės pareigą, ”patarė” kreiptis į … Konstitucinį teismą.

Tvirtinama, kad TEISINGUMO, SĄŽININGUMO, PROTINGUMO principais turi būti grindžiamos visos teisės šakos, tačiau kiek jų laikomasi, išvadas darykite patys. Gali būti, kad dalis bylų, ypač, iš spec.tarnybų sferos  ”turi stogą” policijoje-prokuratūroje-teismuose, tada susidursite, kad sistemingai juoda bus pavadinta balta ir atvirkščiai.

PRIEDAS. KONKRETŪS PAVYZDŽIAI

KAIP IR KODĖL ATSTATYDINTI SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKĄ p RASKEVIČIŲ?

KAIP IR KODĖL ATSTATYDINTI SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKĄ p RASKEVIČIŲ?

Kęstutis K.Urba

Ponas Raskevičius šiomis dienomis tapo Lietuvos politikoje trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių su viršumi parašų prieš jį surinkimo akcijos dėka  bene centrine dėmesio figūra. Deja, pati akcija, o tiksliau – jos tekstas surašytas teisiškai nemokšiškai: persekioti ar diskriminuoti žmogų dėl jo orientacijos draudžia Lietuvos Konstitucija. 

Siekiant pilietį patraukti iš tokių pareigų būtinas rimtas tarnybinio neatitikimo pagrindas -bent jau tarnybinės etikos pažeidimas, o dar geriau – atsakomybė už tarnybinių pareigų neatlikimą. Tad pirmiausia, pažvelkime, kokias prievoles jam numato Seimo statutas – 70 -tas jo straipsnis. Dalykai turėtų būti rimti.  Deja, ir jis  skystokas savo vandenėliu, nes apie svarbiausius dalykus – žmogaus socialines ekonomines, politines teises nė mur mur, o tai, beje, ir buvo viena priežasčių, leidusi mūsuose šventas žmogaus teises sutapatinti su …gėjų ir lesbiečių teisėmis, o ne sakykime, teise į orią pensiją, kaip tai įpareigotų europinė socialinių žmogaus teisių chartija.    

O ir netikę bolševikiniai Seimų papročiai, kuriuose (’vsio rešajut kadry’ – rus. viską lemia kadrai’) rinkti į atsakingiausias pareigas taip vadinamas asmenybes be jokių įsipareigojimų kolegoms ir piliečiams sava veiksmų programa ar net planu toliau leidžia kelti suirutę bei sumaištį ir Raskevičiaus nušalinimą daro kebloku juridine prasme.  Kalbant tiesiai, LGBT aktyvistai visiems jau įsipyko ir įkyrėjo, o Raskevičiaus veiklos viršūnė buvo, bene, kvailos kalbos KK2 apie … bendrus vyrų ir moterų tualetus ir Seime. Bet ir čia juridiškai neprikibsi, nes kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę.   

O ir pats Raskevičius su savo komitetu jo posėdžiuose atlikinėjo įprastus tuštokus ritualus – svarsto biurokratijos stumiamas įstatymų pataisas. Tiesa, komitetas turi šiokį tokį įdirbį parlamentinės kontrolės srityje – grybštelėtos invalidų, vaiko teisės, tačiau ir tame matosi demagogijos apraiškos – p Raskevičiaus žodžiai, kad žmogaus teisės yra didžiulė didžiulė vertybė. Visgi, pagrindinis kaltinimas yra akivaizdus – Raskevičius neatstovauja vien LGBT bendruomenę, už Laisvės partiją balsavo įvairiausi  rinkėjai, todėl jo pagrindinis veiklos leitmotyvas – kova už gėjų ir lesbių siekius sukelia jo privačių interesų konfliktą su visuomenės interesais, sakykime dėl orių algų ir pensijų, dėl teisingumo policijos, prokuratūros ir teismų sistemoje stokos ir pan. Nekalbant jau apie tokį subtilesnį reikalą – 110 tūkst.  onkologinių Lietuvos ligonių teisę į gyvybę, kurią pamynęs sistemos abuojumas USA sėkmingai naudojamoms net 88 imuninės terapijos schemoms 20-ties skirtingų vėžio rūšių, kai Lietuvoje toliau krebždama tik prie keleto, o norintys įpirkti brangius vaistus turi net parduoti savo … namus. Paskambinau vakar Raskevičiaus pavaduotojui Dainiui Kepeniui – gal šis surengs bendrus Žmogaus teisių ir Sveikatos komitetų klausymus ir nutrauks netikusią Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudą? Keliu nepasitikėjimo p Raskevičium reikalą drąsiai dar ir todėl, kad rudenį prie Seimo diskutuojant apie žmonių socialines ekonomines teises pro šoną ėjo pats Raskevičius ir jam į akis buvo pasakyta, kuo turi jis labiausiai turi užsiimti. Deja, Raskevičiaus veiklos išplaukiančios iš paties liberalizmo pagrindo aktualijos – kovos už smulkaus ir  vidutinio verslo laisves bei kovos už laisvą rinką, kurią tebesmaugia keletas oligopolių kainų diktatu -nuolatiniu jų didinimu pirkėjui ir mažinimu gamintojui su žiburiu nesimato, todėl galima teigti, kad jis diskredituoja ir patį liberalizmą, o tai atitinka, beje, ir kremliaus planus. Bet tai jau ir p Kasčiūno, ir pačios Laisvės partijos vidinės demokratijos reikalas,

NEOBREŽNEVIZMAS LIETUVOJE IR LGBT

NEOBREŽNEVIZMAS LIETUVOJE IR LGBT

Kęstutis K.Urba

Sovietmečiu išleista knygiūkštė su KPSS pirmo sekretoriaus Leonido  Brežnevo prisiminimais iš karo laikų pagimdė anekdotą, kad ji privertė suktis Didžiąją žemę apie mažąją – Rusiją apie Novorosijsko sritį, kur štabe lindėjo Leonidas Iljičius.

Šiomis dienomis, surinktais 356 tūkst. piliečių parašų, keletas iniciatyvininkų su Viktoru priešakyje privertė visą Lietuvos politiką vėl suktis apie Simonoko ir Ko samplaiką- LGBT bendruomenės lyderį Seime – p Raskevičių. Atrodo, kad Lietuvoje nebūtų tuzino rimtesnių problemų: kainų šėlsmo, bedarbystės, pandeminių pasekmių, senjorų nepriteklių ir jų sveikatos, valdžių negalėjimo kurti valstybėje gerovę daugumai…

Suprantama, tie piliečių parašai parodė, kad taip vadinami kovotojai už žmogaus teises ir jų susirūpinimo  objektas – kelių dešimčių tūkstantmečių LGBT  narių siekiai visiems jau yra ”va čia”. Betgi pamąstykime, kas NUTIKTŲ, jei tie parašai, pavyzdžiui, būtų surinkti prieš keturių penktadalių klimato kaitos sukėlėjus- penketą didžiųjų planetos naftos biznio koncernų: du arabų, du amerikiečių ir GAZPROM su reikalavimu apdėti juos, o ne sutinkamai su ES doktrina galutinius  CO2 generuojančius vartotojus,  reikiamais mokesčiais. Turėtume bent jau lietuvišką Gretą Thunberg. Bet ne, –  keletas ”gražulinių” veikėjų pilančių vandenį ant karbauskinio-skvernelinio malūno, suprask – MUŠK LIBERASTUS liberalus ir  velniop jų sąjungininkus ’koncervus’, mostelėjo politiniu švindeliu ir pratrūko prarrūko parašų liūtimi. Gudriai sužaista artėjant dviprasmei Stambulo konvencijai – jos ratifikavimui Seime. Tai kame gi šuo pakastas? Ogi tame, kad dar Reigano keltas ŽMOGAUS TEISIŲ reikalas, privedęs prie ’blogio imperijos’ – SSRS griūties mūsuose tikslingai jau sutapatintas su gėjų ir lesbiečių norais, lyg nebūtų kiekvieno žmogaus ekonominių-socialinių teisių į darbą, atostogas, orią pensiją ir algą ar pašalpą susižalojimo ar kitais atvejais, lyg neegzistuotų žmogaus politinių teisių pamynimas Lukašenkos-Putino karalijose, nors visa tai yra įtvirtinta ir tarptautinėmis sutartimis ne prieš vieną dešimtmetį, pradedant garsiąją Žmogaus teisių chartija. 

Tai kas gi suteikė teisę siaurinti šventą platų ir itin svarbų žmogaus teisių reikalą iki gėjų ir lesbiečių margaspalvių paradų ir jų norų Seimo pirmininkei V.Čmilytei, Laisvės partijos vadams bei jų besmegeniams talkininkams ar  politiniams provokatoriams bei besmegeniai purvasklaidoje? Juk nuolat tegirdėjome iš partinių lyderių – ”žmogaus teisių apgynimas numatytas partinėse programose ir LGBT sulauks savo valandos.” Kitaip tariant, per dešimtmetį visuomenės sąmonėje įtvirtinta žmogaus teisių už kurias galvas dėjo disidentai, reikalaudami Laisvės  Lietuvai, tapatumas su … LGBT  norais ir liberalizmu. Kam tai naudinga -daug aiškinti nereikia. Kas kaltas?  Ogi, patys tamsūs piliečiai ir liberalų partijų nariai į leidžiantys į trečią planą savo vadams nustumti smulkaus ir vidutinio verslo reikalus, stambiųjų koncernų oligopolių siautėjime ir diskredituoti patį liberalizmą – šventą verslo  ir visų pilietinių laisvių reikalą. Mąstykite ir neikite eilinį kartą vedami politikos šunkeliais.

DĖL CHAOSO PREZIDENTŪROJE IR NETINKAMO MINISTRŲ PARINKIMO

DĖL CHAOSO PREZIDENTŪROJE IR NETINKAMO MINISTRŲ PARINKIMO

Kęstutis K.Urba

                      Šiuo metu prezidentūroje vyksta Prezidento pokalbiai su kandidatais į I.Šimonytės kabineto ministrus.  Logiška ir racionali pokalbių seka būtų tokia: pradedama nuo Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministrų, o kai įsivaizduojama ekonomikos efektyvumu ir pažanga grįstas būsimas finansinis resursas valstybės biudžete, tada jau galima brėžti gaires reikalingiausioms reformoms kitose srityse su reikiamais vadybiniais ir agitaciniais projektais. Deja, nieko tokio nestebime, o pradėta buvo nuo „bėdų turgaus“ – būsimos  SADM vadovės Monikutės Navickienės[1] bei „atleisk“ – tatuiruotėmis išgarsintos bakalaurės, pretendavusios  į Teisingumo ministeres. Tokia tvarka nieko gero nežada, nes rodo ir „jovalą“ vidaus politikos patarėjo galvoje.

Ir pati ministrų parinkimo į kabinetą antidemokratinė tvarka Seime yra apgailėtina, nes turėtų būti vykdoma konkursine tvarka atitinkamose partijose su varžytinėmis siūlomų programų ir planų bei patirčių bei reputacijų plotmėje.

Arvydas Pocius

Todėl „už borto“ liko buvęs Lietuvos Kariuomenės vadas diplomatas Arvydas Pocius, kuris būtų stipriausias KAM vadovas bei jau vadovavęs Žemės ūkio ministerijai ir rūpinęsis smulkiu bei vidutiniu ūkiu Kazys Starkevičius.

Regionai ir kaimas yra opiausia Lietuvos problema, o štai R.Valatka su pretendente į Švietimo ir mokslo ministeres J.Šiugždiniene InfoTV vieningai sutarė, kad mažos kaimo mokyklos būtų naikinamos, kaip tai daro pvz. Akmenės meras Mitrofanovas. Nors gretimame Mažeikių rajone tėvai vežioja iš miesto savo vaikus į kaimo mokyklėles, nes ten ir klasės mažesnės, ir tvarka geresnė nei tūkstantinėse miesto mokyklose bei saugiau pandemijos sąlygomis. Negi, vėl, reikia kartoti Šilutės rj. mokyklėlės patirtį sovietmetyje, kur iš šešių abiturientų buvo vienas aukso medalininkas ir keturi – sidabro. Nebus mokyklėlių – nebus kaimo. Nebus kaimo – nebus ir Lietuvos. Tik miestų rezervatai su placdarmu „žaliems žmogeliukams“ tuščiose laukų platybėse. Net naują karinį poligoną nesusiprasta įkurti pavojingiausiame nederlingų žemių Lazdijų rajone. Kas mus valdo?


[1] Man ministras Linas Kukuraitis sakė, kad jo sistemos sustygavimui trūksta bent jau 200 mln. eurų

KARBAUSKIS ĮKLIMPO … AMŽIAUS KRIMINALE ?!

KARBAUSKIS ĮKLIMPO … AMŽIAUS KRIMINALE ?!

stutis K.Urba

               Lenkijos Prezidento Dudos vizitui į Vilnių, skirtam Žygimanto Augusto 500 metinėms, pasaulio pagrindinėje žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad Berlyne sulaikyti trys Vokietijos piliečiai kilę iš Artimųjų Rytų: Abdula…, kurie įtariami Drezdeno muziejaus „Žaliasis skliautas“ apiplėšimu, pasisavinus istorines Lietuvos-Lenkijos karaliaus Augusto II brangenybes įvertintas 1 mlrd.eu.

Dresden Museum Partly Reopens After Jewelry Heist - The New York Times

                             Yra daug pikantiškų sutapimų – pvz. Drezdeno prokuroro tiriančio bylą Šmidt pavardės sutapimas su išreklamuotų Kauno menininkų rėdančių Kalėdinę eglę pavarde ar Generalinės prokuratūros pastate sudaužytas iš aukštumų kritęs storas stiklas, subiręs į šimtus deimančiukų, kurie leidžia konstruoti versiją, kad maskoliai ruošiasi šį amžiaus nusikaltimą „klijuoti“ ir Lietuvai bei … Gabrieliaus Landsbergio aplinkai per patriotą Lietuvos kariuomenės ginklininką juvelyrą Algirdą Petrusevičių bei mane. Tačiau į tai įklimpo ne kas kitas, o pats … Ramūnas Karbauskis, išleidęs rinkimams leidinėlį  prieš konservatorius, spausdintą Lenkijoje „Neliečiamieji“.

                             Įvaizdžio ir įtaigos konstravimo seka yra tokia.  Šiomis dienomis rusų TV kanalas „Naše liubimoje kino“ parodė kriminalinį prancūzų 2011m.  filmą „Neliečiamieji“ apie žiaurų nusikalstamų gaujų tarpusavio karą su politine potekste – kairiųjų iždo plėšimu, kuriam vadovavo toks Momona. Kaip tai susiję su … MO muziejaus ekspozicija su pinigais ant nuogo kūno būtų atskira kalba, tačiau kriminalinis reikalas yra toks: maskoliai savo strateginėje operacijoje klijuoja net kino priemonėmis konservatoriams sąsajų su nusikalstamomis grupuotėmis įvaizdį, netgi, stiprinamą reikiama kino juosta, o Karbauskis, kuris jau kreipėsi į tarptautines organizacijas dėl „demokratijos mirties“ prie to tiesiai su savo „Neliečiamieji“ spaudiniu prisideda. Intelektualu, bet būdinga.

Dabar jam pačiam – Karbauskiui yra dvi išimtys – arba likti Seime „neliečiamojo“ statuse arba rytoj pasitraukus iš jo, galimai būti apklaustam suinteresuotų prokurorų ir Interpolo.

Betgi, teisybė, kaip visada, slypi detalėse. Kad A.Petrusevičiui vėl „sega“ ryšius su nusikaltėliais po „vamzdžio“ – pistoleto provokacijos  ne naujiena, gal būt, net LRT „Istorijos detektyvuose“ parodyta Kubiliaus (žurnaliūgo) surasta Valdovų rūmuose ekspozicijoje neiššifruota Gedimino kalne rasta 13a. datuojama švinine lentele ant kurios keisti ženklai, spėjama, reiškia ALGIRDAS. Su kraujo nuleidimo įrankio sureikšminimu.  Būtent, Valdovų rūmuose, kuriuose prieš keletą metų buvo demonstruota įspūdinga Drezdeno muziejaus eksponatų paroda. Joje, beje, sutikau ir pažįstamą Lietuvos karaliaus Mindaugo II Uracho anūką.  Bandoma įmušti įvartį į Lietuvos vartus? Kaip meistriškai buvo kurtas Savanorių prospekto semantikos įvaizdis buvusiam Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vadui A.Petrusevičiui,  būtų galima tik kraupiai gėrėtis. Įspėjau jį ką tik, kad jam gali atnešti pataisyti žiedą su deimanto akute, o po to jį suras, atseit, nusišovusį. Ir pasakiau – jei žodyje Abdula gali matyti žodį dulo – vamzdis, reiškia gali dirbti kontržvalgyboje.

Su manimi yra pikantiškiau. Dar prieš 25 metus paviešinau „kodą“ – „kazanova Urbini“. Maskolius užkibo pastatęs visą detektyvinį serijalą „Kazanova“, kuriame brangakmeniai dėl kurių iš kailio nėrėsi MURas išlindo būtent, žinios apie sulaikytus nusikaltėlius Berlyne dieną. Atseit rusai irgi kovoja su brangakmenių kriminalu. Tai yra svarbi medžiaga bylai Vilniaus prokuratūroje, kurioje jau gal netiriamos lavono atsiradimo miškelyje prie Iždo gatvės aplinkybės. Kazna – kazanova yra tipiška kryžiažodinė maskolių spec.tarnybų operacijų rengėjų mąstysena iždo operacijoje.

Gabrielius Landsbergis dėl gero išsiauklėjimo yra itin korektiškas, mandagus politikas, kuris pagal statutą bendrauja su rinkėjais, taigi, ir su manimi. Aš pagal konstituciją, kaip ir pridera savo kilties atstovui, dalyvauju valstybės valdyme per rinktus atstovus. Ne tik su Gabrielium, bet ir su Gentvilu, Čmilyte, Butkevičium ar net Skverneliu ir Karbauskiu. Bet tai niekam neįdomu, nes yra toks pikantiškas slaptas nufilmavimas Seimo priimamajame prieš penketą metų, kai ėjau pas vėlavusį Teisės komiteto pirmininką Julių Sabatauską. Ant kėdžių laukiamajame sėdėjo dvi ciocės ir graži, simpatiška moteris, kurią prisėdęs ant ketvirtos kėdės užkalbinau  – kokiu reikalu. Ji pabėdavojo, kad dėl netinkamo generalinio prokuroro Valio elgesio Zarasuose, kur jos vyro puseserės namas buvo iškrėstas matant vaikams. Aš pasipiktinau ir patariau kreiptis į Vaiko teisių apsaugą. Kai šią moterį pakvietė užeiti, sužinojau, kad tai … Henriko Daktaro žmona.

O kad greta Seimo teko pabėgėti ristele ir pasišnekėti su bėgančiu Gabrielium,  kameros, irgi, bus, užfiksavę. Gi rusų filmas „Bieg“  – bėgimas su deimantų ir „Kazanovos“ kontekstu yra iškištas ką tik.

 Kita Frenko Sinatros įvaizdžio ryšiuose su politikais ir mafija atšaka yra tokia. Šių metų liepos 29 dieną penkios minutės po dėdės Algimanto Urbos, kuris su buldozeriais nesnaudė Sitkūnuose sausio 13-os naktį, palaidojimo Garliavos kapinėse  man paskambino „bratva“ prie kurių dėdės Kęstučio kapo Saltoniškių kapinėse yra tekę buvoti ne kartą.  Skambinęs yra teistas ir dėl banko plėšimo, o kai rašė kursinį darbą apie Petrą I „draugavusį“ su Augustu II, kurį įpainiojo pražūtingą LDK karą su švedais, kažkiek jam padėjau“ gavo bakalaurą. Tada ėjo to USA piliečio Rožeckin turėjusio 500 mln. USD bylą su Rusijos Informatikos ministerija,  dingimo Jūrmaloje iš Kapu gatvės į kurią buvau keletą kartų pavėžintas kriminalas. Komentarai kaip sakoma nereikalingi. Puikus siužetas ne tik kriminalinei juostai, bet ir politiniam skandalui.

Nieko nepadarysi – numeti jauką prieš 25 metus ir lauki. Nes džiunglėse laimi ne teisingieji, o taiklieji bei kantrieji. Teks kreiptis į prokurorus dėl p Ramūno, kuris netikėlis verslininkas plebsas man, aristokratiško mėlyno kraujo iš karališkos Jono Sobieski II betarpiškos aplinkos giminės bandė neleisti kalbėti Seimo kultūros komitete, net nebūdamas bajoru.  Bet prokurorai ir vėl atrašys – neaišku, nesuprantama, atmetama ir neskundžiama remiantis E.Pašilio potvarkiu, kuris akivaizdžiai prieštarauja … įstatymui. Tokia jau yra ta Lietuvėlė „po kalpoku“ nuo kurio tebekenčia milijonai.

Kad sesers vyras yra ambasadorius, dribęs Stokholme ir Maskvoje, o dabar konsulas Lenkijoje – tai tik svarbios GRU-FSB-SVR-kgb provokacijos detalės.

NE TIK SEIMO JAUKIMAS

NE TIK SEIMO JAUKIMAS

stutis K.Urba

               Vakarykščiai du Seimo posėdžiai, 2020 11 19  -rytinis ir vakarinis buvo, nelyg, gerai surežisuotas spektaklis, kuriame pseudokairė atakavo dešinę, pirmiausia V.Bako ir P.Gražulio pasisakymais. Galimai spec.tarnybų užsakymo. Šios „statančios“ ant kairės veikia taip. Prastumia į dešinę pažeidžiamus asmenis ir po to patys juos diskredituoja. Taip V.Bakas iš pradžių „užsirovė“ ant Lopatos  dėl ROSATOM ir M.Basčio reikalų, o po to smogė Krašto apsaugos ministrui, nes dukterinė MG Baltic firma laimėjo kareivinių statybos konkursą su 130 mln.eu suma. Konkurentai reikalavo, kaip ir didesnės sumos. Neatsiliko ir P.Gražulis, ką tik „pasižymėjęs“ D.Trumpo diskreditavimo naratyve,  prašnekęs apie KGB generolo dukrą. Matyt, turėjo galvoje A.Armoną[1].

                             Ataką pratęsė  R.Šarknickas pompastiškai prabilęs – „demokratija miršta“. Po to sekė keista rokiruotė – prof.E.Jovaišos patraukimas iš Mokslo ir švietimo komiteto į … Užsienio reikalų bei R.Karbauskio įsipiršimas vietoje jo iš nykoko Kultūros komiteto. Žemvaldys pridirbęs kultūrininikams imsi mokslo. Viršūnė – LVŽS pasitraukimas, atseit, negavus seimo vicepirmininko kėdės, iš seniūnų, komitetų vadovų bei paties „Lietuvos demorkatijos tėvo“  R.Karbauskio pareiškimas, kad jis dėl to kreipiasi į tarptautines organizacijas bei  palieka Seimą. Kai kas pagalvos, kad visai ne dėl to, nes TV dosniai nušvietė jo japonišką prie kišenės pritvirtintą chloruojantį paketėlį, kuris turėtų jį saugoti nuo COVID19. O iš tikrųjų, priežastis paprasta – R.Karbauskio reitingas žemas, todėl jam reikia elegantiškai pasišalinti, juolab vis tiek, diriguos per A.Norkienę ir J.Jarutį. Gi klausimas yra esminis – ar Seimo pirmininkės pavaduotojas ją pavaduoja tam tikroje srityje ar kaip partinis ambasadorius atstovauja frakciją? Kad LVŽS veidmainiauja rodo tai, kad jie patys nesiūlo Seimo statuto pataisos, kuri įpareigotų Seimo vicepirmininkus iš opozicijos gretų rinkti pradedant didžiausia frakcija. Gi V.Čmilytė atliko viską teisės rėmuose. O kad iš to buvo išpūstas spektaklis – kita režisierių paieškos pusė. Gi žurnaliūgai pasigavo atstovavimą, kai kalba eina apie užvadavimą.  Valdanti dauguma padarė lyg ir reveransą į opozicijos pusę – naikina Seimo sesijos programos sudarymo nuostatą, kad galėtų lengvai eiti opozicijos projektai, bet, vis tik, Seimo darbo plano projektas turėtų rastis Seimo statute, kaip orientyras, kurį galima paprastai pakoreguoti. Gi buvusi tvarka buvo absoliučiai „durna“  – vyriausybė pateikia savo sąrašą, seimokratija prideda teisėkūros jovalo ir programa yram nors jos tik 20 proc. būdavo įgyvendinta. Tai rodo, kad buvę seimai neturėjo žalio supratimo apie prioritetinių įstatymų svarbą tarp užraugtų pusantro tūkstančio pataisų. Tiesiog, nesuko galvos konvejerio aptarnavime.

                             Į šią nestabilumo didinimo schemą įsirašo ir K.Glavecko pareiškimas, kad jis palieka liberalų frakciją.  Keistai posėdžiams vadovavo P.Saudargas kažkodėl Seimo statuto pataisas nukreipęs vien į Teisės komitetą, o ne ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų. Dar keistesnė buvo „techninė 5 min. pertrauka“, kurioje, nesant salėje finansų viceministrei Maskoliovienei  pasipylė maišatis. R.Tamašunienė pakvietė Lenkijos draugus susiburti, po to R.Šalaševičiūtė – Seimo žemaičius ir taip iki … Uzbekijos draugų. Seimo nariai – visa 80 salėje  susimakalavo taip, kad paskelbti apie COVID19 išplitimą nuo J.Sabatausko paminėtos liberalų torto vyšnios atsirado DIDŽIULIS pretekstas. Gi šįryt A.Veryga pareiškė, kad Seimą reikia uždaryti dviem savaitėm ir jam pritarė A.Mazuronis.

                             Galimai eina kremliaus surežisuota Lietuvos Valdžios ir visuomenės destabilizavimo operacija tarpatlantinės COVID atakos fone,  bet tai jau ir  mūsų spec.tarnybų bei pačių seimūnų apdairumo ir atsargumo reikalas. O šis seimas nei kiek neprastesnis už buvusius, bet ir ne itin geresnis. Nes bando prisitaikyti prie sistemos, bet ne ją iš esmės sutvarkyti. O reikėtų – Lietuvos labui.

ŠĮ rytą “Pervyj Baltijskij” TV kanalas ryto žiniose “Dobroje utro” parodė iš Mordovijos V.Pranckiečio, kuris izoliacijoje, antrininką mėlyna striuke gydymo nuo COVID19 kontekste. Bet be “namordniko”.

R. Karbauskis deklaravo naujus pirkinius: atskleista namo prie Kauno marių  kaina – Kas vyksta Kaune

Man keista, kad, kai  “Lietuvos demokratijos tėvas“ Karbauskis keliantis tarptautinį galimai uždraudęs buvusio Seimo nariui Laurui Stacevičiui skelbti kaimui reikalingiausio įstatymo tekstą – Nr 53,, kurį įpareigojome per LMS (mokslininkų sąjungą rezoliucija kovo 11 salėje) priiminėti, per šarknickius samprotauja apie demokratijos mirtį, kai LVŽS turi būti iš patriotų pusės ultimatumas – arba nešdinasi iš Seimo kaip prisiekinėjęs žmonių gerovei arba apkalta visai LVŽS frakcijai dar ir dėl 2019 m. PSDF lėšų neskyrimo onkologiniams ligoniams (moteris pardavė namą, kad galėtų įpirkti vaistus)  – 4 už 4 prieš Sveikatos komitete dėl ataskaitų tvirtinimo, matyt, dėl tos 2019 m. pabaigos biudžeto kamšymo istorijos.

Bet vakar ir P.Saudargas ir A.Matulas keistai vėl tylėjo – nekomentavo 4 prieš 4 konflikto, kurio pasekmės turėtų ir galėtų būti esminėmis. Tik R.Budbergytė prabilusi apie grėsmingą valstybės skolos augimą bandė kalbėti iš esmės, tačiau kam tai įdomu, kad riedame defolto grafiku. O po jo teks švedams parduoti visus miškus, rusams – geležinkelius, kiniečiams – uostus, lenkams ir vokiečiams – likusias žemes. Bet ne Karbauskio, kurį galima itin daug kuo įtarti dėl parsidavimo – politinės prostitucijos ir tikslingo kaimo alinimo.


[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/buves-kgb-vadovas-a-armonas-sausio-13-osios-ivykius-galejo-sustabdyti-tik-m-gorbaciovas-ir-v-kriuckovas-56-617275

ROBERTO ŠARKNICKO VEIDMAINYSTĖ SEIMO NIEKDIRBYSTĖJE

ROBERTO ŠARKNICKO VEIDMAINYSTĖ SEIMO NIEKDIRBYSTĖJE

stutis K.Urba

               VakarykštIs Seimo posėdis, kuriame rinkti 4 likę Seimo vicepirmininkai, vėl gi,  nebuvo toks, kokio reikėtų Lietuvai ir demokratijai. Bet pirma apie Seimo nario nuo taip vadinamų valstiečių-latifundininkų  nario R.Šarknicko dviveidystę. Kai buvo diskutuojama apie ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, jis uždavė Jurgiui Razmai klausimėlį – o kaip bus su Ateities komitetu? Priminsiu, kad šią idėją Seime kėlė Gabrielius prieš keletą metų, tačiau nesusilaukė valdžiusių palaikymo. Dabar gi Šarknickas tai pateikė vos ne kaip savo idėją, kad Lietuvoje rastųsi jos ateitį keletui dešimtmečių prognozuojantis Seimo komitetas. Gudru, bet negražu.

Robertas Šarknickas | TEMA | 15min.lt

                             Deja, ir Seimo vicepirmininkų išrinkimas vyko tradiciškai prastai – vieni sakė panegirikas, o kiti „mėtė špilkas“.  Kaip gi turėtų vykti tokie svarbūs dalykai? Seimo pirmininkė V.Čmilytė kiekvienai vicepirmininko prižiūrimai sričiai turėjo pateikti bent po trejetą penketą esminių problemų (teisėkūroje, Seimo komitetų darbo koordinavime, ES politikoje – pvz. mokesčių sistemų harmonizavimas ir liaudies demokratija, nes daugelis esminių problemų yra tarpinstitucinės, tarpžinybinės, tarpkomitetinės), o pretendentai tegul varžosi ne tik savo patirtimis ir reputacijomis, bet ir sprendiniais su  įsipareigojimais. Pvz. A.Norkienės ir J.Sabatausko ar kitų „dvikova“ būtų pakėlusi kvalifikacinę kartelę gerokai aukštyn. Deja, nieko tokio neregėjome, niekas nesikeis ir renkant Seimo komitetų pirmininkus – visi, tiesiog, pritaps prie esamos netikusios sistemos rutinos žemiausių reitingų seimuose. Tai rodo ir šių procedūrų antidemokratiškumą, būdingą neobolševizmui, kur „viską lemia kadrai“. Gi Paulius Saudargas iš tribūnos kalbėjo ne apie daugybę susikaupusių problemų, o apie …. klausimų, t.y. ragino sovietiniais papročiais „riešat voprosy“. Problema, tai ir esamos situacijos labai konkrečių parametrų skirtumas nuo siekiamų. Sprendinys reikalauja ir įdirbio, ir demokratinių konkrečių pareigūnų įsipareigojimų. O klausimėlius uždavinėja rinkėjai ir seimūnai vyriausybės valandoje.

                             Yra ir itin svarbus klausimas Kauno prokurorams. Ar Berlyno policijos komisaro, dalyvavusio rezonansinio pasaulinio kriminalo – Drezdeno muziejaus „Žalias skliautas“ apvogimui 1 mlrd.eu suma (gal ne tik Prezidento Dudos vizito į Vilnių ir Zelenskio „garbei“) įtariamųjų sulaikyme vakar pavardė Šmidt tik šiaip sau sutapo su Kauno Kalėdų eglę suprojektavusių menininkų pavarde?

ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

stutis K.Urba

               Vakarykštėje Seimo narių prisiekinėjime iškilo fundamentalus konstitucinės teisės klausimas: ar Seimo nariai prisiekinėja Seimui kaip vienai oriai iš svarbiausių valstybės institucijų, kurios galios ir prievolės apibrėžtos Konstitucija, ar jie prisiekinėja Seimui – „šeimai“, o tiksliau sakant, keletui „šeimų“, kurios išsidalina valdžią, galias ir įtakas bei pinigus.  Seimo idėjos orumas verčia laikytis pirmos traktuotės, todėl ir Seimo nario K.Glavecko aštuntas prisiekinėjimas buvo ir septynis kartus  perteklinis, ir dar eilinio Seimo statuto 4-5 str. prieštaravimo Konstitucijai išraiška, juolab Konstitucija nereikalauja pakartotinai prisiekinėti Seimui. Davei priesaiką vieną kartą  ir tampi susaistytas ja bei demokratijos ir Lietuvos gynimu visą gyvenimą.

                             Todėl intuityvus Gabrieliaus nenoras vėl be reikalo dėti ranką ant žalios konstitucijos knygos bei prisiekinėti buvo ne kitaip nei apvaizdos ženklas. Ir tai nėra smulkmena, nes naujas Seimas dėl netikusių papročių vakar pertekliniais daugiau nei pusės narių prisiekinėjimais tuščiame rituale prarado net dvi valandas, kurios turėjo būti panaudotos, kad ir detaliam teisėkūros reformos bei Seimo darbo aptarinėjimui, o ne koktokiems plepalams ir intrigoms. Vieną jų toliau pynė toks V.Bakas, kurį jau teko statyti į vietą per konferenciją Konstitucijos salėje prieš metus, kai jis pompastiškai pareiškė, kad Konstitucija yra … Lietuvos planas. Gi šis tegali būti labai konkrečių teikiamų įstatymų ir nutarimų projektų rinkinys, o ne pirmų  seimų įdirbis.

Vytautas Bakas | TEMA | 15min.lt

                             Vakar V.Bakas pareiškė, kad netinka rinkti Seimo pirmininke …teisiamos liberalų partijos vadovę. Čia Seimo nariai turėjo jam užduoti klausimų – nuo kada Lietuvoje taikoma kolektyvinė atsakomybė ir ar prokuroras J.Laucius bando nuteisti visą Liberalų Sąjūdį, ar tik buvusį jos pirmininką. Negi Liberalų Sąjūdis savo suvažiavime nutarė parduoti teisės aktų priėmimą už paskolą savo primininkui ?

                      O tai reiškia, kad V.Bakas viešai akiplėšiškai Seimo salėje šmeižė visą Liberalų Sąjūdį ir pažeidinėjo Konstitucijos ginamą LS bei jų sąjungininkų ir balsavusių rinkikų orumą ir dar  sėjo nepasitikėjimą demokratija. Deja, net Mykolas Majauskas tylėjo, nors duoti atkirtį galėjo ir Simonas Gentvilas. Bet kreiptis bent jau į Seimo Etikos ir procedūrų komitetą, kaip ir į VSD, yra ne vėlu. Juk kas galėtų paneigti, kad visas tas spektaklis su E.Masiuliu nebuvo kremliaus tarnybų surežisuotas konservatorių-liberalų koalicijos diskreditavimui.  O tuo V.Bakas ir užsiima. Tai gal jį britų tarnybose kontroliuoja naujas  rusams dirbantis Kim Philby?

                      Deja, ir patys liberalai šiomis dienomis atrodo itin prastai, kadangi žmogaus teises sutapatino vien su LGBT reikalais ir visa tai itin sureikšmino, nors yra  labai konkretūs tarptautinės teisės dokumentai greta visuotinės Žmogaus teisių chartos  brėžiantys Žmogaus teises socialinėje-ekonominėje srityse – teisė į darbą, poilsį, šalpą ir pan. Gi šios teisės yra itin aktualios bent vienam milijonui Lietuvos gyventojų, kai LGBT bendruomenės dydis yra apie tris dešimtis tūkstančių. Kadangi Žmogaus teisių sureikšminimas pasaulyje eina dar nuo prezidento Reigano laikų kovoje prieš totalitarizmą-sovietizmą, tai kas paneigtų, kad kremlius šios istorinės epochos permainos akcentui sukurpė žmogaus teisių tapatinimą – bjaurojimą vien su gėjais ir lesbietėmis, tuo pačiu neigdamas ir nekenčiamą liberalizmo ideologijos raišką politikoje.  LGBT persekiojimai Rusijoje, jų mušimas tik tai patvirtina.

                             Deja, ir V.Čmilytė savo priešrinkiminę kalbą iš Seimo tribūnos pradėjo, būtent, partnerystės tema, nors ne mažesnis procentas savižudžių yra ir materialinį skurdą patiriančių gretose. Kitaip tariant, mūsų liberalai, panašiai, kaip Leonid Brežnev, privertęs „didžiąją žemę suktis apie mažąją“ itin sureikšmino dvidešimt trisdešimt kartų menkesnę Lietuvos problemą nei didžiosios dalies gyventojų nepriteklius. Jie „užkibo“ ant kremliaus ir Simonoko puoselėjamo „jauko“ ir tapo jų įrankiais, o tai liberalizmo ateičiai nieko gera nežada.  Oponavęs A.Sysas vėl įmantriai prikalbėjo apie socialinės ekonominės atskirties naikinimą, kai reikėjo rėžti tiesiai – duokite žmonėms darbo bei orų atlygių/kainų santykį. Todėl ir Darbo partijos pareiškimas, kad koalicinis naujos daugumos susitarimas nesprendžia šių reikalų buvo teisingas ir taiklus, nors ir pačios DP programa tėra paviršutiniškas rašinėlis. Betgi, palaukime I.Šimonytės programos, ir tada bus galima daryti platesnes išvadas.

 Andriaus Mazuronio išrinkimas Seimo vicepirmininku be žadamų konkrečių DP teisės aktų rinkinio projektų bei atsakomybės srities įvardijimo ir programėlės bent eskizo pateikimo  vėl atspindėjo antidemokratinius neobolševikinius papročius, kuriuose viską lemia kadrai, dangstomi tariamu vertybiškumu ir sugebėjimu juokauti.  O Jurgio Razmos „kepurės“ Seimo pirmam vicepirmininkui suteikimas taip pat keltų rimtų klausimų, nes platesnis ekspertų pasitelkimas biurokratijos projektų įdirbio vertinimui visai nežada naujos teisėkūros bei jos kitos kokybės. Juolab, Jurgis mano, kad su kainomis, kaip rodo Rietavo turgus yra viskas „čiki“.

                             Reikalo esmė slypi tame, kad  Seimo valdyba ir seniūnai sudarinėdami bei tvirtindami darbotvarkes bando suvokti, kurie gi projektai yra pirmesni – prioritetiniai. Atsakymas gi ir paprastas, ir nebe. Ogi tie, kurie labiausiai gerina pagrindinius valstybės rodiklius tarp daugiau nei 1700 naudojamų ministerijose.  Bet, kad juose, irgi, nėra tvarkos – nėra hierarchijos p Guoda Burokiene, nors, kad „ikanomika auga, kai kyla bėvėpė“ mano ir pirmutinį mato visi.  Čia pradėti tektų nuo pagrindinių visų visuomenių tikslų, nubrėžtų didžiųjų mąstytojų, bet kad net Seimo nario „kiauroje“ priesaikoje iš penketo įvardinta tik viena gerovė. Nėra teisingumo, saugumo ir laisvių bei tvarkos joms kūrimo. O jei seimūnų galvose trūksta pagrindinių sąvokų hierarchijos, tai tada neišvengiamai randasi chaosas, kurio gal nepanaikins net pozityvus demokratijos plėtojimas – pasiryžimas retsykiais pasitelkti Seime ir NVO, ir ekspertus.  

SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

stutis K.Urba

               Jei vieną pirmą kartą prisiekia Lietuvai karininkas, tai jam nereikia tos priesaikos kartoti, kaip perrinktiems į Seimą ar vėl po pertraukos tapusiems Seimo nariais. Priesaika yra iškilmingas, itin orus veiksmas – pasižadėjimas, skelbiamas Tautai ir Valstybei, kuris su aprašu įgyja ir juridinę galią.

                             Ką gi reiškia pakartotinas prisiekinėjimas, kai reikia ne tik taupyti laiką bei saugotis viRusų ir kuo mažiau būti artimoje aplinkoje su kitais – šiandien paskelbta apie naujus net 2066 atvejus. Pakartotinis saikdinimas reiškia ir nepasitikėjimą anksčiau prisiekusiuoju, ir prisiekinėjimą susirinkusiems į salę kolegoms bei Konstitucinio Teismo pirmininkui  – teisminei biurokratijai, kad ir kiek gerbčiau malonų bendravime p Žalimą.  Kaip  karininkas išėjęs į atsargą, taip ir seimūnas tampa juo visam gyvenimui su konkrečių pareigų Seime atlikinėjimu arba tolesniu tarnavimu žmonėms ir valstybei. Tik tokia narystės Seime samprata yra ori, todėl tas netikęs absurdiškas ritualas yra koreguotinas, nes kuria prieštaravimą Konstitucijos straipsniui, kuris neleidžia žeminti nei rinkėjo, nei Seimo nario orumo. Pamanykite tik, olimpinis čempionas ar kiti qarbūs piliečiai vėl tąsomi prisiekinėti, nors tai yra atlikę neterminuotai anksčiau.

Žinoma galima ieškoti Konstitucijos išaiškinimų, kad joje nenurodyta joks pakartotinas prisiekinėjimas ar piktintis Seimo statutą kūrusiais veikėjais, kurie sukurpė žeminančią Seimo narius senbuvius procedūrą: 2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Turėtų būti – Naujai išrinktas…, o anksčiau ėjęs šias pareigas, kai atvyksta į pirmąjį posėdį.  Smulkmena, bet charakteringa, o Konstitucijos 59 straipsnį: Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

derėtų traktuoti, taip, kad Konstitucija nereikalauja pakartotinės priesaikos, kaip pasikaltusio vaikiuko, kuris nuolat turi pasižadėti tėveliui (Žalimui), kad daugiau blogai nesielgs.

                      Kad sulaužęs Hipokrato priesaiką A.Vinkus, nuikreipęs PSDF lėšas su bendrais V.Šapokos biudžeto „skylėms“, o ne onkologiniams ligoniams ne visada tarnauja žmonių gerovei, kaip yra numatyta seimūno priesaikoje -atskira tema, tačiau ji tik rodo ‚einamosios‘ politinės valios pirmumą prieš teisinį reglamentavimą.

Viktorija Čmilytė-Nielsen su vyru

G.Nausėda šiandien savo kalboje naujam Seimui pabrėžė, kad įstatymai turi būti priiminėjami ir greitai, ir iškilimingai, tačiau kaip tai dera su V.Čmilytės žodžiais – lėtinti įstatymų priiminėjimą? Išminties ieškoti reikėtų šiaip jau  Akademinėje bendruomenėje, tačiau kur tam reikalingi teisės aktai? Būsima proginė būsimos seimo „pirmsėdės“ V.Čmilytės kalba stengsis kuo mažiau konkrečiai įsipareigoti demokratijai ją verčiant beveik farsu – tiesiog bus vėl bandoma pritapti prie esamos pilnos ir ritualinių absurdų sistemos aptarnavimo, o tai nieko itin  geresnio Lietuvai ir pasauliui nežada. Nes sistemą reikią iš esmės reformuoti.

GRU OPERACIJA – „JUODA IR BALTA OLANDŲ AUDINĖS“

GRU OPERACIJA – „JUODA IR BALTA OLANDŲ AUDINĖS“

stutis K.Urba

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

  2020 m. LAPKRIČIO 08 d., Vilnius.   

              Mažai kas pasaulyje mano, kad COVID19 pandemija kilo ne dėl kiniečių veiksmų: laboratorijos ar turgaus-gamtos, o buvo kruopščiai suplanuota kremliaus biologinio karo laboratorijose, dar ir Berlyno užėmimo II pasauliniame kare  75-ų metinių proga. Rusijoje jau vykdoma dešimtimis tūkstančių vakcinacija, matyt, iš anksto jų dar 2017 m. išrasta vakcina, o Gamalėjos institutas didina jos gamybos pajėgumus. Susidomėjimas šia vakcina ir jos panauda jau yra ir ES. Atrodytų, kad pavasarį vakcina ES turėtų pasiekti ir iš USA, pandemija turėtų būti priveikta, tačiau žiniose pasirodė nauja nerimastinga informacija. Olandijoje aptikta nauja COVID19 mutacija, kuri plinta švelniakailių žvėrelių ir jų prižiūrėtojų tarpe, o mutacijos yra tokios, kad jų neturėtų imti jau sukurtos ir testuojamos vakcinos. Serga bent 12.

                             Iš pradžių buvo naikinamos visos audinės 8 km spinduliu, o šiuo metu nesuvaldžius situacijos priimtas nutarimas išnaikinti visas.  Juolab, ši nauja infekcija, kuri netrukus bus įvardinta, kaip COVID20, jau persimetė į draugišką Lietuvai ne tik narystėje NATO Daniją. Jos vyriausybė, paskelbta šiomis dienomis, kad gi buvo priversta izoliuotis.

Kas galėtų paneigti, kad tai ne gamtos išdaiga, o planingi agentūriniai veiksmai, kuriuos įvykdė ginkluoti mėgintuvėliais ir švirkštais prižiūrėtojais įsidarbinę Ivanai Fiodorovičiai GRUninai su padirbtais pasais.  Juk ne tik „novičiokai“ leidžiami maskoliaus „mengelių“ į darbą.

Tokiu atveju Lietuvos ir ne tik jos spec.tarnybos turėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– Dano Rapšio sustojimą baseine nebaigus paskutinės atkarpos: tokia klaida, kai eina nerimastinga informacija iš Danijos, kur daug kam sprendžiasi „būti ar ne“, gali būti traktuojama kaip specifinis juodų lingvistinių technologijų triukas su gamtinių klaidų ir sklidimo vandeniu įtaiga, juolab, tai ne pirma šio plaukiko „išdaiga“

– žinomiausių laidojimo namų buvimą Vilniuje, būtent, Olandų gatvėje

– tik ką per Vėlines Olandų gatvės degalinėje galimai įvykdytą spektaklį su benzino vagyste, bato (mirties, kelionės įvaizdis)  ir mobilaus (judėjimo įvaizdis) pametimu bei policijos pėdsekiais pro Audėjo sustojimą iki Markučių ir geležinkelio pervažos.

Todėl būtina peržiūrėti ir visas keistas avarijas ar kitus nutikimus su AUDI šiomis dienomis ir kuo greičiau uždrausti šių žvėrelių auginimą Lietuvoje – pradėjo seimūnas Balsys. Beje, Kanados užsienio reikalų ministro susitikimui su Cechanuoskaja Vilniuje maždaug prieš mėnesį TV žinios iškišo kontekstą: nežinomas žvėrelis išpjovė vištas, o po to buvo jis parodytas ir gamtininko paaiškinta, kad tai kanadietiška audinė – tipiškas kremliaus-Lukašenos spec.tarnybų braižo kontekstinis triukas.

TV3 žinios rodė lapkričio 3 (numerologiškai atvirkščiai 3-11 – kovo 11) dvi keistokas avarijas: juodo ir balto automobilio, o reportažuose iš Olandijos buvo rodytos balta ir juoda audinės. Deja, šie automobiliai galimai patyrę avarijas dėl įvaizdžio nebuvo AUDI, nors vyras ir moteris įvažiavę į stulpą ir užsiaubino Gabrieliaus Landsbergio bei kažko labai juodai apsirengusios Ingridos Šimonytės interviu Seime, rodytą TV3, LNK…

Drabužio kalbą itin plačiai naudoja spec.tarnybos. Pvz. LRT „labam ryte“ Ugnė Galadauskė-Siparė pirmą žinią apie konservatorių pergalę rinkimuose pateikė rudu-„nacikų“ rūbu, šiandien LRT „Šventadienio mintyse“ Michelevičiūtė kalbėdama apie Jo Eminencijos Vincento Sladkevičiaus rožinį, vilkėjo rožinės spalvos suknele.  Antano Smetonos žmonos siuvėja lyg ir buvo rusų agentė, bet Ingridai gal ir nereikėjo modeljerei patarinėti – po Motinos netekties 2019 rudenį gedulo rūbas kitą dieną po Vėlinių yra suprantamas ir gal prognozuotas. Nes dieną prieš tai iš Pabradės buvo žinia, kad šuo užpuolė ir apdraskė mergaitę, o įvykis komentuotas ir mėlynai apsirengusio šungaudžio rodymu, kai jis užneria kilpą dideliam dideliam juodam šuniui. Gi kadre už Ingridos sėdėjo Jonas Survila su mėlynu „antsnukiu“, o jį vaikštant su Ingrida Seimo koridoriais teko pamatyti ir man pačiam. Žinant, kaip rengiasi ar saugosi šie konservatoriai nesunku buvo surežisuoti išpuolį Pabradėje, žinomoje ir karo poligonu. Juolab, juodai apsitaisiusiai Ingridai kalbant TV kamerai prie Seimo laiptinės  buvo paimtas jos rakursas iš šono, taip, kad matytųsi kažkieno apdėtas lyg tyčia mėlynas krepšys. Subtilu.

Buvo ir daugiau psichologinio karo atitikmenų, bet tiek jau to – viskam savo laikas, nes karas yra karas, net ir III pasaulinis, kurį kremlius vykdo prieš visą pasaulį, priveikdamas ir D.Trumpą bei, netgi, savus žmones. „Baby narožajut‘ sakydavo maršalas Žukovas, kai aukodavo kareivius.

Bet, jei toliau snūduriuosime ir leisime prokurorams dangstyti nusikaltėlius, tai netrukus susilauksime ne tik COVID20 su baisiomis pasekmėmis ir Lietuvai.

(b.d)