Atviras laiškas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Raimundui Juknevičiui

Gerb.Raimundai,

apibendrinant mūsų gan produktyvų šios dienos pokalbį išryškėjo šie platūs sisteminiai dalykai:

  1. a) Žudantis Lietuvos kaimą ir ūkius dalykas pirmiausiai slypi bent dešimtyje Lietuvos ekonomikos sektorių ”juodųjų skylių” (astronomijos terminais), kurios susiurbia visus daugumos žmonių materialinius, o po to ir dvasinius resursus: Nausėdos žodžiais 2019 m. Lietuvoje esantys du su puse bankų, šeši didieji maisto prekybos tinklai, elektros-šilumos skirstomieji tinklai su vadukų algomis po 10 tūkst. per mėnesį, stambieji perdirbėjai….vaistinių didmena…didžioji logistika, statyba yra tipiški oligopoliniai karteliniai dariniai su laisvą konkurencinę rinką sukraipančiu minimaliausių supirkimo ir maksimaliausių kainų diktatu, sukrovusiu oligopolių savininkams ”lašinius”, kuriuos verta rimtai prikirpti 

b) Teisiškai vertinant taip yra ir todėl, kad Lietuvos Konkurencijos taryba nevykdo savo nuostatų 8-tos prievolės informuoti valdžią apie konkurencingumo procesus vykstančius rinkoje, o valdžia nesugeba įgyvendinti Konstitucijos 46 str.: valdžia reguliuoja ūkinę veiklą tautos gerovei. Nė velnių nereguliuoja, o mokesčių darbo grupė prie Finmin su dviem šimtais siūlymų atrodo diletantiškai beviltiška: Lietuvos mokslo tarybos vadovas R.Baronas tyli, S.Dimaičio, A.Macijausko indėlis yra žemiau ”plintuso”. Gi akcizais prikirpus oligopolių ”lašinius’ rastųsi apsčiai lėšų kiaulininkystei,  pieninkystei…ekologiniam ūkininkavimui paremti: užtikrinti jų tvarumą ir plėtrą, nes ūkių likimą labiausiai apsprendžia supirkimo kainų dydžiai plius būtinas dotavimas.

”Bomba ir mina” po kaimu buvo padėta dar 1994 m. kai Seimas priėmė savo statuto pirmą redakciją, kurioje Kaimo reikalų k-tui tebuvo priskirta ūkiai bei maisto pramonė, o ne pilnos maisto grandinės – prekybos centrai, diktuojantys grandinėje  minimalias kartelines supirkimo kainas su 40% viršpelniais. Dėl šių godžių nevidonų,  ir perdirbėjai diktuoja minimalias ūkiams, lkai pirmieji liko politikos užribyje. Kaimo reikalų k-tas su savo gegužės 27 d. juokinga pavadinimo pataisa dar kartą parodė savo nekompetenciją ir buvo  išjuoktas R.Žemaitaičio,  supeiktas tiek Teisės d-to, tiek ir Teisės k-to, nes neaišku, kas ta pavadinime piršta ”maisto politika”. Medžių genėjimo žinovas V.Pranckietis rugsėjo viduryje Plungėje vykusiame k-to posėdyje dėl pieno ūkių likimo parodė savo absoliučią nekompetenciją, diletantizmą, todėl rugsėjo 18 d. ”Valstietyje” jį išvadinau demagogu. Juolab jis po mūsų pokalbio  balandį gautą ūkių antibankrotinį įstatymą dėl dalies pelno grąžinimo ūkiams iš prekijų kartelių viršpelnių nukanalizavo į ŽŪM stalčių – V.Katkevičiui, vietoje tarimosi su M.Majausku ir K.Starkevičium, nežiūrint,  kad yra ir Lietuvos Mokslininkų Sąjungos rezoliucija priimta kovo 11 salėje 2019 12 renginyje, kurį ”sveikino” Seimo Pirmininkas V.Pranckietis. Agrarinės ”ikanomikos” i-tas yra nustumtas nuo ŽŪM į ŠMSM glėbį, tad Baravykui Seimo k-to posėdyje beliko pastebėti, kad ”išoperavus smegenis proto neverta ieškoti”. 

Stulginskietis buvęs Kaimo i-to direktorius, dabar katedros vedėjas Jan Žukovski man atsiuntė straipsniuką apie maisto grandinių vertės kūrimo stabilumą pavėlavęs su juo bent 15 metų. Taip jam ir parašiau!

Susirūpinęs Seimo pirmas vicepirmininkas J.Razma peradresavo mano pataisas Seimo statuto ir Maisto įstatymui – išaiškinimą, apibrėžimą Maisto politikai su grandinių sureguliavimu, A.Vyšniauskui bei J.Gudauskui, tačiau jokios įstatyminės iniciatyvos per šias savaites iš jų nesimato, nors, kaip sakoma, viskas pateikta ”ant lėkštelės” – atlikau jų ir jų komandų nesudėtingą darbelį!

  1. Šią savaitę viešame e-renginyje europarlamentaras B.Ropė pristatinėjo išsitrūčinusios gamtą ES Žaliąjį kursą. Paaiškėjo, kad nesigaudo mokesčių politikoje – manė, kaip ir S.Skvernelis, kad PVM eko-produktams gali nusistatyti pati sau Lietuva. Kadangi buvau išsiaiškinęs su Finmin ir dar Teisingumo ministerija, kad negali, nes PVM daro įtaką eksportui-importui bendroje rinkoje ir, todėl, yra ES priimtas PVM reglamentas 2006/112/EB, tai pasiūliau trečio lengvatinio PVM tarifo tik eko-produktams pataisą valstybėms narėms su galimybevžemiau 5%. Sureagavo – padėjėjas užvakar atrašė, kad išsiųstas paklausimas ES komisijai ir atsakymas bus per 6 savaites.

Betgi, išsiaiškinome, kad yra visas kompleksas problemų: 

  • logistikos sandėlių priklausomumas ūkininkams, o ne vikriems perpardavinėtojams
  • finansų eko-ha dvigubinimui iki 16% nuo dirbamos  per keturis metus, stygius, nes ŽŪM biurokratai D.Stravinskas ir S.Jasius orientyru pasiėmė … eko-ha 15% nuo dirbamos po dešimt metų iš jau atmesto Nac.pažangos plano, o ne Seimo patvirtintą 2020 12 11 vyriausybės programos 164 punktą dėl eko-ha dvigubinimo. Todėl nebuvo pareikalauta iš RRF Žalio kurso 823 mln.eu reikiamos dalies – bent 100 mln. eko-ūkininkavimui, o nesant reikiamo finansavimo,  o tik esant propagandai, eko-ha plėtra pagal preliminarias paraiškas tęsudarys gal 27 tūkst. eko-ha, vietoje reikiamų 60 tūkst. Beje, V.Pranckietis ūkininkavimo trisdešimtmečiui skirtoje paradinėje konferencijoje Seime rugsėjo 20 d. S.Jasiui vėl paskleidus naują seną dezinformaciją  – 15%  po dešimties metų kukliai patylėjo! Nekompetencija absoliuti. Mano rezoliucijos projektas buvo suignoruotas,  o pats į konferenciją nebuvau įleistas. Štai jums ir demokratija!
  • Žalinimams GAABams yra suplanuota virš 400 mln.eu, estai pagal eko-ha lenkiantys mus 2.5 karto, tam skirtus pinigus meta eko-ūkių plėtrai, kad prisivytų pirmaujančių pasaulyje Austriją su jos beveik 25%

 nuo dirbamos, tai ir pas mus reiktų analogiškai elgtis su prioritetu žalinimuose ir GAAB uose: skirti iš šių lėšų liūto dalį eko-ūkių skaičiaus ir plotų plėtrai. Juolab, tada vienu šūviu trys zuikiai – gamtos sauga, užimtumas kaime, maisto sauga, o ne balai už akmenų krūvą chemizuotų technologijų ūkių kraštovaizdyje

  • Eko -ūkių ir maisto saugos plėtrai (pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitos Lietuvoje kas penktas produktas su tarša leistinos žemės ūkio nuodų likučių ribose, o jos su trąšų likučiais…- kadmiu ir dar maisto pramonėje naudojamų šimtų pavadinimų rūgštikliais, purikliais, kvapikliais…konservantais sudaro brudą, kuris kaupiasi žmoguje ir duoda ligas: alergijų bangą bei vėžius… Dėl galimų teršalų kombinacijų gausos – 2 dešimtame laipsnyje, jų per šimtą metų nepabėgtų ištirti visos pasaulio laboratorijos) būtina tiek eko-produktų pasiūla, tiek ir paklausa.  Situacija tokia: ŽŪM biurokratas D.Stravinskas aiškina, kad nesant paklausos nereikia skirti didelių finansų eko-ūkiams, o SAM specialistė Ieva Gudavičienė negali nustatyti paklausą Vaikų maitinimo darželiuose-mokyklose apraše, nes nėra pasiūlos – viską sudėjus gal tebūtų šeštadalis poreikio tenkinta. Užburtas dviejų biurokratų, kurie negali susėsti prie vieno stalo, ratas! Todėl, prašau šieno ritinio ir po SAM langais. Vokietijoje ir Skandinavijoje vaikų maitinime eko-produktai sudaro 60-90%, o Lietuvoje iš 110 tūkst. darželinukų saugų eko-maistą tegauna 4.5 tūkst.  ŽŪM demonstruoja tik nenuilstamas pastangas apie metamus milijonus, bet ne poreikį ir rezultatus. Nac. kokybės produktai (  – nkp netenkina maisto saugos reikalavimų – kas iš to, kad pvz. 20% NKP   mažiau pesticidų, kurie pasak vadovėlių visi yra mutagenai, o etiketėse ir alergenai) reklamuojami, bet gi jie sėkmingai rinkoje išstūminėja eko-produktus, nes pigesni.

Todėl prašau:

  • aptarinėti šiuos sisteminius reikalus tiek Ūkininkų sąjungoje, tiek ir taryboje, nes matau, kad ūkininkai nesuvokia esamos finansinės situacijos maisto grandinėse pragaištingumo. Nors J.Vilioniui prieš penkis metus išaiškinau dalies pelno grąžinimo ūkiams svarbą,  bet jis dar tada mojo ranka ir sapnavo rizikos fondų išeitį. O oligopolizuotos maisto grandinės yra kiauras maišas – kiek milijardų bekreiptum į žemės ūkį, jie dėl vertės nusavinimo per kainas nedengiančias ženklios dalies savikainos,  nusėda galiausiai prekijų sąskaitose. Štai ir atsakymas dr.Alg.Butkevičiui: į žemės ūkį buvo mesta 24 mlrd., tai kodėl nyksta kaimas?
  • kadangi tėra legalių efektyvių protestų galimybė demokratinėmis priemonėmis veikime per galios centrus, tai prašau pilnai išnaudoti e-priėmimų pas ministrus bei Seimo vadovus ir k-tų pirmininkus galimybes, kad toks  Ūkininkų Sąjungos veikėjas I.Hofmanas nešokinėtų be reikalo man į akis feisbuke, o kalbėtų politikams ir ministeriams.  Tikslinga oficialiai kreiptis ir į G. Nausėdą, nes ir prezidentūra, matomai, reikiamai nesigaudo kaimo raidoje bei perspektyvose!
  • Briuselyje gruodžio viduryje nusimato ES ūkininkų protestai, todėl ten tikslinga pareikšti reikalavimą ES komisarams- komisijai dėl trečio lengvatinio  žemiau 5% PVM  tarifo eko-produktams reglamente 2006/112/EB, kad jie taptų konkurencingi rinkoje! Spausti reiktų į maisto saugą ir labiausiai į trečią ES  alergijų bangą, nes eko-produktai nėra tos pačios kategorijos siekiantys rinkoje pranašumo, o kokybiškai saugesni, taigi, kitos kategorijos produktai. 
  • Prieš dešimt metų ES suvarydavo net trečdalį grūdų, vaisių uogų eksporto alkoholiu į Afriką, Australiją, Amerikas, Europą. Tai amorali politika dėl kurios man piktinosi ir tuometinis ES  komisaras V.Andriukaitis. Pasaulyje pusbadžiauja kas septintas aštuntas, o jo dalis tebegirdoma.

Tai toks būtų gan sisteminis svarbių dalykų apžvelgimas, bet kai nesusitvarkoma dar ir dėl pievų atkūrimo, mėšlo tvarkymo, o paukščių populiacija sumažėjo trečdaliu, 47% vandenų užteršta kaimo-miesto, ES Lietuvos dirvą jau kada pervedė iš ekologiškai tvarios į rizikingą, o Aplinkos ministerija dėl dulkių audrų nuo dirvos sausais pavasariais ir Lietuvos vidurio juostoje reikalingo ūkių diversifikavimo reikalingo ir būtino  nurodymo Bendrame teritoriniam plane – jo žemėlapyje, įžūliai demagogija atrašinėja, tai atrodo, kad tik kuolų rovimas gali keisti situaciją!

Didžioji Lietuvos kaimo ir žemės ūkio politikos klaida yra jų traktavimas kaip uždaros, savo raidą apsprendžiančios sistemos, kuri iš tikrųjų, labiausiai priklauso nuo išorės – supirkimo kainų ir dotavimo, taigi ir nuo Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų bei atitinkamų komitetų. Laikas kartelines nustatytas kainas patvarkyti, dotavimus sutvarkyti, nes griūtis eina ne vienoje sferoje: pasak STRATA, jei nieko nekeisti, tai 2030 m. Lietuvoje stigs apie 2 700 gydytojų ir apie 7  tūkst. slaugių. Gi, kaime rizika mirti nuo infarkto, insulto yra keturis kartus didesnė nei mieste, nes nėra greitos pagalbos. Todėl griūnant ir ambulatorijų sistemai būtina išreikalauti iš SAM, kad A.Dulkys tų 800 mln.eu liūto dalį mestų specializuotų greitos pagalbos grandžių, esant aštrioms širdies-kraujagyslių rizikoms, sukūrimui.

K.Urba 

nepriklausomas ekspertas 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s