KONTROVERSIŠKAI AGRESYVI AUŠROS MALDEIKIENĖS DEMAGOGIJA

KONTROVERSIŠKAI AGRESYVI AUŠROS MALDEIKIENĖS DEMAGOGIJA

Kęstutis K.Urba

Politikė ir rašinėtoja „ikanamistė“ Aušra Maldeikienė yra vertas dėmesio reiškinys  atrodančioje be perspektyvų Lietuvos realybėje jau vien todėl, kad ji ne pirmi metai yra tapusi, kaip dabar madinga sakyti „influencere“ – viešosios opinijos įtakotoja. Kadangi pastarojo žodžio kalbiniu nepriekaištingumu linkęs abejoti, tai gal tiksliau būtų ją vadinti reikšmingoka „smegenų muilintoja ir plovėja“. Gi mokantis skaičiuoti viešus pinigus Gitanas Nausėda  ją rinkiminiuose debatuose pavadino …parazitu, kai sureagavo į savęs išvadinimą TV studijoje – gražiu kostiumu.  Bet apie viską iš eilės.

Prisipažinsiu, kad prieš keletą metų man darė įspūdį priešingas autoritarizmui A.Maldeikienės kritinis mąstymas, juolab pats esu šio mentalumo. Konsultavau Palangos kurorte vaikystę praleidusią seimūnę, kad ji aklai nepuldinėtų visko, ką galima tapatinti su valstiečiu, nes kaime triūsia ir gyvena ne tik stambieji latifundininkai, bet ir vidutiniokai ar smulkieji ūkininkai. Kantriai aiškinau dar studijų metais aptiktas tiesas, kad žemės ūkis visame pasaulyje dotuojamas, nes, antraip, maisto kainos taptų astronominėmis, prieinamomis nedaugeliui – tik turčiams, o tada, kaip viduramžiais, kiltų miestelėnų maištai sumišę su badmečiais. Šio to pasiekiau, juolab A.Maldeikienė perėmė ir mano terminologiją bei pareiškė, kad Seime vyksta politikos imitavimas.

Juoda katė perbėgo taką, kai į mano, mėlyno kraujo turinčio prašalaičio firminį prezidentinės kampanijos klausimą – kuriuos pirmus įstatymus ji tapusi valstybės vadove teiktų Seimui, ši prasčiokė atšovė pažodžiui: „įstatymų trydoje aš nedalyvauju“. Čia ir paaiškėjo tikrasis A.Maldeikienės veidas – nieko konstruktyvaus nesiūlyti, o taškyti purvais ir kandžioti absoliučiai visus bei susireikšminant iki prezidentinės  kampanijos, apsukriai surinkus 80 tūkst. 703 naivių rinkikų balsų „A.Maldeikinės traukiniu“[1] prasmukti į Europos Parlamento „laktas“ su gerokai riebesne alga. Žinoma, be jokio konkretesnio programinio įsipareigojimo piliečiams, o veik su 95 tezių politinio ese rašinėliu, taip ir netapusiu naujojo liuteroniškojo protestantizmo kelrodžiu,  kurio esmė – įrodinėjimas, kad ji esanti dora katalikė, kurios pašaukimas ginti silpnuosius. Tas jos programinių nuostatų – politinių banalybių kratinys aiškiai rodo, kad A.Maldeikienė su savo komanda (šiuo metu jai dirba 6 padėjėjai), beje, kaip ir kiti europarlamentarai, iki šiol nesuvokė neregėtos pražūtingos stambiausio kapitalo koncentracijos saujelės rankose, kuri yra 80 proc. atsakinga už klimato kaitą bei pasekmę – šimtu milijonų vertinamą kylančių pusiaujinių migrantų grėsmę ir su tuo susijusią globalią gamtinę bei socialinę katastrofą. Antraip, ji reikalautų atsakomybės bei globalių progresinių tarifų turčiams. Vietoje to mes matome tradicinį liberastišką mokesčių vengimo (dažniausiai jų vengia balansuojantys ant bankroto, bet norintys daryti verslą) užkardymo lozungą ir galybę socialinių reikalavimų nutrinto socialinio  „ramsčio“ pavidale. Lyg lėšos ES būtų iš gausybės rago arba dygtų kaip voveraitės po vasaros lietaus.

Aušra Maldeikienė apie kovą su onkologine liga: „Gavau laiškų, kuriuose  žmonės džiaugėsi, kad mirsiu“ | Vardai | 15min.lt

Nesiimu vertinti jos su komanda įdirbio EP dėl užklupusios piktybinės ligos (duokDie susveikti), tačiau nuolatiniai įrašai Veidaknygėje[2], parlamentiniai pezalai[3], pastarieji jos

rašiniai „Literatūroje ir mene“[4],[5],[6] ar vakar dienos interviu lrt.lt portalui [7] liudija tolesnį nežabotą sublimuotos energijos taškymą į visas puses bei itin  kryptingą Prezidento G.Nausėdos aplodijimą. Beje,  akivaizdu, kad priešrinkiminis pažadas:

  • Informuoti rinkėjus apie Europos Parlamento darbą ir šviesti visuomenę apie tai, ką iš tiesų veikia Europos Parlamentas. Tokio tipo informacijos Lietuvos viešojoje erdvėje šiuo metu, deja, labai trūksta.

bandomas vykdyti, tačiau kartą į savaitę pasirodantys Maldeikienės padėjėjų pakaitiniai rašinėliai[8] leidžia teigti, kad tegalime stebėti tolesnį, šį sykį, ne seiminių, o briuselinių trintukų parazitavimą ant mokesčių mokėtojų pinigų dar ir su tokiu europarlamentinės politinės minties šedevru: „Nes klausantis Gitano Nausėdos pokalbio su žurnalistais, susidaro įspūdis, kad jam įdomesni jo akiniai, nei viso kontinento ateitis ir raida.“

Belieka priminti, kad už, be abejo, diskutuotino ir kritikuotino, Prezidento įžeidimą  yra numatyta atitinkama atsakomybė, tačiau, čia jau viešo intereso gynėjų – prokurorų reikalas, nes Prezidentas pareiškęs, kad „užsiaugino krokodilo odą“ tam elementariai neturi laiko, nes, irgi, įklimpęs į begalinio įstatyminių pataisų konvejerio aptarnavimą.

Bet grįžkime prie pastarųjų pačios A.Maldeikienės minčių.

  1. Jau vien nevykusi savigyra: „Vis dėlto būdama viena iš vienuolikos Lietuvoje rinktų parlamentarų, kurie atstovauja 450 mln. europiečių, lyg ir priklausau to politinio dugno herojams.“ rodo, kad ji nežino atstovaujamos demokratijos elementoriaus. Pažiūrėkite, tik kokia energinga boba, kuri atstoja net 450 mln. fizinių asmenų! Gi atstovavimas tereiškia pirmiausia už ją balsavusių ir  ją išrinkusių piliečių, ir pritarusių jos programai vykdymą. Tačiau, jei jos irgi „kiaura ir skylėta“ liberastinė, keliaklupsčiaujanti stambiam pasauliniam bankiniam ir energetikos koncernų kapitalui tėra privalomas, bet nereikšmingas rinkiminių žaismų atributas, šiaip jau galintis kelti galvos skausmą, nes pažadus, kad ir kokie jie kūdi bebūtų, padorumas reikalautų tesėti, kad 80 tūkst. balsavusių už ją neliktų elementariai apmauti, tai nieko kitko, o tik savęs sudievinimo iki antgamtinio Akropolio titanų stoto reikalaujančio milijonų atstojimo miglos negalima tikėtis. Juk tai taip patogu.
  2. Abstrakčių tiesų išrėkimas: „Antras dalykas, Europos Parlamentas labai aiškiai pasakė, kad europinės vertybės yra svarbios ir pinigai negali būti dalijami šiaip sau. Jie turi būti susieti su tam tikromis europinėmis vertybėmis. Stodamos į Europos Sąjungą visos valstybės pasižadėjo laikytis sutarties antrojo punkto, kuriame įvardyta ne tik solidarumas, bet ir pagarba mažumoms, teisės viršenybės principas.“ akivaizdžiai prasilenkia su pačios A.Maldeikienės elgesiu. ES veikimo sutartyje aiškiausiai įtvirtintas sąžiningo konkuravimo principas (kaip konkuruoti mūsų ūkiams su vakarų valstybių, jei išmokos už ha skiriasi ir 50 ir 100 eu?), tačiau vietoje A.Maldeikienės kovos už europinių pažadų vykdymą sulyginti išmokas mūsų žemdirbiams, solidarizuojantis su Prezidentu ir Latvija bei Estija, mes regime G.Nausėdos šmeižimą: „O dabar apie tai, ką, pavyzdžiui, iš tikrųjų G. Nausėda išmušė Lietuvai Briuselyje. Jis pasiekė, kad 5 proc. turtingiausių Lietuvos ūkininkų, kurie gauna pusę visų išmokų, dar truputį labiau praturtėtų per ateinančius septynerius metus. Čia jo visas pasiekimas. Ar čia yra kuo didžiuotis? Aš nemanau. Paprasčiausiai gėda.“

Gi vakarykštė svarbi Lietuvos šeimos ūkiams naujiena[9] buvo, būtent, ta, kad Prezidentas įregistravo europinės finansų politikos standartus atitinkančias tiesioginių išmokų lubas, kurios tuoj pat susilaukė stambiųjų žemvaldžių inkštimo – „diskriminacija“[10], tačiau entuziastingo šeimos ūkių palaikymo.

  1. A.Maldeikienei yra svetimas ir istorinių žalų atlyginimo reikalas, juolab kiekvienas susipratęs Lietuvis europines išmokas traktuoja kaip trilijono eurų didumo reparacijas už Ribentropo-Molotovo pakto ir Miuncheno suokalbio pasekmes, o ne kažkokią išmaldą ubagams. Vokietija ne per seniausiai baigė mokėti reparacijas už I pasaulinį karą, o už II ją tebespaudžia Lenkija. Gi Maldeikienė užmiršusi, kad Lietuva 1940 m. buvo viename lygmenyje su Suomija, begėdiškai taškosi: Europarlamentarė Aušra Maldeikienė su žemėmis maišo prezidento Gitano Nausėdos Briuselyje pasiektą derybų rezultatą ir ragina atsikratyti elgetos mentaliteto. „Lietuvai atėjo laikas būti duodančiai, bet ne imančiai. Man nepatinka būti ubage, kuri visą laiką prašo“, – sako ji.

Jau vien šie faktai demonstruoja A.Maldeikienės politinį nevalyvumą, tačiau yra ir jos kitų minties perlų fundamentaliuose dalykuose:

  1. Pasak A.Maldeikienės, „ekonomika – sutarimai dėl to, kas ir kaip gaus materialinę naudą, kas mokės už neįkainojamus švietimą, sveikatos apsaugą, valdymą, gynybą etc.,“ nors kiekvienam blaiviai mąstančiam, ekonomika, tai bandymas optimizuoti rodiklius: BVP, UŽIMTUMAS, INFLIACIJA, INVESTICIJOS, INOVACIJOS, DARBO NAŠUMAS IR KOKYBĖ, KONKURENCINGUMAS, UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS, DIRBANČIŲJŲ/IŠLAIKYTINIŲ SANTYKIS, MIGRACIJA, GINI KOEFICIENTAS, ŠEIMOS EKONOMINĖ PADĖTIS, VALSTYBĖS SKOLOS/BVP SANTYKIS, VALSTYBĖS IR SAVIVALDOS BIUDŽETO DYDŽIAI, VALSTYBĖS TURTAS IR IŠTEKLIAI,  ENERGETINIS TVARUMAS BEI PATIKIMUMAS …

Paviršutiniškas jos ir politikos suvokimas: „politika – sutarimai dėl bend­rų reikalų ir jų svarbos.“ Čia ji kartoja savo draugužės – Ingridos Šimonytės rinkiminius lozungus – „politikoje svarbiausia yra susitarti“. Pridurčiau – kaip išsidalyti pinigus. Kad politika, pirmiausia, yra kova už tautos ar didelių, įtakingų sluoksnių interesus, joms nerūpi.

  1. Savaip A.Maldeikienė traktuoja ir parlamentarizmą: „Sunkiausias darbas atliekamas parlamentuose – čia mąstoma, renkami faktai, formuluojami argumentai ir bandoma jais, o ne valia pakeisti oponentų poziciją. Galiausiai praktiškai bet koks sprendinys gimsta kaip nuolaidos vieni kitiems, ir taip užtikrinama, kad bent kurį laiką turėsime santykinį balansą ir sutarimą.“

Betgi, toks kompromisinis sprendimų priėmimo būdas tėra situacijose, kai nėra tvarios daugumos, o šiaip jau, parlamentuose lemia ne įtikinėjimas, logika, o daugumos lyderių pozicija. Parlamentarai linkę mąstyti ir garsiai reikšti mintis, tačiau daugumos problemų sprendimai reikalauja ekspertinių – akademinių pajėgumų. Taigi, A.Maldeikienė de facto, ne tik yra stambiausio, koncentruoto kapitalo apologetė, bet ir biurokratinio valstybės modelio šalininkė, nors ir yra linkusi parėkauti dėl mokslo finansavimo menkinimo.

Taip supeikus rėksmingą, bene,  choleriškiausią Lietuvos politikę, visgi, tenka pabrėžti ir jos asmeninę nuoskaudą kovoje už teisingumą:

„Kad ir kaip vertintum, būtent V. Adamkaus laikais įsigalėjo naujos formos korupcija (gal vadinsime „inteligentiška“?), kai sutarus prezidentūroje galėjai ir naftos gamyklą privatizuoti (konkrečiai tai padarė V. Adamkaus draugo sūnus, turėjęs tiesioginės naudos iš „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečių kompanijai, kurios akcijų paketą valdė), ir Lietuvos tuomet turimą perteklinę elektros energiją per prezidento patarėjų proteguojamus tarpininkus, kurie ir pasiimdavo visą valstybinės įmonės pelną, pardavinėti. Ne kas kitas, o „inteligentiškasis“ V. Adamkus, ilsėdamasis Meksikos pajūriuose, šalies ūkio ministrą iš pareigų nušalino vien todėl, kad tas bandė minėtus tarpininkus iš Lietuvai labai nuostolingo žaidimo pašalinti.“

Jei visa tai tiesa, tai kodėl A.Maldeikienė būdama seimūne nereikalavo tam suburti komisiją? Kaip ir socdemai 2013 metais, po Lietuvą nualinusios krizės priežasčių įvardijimo bei kaltų valstybės praskolinime nubaudimo? Negi, tik S.Jakeliūnas tėra principingas politikas?

Belieka klausti, kodėl itin prisiskaičiusi, politikė A.Maldeikienė, po „Melo ekonomikos“ neparašė „Tiesos bei teisingumo ekonomikos“?  Bet, kad jos vištakumas taip ir skverbiasi į paviršių: „Atsiliekame todėl, kad viską, ką gauname iš Europos Sąjungos, sukišame turtingiesiems. Lietuvoje kuriamas oligarchinis ūkis. Seime yra 14 stambių ūkininkų ir tai tikrasis Lietuvos ūkio veidas. Tai yra stambieji ūkininkai, kurie viską gauna, o lobistai jiems padeda. Jie vaikšto ir susirenka visas naudas. Mūsų socialinė sistema sukonstruota taip, kad jie ir naudų gauna, ir mokesčius mažus moka, o dėl to pinigai nepasiekia viešojo sektoriaus. Kas pasiėmė Registrų centro pinigus e.sveikatai? Privatusis sektorius pinigus susirinko, o viešasis neturėjo net techninės galimybės tikrinti parametrų, nes neturi adekvataus lygio specialistų, nes ten algos per mažos. Nereikia aiškinti, kad kiti turi mums turtą padaryti, mes patys jį galime susikurti, tik reikia kitaip perskirstyti pinigus.“

Kitaip tariant, A.Maldeikienė, Lietuvos oligarchiją tapatina vien su kaimo latifundija, nors mūsų „ikanomikoje“ žiojėja, finansų ir ikanomikos politikų dėka astronomijos terminais kalbant  bent šešetas visus žmonių resursus į save susiurbiančių „juodųjų skylių“ konglomeratas. Jis susideda iš didžiųjų prekybos tinklų, kiekvieną kartą adekvačiai sinchroniškai ar net ir anksto užkeliančių kainas, kai valdžia „pabarsto“ pinigėlių rinkėjams, dviejų su puse bankų, esančių pensijinių fondų „aukso kasyklose“, elektros ir šilumos bei dujų skirstomųjų tinklų, leidžiančių sau pvz. perpardavinėti kwh po 13 ct, kai aplinkinėse rinkose kaina 2 ct, (algos po 10 tūkst.eu), kaimo „latifundijos“ -5 tūkst. stambiųjų kaimo ūkių pasiėmusių liūto dalį iš europinių melejardų, perdirbėjų oligopolinių kartelių, vieningai numušančių supirkimo kainas, kai ministerija kyšteli dotacijų „dvesiantiems“  smulkiems gamintojams, liaudyje vadinamos vaistų mafijos didmenos.

Trumpai kalbant – prekybos tinklai, bankai, skirstomieji tinklai, latifundija, perdirbėjai, vaistų didmena bei, nesibodinti pelnų, ir mažmena. Dar pridurčiau ir septintą „skylę“, kurią sukūrė kažkaip kitaip persivadinęs socdeminis „Kretingos maisto“ plius „Pondem“ susivienijimas, užvaldęs ar ne 70 proc. maisto tiekimo į ugdymo ir gydymo įstaigas rinkos.

Jei ir ši oligopolizacija- kartelizacija yra ir  konservatorių, ir valstiečių su VSIO ZAKONNO! toliau ignoruojama, tai kainų šėlsmas stimuliuojamas šio konglomerato pelnų siekio ir toliau susins visą Lietuvą, ir, ypač, jos regionus, iš kurių žmonės bėga ir bėgs kur akys veda, išsiparduodami lenkams ne tik karvytes, pašarus, techniką pasitaikius pirmai progai. Betgi tai, ponai, suvaldoma elementariais dviejų įstatymų pakeitimais: dominuojamos rinkos dalies palaipsniu mažinimu (atkūrimo planuose, suprantama nėra)  ir lengvatų smulkiam bei vidutiniam verslui didinimu. Tik jų suveikimui reikia laiko.

Nieko tokio iš garbios „ikanamistės“ A.Maldeikienės, save, beje, tapatinančios su europinėmis vertybėmis, negirdime. Todėl pats laikas būtų priimti parlamentarų atšaukimo įstatymą, nes parazitaujančių ir leidžiančių sau atostogauti po penkis mėnesius ar mušti „dinderį“ Seime – pilni pakampiai. O čia dar ir nenorintis suvokti, kad kaimas yra ir demografinis valstybės resursas, ir Lietuvos gyvybingumo pagrindas, kitas viešas kalbėtojas Ramūnas Vilpišauskas

pažeria priekaištų G.Nausėdai dėl pernelyg didelio dėmesio mūsų žemės ūkiui[11],

“Nepaisant to, kad prezidentas vis prisimena paminėti skaitmenizaciją ar žaliąją ekonomiką, bet kai žiūrime į konkrečius derybų klausimus, atrodo, kad politiškai jam daug svarbesnė parama žemės ūkiui. Tai matau čia tam tikrą nenuoseklumą, atotrūkį, kuris veikiausiai rodo, kad ūkininkai jam, kaip politikos veikėjai, svarbesni nei bendras Lietuvos ekonomikos interesas“,
pats iki šiol neišsiaiškinęs, kad sveikas ir saugus, o ne chemizuotas atvežtinis maistas yra gyvenimo pagrindas ir aukštą pridedamąją vertę sveikatoms kuriantis veiksnys. Kas juos pastatys į „kampą“ dėl neišmokto gerovės valstybės kūrimo elementoriaus?

 

 

 

 

[1] http://www.maldeikiene.lt/viskas-apie-europos-parlamento-rinkimus-ir-ausros-maldeikienes-traukini-vienoje-vietoje/

[2] https://www.facebook.com/maldeikiene/

[3] https://www.europarl.europa.eu/meps/lt/197835/AUSRA_MALDEIKIENE/home#detailedcardmep

[4] https://literaturairmenas.lt/s-keltininkai/ausra-maldeikiene-inteligencija-kaip-liaupsiu-politikos-serdis

[5] https://literaturairmenas.lt/s-keltininkai/ausra-maldeikiene-ar-verta-dziaugtis-jeigu-ekonomistai-sutaria-i

[6] https://literaturairmenas.lt/s-keltininkai/ausra-maldeikiene-balsas-is-dugno

[7] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1201343/maldeikiene-apie-lietuvos-vieta-es-ir-elgetos-mentaliteta-atejo-laikas-buti-duodantiems-o-ne-imantiems

[8] https://www.europoszinios.lt/nausedos-ispudingi-skaiciai-neitikino-europos-parlamento/

[9] https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/g-nauseda-sieks-numatyti-ismoku-zemdirbiams-lubas-per-daug-stename-per-mazai-dirbame.d?id=84868343

[10] https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/stambieji-ukininkai-prezidento-siulomas-ismoku-lubas-vadina-nepagrista-diskriminacija.d?id=84870325

[11] https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/07/23/news/r-vilpisauskas-politiskai-ukininkai-g-nausedai-svarbesni-nei-bendras-lietuvos-ekonomikos-interesas-15720804/

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s