SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

stutis K.Urba

               Jei vieną pirmą kartą prisiekia Lietuvai karininkas, tai jam nereikia tos priesaikos kartoti, kaip perrinktiems į Seimą ar vėl po pertraukos tapusiems Seimo nariais. Priesaika yra iškilmingas, itin orus veiksmas – pasižadėjimas, skelbiamas Tautai ir Valstybei, kuris su aprašu įgyja ir juridinę galią.

                             Ką gi reiškia pakartotinas prisiekinėjimas, kai reikia ne tik taupyti laiką bei saugotis viRusų ir kuo mažiau būti artimoje aplinkoje su kitais – šiandien paskelbta apie naujus net 2066 atvejus. Pakartotinis saikdinimas reiškia ir nepasitikėjimą anksčiau prisiekusiuoju, ir prisiekinėjimą susirinkusiems į salę kolegoms bei Konstitucinio Teismo pirmininkui  – teisminei biurokratijai, kad ir kiek gerbčiau malonų bendravime p Žalimą.  Kaip  karininkas išėjęs į atsargą, taip ir seimūnas tampa juo visam gyvenimui su konkrečių pareigų Seime atlikinėjimu arba tolesniu tarnavimu žmonėms ir valstybei. Tik tokia narystės Seime samprata yra ori, todėl tas netikęs absurdiškas ritualas yra koreguotinas, nes kuria prieštaravimą Konstitucijos straipsniui, kuris neleidžia žeminti nei rinkėjo, nei Seimo nario orumo. Pamanykite tik, olimpinis čempionas ar kiti qarbūs piliečiai vėl tąsomi prisiekinėti, nors tai yra atlikę neterminuotai anksčiau.

Žinoma galima ieškoti Konstitucijos išaiškinimų, kad joje nenurodyta joks pakartotinas prisiekinėjimas ar piktintis Seimo statutą kūrusiais veikėjais, kurie sukurpė žeminančią Seimo narius senbuvius procedūrą: 2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Turėtų būti – Naujai išrinktas…, o anksčiau ėjęs šias pareigas, kai atvyksta į pirmąjį posėdį.  Smulkmena, bet charakteringa, o Konstitucijos 59 straipsnį: Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

derėtų traktuoti, taip, kad Konstitucija nereikalauja pakartotinės priesaikos, kaip pasikaltusio vaikiuko, kuris nuolat turi pasižadėti tėveliui (Žalimui), kad daugiau blogai nesielgs.

                      Kad sulaužęs Hipokrato priesaiką A.Vinkus, nuikreipęs PSDF lėšas su bendrais V.Šapokos biudžeto „skylėms“, o ne onkologiniams ligoniams ne visada tarnauja žmonių gerovei, kaip yra numatyta seimūno priesaikoje -atskira tema, tačiau ji tik rodo ‚einamosios‘ politinės valios pirmumą prieš teisinį reglamentavimą.

Viktorija Čmilytė-Nielsen su vyru

G.Nausėda šiandien savo kalboje naujam Seimui pabrėžė, kad įstatymai turi būti priiminėjami ir greitai, ir iškilimingai, tačiau kaip tai dera su V.Čmilytės žodžiais – lėtinti įstatymų priiminėjimą? Išminties ieškoti reikėtų šiaip jau  Akademinėje bendruomenėje, tačiau kur tam reikalingi teisės aktai? Būsima proginė būsimos seimo „pirmsėdės“ V.Čmilytės kalba stengsis kuo mažiau konkrečiai įsipareigoti demokratijai ją verčiant beveik farsu – tiesiog bus vėl bandoma pritapti prie esamos pilnos ir ritualinių absurdų sistemos aptarnavimo, o tai nieko itin  geresnio Lietuvai ir pasauliui nežada. Nes sistemą reikią iš esmės reformuoti.

GRU OPERACIJA – „JUODA IR BALTA OLANDŲ AUDINĖS“

GRU OPERACIJA – „JUODA IR BALTA OLANDŲ AUDINĖS“

stutis K.Urba

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

  2020 m. LAPKRIČIO 08 d., Vilnius.   

              Mažai kas pasaulyje mano, kad COVID19 pandemija kilo ne dėl kiniečių veiksmų: laboratorijos ar turgaus-gamtos, o buvo kruopščiai suplanuota kremliaus biologinio karo laboratorijose, dar ir Berlyno užėmimo II pasauliniame kare  75-ų metinių proga. Rusijoje jau vykdoma dešimtimis tūkstančių vakcinacija, matyt, iš anksto jų dar 2017 m. išrasta vakcina, o Gamalėjos institutas didina jos gamybos pajėgumus. Susidomėjimas šia vakcina ir jos panauda jau yra ir ES. Atrodytų, kad pavasarį vakcina ES turėtų pasiekti ir iš USA, pandemija turėtų būti priveikta, tačiau žiniose pasirodė nauja nerimastinga informacija. Olandijoje aptikta nauja COVID19 mutacija, kuri plinta švelniakailių žvėrelių ir jų prižiūrėtojų tarpe, o mutacijos yra tokios, kad jų neturėtų imti jau sukurtos ir testuojamos vakcinos. Serga bent 12.

                             Iš pradžių buvo naikinamos visos audinės 8 km spinduliu, o šiuo metu nesuvaldžius situacijos priimtas nutarimas išnaikinti visas.  Juolab, ši nauja infekcija, kuri netrukus bus įvardinta, kaip COVID20, jau persimetė į draugišką Lietuvai ne tik narystėje NATO Daniją. Jos vyriausybė, paskelbta šiomis dienomis, kad gi buvo priversta izoliuotis.

Kas galėtų paneigti, kad tai ne gamtos išdaiga, o planingi agentūriniai veiksmai, kuriuos įvykdė ginkluoti mėgintuvėliais ir švirkštais prižiūrėtojais įsidarbinę Ivanai Fiodorovičiai GRUninai su padirbtais pasais.  Juk ne tik „novičiokai“ leidžiami maskoliaus „mengelių“ į darbą.

Tokiu atveju Lietuvos ir ne tik jos spec.tarnybos turėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– Dano Rapšio sustojimą baseine nebaigus paskutinės atkarpos: tokia klaida, kai eina nerimastinga informacija iš Danijos, kur daug kam sprendžiasi „būti ar ne“, gali būti traktuojama kaip specifinis juodų lingvistinių technologijų triukas su gamtinių klaidų ir sklidimo vandeniu įtaiga, juolab, tai ne pirma šio plaukiko „išdaiga“

– žinomiausių laidojimo namų buvimą Vilniuje, būtent, Olandų gatvėje

– tik ką per Vėlines Olandų gatvės degalinėje galimai įvykdytą spektaklį su benzino vagyste, bato (mirties, kelionės įvaizdis)  ir mobilaus (judėjimo įvaizdis) pametimu bei policijos pėdsekiais pro Audėjo sustojimą iki Markučių ir geležinkelio pervažos.

Todėl būtina peržiūrėti ir visas keistas avarijas ar kitus nutikimus su AUDI šiomis dienomis ir kuo greičiau uždrausti šių žvėrelių auginimą Lietuvoje – pradėjo seimūnas Balsys. Beje, Kanados užsienio reikalų ministro susitikimui su Cechanuoskaja Vilniuje maždaug prieš mėnesį TV žinios iškišo kontekstą: nežinomas žvėrelis išpjovė vištas, o po to buvo jis parodytas ir gamtininko paaiškinta, kad tai kanadietiška audinė – tipiškas kremliaus-Lukašenos spec.tarnybų braižo kontekstinis triukas.

TV3 žinios rodė lapkričio 3 (numerologiškai atvirkščiai 3-11 – kovo 11) dvi keistokas avarijas: juodo ir balto automobilio, o reportažuose iš Olandijos buvo rodytos balta ir juoda audinės. Deja, šie automobiliai galimai patyrę avarijas dėl įvaizdžio nebuvo AUDI, nors vyras ir moteris įvažiavę į stulpą ir užsiaubino Gabrieliaus Landsbergio bei kažko labai juodai apsirengusios Ingridos Šimonytės interviu Seime, rodytą TV3, LNK…

Drabužio kalbą itin plačiai naudoja spec.tarnybos. Pvz. LRT „labam ryte“ Ugnė Galadauskė-Siparė pirmą žinią apie konservatorių pergalę rinkimuose pateikė rudu-„nacikų“ rūbu, šiandien LRT „Šventadienio mintyse“ Michelevičiūtė kalbėdama apie Jo Eminencijos Vincento Sladkevičiaus rožinį, vilkėjo rožinės spalvos suknele.  Antano Smetonos žmonos siuvėja lyg ir buvo rusų agentė, bet Ingridai gal ir nereikėjo modeljerei patarinėti – po Motinos netekties 2019 rudenį gedulo rūbas kitą dieną po Vėlinių yra suprantamas ir gal prognozuotas. Nes dieną prieš tai iš Pabradės buvo žinia, kad šuo užpuolė ir apdraskė mergaitę, o įvykis komentuotas ir mėlynai apsirengusio šungaudžio rodymu, kai jis užneria kilpą dideliam dideliam juodam šuniui. Gi kadre už Ingridos sėdėjo Jonas Survila su mėlynu „antsnukiu“, o jį vaikštant su Ingrida Seimo koridoriais teko pamatyti ir man pačiam. Žinant, kaip rengiasi ar saugosi šie konservatoriai nesunku buvo surežisuoti išpuolį Pabradėje, žinomoje ir karo poligonu. Juolab, juodai apsitaisiusiai Ingridai kalbant TV kamerai prie Seimo laiptinės  buvo paimtas jos rakursas iš šono, taip, kad matytųsi kažkieno apdėtas lyg tyčia mėlynas krepšys. Subtilu.

Buvo ir daugiau psichologinio karo atitikmenų, bet tiek jau to – viskam savo laikas, nes karas yra karas, net ir III pasaulinis, kurį kremlius vykdo prieš visą pasaulį, priveikdamas ir D.Trumpą bei, netgi, savus žmones. „Baby narožajut‘ sakydavo maršalas Žukovas, kai aukodavo kareivius.

Bet, jei toliau snūduriuosime ir leisime prokurorams dangstyti nusikaltėlius, tai netrukus susilauksime ne tik COVID20 su baisiomis pasekmėmis ir Lietuvai.

(b.d)

DEŠINIEJI PRADEDA IR NELAIMI

DEŠINIEJI PRADEDA IR NELAIMI

stutis K.Urba

              Gerai, kad politikai prieš vyriausybės sudarymą pažarsto prioritetų bei pateikia koalicinės sutarties projektą[1]. Gali akademinė bendruomenė patyrinėti ir visuomenė susipažinti. Blogai, kad koalicijos sutartis neturi labai jau orientacinio-projektinio pobūdžio, o punktu 1.5 tampa „kietu“ dokumentu, nors 1.4 skiria vietos ir naujoms iniciatyvoms. Blogai, todėl, kad per tokį trumpą laiką rimtai suprojektuoti – programuoti valstybės ir visuomenės raidą  neprofesionalams NEĮMANOMA. Valdymas yra ir mokslo disciplina, apimanti tikslųjį mokslą – kibernetiką ir socialinius: ekonominę bei socialinę kibernetikas, viešą administravimą, o Seimas bei partijos, turinčios susigaudyti tame daugiau nei 1700 ministerijų naudojamų rodiklių ir kriterijų miške tai, anaiptol, ne mokslo institucijos. Bet, jei Iljičius pasakė, kad valstybę gali valdyti ir virėjos – pridurčiau, ir Gražulis, tai esant gajoms bolševikinėms tradicijoms, kuriose viską lemia kadrai, tokios sutartys, dažniausiai, tėra privalomas ritualinis popierėlis prieš postų ir pinigų išsidalijimus. Skamba, šiek tiek ciniškai, tačiau, nors TS-LKD ir liberalų pergalė man buvo malonus netikėtumas – (prasmukus lenkams, anie galėjo įgyti minimalią persvarą), knyginė tiesa, kad politikams terūpi jų asmeniniai reitingai yra nepaneigiama su menkomis idealistinėmis išimtimis. Antraip, konservatoriai, irgi, būtų, rimtai kūrę įstatyminius projektus, kurie realizuoja jų kaip ir ne pačią prasčiausią tarp visų, programą bei sudalyvavę rugsėjo 9d. toje konferencijoje – „Įstatyminiai Lietuvai reikalingiausių reformų metmenys“, juoba, reformos vyksta, kai paverčiamos konkrečiai įstatymų bei nutarimų kalba.

Bet pažvelkime į koalicinės sutarties rašinėlį atidžiau. Man jau iš karto dar tik pamačius TS-LKD prioritetuose socialinių paslaugų plėtotę, norėjosi klausti – už kokius pinigus padėsite bent 50 tūkst. nesikeliančių iš lovos senjorų gausai, kai profesionalią slaugą – bent jau  vartymą, kad nebūtų pragulų, ir kitą sveikatos priežiūrą  tegauna apie 5 tūkst.? Gi koalicinėje sutartyje  finansų politika paskui socialines paslaugas su jų kokybėmis  (3.4)  figūruoja tolimu 3.8 punktu, vežimą pastačius pirma arklio,  o visos ekonomikos efektyvinimas išreikštas pakankamai miglotai. Gal tik reinvestuojamo pelno nemokestinimas teiktų vilties, tačiau tai tėra tik būtina, o ne pakankama sąlyga truktelėti Lietuvos „ikanomiką“ pirmyn. Nėra netgi išskirtinių sąlygų smulkiam ir vidutiniams verslui, nekalbant apie dėmesį rinkos laisvėjimui – vadavimui iš kartelinio pobūdžio oligopolių, apkėtusių svarbiausius mūsų rinkos sektorius ir susinančių Lietuvą savo voliuntaristine kainodaros politika. Nėra reikiamos užimtumo politikos. Kitaip tariant, ir šis ritualinis dokumentas tėra „filkino gramata“, dar ir demonstruojantis  politikų kuklumą – ėmimąsi darbų, bet ne postų. Tačiau gerai, kad jis bent jau toks yra. Iš karto pasimato, kad trūksta raktinių žodžių – dėmesio maisto saugumui, apsprendžiamam karbauskinės-pranckietinės chimizacijos, nors ir, kas antram produkte liekamieji cheminiai nuodai ir eina ne tik III vaikų alergizacijos banga. Neminima ekologija, kuri gi  nėra vien žalioji ekonomika, nors erozija su dulkių audromis jau pažeidusi apie 0.5 mln. ha dirbamos – apie penktadalį ketvirtadalį. Ir tai nėra jokie įvardinti  prioritetai, nors sutartyje yra skirtas dėmesys dvarams – „Bus numatytos priemonės skatinti paveldo tvarkybai, efektyvių paveldotvarkos programų, įtraukiančių gyventojus ir privačią iniciatyvą, diegimas.“

Politinis portretas – Ingrida Šimonytė | 15min.lt

Kas gi bus toliau? Jei I.Šimonytė, dabar bandysianti kabintis už  sutarties bei „skylėtų“ partinių programų  –  rašyti savo vyriausybės programą laikantis jų raidės, tai bus pati pakliuvusi į menko efektyvumo valstybės pažangai spąstus – sląstus. Bus tik patogu teisintis – kokia sutartis, tokia ir programa bei rezultatai. Kokie jie bus?

Ši koalicinė sutartis yra surašyta tipine, nenauja Lietuvai, nieko gero daugumai nežadančia  socialiberalios  ideologijos dvasia, todėl apie 2022 metus dar ūgtelėjus kainoms, tačiau Šimonytei bandant suvaldyti augančią, lyg užsikrėtusiųjų kiekį, valstybės skolą, labai tikėtini masiniai mokytojų-medikų protestai: piketai, mitingai, streikai, juolab bus kam iš opozicijos tai „pakaitinti“. Iš Lietuvos bus toliau bėgama, o emigrantų vietos toliau bus pildomos slavų juodadarbiais. Kaime, sodininkystės žinovui V.Pranckiečiui tapus ministeriu nuo liberalų, ūkių toliau drastiškai mažės ir menkės valstybės demografinis resursas. Apie 2030 metus Lietuvos kaime tebus likę vietoje buvusių 200 tūkst. ūkių tik 20 tūkst., o gyventojų dauguma tebus tik getuose, pavadintuose miestų grūstimis. Užtat turčių pilaičių gražiausiose paežerėse bus dar daugiau.

Politinis portretas – Ingrida Šimonytė | 15min.lt

Iš čia išplaukia išvada. Jei koalicija nesubyrės po keleto metų dėl visų gėjų partnerysčių ir raidžių, tai 2024 metų rinkimuose jai vėl teks varžytis siauroje socialiberalioje nišoje, aršiausios kritikos ir kairės, (netgi, krikščioniškos), demagogijos, aplinkoje ir koalicijai įsitvirtinti dešimtmečiams valdžioje nepavyks dėl paprasto dalyko –efektyvios ekonominės-finansinės politikos, kaip ir tokio naratyvo nebuvimo, nes nauja politinė kultūra tėra tik figos lapelis ant visų neišvengiamų seiminių rietenų. Kitaip tariant, sprendžiant iš politinių rašinėlių, ši koalicija, irgi,  „stoguos“  kainų bei įkainių šėlsmą: didžiuosius prekybos tinklus, du su puse banko, skirstomuosius tinklus – monopolistus, kaimo latifundiją, imančią europinius melejardus, perdirbėjų, reketuojančius ūkius kartelius, vaistų didmenos ir mažmenos žvėriškų spekuliacinių antkainių mafiją bei atliekomis šeriantį viešojo maitinimo monopolį. Komentatoriai Delfi jau nesnaudžia, rinkėjai nedovanos, nes nesimato, netgi, dešinės Gerovės valstybės auginimo, kuriai pasireikšti ir suklestėti reiktų gal 5-7 metų. O mokytojams bei medikams pinigų su tokia valstybės skola tegalima atrasti, tik išvardintų kartelinių oligopolių sąskaitose.

Dar viena vadybinė blogybė šioje skuboje  pasimato ir ministerių kabineto sudarymo  tvarkoje. Jie turėtų, beje, kaip ir Seimo vadovybė,  būti parenkami vieša konkursine tvarka – su planu, ką žada nuveikti savo srityse, nors, suprantama, daugiausia darbo turi tekti I.Šimonytei – didžiuma esminių valstybės problemų yra tarpžinybinės, tarpministerinės ir reikalauja kietos premjero rankos. Tačiau kadrų parinkimo tradicijos gajos –svarbu, kad ministeris būtų savas ir mokėtų atsikirsti vyriausybės valandose bei rodytis  žiniasklaidai, nors vyriausybės programoje turėtų matytis ir jų, ir I.Šimonytės esminis konkrečių veiksmų įvardijimo reikalaujantis  įdirbis, o ne aptakūs tradiciniai klerkų surašinėti nurašinėti  lozungai. Betgi, su tokiais ir atsiskaitinėti lengva, tai kam čia įsipareigoti?

II koalicijos sutarties dalis brėžia vertybinį kontūrą. Deja, greta vieno iš penkių visų visuomenių tikslų, tėra akcentuota tik Laisvė, skleista per demokratiją bei žiniasklaidos palaidumą,  o teisingumas tesuvestas į įstatymo viršenybę. Tvarka deklaruojama tik įstatymų konvejerio Seime stabdymu, o ne akademinės bendruomenės pajungimu kokybiškiems modeliams, nacionalinėms programoms ir įstatymų paketams rengti. Asmens ir valstybės saugumas, irgi, pakankamai gerai užtušuoti. Gerovė – neįvardinta, nelyg akibrokštas prezidentūros naratyvui.  Nenuostabu, nes jei skylėta Seimo nario priesaika, tai ir pasekmės yra lygiai tokios. Žinoma, nepamirštama deklaruoti atsakomybę pilietinei visuomenei ir jos aktyvumui bei savivaldos savarankiškumui. Užsienio politikoje, tradiciškai, nėra ekonominės-mokestinės politikos dimensijos, nors ji ir yra, bene, pati svarbiausia vidaus saugumui bei tvarumui ES. Išvada paprasta – vertybinė dalis pakankamai  silpnai surašyta.

III dalis skirta koalicijos prioritetams. Pradedama nuo švietimo. Sieksime… sieksime, tačiau, vėlgi, su kokiais pinigais? Jų pametėti turėtų kaip ir 3.2 punktas skirtas ekonomikai.  Nuo kažkur nurašyta, ir nieko gero nežada. Iš kur jau imsite tą aukštą pridėtinę vertę, nes gaminti ar teikti paslaugas pigiau ir geriau įmanoma tik su ryškai technologine pažanga, o pas mus ir su patentais, ir su visa inžinerija nėra per geriausiai. 3.3 punkte deklaruotas Žaliasis kursas, vėlgi  reikalauja finansinių resursų, o apie socialines paslaugas bei pažangą medicinos sistemoje, esant, būtinam, taupumo kursui, geriau jau būtų patylėti. Kokybiškas ir efektyvus administravimas – 3.6  skamba, vėlgi miglotai, o 3.7 prilozunguota apie kultūrą jos atgyvenusioje siauroje traktuotėje. 3.8 finansų politika be subtilių reguliacinių mokesčių, nelyg, sriuba, be druskos ir kitų prieskonių, o paskutinis ditirambas skirtas savivaldai su jos skolomis, irgi, nieko gera nežada.

IV dalis – artimiausi darbai rodo bandymą, vėlgi, prisiimti politikams visą atsakomybę, kaip ir LDK seimų laikais,  sau, o ne didžiąją jos dalį valstybės projektavimo – programavimo darbuose užkrauti Mokslų Akademijai bei Lietuvos Mokslo tarybai, kurios turėtų teikti įvairius skirtingų scenarijų vertinimus.

Gerai, kad VI – vyriausybės programos rengimo skyrius pradedamas dėmesiu eksperimentinei plėtrai (kodėl ne technologijų kūrimui?) , tačiau kur akademiškumo dimensija valstybės valdymo reikaluose?

Skelbiama, kad bus numatyta ir pedagogų atlyginimai ir dar daugiau visokių gėrybių, tačiau tai nereiškia – įgyvendinta.  Liūdnokas vaizdas, kaip ir artėjanti absurdiška Seimo narių prisiekinėjimo po vieną, o ne grupėmis  procedūra lapkričio 13d. – (lyg neužtenka teisėtumui pasirašymo), kuri vėl užtruks nuo 12 val. iki vėlyvo vakaro, o Seimo postų išsidalijimas, vėlgi, vyks apie pusiaunaktį be reikiamo konkurso bei įsipareigojimų seimūnams ir rinkėjams. Štai jums ir visa demokratija bei politinė kultūra. Šastelėti koalicinį pezaliuką popieriuką su prioritetų-darbų, o ne ir pilno esminių problemų sąvado, raktažodžiais burtažodžiais, ir į postus susodinti savus. Įstatymų pataisų priraugta apie du tūkstančius, todėl Seimui yra ką veikti, o vyriausybei ministerijų biurokratija taip pat peno duos.

Kodėl taip nutiko? Todėl, kad I.Šimonytė iškilo ne su konkrečiu Lietuvos projektu, o su tvirto balso šmaikščia retorika, sumanumu, daugelio skaičių žinojimu bei gebėjimais vertinti politines aktualijas. Kritikuoti, bet ne kurti. Prasmukti su aiškinimais, kad svarbiausia politikoje susitarti, bet ne įrodyti savo kurso svarbą ir būtinumą valstybei, sprendžiant svarbiausias valstybės p[roblemas, kurios iki šiol nėra oficialiai įvardintos.  Pažiūrėsime, kokios kokybės bus jos vyriausybės programa.

Kokia gi būtų alternatyva prioritetiniams darbams Seime ir vyriausybėje?

Kažkaip taip reikėtų: įstatymų projektai gi kada jau surašyti, ( COVID19 pandemijos elminavimui Lietuvoje – atskira kalba).

Kainų šėlsmo suvaldymo politikai

Lietuvos mažmeninėje prekyboje apie 2005 metus sunykus smulkių parduotuvių sektoriui yra susidariusi oligopolinė didžiųjų prekybos tinklų pasidalinusių rinką situacija. Tai socialinę valdžios politiką verčia neveiksminga, nes padidėjus algoms, pensijoms, pašalpoms ar stipendijoms, NPD ar kitiems dydžiams, prekybos tinklai vieningai pakelia kainas. Dėl šių priežasčių būtinos kainų politikos įstatyminės priemonės skirtos a) palaipsniui maksimalaus užvaldytos rinkos didumo ribos mažinimui b) lengvatoms smulkiai ir vidutinei prekybai be naujai ateinantiems užsienio prekybos tinklams c) PVM mažinimui pagrindiniams maisto produktams ir vaistams

  1. Lengvatų smulkioms ir vidutinėms prekybos įmonėms įstatymas
  2.  Lengvatų naujai ateinantiems užsienio prekybos tinklams įstatymas
  3. Dominavimo rinkoje – užvaldytos rinkos dalies ribojimo įstatymas
  4. Nutarimas dėl prekybos tinklų darbo laiko ribojimo (uždraudimas sekmadieniams)
  5. PVM mažinimo pagrindiniams maisto produktams įstatymas
  6. Valstybinės ne pelno siekinačios vaistų importo įstaigos „Valstybinė vaistų didmena“  įkūrimas

Algų, pensijų, pašalpų ir stipendijų didinimui kiekvienais metais

  • Stambiojo oligopolinio kapitalo ir „latifundijų“  apmokestinimo įstatymų paketas su reinvestuojamo kapitalo atleidimu nuo mokesčių.
  • Pensijų didinimo kiekvienais metais tvarkos įstatymas, atsisakant dabar egzistuojančio pririšimo prie trimečio darbo užmokesčių suminio dydžio.
  • Algų, stipendijų, pašalpų kasmečio didinimo įstatymai ir nutarimas

Pedagogams ir medikams

  1. Nutarimas dėl pedagogų algų didinimo iki vidutinio, 30 proc. viršijančių vidurkį
  2. Padėkos gydytojams ir personalui fondų kiekvienoje ligoninėje ir poliklinikoje įteisinimas

Vien ekologiško maisto vaikams tiekimo į ugdymo, gydymo ir globojimo įstaigas sistemos sukūrimas ir kaimo raidos antikrizinio tvarumo užtikrinimas

  1. Ilgalaikės kaimo ir miškų strategijos įstatymas
  2. Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa dėl pirmenybės ekoproduktams pagal savivaldybių finansines galimybes ir vietos bendruomenės produkcijai
  3. Vaikų maitinimo ugdymo, gydymo ir globojimo įstaigose įstatymas
  4. Žemės ūkio – maisto grandinių (gamintojas-perdirbėjas-prekyba) antikrizinio sureguliavimo įstatymas
  5. Dirvožemio įstatymas (projekto papildymas preambule problemos akcentavimui bei sureikšminimui visuomenės akyse)5
  6. Melioracijos įstatymo papildymo preambule įstatymas 

Valdymo efektyvinimui ir demokratijos stiprinimui

  1.  Nutarimas dėl Ateities komiteto
  2. Pagrindinių valstybės kriterijų ir rodiklių įstatymas 
  3.  Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas
  4. Nutarimas dėl pareigūnų ir tarnautojų  darbo skaidrumo
  5. Seimo statuto pakeitimo įstatymas
  6. Mokslo ir studijų įstatymo papildymo įstatymas
  7. Mokslų Akademijos statuto papildymas
  8. Lietuvos politikos semestro įteisinimas Seimo statuto pakeitimu
  9. Nutarimas dėl Nacionalinių rizikų raporto kasmečio parengimo
  10. Viešo intereso gynimo įstatymas
  11. Lietuvos Respublikos Teisėkūros įstatymo pakeitimo įstatymas

BVP perskirstymui ir prabangos apmokestinimui – pajamų nelygybės mažinimui ir ekonominio saugumo politikos užtikrinimui

  • Progresinio GPM tarifo gaunantiems didžiules pajamas įstatymas
  • Nekilnojamo prabangos turto apmokestinimo įstatymas
  • Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas

Soc. atskirties mažinimui bei ekonomikos efektyvinimui

  • Pelno mokesčio įstatymas
  • Užimtumo įstatymas
  •  Savivaldos įstatymo pataisų, įtraukiančios seniūnaičius ir vietos bendruomenes užimtumo didinimui per jų skatinimą už naujų darbo vietų kūrimą, projektas
  • Lietuvos nacionalinės pažangos strategijos ir kitų ilgos bei vidutinės trukmės dokumentų  rizikų vertinimo bei ekonominės dalies sutvarkymui ir atsižvelgimui į Lietuvos valstybės išorės rizikas pagal Davoso „Gobal risk forum“ metodiką

Korupcijos ir šešėlio mažinimo – lėšų panaudos skaidrumo bei visuotinio deklaravimo nutarimas ir įstatymas

  • Vyriausybės nutarimas dėl viešųjų finansų skaidrumo
  • Įstatymo pataisa dėl visuotinio turto deklaravimo

Švietimui ir kultūrai – saviugdai ir mokymuisi visą gyvenimą

  • Vyriausybės nutarimas dėl E-universiteto „Visa Lietuva“ sukūrimo 
  • Vyriausybės nutarimas dėl vaišinimosi kultūros ir naujos kultūros politikos įgyvendinimo
  • Kultūros įstatymas

Konstitucijos ir Seimo statuto pataisos

  • Konstitucijos preambulės pataisa – Gerovės valstybės siekio įtvirtinimas
  • Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo dėl dvejų Seimo rūmų sukūrimo ir ne daugiau nei dviejų kadencijų iš eilės buvimo Seimo nariu
  • Įstatymų projektų teikimo ne mažiau 10-ties Seimo narių Seimo statuto pataisa

Teismų įstatymo pataisa

  • Teismų įstatymo papildymas baudžiamai atsakomybei už akivaizdžiai neteisingus teisėjų sprendimus

                                             Lietuvos Respublikos Aikščių įstatymas

  • Lietuvos Respublikos aikščių įstatymas

Realios demokratijos užtikrinimui

  • Lietuvos Respublikos politinių partijų ir Prezidento programų bei atsakomybės už jų vykdymą įstatymas

[1] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skelbiamas-visas-naujos-koalicijos-sutarties-projektas.d?id=85659643

IŠMINUOTOJAS KLYSTA VIENĄ KARTĄ

IŠMINUOTOJAS KLYSTA VIENĄ KARTĄ

stutis K.Urba

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

  2020 m. LAPKRIČIO 06 d., Vilnius.   

              Ne tik Vienoje Prezidento rinkimams USA – islamistų teroro įvaizdis, bet  ir Vilniuje.  Prieš keletą dienų mačiau TV žinių titruose, kad Vilniuje vyriškiui amputuotas pirštas, o vakar, kai balsų skaičiavimo USA įkarštis pasiekė piką, TV3 parodė filmą apie perėjusį į musulmonų tikėjimą, buvusį kariškį, islamo teroristą Jusufą, kuris parengė penkias bombas ir kankinamas Pentagono su CIA ir FBI įsikišimu, net pirštų amputavimu,  pasakė ne viską.  Filmo aprašas yra toks:

Ketvirtadienis, lapkričio 5 d. 22:00 Nesuvokiama grėsmė -„Unthinkable“, United States, 2010 Buvęs branduolinių ginklų ekspertas Jongeris (akt. Michaelas Sheenas) išdavė savo šalį. Greitai po to, kai jis padeda bombas, jį sulaiko šalies antiteroristinis padalinys. Tačiau nors Jongeris sulaikytas, FTB agentei niekaip nepavyksta priversti jį atskleisti, kur padėtos bombos. Slaptųjų operacijų padalinio tardytojas “H” (akt. Samuelis L. Jacksonas) galbūt galėtų gauti atsakymą, tačiau, pamačiusi jo taktiką, agentė Brodi (akt. Carrie-Anne Moss) ima savęs klausti, ar tik policininkai nenusmuko iki teroristų lygio. O gal “H” iš tikrųjų turi priežasčių kovoti prieš ugnį ugnimi?[1],[2].

                      Prisirijau dulkių, lyg ir pradeda kabinti gerklę, todėl „įkalu“ ramunėlių arbatos ir dar „Theraflu nakčiai, bet miegai išsilaksto, kai pamatau aktorės, FBI pareigūnės panašumą į simpatišką Užupyje buvojusią Agintaitę, o bombų fabula ir jos pavardė –Brodi, kužda, kad čia kažkas nebe taip. Nematyta bent dešimt metų Agintaitė man pasipainiojo stotelėje prie vyriausybės gal gegužį, tai negi turiu daryti išvadą, kad ruošiamasi sprogdinti „brodą“ – Gedimino prospektą? Numerologija filme – žuvusiųjų prekybos centre skaičius 53 kuria užuominą į Seimą, nes adresas Gedimino 53, todėl, tikėtini taikiniai greta jo esanti buvusi „Talino“ parduotuvė ir, žinoma Gedimino 9, nes greta vyriausybės adresas yra 11, o LRT labarytis tik ką pasakė orų prognozėje temperatūrą 9 ir 11 laipsnių, nors gal buvo 8 ir 10. Sprogimai filme užstatyti penktadieniui, bet gal ne šiandienai, o kitam – 13-ai, kai seimas rinks savo vadovybę. Sumaiščiai sukelti ir dar įtaigai, kad „landsbergistai“ prisišaukė NATO su islamo problema, tai ir gavo dėl visų islamo kalėjimų. Šiandien „Žalgiris“ žaidžia su Madrido „Realu“, todėl pakvipo serija sprogdinimų kaip tada Ispanijos sostinės traukiniuose.  Kovo 11ą 2004 m.

Ir vėl man tenka vilktis į Mažvydo biblioteką prie kompo (– manąjį viRusu sukalė rusai),  o ne iki pavasario ištūnoti savo urvelyje Jeruzalėje – išlaukti kol praeis pandemija ir rasis vakcina. Ir vėl teks spausti spec.tarnybas, bet ar tai ne spąstai man?  Primetu veiksmų planą. Pirma, nustatyti, ar nebus psichologinio poveikio priemonių vykstant autobusu. Kurgi nebus. Pirmas tipelis prie stotelės rudai vyšniavos koloristikos apranga. Antras – prie žalio tilto kariška lauko uniforma nuo galvos iki kojų. Trečias pastebėtas  už nugaros autobuse, kai išlipinėjau Tumo-Vaižganto. Net krūptelėjau – juodabarzdis aštroko profilio tikras kalifas, jei ne sultonas. Bet su oranžiniu gobtuvu. Sekliui „morkai“.

Žinau, kad reikia apžiūrėti Seimo aplinką, bet prisėdu ant suoliuko ir pagal antrą plano dalį surenku 10:00 skubios pagalbos telefoną 112. Atsiliepia moteriškė, kuriai susakau tokį tekstą: „labas rytas. Turiu reikalą į policiją, kuriai priklauso prevencija. Prieš keletą dienų TV žinių titruose mačiau informaciją, kad Vilniuje vyriškiui amputuotas pirštas. Vakar – balsų skaičiavimo USA dieną TV3 iškišo filmą apie teroristą su pirštų amputavimu ir bombomis. Yra trys galimybės. Pirma – kad tai atsitiktinis sutapimas. Antra – kad man pakišta „kiaulė“, tam kad sukelčiau ant kojų visą policiją ir man gerokai kliūtų: nuvežtų į Vasaros gatvę. Trečia baisiausia – rusų spec.tarnybos per savo agentūrinį kanalą iškišo TV3 islamo teroro įvaizdį prieš seriją sprogdinimų.“.  Kokio tipo teroras? Jei rytoj atidaro Astravo AE oficialiai, tai kvepia dar ir nešvaria – radiacine bomba. Juk filme buvęs kariškis panaudojo branduolines medžiagas, o prognozuotas aukų skaičius dešimtys milijonų.  Skambinu savanorių vadui į Kauną – nekelia. Susirandu vadovybės apsaugos tarnybos opero telefoną – nekelia. Atsiliepia saugumo departamentas – ten šį sykį dėmesingas vyrukas, kuris padėkoja už informaciją.   Paskambinu specifiniu atsarginiu numeriu policijos operui, nes moteris prie skubios pagalbos galėjo neįsikirsti į reikalą ir policijai neperduoti informacijos. Policininkas atsargus – iš karto sako, kad tai sutapimas. Atsakau, kad taip nemanau ir dėstau antrą galimybę. Policininkas sako, kad jei susakiau tarnyboms, tai policija nesikiš. Pacituoju įstatymą – prevencija priskirta jai. Išdėstau trečią galimybę. Policininkas prieštarauja, nes su CŽV kalėjimu Vilniuje baigta. Sakau, kad juridine prasme taip, tačiau ne viešoje erdvėje. Pagaliau, jis sako, kad perduos policijos psichologams.  Atsidūstu – pagaliai strateginei maskolių operacijai į ratus sukaišioti. Dabar teliks detalės – pareiškimas Vilniaus Apygardos vyriausiam – pažįstamam Justui Lauciui. Suku link Mažvydo, bet ten tarpduryje ryški Norvegijos vėliava ant tipelio striukės. Breiviką įmušinėja į smegeninę? Eikit jūs po velnių – apsuksiu Seimą tris ratus, reikia ramiai viską pasverti, o gal ir Ramūną ar Lauryną sutiksiu.

Sutinku prie vienų  rūmų kampo automobilyje Šablinską, o prie kito – Algirdą. Pasimojuojame iš pagarbaus atstumo rankomis. Ne laikas dabar kutentis makroekonomikoje, nes pakvipo ne tik paraku.  Trys keliai – kaip tose pasakose. Pirma – atsitiktinumo galimybė tarnyboms labai tikėtina, nes jie neturi serijos triukų per TV3 išklotinės. Kad ir su tomis sovietinių laikų  kaukėmis nuo maro, kurios tipo, gali saugoti ir nuo visrusų. Antra, kad tai spąstai man lyg ir kimba. Šį rytą spaudos apžvalgoje psichologai psichiatrai, kurie kalba apie pandeminį nerimą visuomenėje, o jei į prospektą sukviesiu policiją, tai man negerai baigsis su visu šiuo įvaizdžiu. Betgi, labai jau panašu į trečią – artėjantį terorą. Todėl tarnybos privalo keliais išvaikščioti tą piršto amputavimą ir aiškintis, kas į TV3 programą tokiai dienai pakišo tokį filmą, kuris kuria gudrią  išankstinę įtaigą, kad tai islamo teroristai, o ne kažkokie maskoliai grušnikai jais sumanipuliavę.

O gal piršto amputavimo nebuvo? Gal „nuhakinę“ ir mano TV pakišo tokią dezinformaciją, kad realybėje pasirodyčiau lunatiku haliucinuojančiu? Ir ne tik, o absoliučiu psichu, kuris…. fui, išsituštino laiptinėje. Užpyliau žvyru naują „kremliaus dovanėlę“ ir kaukę pandeminę numestą nuspyriau. O feisbuke man frajeris parašė diskusijoje dėl covidiotų, kad tai „šū…ina liga“. Šlykština smegeninę ir vėl kodavimu natiurmortu, juolab, šiandien ant žvyro „gavniukų“ pametėti  dar du daiktai – šiukšlių maišelis ir pašto dėžutės durelės su numeriu 301.  Automatiškai viską vėl tėškiu vaizduotėje Putleriui į langą ir apsivynioju mintyse švaria drobe pagal karo psichologijos  rekomendacijas.  Žinoma, galima kreiptis į policiją, bet kas iš to? Vis tiek nieko nedarys. O saugumui, kad maskoliukų tarnai laksto iš paskos ne pirma diena – nusispjauti: jie kremliaus „zasranų“ nemedžios. Jei putleris įsakė – „močit v sortyry“, tai tie ir vykdo ukazą. Tokie jau jų tarnybų metodai.  Bet negi man surengė tokį „koncertą“ antroje galimybėje? Ar ne per daug garbės, kad ir turint sesers vyrą ambasadorių? O kas, jei jie rengia trečią, tačiau atsitraukimo variantui, jei šis būtų atskleistas, bent jau man atkeršyti susiruošė? Rusai yra emocionalūs, ir ne vien šaltas protas juos valdo.

Vyksta intelektų karas. Kas ką pergudraus ar bent jau pralįs į pasąmonę.  Tokiame kare tenka gliaudyti ne juokais grandinėles – Drezdeno policijos kriminalistas, tiriantis tų melejardo vertės brangenybių pagrobimą iš muziejaus įsiropštus pro langą –  p Lange, Hitlerio asmeninis virėjas irgi Lange, prancūzijos buvęs gynybos ministeris Lange, o Rita Miliūtė išsidirbinėja savame LRT „Lange į valdžią“ barokiniame studijos  interjere pigiausiomis replikomis.  Taip kabinamas įvaizdis, o kas nemoka  jo skaičiuoti – geriau neužima kontržvalgyboje vietos.

Jei rusas iškiša gerą greitosios  mediką Samarskį savo serijale, o LRT „Išpažinimai“ – šeštadienį vėlinėms pateikė gailestingą samarietį, kuris gelbėjo plėšikų sumuštą piligrimą keliavusį iš Jeruzalės į Jerichoną, bei blogus kunigus ir levitus,  tai lauk covidinės atakos arba Vilniaus Jeruzalės  kunigų seminarijoje  arba ir  ten esančiuose senjorų namuose.  Veryga išmetė „vyšniavos koloristikos“ įvaizdžio Čaplinską iš užkrečiamų ligų centro vadovų? Abu geri –stumia vienas ant kito. O kodėl vakar vėl šėtono skaičius  – „999“? Tam, kad islamo arabiškas įvaizdis iš „1001“ atrodytų realistiškiau, o ne pritemptas. Stipriai vakar iš seimo tribūnos kalbėjo tas matematikas apie covidinių duomenų rinkimo jovalo neatsakingumą. Jame spec.tarnyboms „krauti“ sau reikalingą įvaizdį – pats tas.

Jei vėlinėms iškišo ir Urbo kalną su Saudargo kodu“7“ ir dar seniūną Karklės kapinėse tokį Urbį, tai žinok, kad ir ant Urbų giminės vėl sutvenkti debesys. Nepasiskųsi.  Gi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Pašilis yra stumiamas į Europinius teisėjus, nors tas  pasirašęs savo ukazą, kuris itin susiaurina piliečių įstatymu numatytą teisę – skųsti prokurorą, tai žinok, kad tokioje valstybėlėje teisingumo ir teisės viršenybės nėra, o grušnikai  sau šaudo prie Šilutės ir danielius aptvaruose. Kodėl gi? „Daniel my brother“ yra žinoma  to vakarų simbolio – gėjaus Elton Johno daina. Gi dabar Čmilytė ir Aušrinė vėl itin sureikšmino gal trisdešimčiai tūkstančių aktualią LGBT partnerystės  temą, pareiškę, kad tai esminė Žmogaus teisių, ( už jas ne pirmas dešimtmetis dar nuo Reigano kovoja JAV politikai),  problema. O ką socialinės-ekonominės žmogaus teisės surašytos tarptautiniuose dokumentuose mažiau svarbios Lietuvoje, kurioje dvidešimt kartų daugiau – virš 600 tūkst. materialiniame skurde atsidūrusių?  Atseit, gėjai žudosi. Bet, gi žudosi ir bankrutavę ar vargo nepakeliantys, tai kurių velnių pūsti politikoje tą kremliui reikalingą gėjų dūdą? Juk Jerichono sienos, kai izraelitai užtrimitavo, seniausiai sugriuvę. Betgi, ir pikantiškas tas protestuotojų vaizdelis, kai papūtė į dūdą, o iš jos –liepsnų kamuolys.

Pasakiau, telefonu, kad, jei nori daugiau informacijos, tai tegul man pasiskambina. Kad ir dėl vakar scenos kryžių apdovanojimuose iškištos „Vienos miško pasakos“. Sulauksi. Nurašys ant durniaus, ant spėlionių. Betgi, Vienoje, ne fantazija, o realūs žuvę, bei naujas emocinis smūgis visam vakarų pasauliui su baltu įvaizdžiu. Baltams ir žiemos laikmečiui. Kremliaus džiaugsmui, kad jų planai pildosi.

                                                     (b.d.)


[1]  https://www.delfi.lt/tv-programa/event.php?id=340244630  

[2] https://en.wikipedia.org/wiki/Unthinkable

VIENOS KRAUJAS – KODAS 1001

VIENOS KRAUJAS – KODAS 1001

stutis K.Urba

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

  2020 m. LAPKRIČIO 04 d., Vilnius.   

               Prezidento rinkimams USA – islamistų įvaizdžio teroras Vienoje[1].  Hm…Ką tik buvo du išpuoliai Prancūzijoje –  Lione nupjovė galvą istorijos mokytojui Pate ir atakavo Nicoje  Notr Damo (Dievo Motinos) katedroje peiliu tikinčiuosius – trys žuvo. Kas tai – pavieniai žudikai ar, vėl gi, gerai organizuota, kremliaus tarnybų surežisuota ir per GRU agentus – mulas sukursčius ekstremistus  įvykdyta akcija? Kruopščiai kryžiažodinio mąstymo „specų“ suplanuota su visa pasąmonine įtaiga su skaičių, pavadinimų ir kitų gudrybių pramušinėjančiomis emocijas panauda.

Kas yra Viena Lietuvai ir pasauliui? Tai klasikinės muzikos centras – Mocartas, Haidnas, Bethovenas, Štrausas su operete „Vienos kraujas“ ir valsais. Tai ir visa istorija su neišduotu Lietuvai  KGB pulkininku Golovatovu, „pasižymėjusiu“ sausio 13-ą. Pasauliui Viena tai ir diplomatijos bei … šnipinėjimo intrigų sostinė.  Kas yra Viena man? Mūsų smarkiausias giminės vyras prie Vienos su Karaliaus Jono Sobieski kariauna ten pergalingame mūšyje sustabdė turkų veržimąsi į Europą.

Ką tik buvo Prancūzijos Prezidento E.Macrono vizitas į Vilnių. Galvažudžiai – Golovatovas.  Koks gi eina įvaizdis pagrindinėje žiniasklaidoje? Pradėkime nuo numerologijos. Ant Vienos policijos automobilių jų iškvietimo telefono numeris 133. USA gyvena 330 mln. – skaičius išmestas per LRT „Kas? Kur? Kada?“. Kraupaus nusikaltimo data 11 -03  – užuomina atbuline data  į kovo 11. Rinkimus USA LRT  komentuoja USA ambasadorius. Kažkas tame yra. Pate –  simbolinė pavardė, nes prancūzai išrado patefoną. Patefono įvaizdis ir Kalvarijų gatvėje prie kavinės „Charlie“. Beveik „Šarli-chebdo“.  Netoli nuo to nevykusio sprogdintojo, kur, atseit, sumaišė laidus išpuolio vietos. Bet, kad tą „naciką“ pas mus iškišo per karinį paradą Maskvoje birželio 24-ai. Tad nereikia mūsų mulkinti.

Vienna shooting: What we know about 'Islamist terror' attack - BBC News

Ant teroro vykdyto šešiose Austrijos sostinės vietose žemėlapio Graben aikštė ir Zalcgirio kvartalas. Kokios gi asociacijos sukasi GRU operacijų planuotojų galvose?  Grabai ir „Žalgiris“, kuris tik ką puikiai pasirodė Prancūzijoje, įveikęs „Asvelą“ bei susargdintas Rokas Jakubaitis, kuris įtrauktas į 50 perspektyviausių NBA. Nepatinka man visa tai, oi kaip nepatinka. Kaip ir žinia apie pažinoto kompozitoriaus Fausto Latėno mirtį – ne tik muzikinė, bet ir garsiosios plačiame pasaulyje gailestingumo maldos sukūrimu, šventosios Faustinos, gyvenusios kukliame butelyje Antakalnyje netoli Karo akademijos, (užsiaubinimo) tema, kurią sureikšmino ką tik LRT. Popiežiaus 100-mečio metams dar viena  nauja auka. 65 metai – ne tas amžius, kai turi virsti ąžuolai. Too young to dye. O ir jo sūnaus Kristupo, gyvenusio ir Kalifornijoje mirtis Ulonų gatvėje 2014-11-11  pakankamai miglota. Fausto giminėje – partizanai: tiksliai nepamenu tėvas ar senelis? Berods, tėvas. O grušnikams Faustas tai pirmiausia FAUST patronas – nacių granatsvaidis mušęs rusų tankus.

                      Vakar naujo Seimo nariams buvo įteikinėjami pažymėjimai. Svarbi diena, nes buvo ir pirmos naujos koalicijos derybos dėl sutarties. Ką „užmetė“ spec.tarnybos? Juodas automobilis sparnu kalėsi į stulpą. Vairuotojas vos įkaušęs – baudžiamosios atsakomybės nėra. Užtat jo salone – TV rodo, atseit, buvo kvaišalų ir oranžinis liberalus įvaizdis. Tiesiai ant konservatorių sąjungininkų, kurie nori dekriminalizuoti marihuaną.tarnybos turėtų tikrinti – ar ne specialiai stuktelėta, tiesiog, dėl įvaizdžio tokią dieną 11-03. Vakar vėl pranešimas – jau ketvirtas pastaruoju metu apie naujas 5 mirtis nuo COVID19. Tiesiai metamas siaubas pagal konservatorių rinkiminį numerį – lygiai 5. Jų pergalę rinkimuose prima kitą ankstų rytą LRT pranešinėjo Galadauskaitė-Siparė neregėtu rudu apdaru. Atseit, nacikai – rudieji įveikė socialius raudonuosius.  Drabužio kalba – mėgiamas spec.tarnybų triukas. Nėra rudųjų tarp konservatorių – tik trispalviai ir užsimaskavę kenkėjai – raudonieji. Bet kadangi jų gretose daug politinių kalinių ir partizanų giminių, tai grušnikams jie rudieji. Kaip ir trolių fabrikams.  Vakar buvo ir keista I.Šimonytės drabužio Seime kalba – juodai juoda. Dienai po vėlinių – ne itin. Bet triukui su juodu automobiliu – tinka.  Kaip jie išsirikiavo trumputėje spaudos konferencijoje – Viktorija Čmilytė su smulkių juodų dalelyčių suknia, greta tamsios aprangos  Gabrielius ir geltonšvarkė su juodu golfu Aušrinė Armonaitė bei I.Šimonytė. Blogiausias atvejis – nuo karantine buvusios Viktorijos tipo pagal maskolių legendą juoda  juoda liga ant Gabrieliaus, kuris nenori nuotolinio darbo Seimo plenariniams posėdžiams. Kad nebūtų e-klastočių. Bet jam gali užmesti bacilą, kaip ir sūnui pavasarį Romoje, paskelbs, kad COVID19 ir nugydys su didžiulėmis pasekmėmis sveikatai. Taip daroma. Atseit, nenorėjo nuotolinio – ir pats gavo. O ir informacija apie Rozovos užsikrėtimą labai jau dera – rusai yra aukos.  Versija – jų diversija. Net ir su autoįvykiu. Mažai tikėtina, bet tikimybė teigiama. Tegul VAD gvildena, nes Seimas ir jų betarpiška aplinka. O ir prokurorams parašysiu. Yra rizika –turi būti ir prevencija. O kurios mergužėlės susiję su kuriomis tarnybomis – galima paspėlioti. Logika tokia – jei drabužio kalbą pritaikė LRT konservatoriams per pergalę, tai, tęsinys – ir Seime. Kad LRT įsitvirtinę galimi piktadariai galimai darbuojasi ir toliau, rodo vakarykštis ryto programos Alpių kriminalas su savižudžiais paaugliais, bei per pietus iškištas bėdavojimas dėl paauglių savižudybių per pasaulinę prevencijos dieną. Atseit, visos tos savižudybių manijos  nuo vakarietiškų  alpių – nuo Austrijos.

Bet grįžkime prie V ienos ir Prancūzijos. Sostinė Viena ir tik ką nuskambėjęs maksimalus susirgusių per parą kiekis 1001, kai siaubas kaustė Prancūziją. Viena ir vienas. Lingvistiškai labai gražiai dera. O prasminėje plotmėje? „Tūkstantis ir viena naktis“ – garsiosios arabų pasakos.  Tai ar bus tik pasaka apie arabų teroristus Vilniuje ar grušnikai vėl norės jais sužaisti ir Vilniuje ar kitur Lietuvoje?  Žinant jų įžūlumą tikėtina, kad ne tik pasaka. Vienoje šaudynės greta operhauso ir Sinagogos. Ką atakuotų Vilniuje?  Sinagogą Pamėnkalnio gatvėje prieš tai įsirengę bazę apleistame knygyne „Rotas“ – gal iš ten ir šautų „Faust“ patronu ir netoli esantį viešbutį „CONTI“ užatakuotų. Kodėl jį? Todėl, kad užsieniečiai ir dar „Vikontas de Braželonas“ – prancūziškas įvaizdis. III Vilniaus policijos komisariato panosėje.  Ką dar? Žydų geto teritorijoje netoli Prancūzijos ir Austrijos ambasadų esančius  „Stiklius“.  Geriau nereikia, todėl Laurynui jau spėjau atraportuoti. Prevencija – policijos reikalas, bet kad jie tokių kryžiažodinių semantikų negliaudo, o saugumo struktūros?  Kažkaip man jie pabendravus telefonu – ne visai tie.  Kokia islamistų nukreiptų ir Vilniuje išpuolio rizika? Teigiama. Gal 0.4. Kodėl? Todėl, kad ir šį rytą maskolių braižo agentūra man iš paskos. Autobuse, stotelėje prie Žalio tilto ir Mažvyde. Užkniso.  Kada tikėtina? Muzikos globėjos Šv.Liucijos dieną, kai Švedijos ambasada pagloboja koncertą šv.Jonų bažnyčioje. Arba šį vakarą, kai „Žalgiris“ kausis su Madrido „Realu“.

Dar yra keletas problemėlių. Kodėl vakar LRT užsienio žinių redaktorė pietų metu kalbėjo apie prieštaringus duomenis, kai ryte ir RTVI, ir Maskvos žinios ne tik pranešė apie keturis sulaikytus teroristus, bet ir juos, iškėlusius rankas virš baltų apdarų ir parodė. Kodėl ta Živilė iš LRT bliuznijo niekus? Negi nemoka dirbti su informacija? Tiesiog, nedavė žinoti, kad Vienos policija dirba normaliai.  Jei šaudyta šešiose vietose, keturi suimti, vienas nušautas, o šį rytą  tas likęs  su mėlynu apdaru sulaikytas Lince – Hitlerio gimtinėje, tai kaip ir tvarkosi, nors tas vienas nukautas ir buvo žinomas, nes norėjo kovoti už ISIS Sirijoje. Bet tokių Austrijoje  buvo devynios dešimtys. O vakare jau pranešta apie visus 14 sulaikytų. O gal, tiesiog, kažkurios tarnybos nelinkę rodyti organizacijų ir perša pavienio manijako versiją?

Kur dar išlindo maskoliškos „golovoriezų“ – galvažudžių ausys? Ogi, žinia iš Pravieniškių kalėjimo, kad ten numiro 62 metų Kražių moterų peiliu žudikas. Tipiška užuomina – padarė ir jį. Arba pakišo panašų lavoną, jei anas buvo kalėjimo agentas, o laisvėje – žudikas. Nepatinka man ir ta LRT „Kas?Kur?Kada?‘ ką tik iškišusi klausimą apie tai – kuris mūšis vadintas ir Eglėkalnio?  Pasirodo, ir Žalgiro, nes ten greta Griunvaldo buvo ir  Tanenbergas –  eglių kalnas. Graben, Zalcgiris ir Tanenbergas. Tinka. Iškišo ir smuiko virtuozą Nicolą Paganini. Vilnius žinomas kita smuiko įžymybe – Enšteino draugu čia gimusiu ir augusiu Jaša Heifecu. Todėl kliūti gali net filharmonijai, nes netoli Aušros vartai su Popiežiaus atminimo ženklais.  Tai kas gi svarbiausia? Žinoma, kodai  „1001“ su penkiukių kaišiojimais, golovoriezai – galvažudžiai su GOLOVATOVO istorija – rusai atrodytų aukos šiame kontekste, na ir „muzikinė“ Fausto mirtis. Po Antanėlio ir Daunoro. Visas mirties domino.   Parašysiu prokuratūrai – užrašys, kad spėlionės arba nieko neatsakys.  Policijai? Klaus – ar žinote ką nors konkrečiai? Nors prevencija yra jų pareiga. Kad ir mūsų giminės atveju. Juk Vėlinių laikotarpis buvo pakankamai „urbanizuotas‘. LRT iškišo reportažą apie Karklės kapines pajūryje su seniūnu Urbiu, o kitą dieną – apie tako į Urbo kalną Nidoje remontą už 700 tūkst. eurų. Beveik, kaip Saudargo skambučių numerologija. O ir pusbrolio Motiečiaus, kur dirba klinikose, pavardę Šv.Kotrynos bažnyčioje iškišo su koncertu. Nes Krakėse yra Kotryniečių vienuolynas, ir, matyt, ten suplanuota bacila atakuoti po mokytojos ir pradinukės ligos,  ir šv.Mišias, kur klebonauta ir paties Mikalojaus Daukšos. Po Šeduvos malūno savininko Zigmanto Daukšos mirties.

Kaip dirba maskoliai prieš mane? Ėjau ryte apsipirkti daug – savaitei. Išėjus iš „Rimi“ pasitiko  šviesiaplaukė su šuneliu neįprastu apdaru – juodu baltais krašteliais. Trauro įvaizdis. Kitą rytą – Visų šventųjų anksti ryte jungiu televizorių – juodas ekranas su baltu brūkšniu. „Pradžiugino“ – po trijų laidotuvių per keturis mėnesius siaubiaką maskolius vėl  krauna. Pasiskambinu operatoriui – tas pataria kaip perkrovinėti, niekas nesikeičia, už rašo inžinierių iškvietimą. Susakau, kad čia spec.tarnybų banditai „nuhakino“ – jis abejoja, tačiau signalas netrukus atsiranda. Vakare žiniose iš nuo Marijampolės iš  Šunskų, kurių fazanyną tik ką pristatė Kelmickaitė  kriminalas – pavogta senovinių pinigų kolekcija. Kitą dieną – įlipta per vonios langą Kėdainių rajone ir pagrobta 10 tūkst. eurų:

Lapkričio 1 d. apie 21 val. Kėdainių r., Šlapaberžės k., pastebėta, kad iš namo, išlaužus vonios langą, pavogta apie 350 svarų sterlingų, apie 11 000 eurų ir įvairūs auksiniai papuošalai. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

Ir viskas tos spec.tarnybų braižo Marijampolės-Kėdainių gaujos, kur nužudė Ievą Strazdauskaitę teisminio nagrinėjimo paafišuoto TV kontekste. Buvo atsiradę Kėdainių autobusų stotyje, kur laukiau pusantros valandos autobuso į tėvoniją. Nes Marijampolė-Kėdainiai mano giminės maršrutas. Gudriai svoločiai vadovavimo ir tai gaujai įvaizdį klijuoja.

                      Dabar, matyt, eina gaujos likučių įvaizdis. O kad aš daug nespurdėčiau – mane elementariai „pakodavo“ – šunelis ir Šunskai. Bet pasikrauti TV, tai turėjau programą  „Aris“. O tai jau antiteroro juodai baltas siaubinimas su „pumų“ – prokuroro Irmanto „ženklu“ kaišiojimu net Mažvyde, kur išminčiaus Gaono, patobulinusio Talmudą  jubiliejui – 300-os gimimo metinės skirta paroda ir ko gero prieš maskolišką Vienos ataką, nes kas gi kitas, jei ne aš pats, išgvildensiu tą visą pašėlusią maskolių spec.tarnybų semantiką ir duosiu „Arui“ darbo.  Intelektualiai subtilu. Kuo dar kodavo? Kai užsukau į azero kebabinę, ten atsirado cigonka ir geltonstriukis, paprašęs paskolinti savininko sūnaus 5 eurus irki lapkričio dešimtos. Tas pasakė, šlovė Alachui ir davė tris. Bei pasikalbėjo apie vedybas.  Pasitikslinau parėjęs:  lapkričio 10 pagal katalikų kalendorių yra Šv. Leono – uošvio vardas, o kosmonauto Leonovo žydro megztinio analogas trynėsi prie dantų kabineto, kur man ištraukė skaudamą dantį. Pavasarį, irgi, buvo autobuse, kai maskoliai per išėjimo į atvirą kosmosą erdvę numarino amerikiečių astronautą. Ilgos kremliaus rankos. Tada – pavasarį  patriukšmavau, o rudenį – tuo pačiu. Ir galvok – suleido man ko nors dantų kabinete, ar nespėjo susiorganizuoti. Ką gi visa tai reiškia? Ogi, kad gal lapkričio 7d. numatytas naujas maskolių išpuolis prieš mūsų giminę: amžinatilsį gal uošvienė Gertrūda, kuri yra gražiame amžiuje. Geltona – mirties spalva dar nuo Užupio laikų, kai po Motinos laidotuvių po mano langu į sieną atrėmė karsto imitaciją. Bet geriau, nereikia, tu, kate, škac, mirtie visados škac, nuo Urbų ir visos Lietuvos. Tačiau gi  pasaulio pagedusio taip paprastai nesutaisysi.

                                                     (b.d.)


[1] https://www.bbc.com/news/world-europe-54798508

COVID19 SEIMUI IR LIETUVAI

COVID19 SEIMUI IR LIETUVAI

Kęstutis K.Urba

                             Kadangi situacija darosi vis įtemptesnė ir dramatiškesnė, tai pradžiai šiek tiek aritmetikos. Sakykime, kad Lietuvoje šiuo metu yra beveik 30 tūkst. užsikrėtusiųjų simptominių ir besimptomių.  Tai reikštų, kad iš šimto vienas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su dviem šimtais darbuotojų du sergantys – pats tas. Seimui, kur dirba apie tūkstantį tai reikštų maždaug dešimtį potencialių užkrato nešiotojų, o vyriausybės sprendimas leisti į sporto ir kultūros renginius po 300 reikštų vidutiniškai ten turėti lygiai po vieną užkrato skleidėją. Tai rodo, kad S.Skverneliui , kaip ir prastai su skaičiukais ir tikimybėmis, o apie A,Verygą nesinori kalbėti. Psichiatras  viską verčia ant „daugiau feelingo“, ant savivaldybių bei aiškina, kad sprendimus priima ne jis, o vyriausybė. Toks nekaltas avinėlis vilko dantis parodė, kai Prezidentas G.Nausėda subūrė trijų dešimčių geriausių Lietuvos ekspertų komandą –A.Veryga išsityčiojo, kad iš jų jokios naudos, nes sprendžia ne jie. Elementariai neadekvatus elgesys,  laužantis ne tik Hipokrato priesaiką, bet ir nusipelnijantis, jei ne bylos už tarnybinį aplaidumą, tai bent  jau interpeliacijos. Šiaip jau flegma nėra tinkamas operatyviems į situaciją reaguojantiems sprendiniams, nes tokio temperamento žmonės yra linkę į tolimojo taikinio – strateginius, reikalingus daugeliui metų sprendimus, tačiau tai ne pateisinimas.

                             A.Veryga TV ekrane  keletą kartų pasamprotavo apie  eksponentinį sergančiųjų augimą, tad ant pirštų paaiškinsiu, ką tai reiškia. Matematiškai apytiksliai eksponentinis augimas yra maždaug toks, kaip 2n, o kadangi ne visi prisimena tokią funkciją 2x, tai  pakomentuosiu, kad ji atspindi spartesnį sergančiųjų didėjimą laike, nei rodytų parabolės šaka kylanti į viršų. Visgi, velnias ir čia slypi detalėse –svarbu ar ta parabolė s šaka yra lėkštesnė, ar statesnė – labiau prigludusi prie koordinačių y ašies. Pagaliau, aprašant formule labai svarbu per kokį laiką augimas dvigubėja, juk ne per vieną dieną, tačiau pastaroji statistika rodė, kad greičiau nei per savaitę, o tai reiškia, kad įvyko protrūkis, programuotas valdžios neveikimu užkardant vRuso sklidimą per barus ir klubus – stipriai serga jaunuomenė, tie kurie turi darbinių kontaktų,  o štai besisaugantys ir būnantys namie pensininkai – menkai.

TS-LKD bendrijai Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus P. Saudargas |  Alfa.lt
TS-LKD bendrijai Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus P. Saudargas |  Alfa.lt

                             Visgi, susirgimų statistika yra akivaizdžiai (galimai) sumanipuliuota piktų jėgų. Štai gulintis lovoje Kaune krikdemas Paulius Saudargas tik  pašmaikštavo, kad prisiskambino tik iš 77 karto, kai TV titruose atsirado ne tik tipiška putinoidiška naujiena, kad sukčiai tame pačiame  Kaune iš 77-metų senutės išviliojo 10 tūkst. eu, bet ir buvo pranešta, kad nuo viruso numiro lygiai …7. Prisiminus, kad per rinkimų kampaniją buvo išlindę tris kartus po 5 mirtis, o tai pasiaubino emocijose konservatorių rinkimų numerį – penkiukę ne šiaip sau: buvo TV ekrane  prisegta prie I.Šimonytės balsavimo   Lukiškių aikštėje ir dar penkiukių buvo prifarširuota visa statistika,  tai tame prašytųsi rimtas išsamiausias tyrimas. Statistika, kuri parodė savo svyravimų intervalą net rinkimų dieną – ryte valdžios balinimui tik apie 400 susirgimų, o vakare jau lygiai 603 lyg tai būtų juoda Sąjūdžio įsikūrimo datą 0603 akcentuojanti karinė numerologija, tai belieka padaryti išvadą, kad teikiami skaičiai labai jau apytiksliai, o informacija sumaniai piktadariškai yra dozuojama.  Statistika su visais pavasariniais priešvelykiniais išsidirbinėjimais, kai Vyskupų spaudos konferencijai buvo pametėta lygiai 999 – šėtoniškas skaičius užsikrėtusiųjų, o po keleto savaičių pasiaiškinta dėl, būk tai,  nekaltų sutrikimų vestoje apskaitoje. Jei kiekvieną dieną Lietuvoje mirdavo vidutiniškai  po maždaug  40 žmonių, tai čia diagnostinėms manipuliacijoms erdvė yra didžiulė. Ką apie tai mano VSD ir KAMII dep., užsiimantis kontržvalgyba – pekla žino. Viskas buvo metama frontui, viskas pergalei, bet Skvernelio-Verygos  būriai nepraėjo.

                             Kaip gi dabar elgtis Seimui? V.Pranckietis žada konsultuotis su Konstituciniu teismu lyg pats nežinotų Konstitucijos: 48 straipsnis
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Taigi, ta statistika iš 300 vienas. O Seime dešimt, ar tegul bent perpus ar net 2/3 mažiau bei rimtai sergantis V.Simulikas ir pakarščiuojantis P.Saudargas leistų V.Pranckiečio neveiklumą ir Seimo posėdžio nedarymą lapkričio 3d., jį perkeliant į  lapkričio 5d., kur tik tada bus svarstoma viso nuotolinio darbo Seime galimybė, laikyti neatitikimu konstitucijai.  Todėl, kad jei A.Veryga tebelemena apie eksponentinį augimą, kuris gal jau ir pasiekė, duokDie, prisotinimą, per lapkričio 1-4 d. užsikrėtusiųjų kiekis gerokai padidins tikimybę iškristi visam Seimui – čia svarbu kiekviena diena. O su COVID19 nejuokaujama: net pasveikus pasekmės yra sunkios –  ne tik plaučiuose buvę uždegimo židiniai tampa surandėję – pakeisti jungiamuoju audiniu visam gyvenimui.  Prognozuojant, kad LVŽS greičiau jau klausys A.Širinskienės, tikriausiai (galimai)  besivadovaujančios „čiem chuže konservatorimas, tiem luče kolchoznykams“,  tai konservatoriams derėtų elgtis taip – skubiai surinkti parašus dėl neeilinio Seimo posėdžio antradienį – lapkričio 3d. 14 val. sušaukimo, kad Jurgis bei kiti kolegos spėtų grįžti ramiai iš Plungės ar dar tolesnių kapinių, , ir tame posėdyje svarstyti vienintelį dalyką – Seimo statuto pakeitimus, įteisinančius nuotolinį e-darbą net plenariniuose posėdžiuose. Dėl vedimo tvarkos – pasiskambinti pirmininkaujančiam mobiliu, balsuoti – elektroniniu parašu, užsirašyti diskusijai – e-mailu, reikšti nuomonę – ZOOMu. Jei nori tartis frakcija – lyskite į savo Zoomą. Viskas elementaru ir paprasta bei įmanoma, tik ne A.Širinskienės IT išsilavinime ar politiniuose išskaičiavimuose (galimai) bei supratime ir apie seimūnų teises turėti suagias ir sveikas darbo sąlygas.

                             Kodėl akcentuoju lapkričio 3d.? Todėl, kad 5d. jau bus dar aštresnė epidemiologinė situacija, tikimybės užsikrėsti išaugs, o man, vis tiek, gaila ir A.Gumuliausko, ir I.Degutienės ar J.Imbraso – negi leisime rizikuoti jų gyvybėmis. O ir lapkričio 3d. parinkimas, galimai išmuštų maskolių tarnybų galimai surežisuotą scenarijų: Seimas iškrenta, negali patvirtinti naujos vyriausybės,  o tada laikinai einantis premjero pareigas Skvernelis  tampa ilgai ilgai –  iki gegužės  ir galimybė likusius DrNR melejradus ištranžirinti saviausiems iš savų tampa realia.

                             Todėl opozicijai optimaliausias receptas būtų toks: lapkričio 3d. laužti ledus – įtikinėti valstiečius, kad ir jiems, ir net Širinskienei  gali nutikti  per likusias dešimt dienų ir dar iki Kalėdų „chana“, bei priminti dar ir Konstitucijos 19 straipsnis
Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Netgi paties Karbauskio.

 O jei nepavyktų įteisinti nuotolinį, tai tada neiti į paskutinius V.Pranckiečio komandos pirmininkaujamus posėdžius in corpore vadovaujantis Konstitucijos 48 str.. ,  patiems karantinuotis, o išnirti tik naujos vyriausybės tvirtinimui ir įteisinimui nuotolinio darbo, sekant Latvija, Liuksemburgu ir kitais protingais parlamentais, ne šiaip sau: saugant ne tik burną ir nosį, bet ir akių gleivines, per kurias viRusas irgi, pasak vokiečių profesūros irgi gali pakliūti. Šia prasme Seimo apsauga pavasarį su spec.akiniais atrodė labai gerai, todėl seimūnams derėtų naudoti ne tik kaukę, bet ir skydelį, o kontaktuoti tarpusavyje tik mobiliais ar e-paštu, jei nėra konfidencialumo poreikio. Taip pasitvarkius, jau galima imtis antipandeminų priemonių visoje Lietuvoje. Tų, kurias rekomenduos G.Nausėdos apdairiai suburta ekspertų komanda. Būtina senjorams ir kitiems išgyventi iki vakcinų patvirtinimo, maskolių piktumui, kurie jau vien Maskvoje pasak jų oficialių duomenų vakcinavo 20 tūkst. žmonių, nors nenustebčiau, kad iš tiesų – ir visus 200 tūkst., ar net 2 mln. – medikus, mokytojus, ir žinoma, valdžiažmogius.

                             Man labai nepatiko tas policijos susargdinimas Raseiniuose, nelyg pagal transliuotą per „Pervyj baltijskij“  „Legavyj“ serijalo fabulą su lietuviais „banditais“. Ir, žinoma,  ne viena specifinė mirtis specifiniuose kontekstuose, o dabar aktualija ir Urbų-Motiečių  Krakių – Kotryniečių vienuolynas bei šio ryto LRT „Išpažinimuose“ Švento rašto citavimas apie tai, kaip plėšikai užpuolė piligrimą keliavusį iš Jeruzalės į Jerichą, tačiau nei kunigai nei levitai, o tik samarietis pagelbėjo sumuštajam. Labai jau „tinkama“ tema prieš Vėlines, kai „Pervyj baltijskij“ rodo serialą su guviu greitojoje dirbančiu Samarskiu. Tema  ir prieš prognozuojamą spec.tarnybų išpuolį Vilniaus Jeruzalėje, kur būnu ir aš pats. Bet tai jau gan specifinės – kriminalinės  temos, kaip ir tikėtinas atsakas į LRT užšachavimą dėl politinių diskusijų.  Karas yra karas, o jame dažnai laimi ne teisusis, bet ir taiklusis. Kad taip į dešimtuką atgal kremliui su jo visais viRusais dar prieš du metus, kai jais buvo užatakuoti kompiuteriai visame pasaulyje.

POLITINIS GEROVĖS VANDENĖLIS

POLITINIS GEROVĖS VANDENĖLIS

Kęstutis K.Urba

                             Vakar Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė savo Gerovės valstybės viziją, kuri mane šiek tiek ir nuvylė, nes tikėjausi daugiau gerokai konkretesnių dalykų – netgi, įstatymų, kuriuos leisti į Seimą turi teisę ir prezidentūra, pavadinimų, nei keleto žinomų aukšto hierarchinio lygio abstraktų padėliojimo[1].    Stiprumas, teisingumas, žalumas ir inovatyvumas, nors ir yra susiję su gerove, tačiau neatitinka visų visuomenių tikslų klasikinės paradigmos aukščiausiame  lygiateisių ir vienodai svarbių sąvokų lygmenyje: gerovė-teisingumas-saugumas laisvės ir tam reikalingos tvarkos kūrimas. Būtent, tvarkos kūrimo konkrečių reikalingiausių teisės aktų kalba labiausiai ir pasigedau, o nuo konservatorių nusižiūrėtas stiprumas, tėra saugumo politikos dalis, kurioje nemažiau svarbu  nei amerikiečių tankai Pabradėje ir asmens sauga nuo plėšikų, narkomanų, vagių ar kelių erelių. Tiesa, stiprumas Prezidento  buvo išplėtotas ir į ekonomikos-energetikos, pozicijas ES  ar net kultūros sritis, tačiau tada jau reikėtų eiti gerokai toliau prie konkrečių rodiklių būsimuosiuose Prezidento laiškuose, nes ir fizikoje iš karto po jėgos sąvokos eina džaulio apibrėžimas, leidžianti matuoti raumenų ar mechanizmo stiprybę. Žiūrėsime, kiek efektyvi bus „Žalios Lietuvos“ ar „Lygaus starto“ iniciatyva, tačiau tai jau ne vien prezidentūros reikalas.

                                                          Prezidentūros įdirbio stoka

Teisingumas teisingumu ir lieka, o šį sykį G.Nausėda pabrėžė ir socialinį jo aspektą, kuris, vėlgi, neliko pakibęs „ore“, orios gyvensenos etikete, nes iškeltas siekis nelygybę matuojamą septynetu – tiek kartų turtingiausi turi daugiau nei vargingiausi, pažeminti iki penkių. O tai jau neabejotinas Prezidento žingsnis užimti tvirtas pozicijas tuščioje mūsų kairės centro politikos nišoje, kuria, kaip ne kartą rašiau buvo blefuojama, nes viso Lietuvos partijos savo ekonominės politikos esme yra socialiberalioje dešinėje. Bet,  jei yra neįvardijamas Prezidento bent septyneto karteliškai oligopolizuotų ekonomikos sektorių kainodaros, tereikalingos privatiems pelnams pažabojimas, tai šiuos gražius norus gali nupūsti, kaip tuos parko lapus, rudenėjantys vėjai.    Todėl, šiuo metu politikoje svarbiausia tampa Lauryno Kasčiūno  krikščionių demokratų sparno konservatorių partijoje, ekonominė-finansinė pozicija, kuri vedančiąją šiuo momentu Lietuvos partiją turėtų versti Žmonių partija tikrąja to žodžio prasme.  Tik pasišlykštėjimą, vėl, sukėlė LVŽS programos-2016 rašytojo prof.R.Kuodžio vakarykščiai įgrisę žodžiai TV apie „gyvulių ūkį“, nutaikyti į smulkų verslą, kai reikia imtis „dinozaurų parko“, todėl prie progos jam ir akad.R.Lazutkai teks priminti ar pakartoti  mano išsakytus jiems ir V.Bakui žodžius  Seimo Konstitucijos salėje – kodėl tylite dėl kartelinės-oligopolinės Lietuvą apkėtusios kainodaros sistemos: kiek valdžia duoda trupinių, tiek anie patvarko kainas – laisva rinka Lietuvoje neegzistuoja.

 Pagaliau, tai Prezidento teisė padėlioti, paryškinti tam tikrus akcentus, o ką jis išspaus iš Ingridos Šimonytės vyriausybės paaiškės tiek po vyriausybės programos surašymo, tiek ir po ministerių įsipareigojimų bei įpareigojimų Daukanto aikštėje bei jų matomumo ir skaidrumo. Visgi, itin stiprus ir tvirtas Prezidentas turėjo „koziruoti“ labai konkrečių reikalingiausių Lietuvai įstatymų rinkiniu, tačiau taip neįvyko, nes kaip ir spėjau bei įspėjau prieš metus, visa G.Nausėdos komanda pirma pabandė prisitaikyti prie egzistuojančios teisėkūros konvejerio aptarnavimo sistemos, o ne ėmėsi ją iš karto  ryžtingai modifikuoti: teisės ir mokslo skyrius pasirodė tam  per silpnas. Todėl, ir patapo sistemos vergais.

Dienos tema. Prezidento patarėjas Krėpšta: jeigu norime pagelbėti žmonėms,  išmokos turėtų būti mokamos kuo greičiau - LRT
Dienos tema. Prezidento patarėjas Krėpšta: jeigu norime pagelbėti žmonėms,  išmokos turėtų būti mokamos kuo greičiau - LRT

Kad ir kiek išmintingas ir supratingas būtų patarėjas ekonomikai ir socialinei sferai Simonas Krėpšta, tokių ten yra per mažai – nepamaišytų dar trys etatai, o dar geriau – laikino akademinio kolektyvo subūrimas.

Gerovinis postų dalijimosi ir darbų imitavimo sambrūzdis Seime

Gerovės retorikos „vandenėlis“ man pačiam, beje, atvėrus šį „šliuzą“ dar 2018 m. gegužę pokalbiu su būsimu, kaip tada sakiau, Prezidentu po renginio Mažvydo bibliotekoje, judina ir Seimo „girnapuses“ bei naujus akmenėlius. Štai Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė kaip žirnius ant būgno  žeria savus prioritetus:   LGBT partnerystė, Q-W raidės, kanapių dekriminalizavimas ir dvigubos pilietybės referendumas.  Laikas suprasti, kad šie partiniai prioritetai turi elementarų „išrišimą“ Seimo posėdyje per keletą valandų su balsavimu „taip“ arba „ne“, ir, todėl, nėra tarp sunkiausių ir svarbiausių Lietuvos problemų, tarp kurių, esminė – bent 600 tūkst. žmonių  Lietuvoje materialinis skurdas, beje, su labai jau žema gerbūvio ribos kartele.  I.Šimonytė  vakar TV ekranuose atlikinėjo reveransus Aušrinės pusėn ją visaip liaupsindama, nes trapios daugumos situacijoje „danties užkalbėjimas“ yra noro gauti premjerės postą pasekmė, o davimas jai rinktis ministeriją – nežinau kiek tame yra žurnaliūgiškos tiesos, rodo, kad vėl lenda neobolševizmo, kur viską lemia kadrai, ausys. Tegul, viešai įrodo, kad jos programa ir įdirbis yra didesni nei Dainiaus Kreivio ar Eugenijaus Gentvilo, galinčių gerai vadovauti ekonomikos-ūkio ministerijai, o jei čia jai be šansų, tai tegul konkuruoja Teisingumo ar VRM ministerijų valdyme, kur jai, yra, gerokai labiau tinkama vieta, vien pagal būdą ar deklaruojamus siekius.

Gabrielius Landsbergis labai gerai sutaria su korektiška, o ne tiesmukišku kaip E.Gentvilas, nauja Liberalų Sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte. Todėl jos tapsmas Seimo pirmininke yra labiau tikėtinas, nei buvusio liberalų lyderio, tarp kurio ir konservatorių visai be reikalo buvo perbėgusi juoda katė. Vienok, Eugenijaus paspirtis ir patarimai Viktorijai bus labai reikalinga, bet šiam gi nepersiplėšti tarp ministerio ar Seimo vicepirmininko postų. Atrodo, kad pačiai Viktorijai tai pakankamai netikėta, todėl, atrodo, kad ji labiau linkusi, irgi, prisitaikyti prie sistemos ir netikusių Seimo funkcionavimo papročių – kad ir tokia atimanti laiką smulkmena: ritualinis komitetų atstovų kvietinėjimas į tribūną, kur jie pasako balsavimų komitete rezultatus (Europarlamente taip nėra – juos visi e-mato, ir įvardija pirmsėdis) nei juos laužyti ir keisti.

Gabrieliaus „stulpų“ klasika ir realybė

Gabrielius Landsbergis vakar iš TV ekranų pabrėžė klasikos svarbą – teisės pirmenybė, demokratija ir skaidrumas.  Pagvildenkime šiek tiek šios trijulės konkretųjį turinį.  Vien baudžiamųjų ir administracinių bylų statistika yra negailestinga – maždaug 20 ir 200 tūkst. bylų kiekvienais metais yra „užknisę“ tiek policijos tyrėjus, tiek apylinkės rango prokurorų stalus, tiek ir nespėjančius skaityti bylų teisėjus.  O ir signataro Zigmo Vaišvilos, kurį jau 17 metų terorizuoja visa pasvirų langų ir tokių pat sprendinių sistema, istorija yra iškalbinga. Jo vadovautai firmai su 12 mln.litų turtu ir tik iki 3 mln.lt mokėjimų įsipareigojimų  buvo neteisėtai paskelbtas bankrotas. Antstoliai ir turėtus firmos  10 -20 arų  sklypus Palangoje tuoj pat išparceliavo  pasityčiojimui ar pasipelnijimui po maždaug,  tūkstantį ar du litų, bei kitą turtą ir KGB karininko Matonio naudai. Nors nebuvo nei sekundės absoliutaus Z.Vaišvilos finansinės veiklos skaidrumo – visą apskaitą atidavė, kaip priklauso registrams, jam dar buvo sukurpta byla dėl buhalterinės apskaitos savo kompiuteryje sunaikinimo ir aplaidaus vedimo. Tai, pagaliau, tuoj bent po penkių metų vilkinimų nagrinės teismas.

Sunkiai sužalotas signataras Z.Vaišvila kreipėsi į Lietuvos teismų vadovą  R.Norkų | Alkas.lt
Sunkiai sužalotas signataras Z.Vaišvila kreipėsi į Lietuvos teismų vadovą  R.Norkų | Alkas.lt

 Dar 1989 brutaliai sovietų  desantininkų sužalotas Z.Vaišvila, kai gynė visos spaudos laisvę prie „Tiesos“ spaustuvės priešais Šv.Onos bažnyčią, buvo VSD ataskaitoje, kurią „D.Jauniškis pasirašė neskaitęs“, 2015 m. paskelbtas …. grėsme nacionaliniam saugumui, juolab signataras tapo piktas ant viso pasaulio ir Landsbergių giminės su D.Grybauskaite dėl  tokio „teisingumo“ Lietuvoje labai natūraliai: kiekvieną savaitę Vaišvilų šeimai  tenka nuolat atsimušinėti į sistemos – policijos, prokurorų, antstolių  sukurptas 20-30 rašliavų, kovoti begaliniuose teismuose ar klimpti prokuratūros liūne ieškant tiesos su neteisėtai rinktos prie bylos prisiūtos 20 GB apimties informacija, kurioje ir privačios intymokos nuotraukos, apie Vaišvilas prisegimu. Tai, bene, geriausiai atspindi  kaip teisė realybėje yra verčiama neteise arba stipriojo teise kerštauti.

 Lenkija apsivalė savo teismų sistemą nuo buvusiųjų gomulkinių-jeruzelskinių kadrų, bet buvo nesuprasta  ES, o kaip bus su Lietuva? Šiaip ar taip Z.Vaišvilos bylų pavyzdys turėtų tapti ne tik ištirtas Seimo spec.komisijos, bet ir chrestomatiniu, pamokančiu, kad teisingumas Lietuvoje gali ir suegzistuoti.  Betgi, čia belieka prisiminti tokio Pauliaus rusiškai stipriai skambančios žodžius  –  „ką knisa svetima nelaimė?“. Taigi, Z.Vaišvilos byla tampa savotišku lakmuso popierėliu ateinančiai valdžiai bei prezidentūrai. O man jau pabodo jam kartoti, kad konflikto teorija sako, jog, dažniausiai laimi ne teisusis, o tas kuris užima aukštesnę administracinę padėtį. Arba, Zigmai, tu loši su sistema šachmatais pagal taisykles, o ji atsako kėgliais. Valstybinio lygmens „bespredielas“ – ir tiek.

Antras,  G.Landsbergio pabrėžtas klasikinis „stulpas“  yra demokratija. Pabandžiau už ją, pasitelkęs Vartotojų konfederaciją  pakovoti su LRT, kad joje būtų laikomasi įstatymo raidės – politinėse diskusijose būtų atstovaujama visoms pažiūroms ir visuomenės dalims: rastųsi sudėtingiausių  problemų sprendėjų – akademinės bendruomenės ložė, jomis suinteresuotų NVO atstovų, vyriausybės ir prezidentūros pozicijų ložė, bei galutinių arbitrų – politikų ložė. Į pirmą raštą sureagavo ir prezidentūra ir, net, Karbauskio komitetas, todėl Garbačiauskaitė-Budrienė per tą LRT armėną atsirašė momentaliai,  tipiškai sistemai, būk tai, raštu  siekiama atimti darbą iš Miliūtės – laidų vedimą, nors nieko tokio net užsiminta nebuvo. Teko surašyti antrą, tiesesnį, labiau juridišką, tačiau  jokios reakcijos nėra – sistema neteko žado, o vienas LRT tarybos narys pažadėjęs visą politikų debatų klounadą su „lazdos“ ir „smėliuko“ partijomis bei Viesulo išmintimis ir maldų mantromis bei „bėdų turgaus“ vertų klausimėlių iš LRT pusės gvildenimais,  traukti  į LRT tarybos  posėdžio darbotvarkę, gali likti vienu kovos už demokratiją ir įstatymo laikymąsi, lauke. Visa tai kelia grėsmę sistemai, kuri, matyt, vadovaujasi „baltų“ – leistinų į eterį ir „juodų“ neleistinų sąrašais. Vienu „baltųjų“ yra toks nuolat kaišiojamas KTU dekanas Ainis Lašas, kuris, beje, ne itin nutuokia tikrąjį mokslo vaidmenį valstybėje. Minėsite mano žodžius – jis stumiamas į KTU rektoriaus kėdę, juolab, greta jo buvo kolegė konservatorių strategė, buriuotoja    doc.Jurgita Šiugždinienė, kurios, žmonės, beveik, ir nežinojo, bet dabar retsykiais matys Seimo debatuose.

Visas šis demokratinis šaršalas arba jos karikatūra, kai studijose politikus lyg mokinukus terorizuoja klausimėliais „miliūtės“,  kelia esminį modernios valstybės reikalą. Ar sudėtingiausių valstybės ir visuomenės bei pasaulio raidai problemų sprendime  pagal LDK seimų modelį užtenka vien politikų, ramstomų ministerijų biurokratijos fragmentuoto mąstymo mentalumais, ar, vis tik, tame turi reikiamai pasireikšti akademinės bendruomenės dalis, dirbanti taikomųjų socialinių-ekonominių-politinių-kultūrinių, ir labiausiai, valdymo  problemų srityje?  Niekas neabejotų tokia išminties, mokslo ir politikos sąranga valstybės valdyme: situacijos identifikavime, jos prognozavime ir reguliacinių receptų sudarinėjime, bet , kad iki šiol nėra įtvirtinti tam reikiami teisiniai mechanizmai.

Ką reiškia partijų keliami prioritetai bei pirmiausia atliktini darbai? Kalbant aiškiai ir tiesiai – tai būtų dėmesio kreipimas į esmines ilgalaikes Lietuvos problemas bei aktualius iššūkius. Tačiau ar egzistuoja jų oficialus sąvadas bent iš 10-15 pozicijų Mokslų  Akademijoje ir nueinančio prof.E.Jovaišos ar Guodos Burokienės, kuri vadovauja valstybės valdymo komitetui,  stalčių bei kompiuterių? Nebe, o tada vieni politikai rodo į gėjus, kiti į vėjus, treti į skurdą, ketvirti į purvą. Bet spektaklis turi tęstis, politikai turi užsidirbti kalbomis algas, Mokslų Akademijos biurokratija papurkštauja, kad jos mažos, ir bando prisidurti projektais iš kurortologijų ar istorinės atminties tyrimų. Spjaut  jiems ant skurdo, bedarbystės, kuri labiausiai stimuliuoja nusikalstamumą, o viltis miršta paskutinė, prisiminus, kad I.Šimonytė būdama Audito komiteto pirmininke labai jau daug žino skaičių. Čia eilinį kartą norisi priminti gražbyliui Dariui Kuoliui, kad ne abstrakti visuomenė, o jos labiausiai apsišvietusi ir dvasinga dalis gali rodyti pažangos kelią, o tokie gi yra universitetuose ir šventyklose.  Kitaip tariant, demokratija be meritokratijos –geriausių valdyme tėra jos dekoracija: jūs mus rinkite, o mes kalbėsime abstrakčiai ir aptakiai, ilgai ir nuobodžiai bei priimsime dar du tūkstančius įstatymų: tegul visi „pridurkai“ kurpia naujas pataisas, kurios naikina ankstesnes. O pinigų dalybos yra nusipelnusių gyventi geriau ir prieinančių reikalas, juk, dar sąjūdžio pradžioje Kaušpėdas išdainavo – „ne jums, martynai, mėlynieji dangūs“ havajuose ir karibuose.

Todėl, trečias Gabrieliaus „stulpas“ –skaidrumas yra ypatingos svarbos, kopiant iš šio policinės valstybės karkaso.  Kad, kiekvienas DrNR melejardų plano tūkstantis eurų būtų aiškiai matomas – kam ir už kokį darbą su kokiais rezultatais yra skiriama.  Kaip ir kiekvienas būsimo biudžeto pinigas.  Kad kiekvienas svarbesnis pareigūnas, kasdien parašytų į kompiuterį e-skaidriai, ką jis nuveikė šiandien Tėvynės labui, ir ką darys rytoj, kad galėtų pasijungti suinteresuotos NVO.  Pagaliau, kad prie kiekvienos svarbesnės pareigybės aprašo rastųsi labai jau konkrečių svarbiausių rodiklių, iš tų ministerijų naudojamų daugiau nei 1700 rinkinėlis, o užimant pareigas konkurse būtų viešinami konkuruojantys jų gerinimo  planai, o ne vadovaujamasi tuo neobolševikiniu –viską lemia kadrai. Juk dar A.Kubiliaus vyriausybės programoje  buvo suformuluotas įrodymais grįsto valdymo siekis, gal net doc.J.Šiugždinienės rankos pridėjimu. Bet kur visa tai šiuo metu? Elgesio etiketo laikymasis tėra tik garbaus dialogo forma, kai svarbiausiu, vis tiek, liks turinys.

Kada sulauksime protingos valstybės?

 Čia ir pasimato, kad klasikinės vertybės – skaidrumas ir demokratija, ir, pagaliau, teisingumas yra tampriai susiję, todėl labai jau svarbu būtų regėti transliacijas ir įrašus  iš koalicijos vedančiųjų posėdžių, juolab mūsų Konstitucijoje yra atviros visuomenės nuostata. Jei koalicija pagrindinių prioritetinių problemų sprendinių paiešką, tradiciškai,  atiduos ne biurokratijai, o taikomųjų mokslų profesūrai, tai bus galima teigti, kad pasukta protingos, išmaniai-sumanios, kaip sakydavo A.Kubilius, valstybės keliu.  Antraip, dešinioji koalicija valdys, ilgiausiai tik keturis metus, nes netruks laikas atsiskaitinėti ir už „Lietuva 2030“, konkretesnius ten įvardintus dalykus.

Mūsų politikos darbotvarkėje, projektuojant vyriausybės programą paprotine tvarka yra įsitvirtinusi ši seka: koalicinė vizija, tikslai,  uždaviniai, darbai (LVŽS įvestas naujadaras, kurio dabar teisėtai griebėsi jau pirmoje spaudos konferencijoje G.Landsbergis ir I.Šimonytė, rodydami, kad tai svarbiau, nei postai), ir deja, ne partijų sugeneruoti iš anksto, reikalingiausių Lietuvai ir ES bent 10-20 įstatymų ir nutarimų projektai, o pataisų kurpimo patikėjimas ministerijų ir seiminei biurokratijai, kad būtų ką rutiniškai veikti Seimui.

Valdymo mokslo požiūriu, visa tai politikos spektaklyje tėra politikų bandymas susigaudyti, tame, ką be  tinklinio planavimo žinių bei akademinio kolektyvo įdirbio, šiaip jau, neįmanoma logiškai sudėlioti dideliam efektyvumui pagrindinių pradžioje paminėtų visų visuomenių tikslų pasiekime. Kadangi patys politikai jaučia atsakomybę už Lietuvos ir pasaulio raidą, o ne didžiausią jos dalį patiki, būtent, žmonėms, kurie visą gyvenimą skaito protingas knygas bei  rašo straipsnius ir diskutuoja akademinėse konferencijose. Kadangi jie nesupranta, kad oriais ir visuomenės gerbiamais pareigūnais su didesniais Seimų reitingais, jie taps tik tada, kai aiškiai suvoks galutinių jiems teiktų modelių, nacionalinių programų ir  įstatymų paketų, kilusių akademinės bendruomenės ir ministerijų bei NVO dialoge, o ne pavienių rutininių pataisų chaoso tragikomedijos svarbą. Ir bus tvirtai žinoma, kad seimūnas, visų pirma, yra modelių, nacionalinių programų ir teikiamų įstatymų paketų  aukščiausias arbitras –  vertintojas: atitinka tautos ir liaudies interesą ar nebe. Bet ne vien visų galų išmanymų ir „gaisrų gesintojų“[2] su Gražulio spjaudalų  replikavimais, atsiprašant, politinio maskarado artistais. Juk viską režisuoja ir ne patys geriausi papročiai ir įpročiai, reglamentavimai arba tiesiai kalbant – reikiamos tvarkos ir darbo pasidalijimo Lietuvos valstybės raidos projektavime nebuvimas. Gi to nevykusio LVŽS Strateginio planavimo įstatymo, prastumto vasarą Seime, šešiolika pataisų yra Irenos Haase ir Algio Strelčiūno stalčiuose, kaip ir visa teisėkūros reforma penketo įstatymų pavidale. Nuo to bei valstybės Ateities komiteto įkūrimo ir reikia pradėti. Bent jau Tvarkos labui.


[1] https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidento-vizija-lietuva-stipri-teisinga-zalia-ir-inovatyvi-geroves-valstybe/34937

[2] O kad jau serga virusu keletas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pareigūnų, juolab, jie nėra aprūpinti skydeliais, saugančiais ir akių gleivinę, per kurią pasak vokiečių profesūros, irgi, patenka viRusas, rodo absoliutų Verygos sistemos nusikalstamą aplaidumą. Tad nešiokite ir Seime, ir kitur ne tik kaukes, bet ir „televizinius“ skydelius, kurių, kažkodėl nesimato parduotuvėse

RINKIMAI: KREGŽDUČIAI PRIEŠ GANDRININKUS SU ROŽĖS SPYGLIAIS

RINKIMAI: KREGŽDUČIAI PRIEŠ GANDRININKUS SU ROŽĖS SPYGLIAIS

Kęstutis K.Urba

                             Rinkimuose į Seimą –  2020 pasiekta konservatorių-liberalų (LS ir LP) pergalė nedidele persvara –  šio ryto duomenimis maždaug 74(73 – neaiškumas dėl Pupinio-Palucko balsų perskaičiavime) prieš  maždaug 67 (66) yra permainas Lietuvai žadanti žinia. Valdančiųjų Seime turėtų padaugėti  dar bent vienu – katalikiško mentalumo buvęs premjeras dr.Alg.Butkevičius dar vakar vakare pareiškė, kad dirbs su valdančiąja dauguma, tad jo „auksinis“ balsas, patirtys bei daugybės skaičių žinojimas  ne vienoje situacijoje gali tapti paspirtimi valstybei paskui jo ženkliomis pastangomis įvykdytą dujų terminalo užbaigimą su milijardų taupymu valstybės biudžete.

                             Šie rezultatai esamoje totalaus informacinio karo aplinkoje yra natūralūs, nes „trolių fabrikai“ su nuolatiniu internetiniu purveliu, nuo neliečiamųjų Karbauskio hektarų kylančios melagienos su buvusių konservatorių (V ir VI kolonų infiltrantų?) tariamų ar tikrų nuodėmių katalogais, pagaliau ir masinis žmonių zombinimas, atbukinęs neiti balsuoti net 55 proc. turinčių rinkimų teisę piliečių ir tuo parodyti kremliaus džiaugsmui, kad Lietuva yra neįvykusi valstybėlė bei visos mestos įžūliausios  „juodos numerologinės ir kitokios NLP bei koloristikos sklidinos specifinės  technologijos“ (vakar vėl paskelbta apie 5 mirtis lyg vėl taikytasi į konservatorių nr.5  bei 603 susirgę – 06 03 yra Sąjūdžio įsikūrimo data…), R.Dagio demaršas prieš krikdemus, neabejotinai davė savo efektą ir kainavo TS-LKD bent dešimt-dvidešimt papildomų vietų Seime. Tai, būsimą politinį stabilumą verčia laikyti kvestionuotinu. Gi Rusijos specialios tarnybos neabejotinai bandys destabilizuoti situaciją ir per metus pusantrų išardyti valdančią koaliciją, kuri laikosi ant biraus ir slidaus „smėliuko partijos“  pasiekimo.

Kodėl gi ir kaip laimėjo konservatoriai? Rinkimų rezultatai: Radvilė Mikulėnienė-Morkūnienė  neabejotinai priveikė premjerą S.Skvernelį, o Kaune Gintarė Skaistė smagiai pravertė  reitinginį valstiečių ministrą A.Verygą, rodo, kad žmonės, vis tik,  balsavo labiau „prieš“ nei „už“.

Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės šeimą aplankys gandrai:  laukiasi pirmagimio | Vardai | 15min.lt
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė - Seimo nariai

Tas „už“ iš esmės susidėjo iš labai taiklios principingos Gabrieliaus Landsbergio retorikos, nukreiptos prieš valstiečių savivalę, konservatorių atsinaujinimo –atjaunėjimo, atsitraukus I.Degutienei  ir iškomandiravus A.Kubilių į Europos parlamentą bei, žinoma,  greta metaforos – „Daugiau jėgos Lietuvai“, Ingridos Šimonytės tvirčiausio įtaigumo. Būsimos premjerės su kuria per keletą pastarųjų savaičių pavyko šnektelėti trejetą kartų dėl svarbiausio dalyko – kainų šėlsmo suvaldymo. Paskutinį sykį – ką tik šį rytą ant Mažvydo bibliotekos laiptų, ir, atrodo, kad rezultatyviai. I.Šimonytė, nežiūrint, kad su ja esame keletą kartų „apsižnaibę“ viešoje erdvėje ar renginiuose, prižadėjo į mūsų „juodųjų ikanomikos skylių“, kurios susiurbia savo kainų politika visus žmonių resursus, vykdomą kartelinio pobūdžio veiklą,  būtinai atkreipti reikiamą  dėmesį, bet pabrėžė, kad tai bus sunku padaryti, nors ir pasiūliau sprendinius – mažinti Konkurencijos įstatyme nustatytą oligopolių  dominuojamos rinkos dalį bei įvesti mokestines lengvatas smulkiems ir vidutiniams, kad pagaliau rastųsi konkurencija už pirkėją bent jau kainų nedidinimu. Jos argumentas buvo tiesus ir aiškus – su masto ekonomika nėra paprasta tvarkytis.  Susimąsčiau, atsisveikinęs, ir sprendinys lyg ir pats atėjo – teks pradėti nuo vidutinės prekybos gaivinimo, nes smulkiems, iš tiesų,  greta agresyvių marketinginių strategijų atsigaivalioti kainų karuose, iš tiesų, bus nelengva.

Laikas parodys, kaip gi bus su tebežudančiomis Lietuvą šėliojančiomis  kainomis bei įkainiais, vienok, galiu manyti, kad elementari pilietinė demokratija, vis tik, būna ir suveikia. Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pažadėjęs, kad pirmas jo žingsnis bus didinti konkurenciją bankų tarpe nesitraukia nuo valstybinio banko idėjos, o ir I.Šimonytei norint pateisinti žmonių partijos pasitikėjimą, irgi,  nelabai bus kur dėtis. Deja, vienas lauke ne karys, todėl man elementariai gaila, kad pokalbiui su ja po spaudos konferencijos, kurioje taip ir nebuvo klausimo apie  labiausiai rūpimą bent dviems milijonams tautiečių dalyką – kainų suvaldymą, tebuvau išsirikiavęs aš vienintelis, o ne visa universitetinė profesūra  su kuria yra pakankamai gerai pažįstama būsima premjerė.  Vienok, sutartinis abiejų lyderių kalbėjimas konferencijoje, kad pirma reikia numatyti darbus, o tik po to imtis postų dalijimo bei neduoti „ištranžirinti“ tų DrNR penkių „melejardų“  yra gera nauja pradžia.  Didelių vilčių teikia tai, kad įgudęs tarptautininkas  G.Landsbergis įgijo reikiamų patirčių darbuodamasis Seimo Ekonomikos komitete, o ir Dainius Kreivys nėra pėstininkas mūšyje už ekonomikos stabilumą bei gerbūvio didinimą. Todėl, jei rasis nuolatinis šių politikų tarimasis su tikrąja patriotine mūsų klasiko Domo Cesevičiaus tradiciją tęsiančia profesūra ne tik Vl.Terlecko asmenyje  –man atsibodo viešai aiškinti akad.Romui Lazutkai ir prof.R.Kuodžiui, ką reiškia itin svarbių mūsų ekonomikos sektorių kartelizacija-oligopolizicija, tai svarbiausiame žmonėms –dviems milijonams esantiems materialiniame skurde ar žemiau jo ribos dalyke  rasis sprendiniai. Nors viso šio „elementoriaus“ nėra tiesiai ir aiškiai surašyta gražiai apiformintoje TS-LKD programoje, tačiau žmonių partijos naštos prisiėmimas yra įpareigojantis, būtent, savo konkretybėse. Gi kainų problemos sprendimas verstų TS-LKD kvalifikuoti, kaip stiprią centro (dešinės-kairės) pusiausvyros partiją, o tai galutinai išmuštų visus pseudo-socdeminių jėgų kozirius iš jų rankų ilgiems dešimtmečiams, kaip tai buvo Anglijoje.  Geros vyriausybės programos ir ministerijų planų sudarymas priklausys ir nuo ministrų bei viceministrų, kaip ir Seimo komitetų pirmininkų parinkimo procedūros. Krikdemams derėtų pasirūpinti, kad visa tai vyktų konkursine tvarka – tegul I.Šimonytė teikia po trejetą pretendentų  su išsamiomis veiksmų programomis, o laimi stipriausias su bendrų pažangiausių  idėjų rinkiniu. Tik konkurencija gali užtikrinti naują kokybę ir demokratiškos valstybės kadrų atrinkime.

Visgi, klausimas, ką nuo savo vizionieriškos programos iki  būtino atributo – vyriausybės programos spės nuausti per trejetą likusių savaičių konservatorių smegenų centrai, lieka pakankamai atviras, kadangi seka – vizija, tikslai, uždaviniai, vyriausybės programa, įstatymų ir nutarimų projektai yra imlus juodo darbo natūralus protingai besitvarkančios valstybės kelias.

Numanau, kad vienas  pirmųjų konkrečių konservatorių projektų – strateginio Lietuvos Ateities komiteto sukūrimas valstybės raidos brėžimui į priekį bent keletui dešimtmečių, D.Kreivio numatytas Aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimo finansavimo fondo įstatymas, nevers laukti, bet neskubėkime lėkti  – įdirbiai valstybės programavime  pasimatys netrukus. O klausimas, kaip konservatoriai ir išrinktieji liberalai efektyvins mūsų ekonomiką yra atviras ne tik politinėms jėgoms, bet ir visai mūsų akademinei bendruomenei, kuri, irgi, privalo, imtis atsakomybės naštos.

Konservatorių programoje labiausiai pasigedau  dėmesio kaimui, tad buvusio valstiečių Žemės ūkio ministerio G.Surplio pergalė Šakių vienmandatėje prieš Ireną Haase yra itin simptomatiška. Iki šiolei, nesuprantu, kur ir kodėl pranyko iš konservatorių programos dar 2016 metais juodu ant balto įrašyta  Kazio Starkevičiaus idėja: SUREGULIUOTI FINANSINIUS SANTYKIUS TARP ŪKININKŲ-PERDIRBĖJŲ-PREKYBININKŲ, o šio gyvybiškai svarbaus kaimo likimui dalyko suignoravimas verčia visu aštrumu klausti – nuo kada Tėvynės sąjunga pretenduoja į vien miesčionių-miestelėnų partijos rolę su visa  žemės ūkio akademijos auklėtinio E.Pupinio fanaberija  virstant „baltu žmogum“?

Esu minėjęs, kad valstiečiai per ketverius metus beveik nieko gero nesukūrė, o tik šildėsi rankas ankstesnių vyriausybių sutaupytais energetiniais milijardais: didino pensijas, algas, pašalpas – to betrūko, kad ir tiek nebūtų nuveikę. Pagaliau, su 200 eu pakiša senjorams it prekybos gaivinimui „pirko“ tris dešimtis vietų naujame Seime. Deja, mūsų „ikanomikoje“ karteliai tuoj pat į visa tai atsakė nežabojamu sutartiniu kainų auginimu, o visos kalbos apie 2-3 proc. infliacijas tėra akių dūmimas. Kavos, brokolio, baltos forminės kainos litais ir dabar eurais rodo, kad jų infliacija nuo 2016 m. yra 300-400 proc., bet ar tiek augo algos ir pensijos bei pašalpos visiems? Kai kam, kurie nusipelnė gyventi geriau ir  aukščiausių postų – ūgtelėjo, tačiau ką reiškia Lietuvos materialinio skurdo rodikliai ir didžiausia socialinė nelygybė visoje ES?  Žmonės pagaliau suprato, kad Algirdo Mykoličiaus Brazausko „bebrai“  jiems bėrė sausos duonos trupinius, pirmiausia, pasirūpinę savais – auksiniais.  G.Palucko socdemus, be abejo, dar persekioja anų „stigma“, tačiau mirus raudonam drakonui ar netegyvuoja naujas?  Juk socdeminėje doc.Liutauro Gudžinsko surašytoje įmantriai įtraukumų ir įveiklinimų nestokojančioje  programoje, pradėtoje dėmesio kultūrai deklaravimu, nėra  nė žodžio apie didžiųjų prekybos centrų sutramdymą, o tai reiškia, kad ir jie, kaip ir valstiečiai „stoguoja“ stambųjį vietinį, nekalbant apie tarptautinį finansinį kapitalą susikoncentravusį saujelių rankose. Beje, kaip ir kaimo latifundiją. Todėl visos LRT, nesusipratusių politologų ir kitų pastangos rodyti šią rinkimų kampaniją, kaip priešpriešą tarp, būk tai, esamos mūsų politikoje centro kairės, ginančios žmonių interesus,  prieš centro dešinę yra jei ne  grubus melas, tai bent jau akių dūmimas, nežinant, kokios yra socialiberalumo politikos indikacijos.

Vakar politologė Rima Urbonaitė  TV šį iškreipto politinio tapatumo  politinį peizažą, pabrėžusis kairės-dešinės skirstymo sąlyginumą, labai taikliai įvardijo kaip gandrininkų kapojimąsi su kregždininkais. Pridurčiau dar ir su rožių spygliais apaugusiomis pirmųjų kojomis bei visa Vytenio Andriukaičio arogancija, pasimačiusia jo nenore tartis su krikščioniškai demokratišku konservatorių sparnu, kuriam, vien jau dėl dešimties Dievo įsakymų nėra svetimos kairiosios ekonominės politikos aspiracijos. Gi politologas Mindaugas Jurkynas TV studijoje suprimityvinęs kairiąją-dešiniąją ekonominę politiką ir jos skirtis bei ją suplakęs dar su visokių laisvių dimensija užtryninėjo specifinę mums kairės-dešinės skirtį pagal požiūrį į Rusiją. Niekam nepaslaptis ir rusiškas Karbauskio trąšų biznis, ir G.Palucko  reveransai Astravo AE atžvilgiu, tačiau, vien šia „korta“ konservatoriai ilgai netrauks – lems ar jie sugebės užimti tuščią pas mus kairesnės ekonominės politikos nišą – ar su liberalais atkurs tikrą rinkos savireguliaciją su jos laisvėmis, išspręs užimtumo skaudulius  ir taps žmonių partija tikrąja to žodžio prasme.   Kad tai itin svarbu rodo vienintelio valstiečių kairiojo „centro“ – Tomo Tomilino pergalė vienmandatėje  prieš Sergejų Jovaišą.

Šiuose rinkimuose laimėjo ir visai kita politinė kultūra – korektiškumas ir tvirtumas prieš populistinį pataikavimą ir policinį-latifundinį mentalumą. Sakyčiau dar ir dėl gero pirmųjų išsiauklėjimo bei apsiskaitymo.

SENIAUSIOJI BALTŲ ir SLAVŲ LEKSIKA: PUŠIS ir ĄŽUOLAS

SENIAUSIOJI BALTŲ ir SLAVŲ LEKSIKA: PUŠIS ir ĄŽUOLAS

Kęstutis K.Urba

                             Indoeuropeistikoje tebevyrauja senoji germaniškoji 19a. sukurta teorija apie palyginus  nesenokai su savo prokalbe  iš savo protėvynės neolite atkeliavusius ateivius su žemdirbystės, gyvulininkystės ar metalų technologijomis, kurie ir davė pradžią gausiai, daugybe leksinių bendrybių turtingai kalbų šeimai Europoje ir Azijoje[1]. Jai alternatyva yra Bolonijos prof.Marco Alinei paleolitinės indoeuropiečių kilmės – jų tęstinumo nuo akmens amžiaus teorija[2].

                             Nesigilinant, kuri teorija yra teisinga, tenka pastebėti, kad sprendinys atsiremia į leksinių bendrybių chronologizaciją, kurioje ir glotochronologiniai metodai, grįsti matematiniu formalizmu, atrodo, yra bejėgiai. Šiame straipsnyje remiantis elementaria logika ir pirmykščių žmonių mąstysenos psichologizmais gvildenama galimai priešžemdirbinio, medžiotojiško periodo leksikoje buvę pušies ir ąžuolo pavadinimai baltų ir slavų etnosų paribyje bei su jais susiję žodžių lizdai.

                                                                      Pušis

        Lietuvių pušis akivaizdžiai gimininga[3] pr. peuse ir graikų  πεύκη bei vokiečių Fichte, air. Achtach. Gi slavai turi originalų, jų etnosą palyginus anksti atskyrusį nuo kitų pušies pavadinimą – сосна, kurio kilmę kalbininkai aiškina pakankamai įvairiai – nuo ide pilkas ar  atseit, net nuo сопля – snargliai, įžvelgdami analogiją pušies sakams[4].  

                                               Atsisakius vien lingvistinių tapatumų  paieškos, tenka atsigręžti į pušies svarbą pirmykščio žmogaus išgyvenamume, į jos medienos ir jos sakų degumą, reikalingą išdžiūvimui po smarkaus lietaus dėl įdomios paralelės suomių kalboje: beržas – koivu ir sausas- kuiva[5], išdžiūti – kuivua, sausra – kuivus.  Toks beržo ir išdžiūvimo siejimas yra prasmingas, kadangi beržo tošis turėjo ypatingos svarbos ugnies įkūrime, o gebėjimas išdžiūti bei sušilti buvo viena išgyvenamumo sąlygų ne tik mezolite. Tada tenka panagrinėti galimą sausas, sausuma ir сосна  bendrumą, galimai susiformavusį baltų ir slavų paribyje.  Juolab pušis yra itin kaloringas kuras, įsidegantis prie sąlyginai žemesnės temperatūros.[6]

Kaip gi galėjo įvykti tas virsmas – sausuma į сосна?

pelkė Instagram posts - Gramho.com

Elnių medžiotojams klaidžiojant tarp pelkynų buvo pakankamai svarbu aptikti ir rodyti į sausumą – kalveles apaugusias pušimis, o tai ir galėjo būti priežastimi rastis sausuma transformacijai į sausma ir сосна.

                             Neatmestinas ir žodžio sausuma susidarymas iš sausas ir finų žemė – maa, davusi gal pradžią žodžių darybai su priesaga -um, o tai rodytų į ankstyvo poledynmečio laikus.

                             Problemų randasi su šio galimo virsmo datavimu,  kadangi susijusių žodžių lizdas (šaka, sakai, sausas) pasak lietuvių kalbos etimologinio žodyno turi pakankamai plačią geografiją ide kalbose – ir s.indų, persų, armėnų, slavų, tačiau tai neprieštarauja poledyninei –  mezolitinei šių žodžių darybos chronologizacijai.

                             Taigi, tenka padaryti išvadą, kad tikėtina, jog  baltų-slavų paribyje semantinis virsmas sausuma ͢     сосна  pasitarnavo virsmo pr. sasins (nuo ide pilkas) – kiškis į сосна sustiprinimuiarba net buvo ankstesnis ir pirminis.

                             Prasmių miškas – žvėris kaita, stebima ir  tarp лес (rus. miškas)-  лиса ( rus. lapė), dub (slav.ąžuolas) – d*b, kuriuo žymimi ir  vilkas, ir hiena ir lokys semitų kalbose[7] yra tikėtinas natūralus dalykas, kuris leidžia sukonstruoti argumentaciją itin ankstyvų leksinių bendrybių su semantiniais – prasminiais virsmais chronologizacijai.

Ąžuolas

Norėdami nutiesti tiltą tarp aukščiau paminėtų semitų žvėrių vardų ir slavų ažuolo – dub, turime įveikti nemenką geografinį atstumą, skiriantį Levantą nuo Balkanų. Trūkstamą grandį gal duoda sen.hetitų tradicijoje sudievintas rato (het. hurki) pavadinimas – DDUBIN[8], kuris gali rodyti kažkokius senosios praslavų migracijos iš Anatolijos į Balkanus apie 20-10 tūkst. m. pr.Kr, kalbinius pėdsakus, nes ratus tinka gaminti iš ąžuolo.  Vis tik, ąžuolas (dub) ir lokys (sem.dabb -dub) sąsajos problema neatrodo absoliučiai beviltiška, gal ir dėl galimo het. hurki  (ratas ąžuolinis) atitikimo graikiškam ir lotyniškam lokio pavadinimui: arktos ir ursus greta ide ąžuolo: *pherkhu-sietino ir su perkūnu.

Botaniniai gamtos paveldo objektai. Ūniškių ąžuolas, Ūniškių k.,  Saldutiškio sen.
Botaniniai gamtos paveldo objektai. Ūniškių ąžuolas, Ūniškių k.,  Saldutiškio sen.

Vienok, mums šiame straipsnyje svarbu baltų ir slavų bendrybės, susiję su ąžuolu. Rusų kalboje yra, gal būt, toks žodžių kildintinų iš dub lizdas: (дубина – дупло – добыча – добро)[9]. K.Būgos raštų analizė rodo, kad Lietuvių kalboje yra galima vieninga seka – duoba (įdubimas medyje), daba (paprotys), dabinti (puošti), dubuo, duobė, dauba, daboti (saugoti gal su ąžuoline lazda), duburys, kuri, visai tikėtina, irgi, radosi baltų ir slavų genčių paribyje ąžuolo (dub) įtakoje. Juk iš ąžuolo gerai pasidaryti tvirtą dubenį, kad ir mėsai laikyti, o prie ąžuolo būta apeigų su puošimu vainiku.  

                        Slavų dub, atrodo, turi labai gilias šaknis laike, ir šio termino susiformavimas sietinas tiek su nostratiniu medžio pavadinimu bo[10], tiek ir su dh, matyt, turėjusiu reikšmę – smogti, užduoti.  Lietuvių Ąžuolas sietinas ir su graikų οἰγίλωψ  – „agila“, o tai rodytų  galimą atsodinimo technologijos kodavimą – „iš gilės“. Visa tai leistų lietuvius lokalizuoti šiauriau slavų, kuriems ąžuolas dėl klimato buvo natūralus objektas, o baltams priešingai –  ypatingos reikšmės, sodinimo ir priežiūros reikalaujantis medis. Taigi, ledynmečiu baltų protėviai lokalizuotini pietinėse Karpatų priekalnėse, o slavai – prie Dunojaus.

                             Kuriuo gi metu galėjo vykti tokia žodžių daryba nuo dub? Atsakymą turėtų duoti ne tik žodžio duburys daryba –  duobė vandenyje, kuris baskų kalboje yra – ur, o nuo šio bus kilusi ir jūra, ir slavų яр – potvynis.  Kad tai gali būti Gimbutienės įvardintos Senosios Europos – mezolito laikmečio reliktas rodytų ir itin svarbus baltų ūdros, slavų –  rus. выдра (vydra) bei proto-Baskų *u-dagera atitikimas. Nereikia stebėtis, nes  baskų kalbos atspindžių lingvistai aptinka net fino-ugrų kalbose, o šios sąsajos galėjo formuotis iš karto poledynmečiu elnių medžiotojams traukiant į šiaurę paskui elnius, kurie į ten keliavo šiltėjant klimatui ir samanoms traukiantis link ledjūrio bei paliko Madleno, Briomės, Fedmeserio, Hamburgo ir Svidrų bei Kundos archeologinių kultūrų seką. Vis tik, kaip ir šakos atveju, ūdros geografija siekia ir sen.Graikiją, ir sen.Indiją, todėl tvirtas chronologizavimas -atsakymas, kada ir kaip  radosi baskų vandens ir ūdros atitikmenys net Indijos teritorijoje lieka atvirokas, nors pilnai galimas ir mezolito, ir priešledynmečio laikmetis.

                             Argumentų, kad iki šiol nuo ledynmečio gan tvirtai išlikę žodžių priebalsiniai „stuburai“ duoda taip vadinamos globalios etimologijos, kurias konstatavo[11] ir Meritt Ruhlen. Žmonės, manau, mano –  dalykai susiję su saviidentifikacija rituliojasi apie MN priebalsių žodžius, kurių pasklidimą po visus žemynus tegalima grįsti tik pirmųjų žmonijos migracijų palikimu.


[1]  James P.Mallory. A short history of indo – european  problem, 1973

[2] http://www.continuitas.org/texts/alinei_invasionless.pdf

[3] https://etimologija.baltnexus.lt/?w=pu%C5%A1is

[4] https://classes.ru/all-russian/russian-dictionary-Vasmer-term-12538.htm

[5] Est. kuiv, Kar. kuivu, Lap. goikkis https://www.academia.edu/12788026/Finnish_Etymological_Dictionary 

[6] https://drova-kiev.in.ua/blog/teplotvornaya-sposobnost-drov-raznyh-porod

[7] Иванов Гамкрелидзе, c. 867 https://ksana-k.ru/?p=16

[8] Иванов Гамкрелидзе, c. 720

[9] Ąžuolinis vėzdas, drevė, grobis, gėris – nurodė Бурланков Николай Дмитриевич http://samlib.ru/comment/b/burlankow_nikolaj_dmitriewich/goethes

[10] http://inslav.ru/publication/illich-svitych-v-m-opyt-sravneniya-nostraticheskih-yazykov-m-1971-1984

[11] https://azkurs.org/pars_docs/refs/31/30889/30889.pdf

NE TIK LIETUVĄ RUSAI PUOLA GUDRIAU – GAL IR SŪNŲ

NE TIK LIETUVĄ RUSAI PUOLA GUDRIAU  – GAL IR SŪNŲ

stutis K.Urba

 (ištrauka iš romano „Dosje 1700000077“)

Kęstutis K.Urba

  2020 m. spalio 21 d., Vilnius.   

                      Rinkiminiame laikotarpyje maskolių ir Lukašenkos spec.tarnybos veikia išsijuosę – pilnu smarkumu ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvoje, kuri jiems tik pereinamas kiemas. Gabrieliaus Landsbergio LRT interviu „Dienos temoje“ iš karto suplaktas su kompozitoriaus Kęstučio Antanėlio mirtimi, o štai kitai dešiniojo centro atstovei –  Aušrinei Armonaitei toje pačioje LRT su ta pačia tema prisegta žinia apie Vaclovo Daunoro mirtį. Kai kas sakytų, kad fatališki sutapimai, bet kad LRT prieš garsiojo mūsų boso netektį savo socialinių tinklų komentare iškišo, berods Andrių Udrį, o daugumai tai priminė garsiąją muzikinę  parafrazę iš operos „Pilėnai“  – kultinę Ūdrio ariją „aš papuošiu žirgo galvą pinaviiijom“. O ir juodos rinkiminės technologijos su juodais kontekstais paleistos į darbą visu smarkumu.  Kur bus GRU operacijos tąsa? Piniavoje prie Panevėžio ar žirgyne? Bet, kad ten jau kriminalinių intrigų per akis. Vaclovo Daunoro – nuo 1996 m. garsiojo USA „Metropoliten“ solisto  brolis sovietmečiu pasiliko vakaruose, o maskolius niekada nieko neužmiršta. Kaip ir K.Antanėlio išdaigos – operos „Jezus Kristus superžvaigždė“ pastatymo.

                      Rusai „Pervyj baltijskij“ laidoje „Dobroje utro“ parodė didžiulį rūpestį ąžuolais bei jų gilėmis šeriamais šernais, kai Lietuvos žiniose ėjo reportažas nuo Kompozitorių namų, kur „Ąžuoliukas“ sveikino su 88-u jubiliejumi prof.Vyt.Landsbergį. Jei GRU-FSB-SVR-kgb rodo šiame kontekste save teigiamiausiais, tai gali tik laukti naujos jų šunybės: gali atakuoti  kad ir Tomą Šerną, „Ąžuoliuko chorą“ ar supjaustyti naktį tą pasodintą ąžuolą po profesoriaus langu. Buvo juk net įžūlus kaštonų apkapojimas naktį Daukanto aikštėje po prezidentūros langais, kai prezidentavo Valdas Adamkus.

Maskva. Kremlius - pats žymiausias lankomas objektas

                      Arūnas Valinskas savo išpuoliu prieš „Woldemortą“ Tomaševskį – „tokius reikia šaudyti“, tik apsunkino konservatorių šansus vienmandatėse – ypač, Monikos Navickienės N.Vilnioje bei sukėlė tarptautinį erzelį.  Tai pašėlusiai mobilizuos lenkų rinkėją, kuris po Jaroslavo išdaigų, jedinskio pareiškimų palankių Lukašenkai natūraliai susisuko nuo Lenkų rinkimų akcijos. Ir visas tas cirkas su Panerių-Grigiškių rinkimine apygarda bei Stanislav Ladinskij pliurpalai Zigmo Vaišvilos konferencijoje apie rezultatų toje apygardoje neįtikinamumą su jo paties įtraukimu į balsavimus, nors jis parašų nesurinko, tik rodo kremliaus tarnybų bandymą diskredituoti visus rinkimus, kuriuose kaip prognozuojama laimės centro dešinė. Galimai, nes nepagautas ne vagis.

Kurių velnių konservatoriui V.Juozapaičiui reikėjo demonstruoti Seime, Vyriausybės valandoje savo palaikymą tik ką teismų išteisintam G.Kėvišui, kuris padarė gražaus pinigo savo sūnaus firmai per kurią Operos teatras samdė pasaulines garsenybes. Amoralu, tačiau, juk, „vsio zakonno“.  Visi šie „žnybtelėjimai“ ir kontekstai be abejo kainuos konservatoriams – nr.5 balsų, juolab vakar vėl pranešta apie 5 naujas mirtis, o COVID statistikoje ryškiai penkiukių pernelyg daug – 205, 255 ir t.t

Šį rytą apie pusę aštuonių dingo interneto TV signalas Jeruzalėje. Gal vėl žiurkės nugraužė šviesolaidį, o gal grušnikai pasistengė, kad kažko nepastebėčiau ekrane, sakykime, „Labame ryte“. Tad persimetu į LRT radiją – „Klasiką“, o ten po 8 val. žinių – Č.Burba, po to komentaras filmo „Vaidas disappear“ muzikai, Mortos gimtadienis ir minimas „Sąjūdis“. Šiaip jau, žinomiausias dingęs Vaidas yra nušautasis Milinis Garliavos istorijoje su ant medžio pakabinta miline tuomet mano aplinkoje Užupyje – pagąsdinimui, tačiau šiuo atveju įsibėgėjanti maskolių intriga gali eiti apie žiniose palinksniuotą vienaragį, mano sūnų Vaidotą, kuris figūruoja ir  viename sąjūdmečio reportaže nuo signatarų namų vasario 16ą. Pridūrus dar ir nesenokai surastą lavoną Iždo gatvės miškelyje tenka konstatuoti, kad gal eina duokDie dar tik išankstinė įtaiga spec.tarnybų intrigoje ir su mano sūnumi Vaidu, kuris gal dar nėra dingęs prieš savo motinos gimtadienį – spalio 25 – rinkimų dieną. Įkandin pusbrolio Alvydo Urbos nuskynimui rugpjūčio 24 dieną.

Žinoma, nereikia pernelyg gąsdintis ir maksimaliai įtariai interpretuoti besiklostantį įvaizdį, tačiau juk rizika yra nenulinė – teigiamos tikimybės, todėl teks spustelėti mūsų šauniąsias spec.tarnybas, kurios, pavyzdžiui, iš VSD šefo sekretoriato įtikinėja mane, kad Lietuvos sienos yra gerai saugomos, todėl jokių rusų diversantų čia nėra. Dieve tu mano, iš kur toks neprofesionalumas, kai amerikiečiai man prieš dvidešimt penkis metus aiškino, kad Lietuvoje veikia ją griaunanti 5 tūkst. rusų agentūrinių tinklų armija. Ir ne tik Lietuvoje, nes Drezdeno, Liono operacijos dar neatidengtos su visa ta Savanorių prospekto covidine šėtono numerologija „999“ Šv.Velykoms, kurios buvo paskutinės dailininkei gėlių fėjai Ramunei Kmieliauskaitei.

(b.d.)