SOCDEMŲ DEMAGOGIJOS ŽEMĖS ŪKYJE
Kęstutis K.Urba
Ką tik įvyko, šiaip jau sveikintinas savo dėmesiu opiausiai Lietuvos problemai – žemės ūkiui skirtas socdemų e-pasitarimas, tačiau nors jis ir įvardijo, tiesiog, kritišką situaciją paukštininkystės, kiaulininkystės, pieno sektoriuose, tačiau nedavė realių sprendinių. Bet apie viską iš eilės. Pirmiausia visų supanikuota dėl dar lapkričio gruodžio menėsiais išaugusių kuro ir trąšų kainų bei cituotas kažkoks Energetikos ministerijos orakulas – ”dujų kainos nesikeis”. Pažvelkime kokios yra realijos.
Socdemai tyli, kad Rusija pernykščių metų pabaigoje nukreipusi ketvirtadalį dujų eksporto į Aziją išaugino minėtas kainas ir tuo įvykdė pirmą hibridinio ir tiesioginio karo Europoje žingsnį – davė įspėjimą ES, tikėdamasi, kad ši daug ”nespurdės” dėl Ukrainos, kai Kijevas bus užimtas per dvi tris dienas. Vašingtonas gi dabar sureagavo nejuokais. Baidenas pareiškė, kad jie atidaro savus naftos rezervuarų resursus, prasidėjo žingsniai dėl suvaržymų naikinimo Iranui, derybininkai nuvyko į Venesuelą ir štai matome rezultatą. Jei ”brent oil” barelio kaina kovo 9 d. buvo 130 USD, tai šiandien jau tik 100: https://www.investing.com/commodities/brent-oil ir, atitinkamai, ”crude oil” šiuo momentu yra 97 USD. Išvada: socdemai ir kiti demagogai nesigaudo perspektyvoje ir pučia panikos burbulą: ”kaip viskas blogai”. Gi dujų kainos visada koreliavo su naftos. Bet ar pigs degalai kolonėlese, priklausys nuo jų geografijos ir konkurencijos – kur tankiai, ten pigs.
Kiaulininkystės sąjungos prezidentas A.Baravykas anksčiau prognozavo, kad dešimčiai kiaulininkystės kompleksų, turinčių 90% rinkos ”batai” pareis jau kovo mėnesį, o dabar gi nukėlė jų bankrotus į gegužės mėnesį: ”paršeliai ir paršavedės neturės pašarų, nes neliks apyvartinių lėšų”. Gi, jau bankrutavo vienas iš trijų stambių paukštininkystės kompleksų – Kaišiadorių, prastai likusiems, niekam tai nerūpi, nors lietuvis per metus vidutiniškai suvartoja 300 kiaušinių ir 40 kg paukštienos mėsos. Kalba eina apie tūkstantį ir dar penkis šimtus bedarbių. Rudenį Estija su Latvija užbaigs savo pieno perdirbimo kombinatą ir Lietuvoje pristigus žaliavinio pieno užsidarys dvi trys gamyklos iš penkių esančių. Šiltnamių ūkiui, kaip ir vištukų fermoms būtinas nuolatinis šildymas, todėl ir jie atsidūrė sunkioje situacijoje.
Kaip į visa tai reagavo valdžia? Seimas gruodžio mėnesį priėmė labai jau apvalią abstrakčių formuluočių Nacionalinio saugumo strategiją, aiškiai neįvardijęs hibridinio karo per energetiką, trąšas grėsmės, o tada priimtas valstybės biudžetas buvo ir yra labai nelankstus, nepaslankus: jis, irgi, neįvardijo, neatsižvelgė, nereagavo operatyviai į grėsmes. Rezultatas – ponai, nusprendė savo didesnei ramybei po 5 NATO straipsnio sparneliu, dar ir patriotiškam reitingų pasiauginimui prisipirkti ”gelžgaliukų, priešlėktuvinių ir kitokių žaislų”, prieš kuriuos, šiaip jau pats būdamas karo vyru, nieko prieš, bet nenori matyti, ar kaip ”naudingi idiotai” nemato, kad kremlius juos ”daro” per tolesnę hibridinę kaimo-žemės ūkio ”začistką” ir infliacinį emigravimo stimuliavimą.
Taigi, iš kur imti taip reikalingų finansų žemės ūkio sektorių sanavimui pereinamųjų sukrėtimų laikotarpiui? Juk, nei žemės ūkio ministras, kad ir būdamas terminatorium, banknotų nepripaišys, nei I.Šimonytė, kuriai opozicija su savais satelitais iš Žemės ūkio tarybos žada rašyti raštą ir belstis į duris, iš Seime įtvirtinto biudžeto neatrieks. Nebent, pagrūmos Žemės ūkio ministerijos biurokratams, kurie nesugeba bent kovidinius 6.2 mlrd.eu paduoti kiaulių kompleksams jau dabar, o ne vidurvasarį. Nors šiam sektoriui, žūt būt, reikia jau dabar 30 mln.eu.
Betgi, valstybėje pinigų yra apsčiai, tik, kad ne pas tuos! Štai nuo litro pieno, kuris dabar jau 1.20 eu, prekybos centro savininkas pasiima 40%. Panašiai yra ir su kiauliena bei paukštiena, nors čia savų niuansų įneša ir Kinijos embargas kiaulienai įvestas rugsėjį, pigi europinė kiauliena plūstelėjusi į Lietuvą, išmokų ūkiams ES nevienodumas bei lenkų paukštininkystės konkuravimas. O kas gi nutiktų, jei mes nuo tų 40% pusę grąžintume pieno ūkiams, ir panašiai pasielgtume su mėsos – kiaulienos, paukštienos, kiaušinių grandinėmis? Ūkiai taptų rentabilūs, susikurtų ”pagalves” visokiems hibridiniams sukrėtimams, bet čia suveiktų kitas – ”žvėriškų oligopolinių-kartelinių maržų išsaugojimo” dėsnis – krokodilų ašaromis verkdami šešių didžiųjų prekybos tinklų savininkai atitinkamai pakeltų kainas miestelėnams. Tačiau čia ir išryškėtų Mindaugo Maciulevičiaus kuruojamų Ūkininkų turgelių svarba, kaip ir prekybos iš furgonų. Bet ką padarė ŽŪM biurokratai su pieno ūkių rėmimu? Vietoje penketo ūkelių ir šešto vairuotojo-pardavėjo iš furgono, ketinančių tokį įsigyti už 90 tūkst. stimuliavimo kampanijos, jie sumanė kiekvienam ūkiui atskirai suteikti po 15 tūkst.eu su ”Sigutės klumpių” reikalavimu, vietoje elementaraus verslo planelio finansavimo. Žinoma, su tolesniais dešimtmetį trunkančiais pezalais ” skaatinsiiimeeeee koopeeeeracijąąą”.
Kam gi dabar dėkoti už tokią situaciją? Pirmiausia žinoma tiems patiems socdemams, kurie savo prezidiumo posėdyje juokėsi iš šviesaus atminimo žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio, kai šis bandė sureikšminti pieno kainų sureguliavimo būtinumą. Premjero pirmai patarėjai liberalei Irinai Urbanavičiūtei, kuri manė, kad rinka būdama, kad ir laukine, turi pati susireguliuoti, arba stambieji perdirbėjai prekybininkai turi suryti mažiukus. Vienam didžiausių Lietuvos žemdirbių – europarlamentarui Juozui Olekui, kuris ir šiandien, lyg iškritęs iš medžio kartojo ”reikia kalbėtis”, kai seniausiai derėjo sudaryti spaudimą Europos komisijai bent jau dėl trečio lengvatinio PVM tarifo eko-produktams. Rugpjūčio 23 d. pareikalavus to iš jo prie Seimo – jis atsakė tradiciškai socdemiškai: ”žiūrėsim” ir iki šiol tebežiūri, o paklausimą gi eurokomisijos biurokratams davė prispaustas Br.Ropė. Žinoma, ”dėkui” didžiausiam niekdirbiui ir demagogu ”Valstietyje” rugsėjo 18d. mano išvadintam V.Pranckiečiui, kuris dar beveik prieš metus gavęs antibankrotinį žemės ūkio sektorių įstatymo projektą, o tokiu per papildomus mokesčius prekijams ir būtų galima grąžinti ūkiams 20% nuo kainos jų išsunkto prakaito, nufutbolino jį į ministerijos – Katkevičiaus stalčių. Finansų ministerijos klerkams, kurie teisinosi, kad ”nesupranta žemės ūkio”, nors kalba ėjo apie maisto grandinių sureguliavimą. G.Paluckas…dar kai buvo LSDP pirmininku iš manęs gavo visą reikalingiausių Lietuvai įstatyminių projektų rinkinį, tarp kurių, ir šis antibankrotinis. Sakiau jam ir prie Seimo, kad pagrindinė ekonomikos problema – jos pagrindinių sektorių oligopolizacija-kartelizacija su minimaliausių supirkimo ir maksimaliausių pardavimo kainų diktatu. Bet, matyt, dėl informacija gausos nesugeba įsigilinti ir adekvačiai reaguoti. Ir kaip galima kalbėti apie žemės ūkį – atvirą sistemą, nenagrinėjant pilnų maisto grandinių, kurios ir sudaro pagrindinį žemės ūkio gniuždymą. O tas propagandinis čirškimas apie PVM maisto prekėms mažinimą ”kaip Lenkijoje”, rodo absoliutų mokestinių reikalų ir ekonomikos struktūros neišmanymą. Didieji prekybos centrai tik pasidžiaugs pelnų išaugimais, nes jiems nebėra konkurencijos už pirkėją kainų mažinimu, todėl PVM mažinimas yra būtinas tik trečiu žingsniu, po konkurencijos atkūrimo mokestinėmis-investicinėmis lengvatomis smulkiai ir vidutinei bent jau prekybai.
’Dėkingi’ turime būti, šiaip jau gerai žinančiam žemės ūkio reikalus ir perspektyvas Jonui Sviderskiui bei propagandos varytojai, nihilistui Jonui Vilioniui, kurie Žemės ūkio taryboje neduoda eigos antibankrotiniam žemės ūkio sektorių įstatymo projektui: ”pritrūksta rankų”.
Tik Seimo pirmas vicepirmininkas Jurgis Razma rodo tam tikrą dėmesį Žemaitijos ūkelių likimui, kaip ir Vidmantas Kanopa šiems reikalams ar Julius Sabatauskas dar 2016 metais pritaręs pelno grąžinimo ūkiams iš prekijų įstatymui, kurį ”karbauskiniai” nebodami Lietuvos mokslininkų sąjungos rezoliucijos, priimtos Kovo 11 salėje jį užkonservavo.
Išvada peršasi pati – socdemai gal dėl neišmanymo, o ”pikti liežuviai” kalba apie socdemų ”lesyklas maximose”, nesiima prekybos ir perdirbėjų oligopolių, ”stoguoja’ didžiųjų prekybos centrų ir perdirbėjų pelnus, kaip ir Lietuvos banko vadovas G.Šimkus su M.Majausku, todėl pirmieji nėra jokie socdemai, o tipiški šampaniniai nevykusio formato social-liberalai. Kitaip tariant, oportunistiniai išsigimėliai demagogai vėl besigviešiantys valdžios.
Ką gi dabar daryti? Reaguoti būtina momentaliai: yra, juk, ir valstybės rezervas ar ne su įšaldytu puse ”melejardo”, tai jo lėšas ir būtina panaudoti hibridinio karo grėsmės žemės ūkyje atrėmimui. O delsimas su būtinų įstatymų priėmimu yra prilygintinas naujai makroekonominei diversijai hibridinio karo sąlygomis su atitinkama BK numatyta atsakomybe, kad ir dėl neveikimo, nusikalstamo aplaidumo. Padariusio milžinišką žalą visuomenei ir valstybei. Jau man taip buvo atsibodę vaikščioti į generalinę prokuratūrą 2012-2016 m., lyg į darbą. Jau tada mokiau aukštuosius prokurorus – kol neišstatysite bokštelių su kulkosvaidžiais ir neįsigysite šarvuotų automobilių, imtis žemės ūkio 24 mlrd.eu, perpumpuotų ministerijos į latifundijas ir per sukraipytas bekonkurences maisto grandines į didžiuosius perdirbėjus ir šešių didžiųjų prekybos centrų sąskaitas ir per p Liutiko malonę, yra elementariai pavojinga. Bet netylėkime! Ir siųskime visus naudingus idiotus, Briuselio krokodilų liokajus ir kremliaus meškos tarnus – sabotažininkus paskui rusų karo laivą.
Kęstutis K.Urba. Publicistika 