SILPNA SEIMO SESIJOS DARBŲ PROGRAMA (I)

SILPNA SEIMO SESIJOS DARBŲ PROGRAMA (I)

Kęstutis K.Urba

                             Politikos tikslas, kaip ją besuprastumėme yra visuomenės ir, net, pasaulio bent jau dalies  būklės pervedimas iš esamos į pažangesnę.  Esama, kaip nustatė Valstybės kontrolė,  ministerijų klerkų nusakoma beveik 1800 rodiklių ir kriterijų. Tarp jų įmanoma atsirinkti bent jau esminių jei ne šimtinę, tai bent dešimtinę, nors politikieriai dažnai težino vienintelį – „ikanomika …bėvėpė auga“. Ta dešimtinė Gerovės valstybės apibūdinime yra nusakoma rinkinėliu: BVP, užimtumas, soc.nelygybės koeficientas, nusikalstamumas, gamtinės, urbanistinės, informacinės aplinkos būklė, sveikatingumas, ilgaamžiškumas, apsirūpinimas būstu…. Gi problema apibūdinama labai aiškiai – skirtumu tarp esamų rodiklių reikšmių ir siektinų.  

                             Akivaizdu, kad gerovės auginimą stabdo, klibina kilę aktualūs geo-, ES- iššūkiai: PANDEMIJA, MIGRANTAI, radęsi ir dėl KLIMATO KAITOS, LGBT šaršalas, kurie stabdo BVP, užimtumo kilimą, teršia informacinę aplinką, muša žemyn sveikatingumo ir ilgaamžiškumo rodiklius. Dar ir užgožia, nustumdami į antrą planą ilgalaikes esmines vidines LIETUVOS problemas: EMIGRACIJA, kuri, itin, ženkli jaunimo tarpe, kylanti dėl nevaldomo KAINŲ ŠĖLSMO ir žmonių nuvarymo nuo žemės, sąlygojančio totalią KAIMO NYKRĄ, MAISTO SAUGOS nebuvimas, nes oficialiais duomenimis net kas penktas produktas turi taip vadinamą leistiną nuodų naudojamų žemės ūkyje ir maisto pramonėje normą, tačiau į tai tiek ŽŪM, sužlugdžiusiai ekologinės žemdirbystės plotų dvigubėjimą, tiek SAM – nusispjauti. Tų problemų yra akivaizdžiai ir daugiau – kad ir purvasklaidos vykdomas psichologinis karas prieš Lietuvą.

Nesunku suvokti, kad EMIGRACIJA mažina BVP, nors ir kažkiek stabilizuoja užimtumą, KAINŲ ŠĖLSMAS varguomenę – beveik milijoną varo į kampą ir jokie atsiliekantys algelių, pensijų didinimai čia nepadės – šluos velniop ir šią valdžią, KAIMO NYKROS nišą užima stambieji ūkiai, naudojantys intensyviausias chemizacines technologijas, nuo kurių, nesant maisto saugos, vėžinių susirgimų kreivė kyla eksponentiškai bei kenčia gamta – 47 proc. Lietuvos vandenų yra užteršta.

Ką gi mums siūlo prezidentūros, vyriausybės ir seimų biurokratijos įpiršta sesijos darbų programa? Teisiakurpių abejotinoje antrarūšėje trečiarūšėje dar neregistruotoje įstatyminėje produkcijoje užšifruotas nuolat girdimas mantras: „mažinsime socialinę atskirtį, kursime darbo vietas….“. Gal tik Simono Gentvilo siūlomos klimato kaitos ar gamtos teršimo stabdymo priemonės yra kažkiek taiklesnės, nors jo pavaldinio A.Klimavičiaus darbo grupė, kurios rankose virš 400 mln.eu skirtų aplinkos apsaugai kaimo latifundijose, vargu ar susipras padengti jais stingamus šimtus milijonų eurų ekologinio ūkininkavimo dvigubėjimui, kuris ir klimatą, ir dirvą, ir vandenis tausoja bei kuria darbo vietas ir maisto saugą vienu šūviu.

Dalyko esmė yra tame, kad visos šios esminės problemos ir iššūkiai yra tarpministerinio arba premjerinio, kaip ir seimų tarpkomitetinio bei Čmil lygio, taigi, ir prezidentinio lygmens problemos, kurios objektyviai žvelgiant yra akademinio, tarpinstitucinio įdirbio reikalaujantys dalykai, dėl sprendinių paieškos sudėtingumo ir platumo bei poreikio kompiuteriais  modeliuoti bei skaičiuoti esminių rodiklių raidos scenarijus.  Deja, nors ir yra galimybė valdžiai per Lietuvos mokslo tarybą užsakinėti REIKMINIUS MOKSLINIUS TYRIMUS, esminių sprendinių iš taikomojo mokslo gavimui, ir ši valdžia yra linkusi toliau prisitaikyti prie egzistuojančios, žlugdančios valstybę dar prieš septynis metus dr.Alg.Butkevičiaus įvardintos biurokratinės ministerijų specų kurpiamų trečiarūšių pataisų konvejerio aptarnavimo sistemos, nes taip ir patogiau, o ir objektyvių intelektinių pajėgumų nei vyriausybės, nei seimų ar prezidentūrų komandose negali rastis – pavieniai intelektualūs  asmenys – R.Lopata, A.Žukauskas ar net G.Landsbergis permainų neįneš.

Ar mums reikia biurokratijos? – Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas

Kitaip tariant, tiek vyriausybės programa, tiek ir seimų sesijų programos sudaromos bendro kapo valstybei, į kurį vystančius ar padažytus kvietkelius sumėto atskirų ministerijų valdininkija, principu. Nėra nei „bėvėpė“, nei užimtumo, nei soc.nelygybių ar maisto saugų ministerijų – tai visų institucijų puokščių, stiprios analitikos ir sintezės reikalaujantys reikalai. O dabar pasižiūrėkite patys, kokia distancija yra tarp šių problemų ir įpirštų tautos atstovybe save vadinančiam Seimui pusės tūkstančio pataisėlių, leisiančių toliau imituoti politiką.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s