NORŲ IR GALIMYBIŲ YRA. POLITINĖS VALIOS NĖRA! (ekologinis ūkininkavimas – I)

NORŲ IR GALIMYBIŲ YRA. POLITINĖS VALIOS NĖRA!

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir nepriklausomas ekspertas Kęstutis Urba apgailestauja, kad Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso uždavinys stabdyti klimato kaitą ir mažinti aplinkos taršą nėra siejamas su maisto sauga. Be to, neskiriant pakankamo finansavimo, naivu tikėtis, kad iki 2024 metų pabaigos šalyje pavyks padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus.

Nežvelgia globaliai 

Pasak S Daniulio ir K. Urbos, Lietuvoje milijoninės žaliojo kurso lėšos taškomos menkavertėms aplinkosauginėms sistemoms, tačiau jų šykštima ekologinių ūkių plėtrai. Puoselėti pelkynus, plėtoti žalinimą radiciniuose ūkiuose negali būti svarbiau už rūpestį maisto sauga ir žmogaus sveikata.

„Ekologinių ūkių plėtra turėtų tapti pagrindine priemone, siekiant stabdyti klimato kaitą ir mažinti aplinkos taršą. Juk ekologiškai ūkininkaudami saugome dirvožemį, stabdome cheminių trąšų gamybą ir pasaulinę logistiką, tiekiame saugų, kokybišką maistą“, – tvirtina S. Daniulis. Jis piktinasi, kad Lietuvoje klimato kaitos problema nematoma pasauliniame kontekste ir mūsų šalyje neskatinamas ekologinis ūkininkavimas.

Esą niekam nė motais, kad labai teršiama aplinka, kai iš vieno žemyno į kitą vežama realizuoti maisto produkcija.  

Pavyzdžiui, gausybę anglies dvideginio į aplinką išmeta dyzelinius degalus naudojantys laivai, iš Amerikos žemyno į Europos Sąjungos šalis plukdydami genetiškai modifikuotus kukurūzus ir sojas. Pasak S. Daniulio, Lietuva, daug šios produkcijos naudodama gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose, dar ir kitaip didina klimato kaitos procesus – skatina naikinti atogrąžų miškus. Juk jie kertami, stingant žemės plotų auginti paklausiai produkcijai, taigi ir sojoms, palmių aliejui, iš kurių vaisių spaudžiamas aliejus.

Užtektų visiems

„Ar  aplinka neteršiama, kai lietuviškas ekologiškas pienas vežamas, į Latviją, nes ten už jį mokama daugiau nei Lietuvoje, arba kai į mūsų šalies darželius tiekiamas pigiausias – lenkiškas pienas?! – retoriškai klausia S. Daniulis. – Perkame Naujosios Zelandijos avieną, argentinietišką jautieną, ukrainietiškus kiaušinius ir kitus iš trečiųjų šalių atvežtus pigiausius, abejotinos kokybės maisto produktus, nors čia, Lietuvoje, gausu ir avių, ir kokybiškos sausai brandintos jautienos, ir vištų, kurios mato saulę, skabo žolę – nėra uždarytos narvuose.“

Pasak S. Daniulio, jei Lietuvoje būtų skatinamas ekologinis ūkininkavimas, po penkerių metų visi šalies gyventojai galėtų maitintis ekologiškai – saugiu, kokybišku – maistu, todėl būtų sveikesni. Deja, šalyje plačiai atveriami vartai nekokybiškam maistui iš svetur, o savas ūkininkas, kuris gamina kokybišką produkciją, kalamas prie kryžiaus ir verčiamas rinkų ieškoti kitose šalyse arba registruotis bedarbiu.

Daugėja susirgimų   

K. Urba vardija Lietuvos intensyvaus žemės ūkio pernelyg didelio chemizavimo pasekmes: „Šalyje 47 proc. vandens telkinių – užteršti. Europos Sąjunga mūsų šalies dirvą  iš ekologiškai tvarios pavertė į rizikingą (dėl dirvos erozijos, dulkių audrų). Vyksta vandens telkinių eutrofikacija – dėl cheminių maisto medžiagų gausos vandenyje kinta jo ekosistema, gausėja dumblių, mąžta deguonies. Daugėja onkologinių susirgimų. Kyla trečioji vaikų alergizavimo banga“  – ŪP teigė jis.

Pasak pašnekovo, mokslininkai yra aptikę žmogaus organizme net 172 dirbtines chemines medžiagas. Tai – ir suvartotų maisto produktų, kurie buvo užauginti chemizuotuose ūkiuose ir maisto pramonėje naudojamų saldiklių, dažiklių, , kvapiklių, puriklių, daugybės kitų dirbtinių konservantų pasekmė. Dažnai girdime maisto tikrintojus sakant, kad šie teršalai ir konservantai neperžengia normos, tad esą maisto produktai saugūs vartoti. Tačiau tos normos, besikaupdamos organizme, jį sargdina.

„Pesticidai kaip mutagenai – patekę į organizmą, žaloja ląsteles, sukeldami vėžinius susirgimus. Vienas didžiausių šių susirgimų rizikos veiksnių yra kancerogenas kadmis. Jo gausu fosforo trąšose. Kadmis iš šių trąšų gali patekti į maisto produktus“, – teigia K.Urba, neužmiršdamas paminėti glifosato – bene didžiausio intensyviame žemės ūkyje naudojamo nuodo. Jo likučių aptinkama duonoje ir kituose maisto produktuose, kuriuos vartoja Lietuvos gyventojai.

Kiekiai kaupiasi 

Pasak K. Urbos, iš maisto produktų mėginių, kuriuos 2019 m. paėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT),  net kas penktas  turėjo taršos: iš 809 taršos neaptikta 644.  Daugeliu atvejų ji neviršija didžiausių leistinų normų, tokie produktai vartoti saugūs.   

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į VMVT, prašydamas patvirtinti arba paneigti šį faktą bei supažindinti su 2020 m. tirtų maisto mėginių tyrimų rezultatais.

 VMVT redakcijai pranešė, kad, vykdant augalinio maisto stebėseną 2019 metais buvo atrinkti ir ištirti 809 mėginiai. 18 mėginių (2,2 proc.) teršalų kiekis neatitiko teisės aktuose nustatyto didžiausio leistino kiekio, visi kiti tirti produktai buvo saugūs vartoti. 2020 metų duomenys: ištirti 706 mėginiai, nustatyta neatitikimų – 14 (2 proc.).

VMVT išvardijo teršalus ir vietinius bei atvežtinius produktus, kuriuose jie buvo nustatyti. 2019 m.: glifosatas – grikių kruopose (Lenkija, Lietuva, Ukraina); pesticidų likučiai – petražolėse (Gruzija), špinatuose (Italija), greipfrutuose (Turkija), apelsinuose (Egiptas),  mandarinuose (Pietų Afrika), Pekino kopūstuose (Lenkija), slyvose (Lietuva, Moldova), krapuose (Lietuva).  2020 m.: glifosatas – grikių kruopose (Lenkija, Lietuva); pesticidų likučiai – juoduosiuose ridikuose (Lietuva), persimonuose (Ispanija), mandarinuose (Pietų Afrika), šilauogėse (Lenkija), greipfrutuose (Turkija); policiklinių aromatinių angliavandenilių – kanapių sėklų aliejuje (Lietuva).      

Skyrė per mažai lėšų 

„Į Lietuvą įvežami maisto produktai tikrinami pasenusia įranga. Pusė jų grįžtų atgal, jei būtų tikrinami tokia įranga, kokia tikrinami mūsų grūdai, įvežami į Vokietiją. Vadinasi, kai kam patinka, kad mums vežtų šlamštą“, – spėja S. Daniulis.

Jis ir K. Urba nesupranta, kaip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvykdys Vyriausybės programos uždavinį per ketverius metus šalyje padvigubinti ekologinius plotus, jei neskatinamas ekologinis.

Vyriausybės programa buvo patvirtinta 2020 m. gruodžio 11d. Joje numatyta, kad 2024 m. ekologiniai plotai Lietuvoje turi sudaryti ne 8 proc., kaip yra dabar, o dvigubai daugiau – 16 proc. – visų šalies žemės ūkio naudmenų.

„Suskaičiavau, kad, norint 2021–2024 metais padvigubinti ekologinio ūkininkavimo  plotus, kasmet turėtų prisidėti po 60 tūkst ha. ( – redakcija išmetė),  o dotuoti trūksta 105 mln. eurų. Ekologinis ūkininkavimas tebėra podukros vietoje, kaip ir ankstesnės kadencijos valdžiai, nes jam nenumatytas reikiamas finansavimas ir neužtikrinamas ekologiškų produktų paklausa, jais maitinant darželių, mokyklų ugdytinius“, – tvirtina K. Urba.

Pasak jo, šalyje skirstant lėšas ES žaliojo kurso uždaviniui vykdyti, dešinė nežinojo, ką daro kairė. Pavyzdžiui, iš 823 mln. eurų, skirtų Lietuvai iš Europos ekonomikos gaivinimo fondo žaliojo kurso uždaviniams vykdyti, daugybė pinigų teko Susisiekimo ministerijai, jie bus naudojami valdiškiems benzino ir dyzelinio kuro automobiliams keisti į elektrinius, o ekologinei žemdirbystei liko nulis. Taip pasielgus buvo ignoruotas Europos Komisijos kovo 25d. patvirtintas Komunikatas dėl ekologinės žemdirbystės.

Sužlugdė pasiūlą  

K. Urba su pavydu žvelgia į Estiją: „Estai ekologines aplinkosaugines schemas ir joms skirtus šimtamilijoninius išteklius sutapatino su ekologinių ūkių plėtra, o Lietuvoje buvo pasielgta priešingai – nepaisant  ES reglamento dėl maisto saugos, didžioji finansinių išteklių dalis numatyta taškyti chemizuotiems ūkiams (žalinimui ir pan.), o ne ekologinių ūkių plėtrai „vienu šūviu kliudančiai tris  zuikius“: ji stabdo klimato ir  tausoja dirvą, kuria darbo vietas ne tik kaime,

užtikrina maisto saugą.

 ( redakcija išmetė:)  ŽŪM finansus planavo neadekvačiai vyriausybės programai – pagal atgyvenusį , beje, aštuonis mėnesius tebederinamą su vyriausybės programa Nacionalinės pažangos planą su neambicingu 15 proc. ekologinių plotų rodikliu 2030 metais, vietoje 16 proc., kurie numatyti Vyriausybės 2021–2024 metų programoje. Taip buvo 2021-2022 metams  sužlugdytas ekologiškų produktų pasiūlos sukūrimas, nes stinga finansų. Nors   žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pavasarį yra pareiškęs, kad Lietuvoje nėra ekologiškų produktų paklausos,  tačiau tuo teko susirūpinti ne ŽŪM pareigūnams, o mums – visuomenininkams, inicijavusiems Vaikų viešo maitinimo aprašo keitimą mitybos ekologizavimo kryptimi, nors ministerijų bendradarbiavimas pasiūlos-paklausos derinime turėjo prasidėti dar žiemą.“

Pasak S. Daniulio ir K. Urbos, šalyje ekologinių plotų padvigubės, kai padidės išmokos už ekologinį ūkininkavimą, bus atsisakyta jo  perteklinių reikalavimų, didžioji viešajame maitinime naudojamų maisto produktų dalis bus ekologiška, kaip yra Vokietijoje, Švedijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Be to, ekologiškiems maisto produktams būtina sumažinti PVM, o geriausia – jo visai atsisakyti, bet tam jau reikia ir europarlamentarų iniciatyvos.   

„Šįmet Airijoje išmokos už ekologinį hektarą padidėjo iki 500 eurų, o Lietuvoje jos tik apie 160 eurų –  tokios pat, kaip 2007 m., kai buvo sumažintos beveik perpus. Mūsų šalyje daugiausiai remiami chemizuoti ūkiai. Pavyzdžiui, už ražienas ir tarpinius pasėlius jie gauna išmokas, o ekologiniai ūkiai – ne. Tad Lietuvoje ir nedidėja ekologinių plotų“, – teigia S. Daniulis.

Nedidėja, kiek reikia

„Pagal ekologinius plotus pasaulyje pirmauja Austrijoje, čia jie  sudaro 25,3 proc. visų žemės ūkio naudmenų, Estijoje –  22 proc., Latvijoje – 18 proc., Lietuvoje – vos 8 proc.“, – lygina K. Urba, primindamas, jog ankstesnioji Lietuvos Vyriausybė tenkino tik 60 proc. ekologinių išmokų finansinio poreikio. Jis suskaičiavo, kad ekologiniam  ūkininkavimui dotuoti 2021–2022 metais numatytos lėšos procentai dar mažesnės, negu jų reikėtų  dvigubiname plote.

Norint Lietuvoje iki 2024 metų pabaigos padvigubinti ekologinius plotus iki 480 tūkst.ha, kasmet jų turėtų daugėti po 60 tūkst.ha Vyriausybės programoje numatyta ekologinius plotus dvigubinti atsižvelgus į buvusiuosius 2020 m. – 240 024 ha.  

 „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. šalyje buvo  2 199 ekologiniai ūkiai (235 570 ha). Šiemet jų bus apie 2 544 ūkius (apie 263 tūkst. ha).

( redakcija išmetė:)  Žala žmonėms ir valstybei dėl sumaišties finansų planavime ir valdyme, atbloškusiame proveržį ekologinėje žemdirbystėje bent dviems metams, buvo sudaryta, nes nebuvo reikiamo ministerijų bendradarbiavimo, o  ŽŪM orientyru pasirinko neaktualų iki šiol 15 proc. eko-dirbamos rodiklį 2030 metams, bet ne vyriausybės programos, sudarytos keturiems  metams  – 16 proc. rodiklį. Kitaip tariant, ir šioje valdžioje, nežino kairė, ką daro dešinė. Belieka klausti – ką veikia parlamentinės kontrolės prievolę turintis Seimo Kaimo reikalų komitetas, Seimo opozicija bei Finansų ministerija ir Valstybės kontrolė, kurioms pavesta kontroliuoti Lietuvoje vykdomą investicinę politiką.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s