EKOLOGIŠKI PRODUKTAI: DAUGIAU KALBŲ NEI DARBŲ

(ekologinis ūkininkavimas – II)

EKOLOGIŠKI PRODUKTAI: DAUGIAU KALBŲ NEI DARBŲ

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, šalyje tvarus ūkininkavimas skatinamas tik žodžiais. Šalyje per menkai rūpinamasi didinti ekologiškų maisto produktų paklausą, ypač viešajame maitinime. Tai – viena iš priežasčių, kodėl šalyje  ekologiniai plotai nedidėja tokiais tempais, kuriais turėtų didėti, kad jų po ketverių metų būtų dvigubai daugiau, kaip numato Vyriausybės programa.

Pajudino visuomenininkai

„Jei Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) iš tiesų rūpėtų, kad šįmet ekologiniai plotai gerokai padidėtų, ji praėjusių metų pabaigoje pirmiausia būtų kreipusi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir kitas ministerijas dėl būtinybės padidinti ekologiškos produkcijos kiekį viešajame maitinime. Pavyzdžiui, ministerijos galėjo pasistengti, kad nemokami pietūs, kuriuos šiemet nuo rugsėjo 1d. gaus visi šalies ikimokyklinukai, pirmokai ir antrokai, būtų ne bet kokie, o ekologiški“, – apgailestauja  S. Daniulis. 

„Tačiau ŽŪM nesusirūpino didesniu ekologiškų produktų naudojimu viešajame maitinime. Teko rūpintis mums, visuomenininkams. Gegužę išjudinome ŽŪM ir Sveikatos apsaugos ministeriją, kad jos pradėtų bendradarbiauti keičiant Vaikų maitinimo aprašą ekologinės mitybos link. Toks ministerijų bendradarbiavimas, siekiant didinti ekologiškų maisto produktų pasiūlą ir paklausą, pavėluotas, nes turėjo prasidėti dar žiemą“, – sako visuomenininkas, ekspertas Kęstutis Urba.

Ne vienos ministerijos rūpestis 

Jis ir S. Daniulis pabrėžia, kad didesnis ekologiškų produktų vartojimas turėtų būti bendras Lietuvos  Savivaldybių asociacijos ir  kelių ministerijų rūpestis  – ŽŪM, SAM, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų, Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų (EIM), Vidaus reikalų (VRM). Esą EIM turėtų susirūpinti biologinių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje gamyba. KAM turėtų siekti, kad šauktiniai ir savanoriai būtų stiprūs ir sveiki. Tokie bus, jei gaus ekologišką, o ne chemizuotai užaugintą ir pagamintą maistą.

K. Urba tikina, kad Vaikų maitinimo aprašo keitime, kurio projektą rengia SAM specialistė Ieva Gudanavičienė, norima įtvirtinti nuostatą, jog darželiuose ir mokyklose, ekologiški ir nacionalinės kokybės produktai sudarytų ne mažiau nei 30 proc. „Mes prašėme, kad ekologiškų maisto produktų būtų naudojama daugiau negu nacionalinės kokybės“, – aiškina K. Urba, dar kartą primindamas, kad auginant ar gaminant nacionalinės kokybės produktus vis tiek naudojamos cheminės medžiagos, tik mažiau nei intensyviuose ūkiuose. 

Kaip gelbėti?

S. Daniulis ir K. Urba sako nustebę, kai, tardamiesi su SAM specialistais pajuto, jog jie nelabai suvokia, kokie pražūtingi žmogaus sveikatai esą chemizuotai užauginti ir pagaminti maisto produktai, net tie, kuriuose aptikti teršalų kiekiai neviršija leistinų normų. 

„Skandinavijos šalyse saugus – ekologiškas maistas – viešajame maitinime sudaro 60–90 proc. O Lietuvoje ekologišką bei nacionalinės kokybės maistą gauna tik 7 tūkst. darželinukų. Šalyje iš viso – 110 tūkst. darželinukų, tad nesunku suskaičiuoti, kokia dalis“, – dėsto K. Urba, aiškindamas, jog ekologinei žemdirbystei skatinti trūkstamas lėšas būtų galima skirti iš lėšų , numatytų gamtosauginėms priemonėms, o blogiausiu atveju – tam panaudoti dalį valstybės rezervo lėšų..

„Reikėtų užtikrinti garantuotą ekologiškų produktų paklausą per Vaikų maitinimo aprašą. Ekologiškais produktais  maitinti karius ir ligoninių pacientus, „žaliųjų“ pirkimų politiką sutvarkyti taip, kad ekologiški produktai turėtų pirmenybę prieš nacionalinės kokybės produktus. Ekologiškiems produktams sumažinti arba panaikinti PVM, kad jie taptų konkurencingi“, aiškina jis.

Kaimai nenunyktų  

„Per nacionalinius sveikatos centrus šviesti visuomenę, supažindinant ją su ekologiškų ir chemizuotai užaugintų bei pagamintų produktų skirtumais, poveikiu sveikatai, – pasiūlymus tęsia K. Urba. – Sureguliuoti finansų paskirstymą sukraipytose Lietuvos maisto tiekimo grandinėse ūkiai-perdirbėjai-prekyba, įstatymais naikinant kainų diktatą, kurį lemia didžiąją rinkos dalį užimančių prekybininkų ir perdirbėjų galimi  karteliniai susitarimai, bei įteisinant dalies nuo ūkių nusukto  pelno grąžinimą jiems. Šeimos ūkiuose atkurti  pienininkystę ir gyvulininkystę, kad besaikį mineralinių trąšų naudojimą pakeistų organinis tręšimas ir baigtųsi sausų pavasarių dulkių audros bei dirvoje atsikurtų humuso kiekis.“

Pasak K.Urbos, ekologinių ūkių plėtra –  ne tik sveikas ir saugus maistas darželinukams, moksleiviams, kariams, ligoniams. Tai – ir užimtumas kaime. Padidinus ekologiškų produktų paklausą, sumažinus ar panaikinus jiems PVM, esą kaip ant mielių didėtų kaimo žmonių užimtumas. Be to, valstybės ir ES pinigai, išleisti ekologinių ūkių plėtrai ir ekologiškų produktų vartojimui didinti, į biudžetą esą grįžtų su kaupu. Galimai atsirastų priemiesčių logistikos centrų poreikis, kuriuose daržovės būtų rūšiuojamos, plaunamos, šaldomos, marinuojamos, konservuojamos, fasuojamos,  pakuojamos net logistikai į užsienį. Deja, sako K.Urba, kaimas ir toliau naikinamas – žmonės neregėtu mastu nuvaromi nuo žemės, nes įstatymais nesureguliuojamas pelnas maisto tiekimo grandinėse. Ypač, skriaudžiami pieno ūkiai. Per du dešimtmečius iš 257 tūkst. pieno ūkių liko tik 27 tūkst. Pieną perdirbti tiekia tik apie 15 tūkst. ūkių. Trečdalis pieno importuojama.

Pasak K. Urbos ir S. Daniulio, gerovės valstybė  negalima be aukštos pridėtinės vertės sveikatai. Juk nesaugus, taršus maistas – tai ir išlaidos gydymui, ir užteršta žemė, visa aplinka. 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s