ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

ANTIKONSTITUCINĖ VYTAUTO BAKO VEIKLA IR TARIAMA LIBERALŲ KOVA UŽ ŽMOGAUS TEISES

stutis K.Urba

               Vakarykštėje Seimo narių prisiekinėjime iškilo fundamentalus konstitucinės teisės klausimas: ar Seimo nariai prisiekinėja Seimui kaip vienai oriai iš svarbiausių valstybės institucijų, kurios galios ir prievolės apibrėžtos Konstitucija, ar jie prisiekinėja Seimui – „šeimai“, o tiksliau sakant, keletui „šeimų“, kurios išsidalina valdžią, galias ir įtakas bei pinigus.  Seimo idėjos orumas verčia laikytis pirmos traktuotės, todėl ir Seimo nario K.Glavecko aštuntas prisiekinėjimas buvo ir septynis kartus  perteklinis, ir dar eilinio Seimo statuto 4-5 str. prieštaravimo Konstitucijai išraiška, juolab Konstitucija nereikalauja pakartotinai prisiekinėti Seimui. Davei priesaiką vieną kartą  ir tampi susaistytas ja bei demokratijos ir Lietuvos gynimu visą gyvenimą.

                             Todėl intuityvus Gabrieliaus nenoras vėl be reikalo dėti ranką ant žalios konstitucijos knygos bei prisiekinėti buvo ne kitaip nei apvaizdos ženklas. Ir tai nėra smulkmena, nes naujas Seimas dėl netikusių papročių vakar pertekliniais daugiau nei pusės narių prisiekinėjimais tuščiame rituale prarado net dvi valandas, kurios turėjo būti panaudotos, kad ir detaliam teisėkūros reformos bei Seimo darbo aptarinėjimui, o ne koktokiems plepalams ir intrigoms. Vieną jų toliau pynė toks V.Bakas, kurį jau teko statyti į vietą per konferenciją Konstitucijos salėje prieš metus, kai jis pompastiškai pareiškė, kad Konstitucija yra … Lietuvos planas. Gi šis tegali būti labai konkrečių teikiamų įstatymų ir nutarimų projektų rinkinys, o ne pirmų  seimų įdirbis.

Vytautas Bakas | TEMA | 15min.lt

                             Vakar V.Bakas pareiškė, kad netinka rinkti Seimo pirmininke …teisiamos liberalų partijos vadovę. Čia Seimo nariai turėjo jam užduoti klausimų – nuo kada Lietuvoje taikoma kolektyvinė atsakomybė ir ar prokuroras J.Laucius bando nuteisti visą Liberalų Sąjūdį, ar tik buvusį jos pirmininką. Negi Liberalų Sąjūdis savo suvažiavime nutarė parduoti teisės aktų priėmimą už paskolą savo primininkui ?

                      O tai reiškia, kad V.Bakas viešai akiplėšiškai Seimo salėje šmeižė visą Liberalų Sąjūdį ir pažeidinėjo Konstitucijos ginamą LS bei jų sąjungininkų ir balsavusių rinkikų orumą ir dar  sėjo nepasitikėjimą demokratija. Deja, net Mykolas Majauskas tylėjo, nors duoti atkirtį galėjo ir Simonas Gentvilas. Bet kreiptis bent jau į Seimo Etikos ir procedūrų komitetą, kaip ir į VSD, yra ne vėlu. Juk kas galėtų paneigti, kad visas tas spektaklis su E.Masiuliu nebuvo kremliaus tarnybų surežisuotas konservatorių-liberalų koalicijos diskreditavimui.  O tuo V.Bakas ir užsiima. Tai gal jį britų tarnybose kontroliuoja naujas  rusams dirbantis Kim Philby?

                      Deja, ir patys liberalai šiomis dienomis atrodo itin prastai, kadangi žmogaus teises sutapatino vien su LGBT reikalais ir visa tai itin sureikšmino, nors yra  labai konkretūs tarptautinės teisės dokumentai greta visuotinės Žmogaus teisių chartos  brėžiantys Žmogaus teises socialinėje-ekonominėje srityse – teisė į darbą, poilsį, šalpą ir pan. Gi šios teisės yra itin aktualios bent vienam milijonui Lietuvos gyventojų, kai LGBT bendruomenės dydis yra apie tris dešimtis tūkstančių. Kadangi Žmogaus teisių sureikšminimas pasaulyje eina dar nuo prezidento Reigano laikų kovoje prieš totalitarizmą-sovietizmą, tai kas paneigtų, kad kremlius šios istorinės epochos permainos akcentui sukurpė žmogaus teisių tapatinimą – bjaurojimą vien su gėjais ir lesbietėmis, tuo pačiu neigdamas ir nekenčiamą liberalizmo ideologijos raišką politikoje.  LGBT persekiojimai Rusijoje, jų mušimas tik tai patvirtina.

                             Deja, ir V.Čmilytė savo priešrinkiminę kalbą iš Seimo tribūnos pradėjo, būtent, partnerystės tema, nors ne mažesnis procentas savižudžių yra ir materialinį skurdą patiriančių gretose. Kitaip tariant, mūsų liberalai, panašiai, kaip Leonid Brežnev, privertęs „didžiąją žemę suktis apie mažąją“ itin sureikšmino dvidešimt trisdešimt kartų menkesnę Lietuvos problemą nei didžiosios dalies gyventojų nepriteklius. Jie „užkibo“ ant kremliaus ir Simonoko puoselėjamo „jauko“ ir tapo jų įrankiais, o tai liberalizmo ateičiai nieko gera nežada.  Oponavęs A.Sysas vėl įmantriai prikalbėjo apie socialinės ekonominės atskirties naikinimą, kai reikėjo rėžti tiesiai – duokite žmonėms darbo bei orų atlygių/kainų santykį. Todėl ir Darbo partijos pareiškimas, kad koalicinis naujos daugumos susitarimas nesprendžia šių reikalų buvo teisingas ir taiklus, nors ir pačios DP programa tėra paviršutiniškas rašinėlis. Betgi, palaukime I.Šimonytės programos, ir tada bus galima daryti platesnes išvadas.

 Andriaus Mazuronio išrinkimas Seimo vicepirmininku be žadamų konkrečių DP teisės aktų rinkinio projektų bei atsakomybės srities įvardijimo ir programėlės bent eskizo pateikimo  vėl atspindėjo antidemokratinius neobolševikinius papročius, kuriuose viską lemia kadrai, dangstomi tariamu vertybiškumu ir sugebėjimu juokauti.  O Jurgio Razmos „kepurės“ Seimo pirmam vicepirmininkui suteikimas taip pat keltų rimtų klausimų, nes platesnis ekspertų pasitelkimas biurokratijos projektų įdirbio vertinimui visai nežada naujos teisėkūros bei jos kitos kokybės. Juolab, Jurgis mano, kad su kainomis, kaip rodo Rietavo turgus yra viskas „čiki“.

                             Reikalo esmė slypi tame, kad  Seimo valdyba ir seniūnai sudarinėdami bei tvirtindami darbotvarkes bando suvokti, kurie gi projektai yra pirmesni – prioritetiniai. Atsakymas gi ir paprastas, ir nebe. Ogi tie, kurie labiausiai gerina pagrindinius valstybės rodiklius tarp daugiau nei 1700 naudojamų ministerijose.  Bet, kad juose, irgi, nėra tvarkos – nėra hierarchijos p Guoda Burokiene, nors, kad „ikanomika auga, kai kyla bėvėpė“ mano ir pirmutinį mato visi.  Čia pradėti tektų nuo pagrindinių visų visuomenių tikslų, nubrėžtų didžiųjų mąstytojų, bet kad net Seimo nario „kiauroje“ priesaikoje iš penketo įvardinta tik viena gerovė. Nėra teisingumo, saugumo ir laisvių bei tvarkos joms kūrimo. O jei seimūnų galvose trūksta pagrindinių sąvokų hierarchijos, tai tada neišvengiamai randasi chaosas, kurio gal nepanaikins net pozityvus demokratijos plėtojimas – pasiryžimas retsykiais pasitelkti Seime ir NVO, ir ekspertus.  

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s