SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

SEIMO RITUALŲ ABSURDAS

stutis K.Urba

               Jei vieną pirmą kartą prisiekia Lietuvai karininkas, tai jam nereikia tos priesaikos kartoti, kaip perrinktiems į Seimą ar vėl po pertraukos tapusiems Seimo nariais. Priesaika yra iškilmingas, itin orus veiksmas – pasižadėjimas, skelbiamas Tautai ir Valstybei, kuris su aprašu įgyja ir juridinę galią.

                             Ką gi reiškia pakartotinas prisiekinėjimas, kai reikia ne tik taupyti laiką bei saugotis viRusų ir kuo mažiau būti artimoje aplinkoje su kitais – šiandien paskelbta apie naujus net 2066 atvejus. Pakartotinis saikdinimas reiškia ir nepasitikėjimą anksčiau prisiekusiuoju, ir prisiekinėjimą susirinkusiems į salę kolegoms bei Konstitucinio Teismo pirmininkui  – teisminei biurokratijai, kad ir kiek gerbčiau malonų bendravime p Žalimą.  Kaip  karininkas išėjęs į atsargą, taip ir seimūnas tampa juo visam gyvenimui su konkrečių pareigų Seime atlikinėjimu arba tolesniu tarnavimu žmonėms ir valstybei. Tik tokia narystės Seime samprata yra ori, todėl tas netikęs absurdiškas ritualas yra koreguotinas, nes kuria prieštaravimą Konstitucijos straipsniui, kuris neleidžia žeminti nei rinkėjo, nei Seimo nario orumo. Pamanykite tik, olimpinis čempionas ar kiti qarbūs piliečiai vėl tąsomi prisiekinėti, nors tai yra atlikę neterminuotai anksčiau.

Žinoma galima ieškoti Konstitucijos išaiškinimų, kad joje nenurodyta joks pakartotinas prisiekinėjimas ar piktintis Seimo statutą kūrusiais veikėjais, kurie sukurpė žeminančią Seimo narius senbuvius procedūrą: 2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Turėtų būti – Naujai išrinktas…, o anksčiau ėjęs šias pareigas, kai atvyksta į pirmąjį posėdį.  Smulkmena, bet charakteringa, o Konstitucijos 59 straipsnį: Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

derėtų traktuoti, taip, kad Konstitucija nereikalauja pakartotinės priesaikos, kaip pasikaltusio vaikiuko, kuris nuolat turi pasižadėti tėveliui (Žalimui), kad daugiau blogai nesielgs.

                      Kad sulaužęs Hipokrato priesaiką A.Vinkus, nuikreipęs PSDF lėšas su bendrais V.Šapokos biudžeto „skylėms“, o ne onkologiniams ligoniams ne visada tarnauja žmonių gerovei, kaip yra numatyta seimūno priesaikoje -atskira tema, tačiau ji tik rodo ‚einamosios‘ politinės valios pirmumą prieš teisinį reglamentavimą.

Viktorija Čmilytė-Nielsen su vyru

G.Nausėda šiandien savo kalboje naujam Seimui pabrėžė, kad įstatymai turi būti priiminėjami ir greitai, ir iškilimingai, tačiau kaip tai dera su V.Čmilytės žodžiais – lėtinti įstatymų priiminėjimą? Išminties ieškoti reikėtų šiaip jau  Akademinėje bendruomenėje, tačiau kur tam reikalingi teisės aktai? Būsima proginė būsimos seimo „pirmsėdės“ V.Čmilytės kalba stengsis kuo mažiau konkrečiai įsipareigoti demokratijai ją verčiant beveik farsu – tiesiog bus vėl bandoma pritapti prie esamos pilnos ir ritualinių absurdų sistemos aptarnavimo, o tai nieko itin  geresnio Lietuvai ir pasauliui nežada. Nes sistemą reikią iš esmės reformuoti.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s