Kritiškumo kokybės Galindų genties paieškose

Kritiškumo kokybės Galindų genties paieškose

Kęstutis K.Urba

Galindų genties minėtos dar Klaudijaus Ptolemajaus žemėlapiuose studijoms yra skirta daugybė įvairiausios kokybės darbų. Vienas paskutiniųjų  -GALINDAI EUROPOS PLATYBĖSE: ARCHEOLOGIJA, ISTORIJA, LINGVISTIKA (aut. A.Luchtanas, O.Poliakovas)[1],  itin kritiškai įvertinęs tiek garsųjį  V.Toporovo straipsnį[2], tiek ir populiarią E.Jovaišos  monografiją „Aisčiai“[3], kuri pratęsė du ankstesnius fundamentalius baltų kilčių tyrinėjimams skirtus tomus.

Sekant  filosofu Karlu Poperiu, tektų priminti, kad mokslas ir turi žengti į priekį „falsifikuojant“ – itin kritikuojant teorijas bei aiškinimus  atmetus visus autoritetus, nes tik taip galima atverti naujus horizontus ir priartėti prie tiesos.  Tačiau pati kritika privalo būti itin konstruktyvi ir logiška, o istorijos bei archeologijos ir lingvistikos sandūroje daugeliu atvejų tėra įmanoma vertinti sąlyginį pateikiamų aiškinimų tikėtinumą. Panagrinėkime archeologo A.Luchtano ir kalbininko O.Poliakovo pateiktąją pripažintų korifėjų  kritiką, kurioje gausu tokio pobūdžio vertinimų: „Tikru autoriaus „atradimu“ tapo galinga aisčių migracija Europoje  vos ne visomis kryptimis ir jų lemtingas vaidmuo Europos istorijoje Didžiojo tautų  kraustymosi laikais. Ypatingas vaidmuo  tenka galindams, kurie kartu su sūduviais ir Vielbarko žmonėmis „pagimdė milžinišką vakarietišką bangą, kuri užliejo didelę dalį rytų baltų arealo“, „ Išskirtinis vaidmuo lietuvių etnogenezės procese vėlgi tenka galindams, tik šį kartą – rytų.“, „Šias abejotinas idėjas netikėtai perėmė ir išplėtė Maskvos kalbininkas Vladimiras Toporovas. Jis rašė jau ne tik apie galimą galindų migraciją iš protėvynės per Vidurio Europą į Pamaskvę, bet ir  iškėlė idėją apie kelias galingas ir sudėtingas galindų migracijos bangas Europos platybėse nuo Pamaskvės girių iki uolėtųjų Pirėnų pusiasalio pakrančių.“, „Nesileisdami į beviltišką diskusiją apie galimą Vielbarko kultūros baltiškumą tik pažymėsime, kad į Rytų Lietuvą galindai kažkodėl pamiršo atsinešti savo etnonimą „galind-“ ir kokių nors kitų vakarų baltų kalbinių elementų.“

Kritikos kritika I – ar Galindai buvo menki?

A.Luchtano ir O.Poliakovo, remiantis L.Kurilos tekstu apie gyventojų tankį Žeimenos mikroregione geležies amžiuje[4], teigiama, kad galindų būta tik …  9800, o  E.Jovaiša „… visiškai nepastebi, kad mažytė, negausi gentis, dalyvaujanti toje migracijoje, būtų paprasčiausiai išnykusi tautų katile, ir jo archeologinė argumentacija neišlaiko jokios kritikos.“ Pirmasis kontrargumentas visiškai teisėtai kyla išgarsiojo žemėlapio autoriaus Ptolemajaus dėmesingumo ir šiai baltų genčiai: jei ji būtų menka, tai ar taptų įamžinta greta kitų –  didžiųjų?

Pastebėkime, kad L.Kurilos remtasi banaloka D.Ubelaker bendruomenės dydžio skaičiavimo matematine formule, atsižvelgiančia ir į laidojimo paminklo naudojimo laiką, tačiau dar man pačiam dalyvaujant kasinėjimuose pažeimenyje, kilo klausimas – kaip dažnai baltai laidodavo vandenyse ir ar nebuvo bent jau dalis pilkapių skirta vien genties elitui ar karžygiams? Taigi, lygiai, taip pat, ir dar  su geros ironijos doze galima priskirti  abiejų kritikų nuomonei tikėtinumą nuo 0.098 iki 9.8 proc., t.y. geriausiu atveju tik vieną iš dešimties, o Galindų, lyderiavusių su Sudinais garsumu, populiaciją vertinti, kad ir 30-50 tūkst. su galimybe  sudaryti bent jau vieną kitą tūkstantinę ištvermingiausių elitinių karių. Kitas argumentas prieš kritikus  yra susijęs su Pomponijaus Melos tekste  minimais audros atblokštais į Germaniją indais (indus quosquam), kuriuos tyrėjai iki šiol tapatino su vindais, venedais[5], bet, deja, ne su galindais. Tai rodytų, kad, (jei ‚gal-‘ traktuoti kaip ‚šaukti, vadinti‘, o lyginamoji kalbotyra tam neprieštarauja), galindų būta ir neeilinių jūreivių, kurie sietini ne tik su Bogačevo, bet ir su Vielbarko kultūra.

Antri kritikuotojų prieštaravimai E.Jovaišai bei V.Toporovui archeologijos plotmėje yra susiję su pamaskvėje esančios Moščino  kultūros priskyrimu galindams: „Kartografavęs 117 Moščino kultūros piliakalnių ir pilkapynų, 7 paminklus autorius[6] nurodo prie Protvos upės“. Taigi, daroma išvada, kad Protvos upės apylinkės buvę menkai apgyventos, pakraštinės. Pastebėkime, kad A.Luchtanas bei O.Poliakovas, pateikę ir vertingų pastebėjimų bei problematikos, šiame kontekste be reikalo nenagrinėjo legendinio dar istorijos tėvo  Herodoto aprašyto Gelono  miesto, kuris ne be pagrindo tapatinamas su liekanomis ant Vorsklos upės kranto[7], populiacijos raidos bei likimo. Šio miesto, beje, kurį vokiečių tyrėjas G.Mairas laikė lietuvišku,  apylinkėse gausoka tiek baltiškos, tiek ir iranėniškos, kuri datuojama III-II a.pr.Kr., hidronimijos, o pats miestas sunyko po sarmatų invazijos. Todėl tikėtina šios bendruomenės ar net visos Gelonų genties poslinkis į šiaurę,  būtent, į Moščino kultūros žemes. Tačiau norint tai pagrįsti yra būtina atsekti visą Zarubincų-Koločino[8]– Moščino kultūrų sąryšį. Pirmas žvilgsnis į Gelono kasinėjimų bei Moščino kultūros radinius sakytų, kad tai tikrai verta atlikti. Taigi, belieka teigti, kad du archeologiniai kritikų argumentai  pareikšti E.Jovaišai ir V.Toporovui yra, mažiausiai, labai stipriai abejotini. Trečias, teigiantis, kad „Iki šiol Europos archeologai  neranda jokių baltų kultūrų pėdsakų ten, kur V.Toporovas ir jo sekėjas E. Jovaiša bandė įžiūrėti galindų etnonimą.“ lieka atviru. Bet jei greta Juodosios jūros glūdinčioje Černiachovo kultūroje gausu E.Jovaišos minėtų aisčių lankinių segių lenkta kojele, žieduotų segių, tai kodėl jų neturėjo būti, šiek tiek, pabarstyta ir vakarų – Romos bei Ispanijos kryptimis, juolab prekyba ir karo žygis yra visiškai skirtingi dalykai?

Kritikos kritika (II) – kalbinė realybė ir kazuistika

                      V.Toporovas, sekdamas kitais tyrėjais, deja, bus nekritiškai perėmęs jų nuomonę, kad pamaskvės baltai yra galindai, nors pats K.Būga publikavo tik tokią prielaidą.  Голѧдь paminėtą metraščiuose dar 1058 m. verta traktuoti, kaip „vadintus ar šauktus Ledais“ – gerai žinomos mitologijoje derlingumo deivės Lado garbintojais,  kadangi estai lietuvius vadina … Leedu. Šia prasme kruopščiojo Jurijaus Otkupščikovo išvada, kad pamaskvės baltų hidronomija yra ne vakarų, ne tikrųjų galindų, o rytų baltų – latgalių kilmės yra labai taikli. Tada pats disputas apie pamaskvės baltus –  būk tai, iš prūsų migravusius į pamaskvę galindus yra beprasmis. A.Luchtano ir O.Poliakovo teiginys, kad „Logiška išvada, gal metraštininkas, rašydamas люди Голѧдь, turėjo omenyje ubagą, elgetą ir pan.,“ tėra nekritiškas Max‘o Vasmer‘io etimologijos[9] atkartojimas ar pakartotinis seno  naujai atrastas sugretinimas, o ne pačių autorių nuosavybė.

Visgi, kalbinės kritikos dėl pamaskvės baltų leksikos bei hidronimijos ir galindų vardo atspindžių bei sąsajų Europos vakaruose šešėlis metamas ir profesoriui E.Jovaišai nėra korektiškas, kadangi jis rėmėsi ir gan šviežiais Simo Karaliūno tyrinėjimais[10], skirtais ir vakarų galindams[11], todėl lingvistui O.Poliakovui derėjo susikauti su jo studija, o ne su šiek tiek senstelėjusiais V.Toporovo tyrinėjimais.

Kritikų pateiktas teiginys, kad tarp „Jordano paminėtų 350 asmenvardžių nėra nė vieno galindų arba baltų vardo“ yra mažiausiai, diskutuotinas, kadangi, pirma, etnonimas ‚goltscythia‘ yra traktuotinas, kaip ‚gal – lit –scythia‘ santrumpa, reiškusi ‚vadinti lit (icianais?)[12]  ir skitais‘, o patys liticiani pulkai, daugelio tyrėjų priskiriami Burgundijai[13], galėjo būti lietuvių pulkai, kadangi Jordanas mini gan plačią kovojusių genčių geografiją – ir alanus bei ostrgotus, siejamus su Černiachovo kultūra.

V.Luchtano ir O.Poliakovo sukaupta lingvistinių tyrinėjimų bibliografija ( V. Hilberg, 2009, García Moreno, 1974; G. Kampers, 1979; Fr. Ventura Salvador, 1995) ir argumentacija  skirta Ispanijos vardynui bus, bene, vertingiausia jų išsakytos kritikos dalis, kuri galindų įtakas Ispanijai verstų laikyti menkiau tikėtinomis. Beje, keltų naudai, todėl J.Statkutės-Rosales bei jos, o taip pat, S.Karaliūno pasekėjų lauktų  pats rimčiausias mokslinis disputas.

Kritikos kritika (III) – istorijos miglos

Romos imperatoriaus Volusiano  (251–253 m.) titulatūros, iškaltos  jo monetoje, aptarime negalima nesutikti su  teiginiu, kad V.Toporovas bei S.Karaliūnas bus tapę V.Račkaus paskleistos mistifikacijos auka. Tai paaiškino E.Volteris, remdamasis vokiečių specialistu prof. O. Lenze, kuris perskaitė tą užrašą, ir nustatė, kad tai ne galindų paminėjimas, o tik keleto žodžių žaismas.

Centriniu faktu pabrėžiančiu baltų, ir labai tikėtina, galindų dalyvavimą gotų žygiuose, kaip minėta aukščiau, tektų laikyti mano paties atskleistą, Jordano minėtą Goltscythia[14] interpretavimą ir jų susiejimą su liticiani pulkais. Beje, kovojusių po Romos karvedžio Aetius vėliava su sąjungininkais garsiausiame to laikmečio mūšyje Katalaunijos laukuose 451 m. įveikusių hunus, todėl A.Luchtano ir O.Poliakovo teiginys, kad Jordanas neminėjo jokių baltų yra atmestinas, ar bent jau labai menkai tikėtinas. Beje, ir Jordano minėtas etnonimas Coldas[15], visgi, priešingai šių kritikų nuomonei, nėra „lingvistinis absurdas bei istorinė netiesa“, kadangi indoeuropeistų (Julius Pokornyj, 1969) yra įrodyta ‚gal-‘ sąsajos su pvz. dabartiniu angl. „call“ – ‚šaukti, vadinti‘, todėl ir latgaliai traktuotini, kaip vadinti ‚latais‘, žemgaliai – „žemiais (nuo Samo- ir samogetų(?)“, juolab Herodotas mini dvi, kažkodėl S.Karaliūno  netyrinėtas Skitijos gentis – Skolotai ( lotų žynių mokykla?) ir Paralatai (prie latų). Ar Coldas reiškė galindus, ar net tolimesnius pamaskvės baltus – nauja, ne vien tik istorijos mįslė.

Sunku atsakyti, ar pamaskvės Голѧдь  buvo suvokiami kaip skurdžiai, ar vien Lado, žinomo ir mūsų, ir latvių mitologijoje, garbintojai, tačiau neatmestina ir dviprasmybė to paties etnonimo suvokime ir  tais laikais. Juk ir ubagai yra bei „žmonės prie Dievo“.

Išvados

Prof.E.Jovaišos bei ir juo besirėmusio šviesaus atminimo prof.V.Toporovo veikalus kritikavę A.Luchtanas bei O.Poliakovas  gerokai praplėtė baltų genčių tyrinėjimų lauką bei pateikė vertingų ir diskutuotinų  bibliografinių argumentų. Vis dėlto, jų kategoriškumas bei bandymas korifėjus „užmėtyti kepurėmis“ didesne dalimi tėra vertingas naujos, tolesnės diskusijos žiebimui bei naujų integralių lingvistikos, archeologijos, istorijos, mitologijos bei kitų mokslų pajėgų apjungimo žadinimui. Juk, būtent, kompleksinis požiūris leidžia sukonstruoti jau moksle žinomą devintą, tačiau pačiu patikimiausiu atrodantį Aisčių (Aestii) genties vardo kilties aiškinimą[16]:  nuo  vasaros  – lot. aestās, kadangi baltai buvo žinomi itin svarbaus jų išgyvenamumui  vasaros atėjimo visą mėnesį garbinimu –  nuo gegužės 25d.

E.Jovaišos mintis, kad „išskirtinis vaidmuo lietuvių etnogenezės procese vėlgi tenka galindams, tik šį kartą – rytų“, yra ne atmestina, o tikslintina ir plėstina. Būtent, per skolotų ir paralatų genčių įtakas latgalių, ir pamaskvės Голѧдь raidai. Pastarajai,  galimai, per  gelonų pasitraukimą šiauriau nuo sarmatų ir kitų genčių antpuolių į Moščino kultūros arealą, kurį vėliau užklojo Smolensko krivičių, radimičių, viatičių invazijos. Taip pat, dėl gintaro kelio įtakose susiformavusių sakralinių, ūkinių, militarinių  reikalų tvarkymo paminėto  tiek S.Daukanto, tiek ir K.Būgos didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ –  lietose su krivių lazdomis.   Juk ne veltui prof.Z.Zinkevičius kategoriškai draudė indoeuropietiškam kontekste tapatinti šaknų ‚lat‘ bei ‚liet‘ kilmę, kurių bendrumas, pasirodo, eina giliai giliai į ikiindoeuropinį – nostratinį kalbinį sluoksnį iš tolimos Afrikos, tačiau pasiekęs ir Baltiją.

Deja, paviršutiniškumu pasižymėję kritikai – A.Luchtanas bei O.Poliakovas nepastebėjo pagrindinio nepaprastai svarbaus ir aiškaus bei taiklaus prof.E.Jovaišos teiginio apie mūsų protėvių lietuvių kultūros ištakų lokalizaciją: „Lietuvai yra aisčių gentis, kurios pagrindas – ankstyvųjų galindų kultūra“[17]. Šis teiginys nuostabiai gerai derėtų prie A.Patacko aptartos lietuvių protėvių  naudotos  lietų – helėniško pobūdžio susirinkimų paskui krivio lazdą sistemos[18], jei jos atsiradimą tapatinti su gintaro keliais. Žinoma, tada kyla lietuvių kultūros datavimo ir jos stadijų periodizavimo problema, pradedant net  XIX a. pr.Kr., tačiau tai jau kita itin svarbi nauja problematika laukianti pačių rimčiausių jungtinių tyrinėjimų.

 

 

 

                     

 

 

 

 

 

 

[1] LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2018, 41

[2] Топоров В. Н., 1983 – В. Н. Топоров „Галинды в Западной Европе“, in: Балто-славянские иссле-

дования 1982, М., 1983, с. 129–140

[3] Eugenijus Jovaiša. Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia, , Vilnius, 2016.

[4] Laurynas Kurila. Apgyvendinimo tankumas geležies amžiaus Lietuvoje: Žeimenos baseino mokroregionas./Lietuvos archeologija, V., 2014,  t.40, psl. 181-204

[5] Jerzy Strelczyk. Užmirštos Eurazijos tautos. V., 2010, 28-29 psl.

[6] А. М. Воронцов. Культурно-хронологические горизонты памятников II–V веков на территории Окско-Донского водораздела,  Тула, 2013

[7] Б. А. Шрамко. ВЕЛЬСКОЕ ГОРОДИЩЕ СКИФСКОЙ ЭПОХИ (город Гелон), КИЕВ, НАУКОВА ДУМКА, 1987

[8] V.Sedovas ją laikė baltiška

[9] М.Фасмер. Этимологический словарь русского языка. М., 1986, т.1, с. 434.

[10] S.Karaliūnas. Baltų etnonimai, V., 2015. Žr. skyrelį skirtą pamaskvės Galindai.

[11] ten pat, psl. 27-39

[12] Jordano minėtais Katalaunijos mūšio apraše liticianais

[13] Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius. V., 2017, psl.258

[14] Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius. V., 2017, psl.181

[15] ten pat

[16] Kęstutis K.Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste, V., 2018 12 31, psl. 1-8, reg. Lietuvių kalbos i-te

[17] E.Jovaiša. Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia. V., 2016, psl. 180

[18] Algirdas Patackas. LIETUVA, LIETA, LEITIS Arba ką reiškia žodis „Lietuva“. Naujasis židinys-Aidai 2009 / 7, 245-274 psl.

copyright © 2019 01 03-04

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s