„AUŠRIADA“ PAGAL A.MALDEIKIENĘ PREZIDENTINIUOSE PASIŽAIDIMUOSE

„AUŠRIADA“ PAGAL A.MALDEIKINĘ PREZIDENTINIUOSE PASIŽAIDIMUOSE

Image result for maldeikienė

Kęstutis K.Urba

„Po tamsos ateina aušra“  –  tokiu kalambūru su aliuzija į savo vardą  pabaigė prezidentinės kampanijos tezių pristatymą šiandien[1] „Galerijoje 555“ Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko G.Kirkilo pavaduotoja, politinės ekonomijos propaguotoja  Aušra Maldeikienė.

Šūsnis kalbėtojų – buvusių  mokinių ir šiaip „fanų“ apibūdino Aušrą kaip labai sąžiningą ir nuoširdų, geranoriškai filantropišką žmogų, kovojantį už neįgaliųjų teises ir jų gerbūvį bei orumą. Žmogų su kuriuo galima nesutikti, ginčytis, bet neįmanoma negerbti pajutus jos apsiskaitymą, interesų platumą bei nenuilstamą, kartais ir „donkichotišką“ kovą su neteisybe, bukaprotiškumu ir godumu.

Po to sekė A.Maldeikienės prakalba[2] ir jos 95 tezių pristatymas bei gausūs susirinkusių klausimai, naujai nušvietę šios pretendentės į prezidentus situacijos Lietuvoje bei plačiame pasaulyje matymą bei jos „Bonifacijaus atostogas“ – priešrinkiminį vojažą po Lietuvos žmones[3].

Kadangi esu kietai oponuojantis asmuo tik stipriems žmonėms, nes tik taip galima pasiekti aukščiausios kokybės, tai apsistosiu ties A.Maldeikienės tezėmis – formaloku tekstu į kurį beviltiškai bandyta susidėlioti, tai kas aktualu visiems ir pačiai kalbėtojai.

Kultūrinė liberalė katalikė, krikščionė demokratė ar kairioji?

Nėra paprasta priskirti kuriai nors ideologinei srovei tokią įvairiaspalvę asmenybę, nes tenka gaudyti daug jos pasisakymų niuansų, netgi, intonacijų ir gerokai pasukti galvą norint atsakyti kurią ideologinę srovę išpažįsta A.Maldeikienė.  Nors save įvardijo kaip kultūrliberalę katalikę, tačiau šis mūsų politikos unikumas nesiduoda paprastai klasifikuojamas, kaip tas įspūdingas drugys margaspalvėje gėlėmis nusėtoje birželio pievoje.

Į mano užduotą klausimą – „kokius konkrečius įstatymų projektus realizuojančius jos programą ji ruošiasi kaip dovaną Lietuvai teikti Šv.Kalėdoms –  2018, kad vieną kartą pasibaigtų blefavimas politika ir į ją būtų einama su konkrečiais mokestiniais tarifais?“, tuoj pat susilaukiau pačios idėjos neigimo –  „gavau į kaktą“ pasakymu, kad pas mus yra „įstatymų tryda“ ir ji ruošiasi ją stabdyti, o ne pati teikti konkrečius projektus. Betgi, yra toks indėnų metodas prerijose stabdyti viską ryjančią ugnies laviną priešpriešine ugnimi, tačiau Aušra nesiruošia šia patirtimi pasinaudoti.

Nieko nepadarysi – politinės filosofijos studijų terpėje išaugusi A.Maldeikienė yra labiau linkusi ieškoti abstrakčių esmių, o ne nusileisti iki jų realizavimo konkretybės. Pavyzdžiui, mano paties surašytu mokslo atskirties valstybėje naikinimo Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo papildymu, kad būtų sustabdytas absurdiškas egzistuojantis įstaympataisdavystės konvejeris su tūkstančiu pataisų Seimo sesijai. Vaizdžiau kalbant, kad būtų užkardytas, iš ties, mūsų gausios biurokratijos ar net seimūnų „viduriavimas“ įstatyminėmis pataisomis.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių  mes turime greta nuolat „pliaukšinčios ore botagu liūtų, tigrų, hienų ir šakalų bei taikių pingvinų“ aplinkose D.Grybauskaitės prezidentinio tipažo egzemplioriaus ir naują – „prezidentės filosofės su teisingu pykčiu pliekiančios, apšaudančios iš „ragatkės“ godžią finansinių ryklių, jų lobistų Seime ir vyriausybėje kariauną“. Vis tik, klausimas, ką ji „sės ir kuo akės politiniais lavonais treštame lauke“, lieka esminiu ir atviru, nes rinkėjus tedomina derlius.

Taigi, nerkime į politinės filosofijos ir ekonomijos tvenkinį –A.Maldeikienės tezes, išguldytas šešetame skyrių: politikos prigimtis, mano ideologija, užsienio politika, nacionalinis saugumas, ekonomika, žmogaus teisės.

  1. POLITIKOS PRIGIMTIS

 

  1. Į politiką reikia grąžinti politiką.
  2. Politika yra idėjų kova.
  3. Politika kalba apie žmonių buvimą kartu.
  4. Tad politika yra ne tik idėjų, bet ir vertybių kova.

 

Mano supratimu, Politika yra bei turėtų būti ir kova už didžiulių žmonių sluoksnių, netgi, tautų interesus, o politikoje proveržius gali daryti tik apsišvietę intelektualūs (pvz.dr.A.Maldeikienė), dar ir stiprūs bei ambicingi asmenys (pvz. dr.A.Juozaitis, N.Puteikis,dr.Z.Vaišvila, kuriems irgi nestokoja žinių specifinėse srityse). Dar ir emocingi, nes jausmas yra stiprus galios valios[4] raiškos variklis. Politikos terpėje kovojama už valdžią, pinigus bei prestižą ir reitingus, dangstantis vertybėmis ir idėjomis. Neretai ir pseudoidėjomis.  Šiaip jau, nederėtų užmiršti, kad politika radosi kaip helėnų miesto – polio valios primetimas turgams – agorai ir kaimui ant vergijos pamato.

 

  1. Politika nėra mokslas: jos negalima pakeisti technokratų, ekspertų ar biurokratų valdžia.

 

Mokslas yra politologija, o politika yra labai gyva praktinė kova už interesus – kitų arba nuosavų privačių. Kadangi žmonės linkę balsuoti už deklaruojamą politikuotojo kovą dėl kitų interesų, tai politiniame teatre dažnai susiduriame su ištisiniais gerai apgalvotais mulkinimo spektakliais ir įvairiaspalvėmis technologijomis  – „juodomis“, mobingo[5] ar pan. Jame reiškiasi, vienu metu, įvairiausio plauko asmenys –artistai, užstalės kalbėtojai, technokratai – biurokratai, pragmatikai (prof.K.Glaveckas), ekspertai (prof.R.Lazutka) bei, pasitaiko, idealistai (Vyt.Andriukaitis) ar teisuoliai (A.Maldeikienė).

 

  1. Sakantys, kad politika turi atsakymus, neišvengiamai meluoja.

 

Politika turi daugybę problemų. Jų – sistemos parametrų skirtumas tarp esamų ir siekiamų – sprendiniai yra pašėlusiai sudėtingi dar ir dėl stochastikos (tikimybiškumas) ar fuzzy (neapibrėžtumas) veiksnių.  Šiaip jau, į juos tegali pretenduoti sistemotyros mokslo taikomasis aspektas, bet ne biurokratijos ar „laisvą mandatą“ turinčio seimūno fragmentuotas mąstymas

 

  1. Politika kalba apie sudėtingus, dažnai neišsprendžiamus, klausimus.

 

Interesų derinimas ir neradimas tam laiko dėl milžiniško įstaympataisdavystės konvejerio sudėtingumo yra politikos kasdienybė, o jie sprendžiami po visokių prakalbų balsavimu. Kartais ne kortele, o kojomis.

 

  1. Politikos esmė nėra techniniai sprendimai: kai politika tampa perdėm pragmatiška, ji miršta.

 

Kova už interesus yra nemari. Ypač už savo kailio. Politikos esmė, iš ties, nėra techniniai sprendimai, tačiau ji realizuojasi, būtent, per juos – mokesčių tarifų dydžius įstatymuose, valstybinės pensijos ar šimtamilijoninių dotacijų paskyrimu savesniems nei kiti.

 

  1. Tikslas niekada nepateisina priemonių: rezultatus lemia keliai, kuriais jų sieki.

 

Čia jau konfucionizmas ir dzen budizmas, kurio esmė –visada būti kelyje

 

  1. Valstybės negalima sukurti šantažu, melu ir oponentų juodinimu.

 

Valstybė sukuriama prievarta, nukreipta prieš egoistinį tam tikros teritorijos gyventojų interesą – sukilėlių verbavimu, rekrūtų paėmimu ir apsigynimu nuo kaimyno ar konkurento. Tame naudojama daug kas. Netgi šantažas, melas ir fizinis oponentų šalinimas. Prisiminkime Gabrieliaus Narutavičiaus nušovimą po kurio Lenkijos prezidentu tapo Juzefas Pilsudskis.

 

  1. Politika plėtojama dėl besąlyginės meilės savo Tėvynei, jos žmonėms ir Konstitucijai.

 

Politika vyksta ir todėl, kad daliai  Seimo narių  reikia „atitupėti ant laktų ir atsiimti kas mėnesį  apie 2 tūkst.800 eurų“ bei laukti bent penkių mėnesių metuose atostogų nuo „paukštidės ar kitokių gyvūnų ūkio“ plepėjimo plenarinių posėdžių, į kuriuos beje, irgi nebūtina vaikštinėti.

 

  1. Būtent todėl politika nekartoja klišių ir nebijo kelti klausimų apie įsigalėjusias tiesas.

 

Niekas kitas taip nesikartoja, kaip politiniai ritualai, “gerbiamieji …. bendru sutarimu… dzin …įstatymas priimtas“. Klausimų nebijo kelti A.Maldeikienė, N.Puteikis, Z.Vaišvila, S.Gentvilas bei A.Bilotaitė, o dabar ir dar taikliau  – A.Juozaitis bei V.Radžvilas. Kiti yra pakankamai politkorektiški arba „varnas varnui į akį nekerta“.

 

  1. Politika klesti, kai atsisakoma baimės.

 

Baimės atsisakoma, kai pamatoma kad prastai ir palikuonims. Toks yra esminis instinktas. Deja, Lietuva tebėra varlės ir stiklainio su nenumaldomai kylančia temperatūra stiklainio efekte dėl žiniasklaidos bukumo ir didžiumos   intelektualų tylėjimų. Gali ir neiššokti.

 

  1. Politikai, kurie nurašo tūkstančius žmonių dėl jų netinkamų vertybių, yra trumparegiai.

 

Niekas neturi tokios aštrios regos kaip pragmatiškieji politikai. Kiekvienoje organizacijoje yra tik iki 15 proc. kūrybingų veiklių žmonių. Politikai niekada nenurašo rinkėjų, netgi, kalėjimuose

 

  1. Demokratinės visuomenės pamatas yra kultūra.

 

Kaipgi p Aušra suvokia kultūrą? Pamatu laikyčiau komunikaciją ir komunikavimą.

 

  1. Kultūra prasideda nuo visuotinio visiems prieinamo švietimo, kuris įgalina žmones tapti piliečiais.

 

Aha – klasikinė atgyvenusi germaniška kultūros samprata ir renesanso epochai būdingas švietėjiškumo apyaušris

 

  1. Universitetų misija yra skleisti laisvą mintį ir kritinį mąstymą, o ne aptarnauti darbo rinką.

Niekas neleidžia prieštarauti ir  kritikuoti „dėstytuvų“, nors prof.V.Radžvilo istorija labai labai nemaloni išimtis. Žmogus turintis laisvą mintį ir kritišką mąstymą, kaip rodo istorija, yra pavojingas sistemai bei niekam nereikalingas. Nebent sunkiesiems darbams.

 

  1. Valstybė, kuri nesuvokia laisvo nepriklausomo mokslo ir humanitarinio mąstymo prigimties, pasmerkta vegetacijai.

 

Valstybė nėra vien D.Grybauskaitė ar S.Skvernelis su V.Pranckiečiu ir R.Karbauskiu. Tai yra ir didžiulė pataikūnų ar konformistų minia.

 

  1. Ambicinga žiniasklaida ieško tiesos, o ne skandalo.

 

Rasti tiesą, kaip ir paparčio žiedą reikia resursų – žinių, intelekto, laiko bei pinigų. Žiniasklaidos juodadarbiai jų neturi, tai kas belieka?

 

  1. Tikra žurnalistika prasideda nuo priekabaus faktų tikrinimo, kritiškai vertina visus ir neparsiduoda.

 

Ji beveik visa vienų ar kitų nupirkta. Lieka Veidaknygė ir Instagrama.

 

  1. Gyva žiniasklaida kasdien savęs klausia, o kodėl gavau šitą informaciją ir kodėl ji svarbi mano valstybei: kol miega žurnalistų sąžinė, turime melo politiką ir pervargusią šalį.

 

Žiniasklaida yra paraližuoto somnambulo generuojančio simuliakrus būsenoje, nors pasitaiko ir spec.tarnybų užsakymų su atitinkamais honorarais.

 

  1. Kai politinės kovos priemone tampa viešieji ryšiai, laimi pinigai ir pralaimi valstybė.

 

Viešieji ryšiai yra būtini net kovotojams už tiesą ir teisingumą.

 

  1. MANO IDEOLOGIJA

 

  1. Aš esu katalikė.

 

gerai

 

  1. Mano tikėjimas nedaro manęs moraliai teisia

 

blogai

 

  1. Mano tikėjimas tereiškia, kad svarbiausia yra kitas žmogus.

 

Ir socialdemokratai sakė, kad „svarbiausia – žmogus“. Na ir kas?

 

  1. Renkuosi stovėti silpnojo pusėje, kad ir kas jis būtų: vaikas, neįgalusis, visuomenės spaudimą patirianti moteris, dėl savo tikėjimo atstumtas žmogus ar politikas, apipiltas teisiškai neįrodytų kaltinimų drumzlėmis.
  2. Atstovauti silpnesniajam nereiškia jam pataikauti.

 

Stovėti neužtenka, nes kaip Petras Cidzikas  mokina – „būna reikalas gulti kryžium“.  Nemėgstu politikoje ne intereso – „sparčiai siekti bendros gerovės didinimo“ ,o abstraktaus  atstovavimo.

Paaiškėjo, kad A.Maldeikienė nėra liberalė ortodoksė, o labiau modernistė su, galbūt, polinkiu į modernųjį amerikietišką – kairesnį liberalizmą bei filantropiją ir labdarą. Ir dar savo laiko aukojimą bėdžiams.

  1. Aš ne už turtą, aš ne už skurdą, aš už tuos, kuriuos skriaudžia labiausiai – vidurinę dirbančią klasę.

 

Kas pas mus nėra už juos žodžiais?

 

  1. Kalbu sąžiningai, atvirai ir dažnai aštriai, nes myliu savo šalies piliečius.

 

Matomai ne visus, nes mazochistų politikoje kaip ir nebūna.  Kalbėti neužtenka, nes reikia veikti – tapti prezidente ir paleisti  į gyvenimą penkias dešimtis reikalingiausių konkrečių bendros gerovės spartaus didinimo įstatymų vietoje tos esamos  – fui‚ tūkstantinės “trydos“.

 

  1. Sprendimus priimu sverdama argumentus ir ieškodama pusiausvyros.

 

Visai, gali būti, nes emocialumas nuolat verčia balansuoti.

 

  1. Girdžiu kitus ir pripažįstu, kad esu neteisi, kai oponentų argumentai yra stipresni.

 

Tolerantiško ir sugebančio išgirsti inteligento bruožas. Girdėti kitus ne visada įmanoma minios šauksmų chaose.

 

  1. Tikiu, kad politikai turi kalbėti moralės, o ne kaštų ir/ar naudos kalba.

 

Konkrečiausia moralės išraiška ir yra kaštų santykyje su nauda. Pvz. „tu mano partijai pinigus – apie 300 tūskt. eurų, o aš tau liberalius žemus mokesčių tarifus, kurie latifundijai ir magnatams duos dar 20 milijonų eurų“.  Viena politikos vyksmo esmių – politinio kapitalo vertimas į finansinį ir atvirkščiai.

 

  1. Esu demokratė, nes vienintelė demokratija suteikia balsą silpnajam.

 

Šuns balsas į dangų neina, nors būna ir išimčių, kai Popiežius atskrenda į Lietuvą. Gaila, kad taip retai.

 

Išvada  – čia ne ideologija, o propaguojamos ir deklaruojamos elgesio normos. Ideologija išryškės V-je –ekonomikos dalyje.

 

  • UŽSIENIO POLITIKA

 

  1. Lietuva yra integrali Vakarų civilizacijos dalis ir privalo aktyviai dalyvauti Vakarų vertybių gynyboje.

 

Vakarų vertybės labai nevienareikšmės multikultūriškumo aplinkoje. Pvz. laisvos rinkos liberalų fundamentalizmą galima priešpastatyti socialiai rinkos pareguliavimo paradigmai.

 

  1. Tvyrant globaliam neapibrėžtumui Lietuva turi pasirengti galimai terorizmo grėsmei bei hibridinėms atakoms.

 

Bent aš jau kažkiek pasirengęs, tačiau gal čia be reikalo nutylėta terorizmo patronija –kremliaus revanšizmas, islamo fundamentalizmas ir Walstreeto globalizmas.

 

  1. Kintančiame pasaulyje, kuris šiandien susiduria su dešiniuoju populizmu ir autoritarizmu, Lietuva turi stoti demokratijos ir įstatymo viršenybės pusėn.

 

Kadangi nėra įstatymo prieš mulkinimą, o demokratija yra fikcija legitimiam politinio kapitalo vertimui į finansinį, tai šiai tezei pritariu tik tiek, kiek A.Maldeikienė prasitarė, kad ji yra meritokratijos – „valdo geriausi“ šalininkė. Ne tik pritariu, bet ir turiu Seimo reformos bei atitinkamą rinkimų įstatymą.

 

  1. Kylančio globalaus protekcionizmo akivaizdoje Lietuvai reikia remtis laisvąja prekyba, tuo pačiu metu visomis išgalėmis stiprinant viduriniąją klasę ir vidaus rinką.

 

Reikia remtis ir neparašomu Baltijos asamblėjos laišku trims prekybos rūmams, kad pagaliau organizuotų mūsų pieno produktų ešelonus  į vieną  Kinijos provinciją su 93 mln. burnų.

„Protekcionizmas“ kyla, nes D.Trumpas skirtingai nuo kitų skaičiuoja pinigus ir išnagrinėjo prekybos balansus. Vidurinės klasės stiprinimas yra nuvalkiota abstrakti klišė, todėl belieka laukti specifinio būdo tai įvykdyti.

 

  1. Bendrystė su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis gali lemti Lietuvos klestėjimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu perimsime kultūrines ir socialines Europos patirtis.

 

Tik gerąsias, o ne visas patirtis. Briuselio stotyje naktį vos išvengiau užpuolimo – tokia viena socialinė patirtis. Briuselio „krokodilai“ susigvelbė geriausią brangiai išmokslintą mūsų darbo jėgą, nes liberalieji ES sutarčių straipsniai gerokai lenkia socialiuosius.

 

  1. Lietuvai būtina aktyviau dalyvauti formuojant Europos Sąjungos darbotvarkę, nuosekliai siekiant daugiau duoti, nei imti.

 

Kiek mes ten darbo jėgos “pridavėme“  ES?

 

  1. Krizės akivaizdoje Lietuvai dera palaikyti demokratines Europos Sąjungos reformas, kurios galėtų spręsti kylančias technokratinio valdymo prieštaras.

 

Nematau penkiuose ES scenarijuose esmių esmės – visuotinio, ypač, neinvestuojamo kapitalo apmokestinimo. Visus biurokratus galima nupirkti, kaip ir didžiumą „kalbančių galvų“ demokratijos procese.

 

 

  1. Lietuva turėtų paremti bendros Europos energetinės sąjungos idėją.

 

GOELRO po šimto metų? Kaip tai realizuoti, jei ES neturi energetinių išteklių, o tik, pasitaiko, protą ir gerus vokiečių bei britų inžinierius. Dar ir Teslos palikuonis.

  1. Lietuva privalo visomis išgalėmis palaikyti Europos Sąjungos tęstinumą, bet tuo pačiu metu mąstyti apie galimus ateities aljansus, jeigu dabartinė Sąjunga subyrėtų.

 

G.Kirkilas ir L.Linkevičius su J.Bernatoniu mąstys, kai reikia modeliuoti ir skaičiuoti? Nejuokaukite, Aušra.

 

  1. Lietuva turi ginti savo piliečių teises visame pasaulyje, o šiuo metu ypatingai aiškiai pasakyti, jog mūsų šalies žmonės Jungtinėje Karalystėje nebus palikti likimo valiai.

 

Kodėl gi ne – Linkevičius turi dirbti, o ne rodytis.

 

  1. Norėdama didesnio dėmesio Europos Sąjungos Rytų partnerystei, Lietuva privalo būti aktyvesnė Sąjungos Pietų politikoje.

 

Kaip ten su GIPS skolomis bankams ir bedarbyste?

 

  1. Lietuvai būtinas didesnis solidarumas su pabėgėlių krizes patiriančiomis Europos sąjungininkėmis.

 

Kas jiems iš to solidarumo deklaracijų?

 

  1. Europos Sąjungos plėtra po Vakarų Balkanų įtraukimo turi būti įšaldyta, o Turkijos stojimo klausimas dabartinėje situacijoje negali būti svarstomas.

 

Prieš. Nepaliksime Moldavijos, Gruzijos ir Ukrainos.

 

  1. Lietuva šimtmečius turėjo ypatingus santykius su Lenkija ir jų tęstinumas saugumo ir ekonomikos srityse išlieka prioritetu.

 

Ypatingas ne tik mūsų piliečių apsipirkinėjimas Lenkijoje vyksta, todėl, kad jų valdžioje yra Marek Bielka, o pas mus ir Petras Gražulis.

 

  1. JAV buvo, yra ir išliks pagrindinis Lietuvos saugumo garantas.

 

Papirosų „Marlboro“  fabrika prie Klaipėdos turi būti išsaugota. NATO yra šiek tiek daugiau nei USA.

 

  1. Stiprėjant prorusiškoms, autoritarinėms ir antidemokratinėms nuostatoms Lietuvoje būtina perimti JAV kultūroje įsitvirtinusią pagarbos laisvam žodžiu ir atviroms diskusijoms dvasią.

 

Čia jau nekatalikiška, nes Šv.Raštas sako  -„Palaiminti taikdariai“. Būtina skirti prokremlišką politiką nuo prorusiškos, nes tai netaptūs dalykai.

 

  1. Lietuvos politiniai santykiai su Rusija turi būti Europos Sąjungos užsienio politikos dalimi.

 

Atiduoti iniciatyvą „įkalančiam“ Junkerui? O kas, jei jis geria ir vodką?

 

  1. Į civilizuotų šalių tarpą Rusija gali sugrįžti tik sugrąžinusi neteisėtai okupuotas ir aneksuotas svetimų valstybių teritorijas ir nedviprasmiškai įsipareigojusi žmogaus teisėms.

 

Pakalbėtume apie socialines ekonomines, o ne vien politines žmogaus teises. Rusija yra savaip civilizuota, nes piliečiai žymiai  aktyviau balsuoja nei vakariečiai. Rusiją tėra įmanoma prisijaukinti, bet tam reikia pašėlusios drąsos tapti nepopuliariu ar net valstybės grėsme VSD ataskaitose.

 

 

  1. Ekonominiai santykiai su dabartine Rusija rizikingi ne tik dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet ir dėl korupcinio, politinio ir nacionalinio saugumo kaštų.

 

Iki Ukrainos krizės, kurią sukėlė D.Grybauskaitės-Janukovyčius duetas ekonominiai santykiai su Rusija vežė tiek, kiek jie pirko mūsų prekes, o nevežė dėl GAZPROM plėšikavimo.

 

 

  1. Lietuvai naudinga plėtoti jau susiformavusius glaudžius ryšius su Ukraina.

 

Kas prieštarautų?  Koks ten prekybos balansas?

 

  1. Abipusiai naudingi santykiai su Kinija turi būti plėtojami nepamirštant demokratijos ir žmogaus teisių klausimų.

 

Tibeto rėmimo grupė Vilniuje bus laiminga ir palaikys.

 

  1. Kinijos pastangos pririšti Europos Sąjungos valstybes prie savo rinkų vertintinos kritiškai.

 

Gera prekyba Kinijoje yra labai svarbu. Kuo gi pavojinga? Kad perparduos Rusijai?

 

  1. Lietuvos klestėjimo labui privalu rimtai vertinti stiprėjančius įtampos židinius įvairiose pasaulio dalyse – nuo Artimųjų ir Vidurinių Rytų iki Pietų Kinijos jūros bei Korėjos pusiasalio.

 

Sakyčiau, kad yra perspektyvesnių ir realesnių  „ėjimų“, siekiant santarvės tarp ES-NATO bei Šanchajaus savitarpio pagalbos organizacijos valstybių, tampant pasaulio politikos „bamba“.

 

  1. NACIONALINIS SAUGUMAS

 

  1. Valstybės saugumas nekuriamas, vartojant baimės, policinio mąstymo ir priešpriešos retoriką.

 

Valstybės saugumas USA buvo sukurtas, kai pamatę bolševizmo pavojų, miestelio advokatas, gydytojas, vaistininkas ir burmistras prieš gerą  šimtą metų nutarė sukurti FBI prototipą bei daugelį kitų USA saugumo tarnybų.

 

  1. Šalies saugumo reikia siekti kompleksiškai – nuo kokybiškai apginkluotų profesionalių karių iki kritiškai mąstančių piliečių.

 

Pirmiausia, iki  Lietuvos globalių rizikų raporto sukūrimo Davoso profesūros stiliuje, p V.Bakai.

 

  1. Suvokdama, kad penktasis NATO sutarties straipsnis yra ir išliks Vakarų demokratijų saugumo garantu, Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.

 

Sutarčių reikia laikytis. Banalu.

 

  1. Kol bent viena Europos Sąjungos narė patiria išorės grėsmes, tol bendroji Sąjungos erdvė nėra nei vieninga, nei laisva, ir todėl Lietuva turi remti Europos gynybos fondo kūrimą bei Europos Sąjungos lygmens nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyvas.

 

Yra didesnių grėsmių. Nr. 1 yra bedarbystė bei artėjanti krizė

 

 

  1. Būtina parengti Lietuvos mobilizacinė sistemos stiprinimo strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti.
  2. Iki 2024 metų privalu padvigubinti krašto apsaugos savanorių pajėgų dydį.
  3. Būtina užtikrinti socialines karių profesionalų ir savanorių garantijas.

 

Už kokius pinigus, kai valstybės skola tebeauga, o dirbančiųjų/išlaikytinių santykis blogėja?

 

  1. Civilinės saugos sistema privalo būti suvokiama kaip integrali krašto apsaugos sistemos dalis.

 

Gerai pasakyta pristatyme apie slėptuves, kai atidarys Astravo AE vožtuvus ir bus sukelta radioaktyvumo psichozė emigravimo auginimui.

 

  1. Tvyrant globaliam neapibrėžtumui Lietuva turi pasirengti galimai terorizmo grėsmei bei hibridinėms atakoms.

 

Pirmutinė problema – kremliaus V kolonos vykdoma destrukcija, kurioje ir kremliaus manipuliavimas islamu

 

  1. EKONOMIKA

 

  1. Auganti pajamų, turtinė ir galimybių nelygybė tapo didžiausia grėsme Lietuvos ateičiai.

 

Sakyčiau, kad išaugusi iki lyderystės pasaulyje su USA pagal GINI koeficientą.

 

  1. Tai lėmė aklas tikėjimas rinka bei savanaudiškas nenoras dalintis bendrai sukuriamu gėriu.

 

Koks šventas naivumas. Atiduos tau devinto dešimtmečio prichvatizatoriai paimtą turtą…

 

  1. Įsipareigoti visuotinei gerovei reiškia paramą visoms institucijoms, kurios teisiškai, pilietiškai, politiškai ir kultūriškai formuoja socialinį gyvenimą, bei sąlygų jomis naudotis užtikrinimą.

 

Kieno paramą?  Teisiškai jau taip nureguliavo socialinį gyvenimą, pilietiško nelabai matome, kaip ir kultūriško. Institucijas reikia kontroliuoti per parlamentinės kontrolės

galimybę ir rodiklių hierarchijos sutvarkymą.

 

  1. Žmogus nėra vien prekė ar darbo jėga, kurią pasinaudojus galima išmesti.

 

Paaiškinkite robotus perkantiems savininkams.

 

  1. Klaidingai menkinant viešojo sektoriaus kuriamą vertę ir bendrąjį gėrį, naikinama valstybės ir jos žmonių ateitis ir perspektyvos.

 

Visi bent kiek mąstantys varguoliai pritars.  Turčius nusipirks kitur.

 

  1. Teisingumo vardan per valstybės biudžetą turi būti perskirstoma didesnė pajamų dalis, o turtingiausieji ir stambus verslas turi proporcingiau prisidėti prie visuomenės gerovės.

 

Čia jau ne ortodoksinis liberalizmas, o reveransas  socialiai krikščioniškai demokratijai

 

  1. Kuriant įtraukią visuomenę, kuri garantuotų galimybes daugeliui, privalu neatidėliojant įvesti adekvačią progresinių mokesčių sistemą ir naikinti nepagrįstas mokestines lengvatas, maitinančias neproduktyvų verslą, korupciją ir neteisingumą.

 

A.Maldeikienė ekonominėje  mokesčių politikoje  yra krikščioniškai sociali demokratė! Pagaliau, atėjo tiesos momentas.

 

  1. Socialinių garantijų naikinimas taupymo vardan yra ne tik neteisingas, bet ir neatsiperka ilgalaikėje perspektyvoje.

 

Išmintinga, bet ne nauja.

 

  1. Lietuvos socialiniai įsipareigojimai neatitinka turimų ekonominių galimybių, ir tai neleidžia plėtotis įtraukiai visuomenei bei pakerta stiprios vidurinės klasės perspektyvas.

 

Įtraukiai visuomenei neleidžia formuotis daugeliu atvejų  „miliūčių-jakilaičių- makaraityčių etc.“ žurnalistinio lygio neatitikimas realijoms  – uždavinių sudėtingumui. Prof.R.Lazutka buvo kur kas konkretesnis – „mokestinis socialinės gerovės didinimo resursas yra du milijardai eurų“.

 

  1. Reformuojant Lietuvos socialinio draudimo sistemą būtina subalansuoti įmokas ir išmokas, ypatingai atsakingai vertinant adekvačių nedarbo draudimo išmokų bei pensijų išsaugojimą.

 

Kaip tik to nereikia daryti, nes tauta ir liaudis yra totaliai apšvarinti, o būtina surišti pensijų-algų-stipendijų-pašalpų kasmetį  didinimą su biudžeto prikaupimu, kad rastųsi bendras tautos ir liaudies interesas.

 

  1. Darbo rinkos lankstumo nuostatas privalo atsverti didesnės dirbančiųjų saugumo garantijos.

Darbo kodekso liberalizavimas kažkiek  prieštarauja jo socializavimui.

 

 

  1. Darbo migracija turi būti kontroliuojama ir skaidri.

 

Kas ją vykdo? VRM?

 

  1. Visuomenė ir valstybė privalo įsisąmoninti kovos prieš socialinį dempingą svarbą.

 

Plati sąvoka.

 

 

  1. O tai reiškia, kad turi būti ypatingai skatinamos ir valstybės visokeriopai remiamos dirbančių žmonių interesams atstovaujančios profsąjungos.

 

Aš naivuolis maniau, kad pagaliau bus apie kainų šėlsmą, kurį Lietuvos žmonės laiko problema No UNO.

 

  1. Lietuva turėtų visokeriopai remti bendrojo Europos socialinių teisių ramsčio kūrimą, taip nuosekliai spręsdama šalies ekonominio modelio prieštaras.

 

Ramstyje yra gerų dalykų – bendras ES pelnų mokesčių didinimas.

 

  1. Paslaugų ekonomika privalo būti skatinama visomis valstybei prieinamomis priemonėmis.

 

Palauksime išskleidimo – paaiškės kaip ir ką.

 

  1. Paramos žemės ūkiui sistema turi būti nukreipta į smulkius ir šeimos ūkius.

 

Paramos smulkiems ir vidutiniams ūkiams sistema turi būti nukreipta į pelno perskirstymo mechanizmus visoje maisto grandinėje Izraelio Pieno palatos politikos pavyzdžiu, nes beveik neliko paramos ūkiams lėšų.

O kur užimtumo politika, kibucai, sveikas ir laisvas nuo liekamųjų herbicidų … maistas? Ekologija?

 

  1. ŽMOGAUS TEISĖS

 

  1. Tikėjimo ir pasitikėjimo stoka gimdo fanatizmą ir jo inspiruojamą draudimų politiką.

 

Esu fanatiškas Maldeikienės palaikytojas per negailestingą jos kritiką.

 

  1. Viena iš esminių Lietuvos problemų yra laisvės stygius, kuris dehumanizuoja visuomenę, gimdo atskirtį bei naikina piliečių pasitikėjimą vienas kitu, bendruomene bei valstybe.

 

Norėtųsi konkrečiau – apie nelaisvę ieškoti maisto atliekų konteineriuose bei išmaldas.

 

  1. Laisvę užtikrina įtrauki bendruomeninė visuomenė, kuri vienintelė garantuoja pagarbą žmogaus autonomijai, socialinį mobilumą bei užtikrina didesnes galimybes.

 

Tai būtina, o ne pakankama sąlyga.

  1. Valstybė negali skirstyti šeimų į tinkamas ir netinkamas: šeimoms turi būti padedama išlaikant besąlygišką pagarbą jos nariams.

 

Valstybė turi atimti vaikus iš debilų, kuriems jie yra pašalpinis biznis.

 

  1. Visuomenė ir valstybė privalo ginti vaikus, garantuodama jiems saugią aplinką, kokybišką išsilavinimą ir paramą sudėtingose situacijose.

 

Visuomenei sunku tai atlikti, o valstybė kažkiek galėtų.

 

  1. Privalome panaikinti smurto prieš moteris priežastis ir netoleruoti bandymų dėl jo kaltinti smurto aukas.

 

Kur smurtas prieš vyrus?

 

  1. Visuomenė ir valstybė turi garantuoti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, bendruomeninę bei psichologinę paramą senjorams.

 

Kad ta įteisinta T.Medaiskio pensijų skaičiavimo formulė pakankamai sukta –  leidžia pasireguliuoti daug paėmusiems. Didina pajamų nelygybę.

 

  1. Lietuvos neįgalieji privalo būti grąžinti į visuomenės gyvenimą ir aktyvią darbo rinką.

 

Neįgaliųjų balsai bus A.Maldeikienės. Bet ne sugrįžimas – reikės dešimtmečių.

 

  1. LGBT asmenys, taip pat ir auginantys vaikus, yra lygiateisiai piliečiai, todėl valstybė turi liautis juos diskriminuoti ir priimti būtinus įstatymus.

 

Trisdešimt penktos svarbos socialinė problema, kurią jie moka labai sureikšminti per Aušrinę Pavilonienę, Petrą Gražulį ir Giedrę Purvaneckienę.

 

  1. Gerbdama gyvybę, vis dėlto nepalaikau abortų draudimo, kuris neretai tik pagilina ir taip kenčiančių moterų skausmą.

 

Jei kiekvienai už vaikelį bus pakankamai atlyginta… tačiau tam reikia visos ekomonomikos suefektyvinimo.

 

  1. Žmonės, kurie dėl aplinkos spaudimo ar savo pačių neatsakingo elgesio patenka į blogio spąstus – tampa prekybos žmonėmis aukomis, įtraukiami į prostituciją, tampa narkomanais, padaro nusikaltimus – turi gauti tinkamą paramą bei psichologinę pagalbą.

 

TURI

 

  1. Efektyvi narkotikų prevencijos politika yra tik ta, kuri mažina daromą žalą ir naikina šešėlinę narkotikų rinką.

 

Dalykas sudėtingesnis.

 

  1. Bet kokių visuomenės grupių marginalizavimas yra ne tik amoralus, bet ir neapsimoka.

A.Maldeikienė yra Seimo marginalė, tačiau tai gali visuomenei su kaupu atsipirkti.

 

IŠVADA

Šiek tiek nusivyliau, kadangi esu gal net pernelyg konkretus žmogus   -„perfekcionistas“,  kuris nori pažangos „čia ir dabar“, tačiau visa tai man suprantama. A.Maldeikienė, dalindama „guzus“ Seimo ir vyriausybės absurdams bei besirūpindama išnaudojamais ir apšvarinamais neįgaliaisiais, šioms tezėms „ekspromtu“ teturėjo keletą paskutinių naktų. Tačiau nenusimenu, nes ji jau turi komandą – dešimtinę, o gal ir daugiau ekspertų bei savo galvą. O tai jau labai nemažai.

Jai ir komandai reiktų atkreipti dėmesį į:

  1. Pasigedau ir svarbiausia laikomos žmonėse pasak apklausų problemos – KAINŲ ŠĖLSMO SUVALDYMO. Nėra ir užimtumo politikos, apart, skirtos neįgaliesiems.
  2. Teisingi efektyvūs mokesčiai tėra įmanomi tarptautiniu mastu dėl kapitalo tekamumo ir verslo judrumo
  3. Žemės ūkyje yra aktualiausia šiuo metu yra teisingas antioligopolinis-antikartelinis pelno paskirstymas maisto grandinėse, kadangi   ŽŪM pinigų beveik jau neturi, iš 150 tūkst. ūkių ES paramą tėra gavę 6 tūkst. ūkių, o 3 proc. latifundininkų jau valdo 50 proc. Lietuvos žemės
  4. Gal nereikia taip kristi USA “po kojomis”, o save pakylėti gerokai aukščiau nei D.Grybauskaitės neįgalumas spręsti pasaulio problemas, išryškėjęs jai kalbant iš JT tribūnos per organizacijos 70-metį,
  5. Kultūros sampratą plačia prasme (modernus kultūrologinis naratyvas), kuri turi apimti darbo ir verslo, poilsio (vaišinimosi, kūno…), teisinę, politinę, žiniasklaidos, elgesio, jaunimo, šeimos…, o ne tik meninę, etninę, paveldo ir sakralinę kultūras. Tuo pačiu ir į pažangią – gerovės daugumai kūrimo kultūrą[6].

Ir reikia duoti gerai į skudurus ne tik vietinei, bet ir ES biurokratijai, bei politikams.

 

Šiomis prasmėmis A.Maldeikienės kalbėjimas yra nei kiek negeresnis už A.Juozaičio nutylėjimus[7], todėl mokytojo stiliumi panarstęs šį labai moterišką ir aną  – vyrišką rašinius, teigiu kad vertintini panašiai – pradžių pradžia. Akivaizdu, kad politinės ekonomijos filosofuotojai A.Maldeikienei reikia ne vieno vertėjo į sistematinės kibernetikos – matematikos, ekonomikos ir finansų bei teisės kalbą. Jos idėjų pavertimo ir perteikimo realios politikos formatu. Šioje prezidentinėje kampanijoje A.Maldeikienė su N.Puteikiu ir Z.Vaišvila sudarys „tiesos kalbėtojų“ trijulę, kuri bandys užkirsti kelią mūsų rinkiminių kampanijų palydovams galimai galimiems gražbylystei, diletantizmui ir tuščiakalbystei  – galimai galimiems Nausėdai, Skverneliui ir Matijošaičiui. Tai bus efektyvu tiek, kiek pirma trijulė  -patys pretendentai bus konkretūs iki konkrečių įstatymų rinkinių straipsnių ir mokesčių tarifų.

 

 

[1] 2018 birželio 25 d. e

[2] http://www.maldeikiene.lt/ausros-maldeikienes-prezidento-rinkimu-programos-pristatymas/

[3] http://www.maldeikiene.lt/2019-m-prezidento-rinkimu-kampanija-po-tamsos-ateina-ausra/

[4] Žr. Nyčės filosofinę sistemą, pasak kurios gyvenimo vyksmo esmė slypi turimos galios raiškoje su valingumo užtaisu

[5] išstūmimo

[6] https://sites.google.com/site/kulturospolitikosmodelis/

 

[7] https://kestutisurba.wordpress.com/2018/06/18/juozaitiada-ir-kiti-prezidentiniai-pasizaidimai/

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s